9167e62c-8add-4fac-8357-d8a81eb13ac2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5563-331/2015                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-05160-2014-2                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (t. 1, b. l. 1-5) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 35 000 Lt neturtinės žalos.PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose su pertraukomis buvo laikomas nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2014 m. kartu su 6 asmenimis.

Tokios laikymo sÄ lygos prilyginamos kankinimui. Kamerose buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro, tamsu. PareiÅ¡kėjo teigimu, plotas vienam asmeniui negali bÅ«ti mažesnis nei 5 m2. PareiÅ¡kėjas buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Atvykus į LukiÅ¡kių TI-K atliekamos apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir t.t.). asmenys verčiami nusirengti nuogai, daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes. BÅ«davo suteikiama galimybė tik 1 val. per parÄ pasivaikščioti lauke. Daugeliui pareigÅ«nų turi sadistinį asmenybės sutrikimÄ .

Dėl neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus, depresijÄ , orumo pažeminimÄ , galimybių bendrauti sumažėjimÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skundÄ atmesti. Atsiliepime (t. 1, b. l. 9-19) pateikė pareiÅ¡kėjo judėjimo grafikÄ . Nurodė, jog maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys.

Pažymėjo, kad Å¡is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų reikalavimų.Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Dėl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad jis LukiÅ¡kių Tl-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 2, b. l. 66-69). Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje nepateikė duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

PareiÅ¡kėjas su skundu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, t. y. pareiÅ¡kėjas nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatytos privalomos bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų.PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, negynė savo teisių.Bylos Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 5). S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i Å¡Â Â d a l i e s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2014 m. LukiÅ¡kių TI-K ir Kalėjimų departamentas praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2014-11-27 (t. 1, b. l. 6), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo Å¡ioje byloje gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas už laikotarpį nuo 2011-11-27. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas dalį reikalavimo dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kia už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėn., todėl darytina iÅ¡vada, kad senaties terminas Å¡iuo laikotarpiu yra praleistas.CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, teismas pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų taip pat nenustatė. Tuo remdamasis teismas laiko, kad yra pagrindas tenkinti praÅ¡ymÄ ir pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. skundo dalį atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2011-03-24 nutartį Nr. A-261-1027/2011).IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2011-10-04 iÅ¡vyko iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K ir į Å¡iÄ kalinimo įstaigÄ kitÄ kartÄ atvažiavo 2012-02-03, todėl teismas Å¡iuo atveju spręs, ar yra pagrindas priteisti A.

Č. neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2012-02-03 iki 2013-08-28, kai pareiÅ¡kėjas buvo LukiÅ¡kių TI-K.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2012-02-03, išvyko 2013-08-28. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 116 (plotas 7,49 m2), Nr. 274 (plotas 7,84 m2), Nr. 111 (plotas 7,45 m2), Nr. 399 (plotas 31,61 m2), Nr. 108 (plotas 7,38 m2), Nr. 115 (plotas 7,45 m2), Nr. 404 (plotas 17,02 m2), Nr. 122 (plotas 7,38 m2), Nr. 400 (plotas 40,40 m2), Nr. 274 (plotas 7,84 m2), Nr. 114 (plotas 7,31 m2), Nr. 115 (plotas 7,45 m2), Nr. 389 (plotas 26,63 m2), Nr. 398 (plotas 32,33 m2), Nr. 310 (plotas 7,77 m2), Nr. 117 (plotas 7,31 m2), Nr. 262 (plotas 7,86 m2), Nr. 311 (plotas 7,75 m2), Nr. 112 (plotas 7,28 m2), Nr. 263 (plotas 7,83 m2), Nr. 314 (plotas 7,58 m2), Nr. 107 (plotas 7,38 m2), Nr. 268 (plotas 7,30 m2), Nr. 379 (plotas 6,94 m2), Nr. 397 (plotas 20,14 m2), Nr. 113 (plotas 6,43 m2), Nr. 121 (plotas 7,38 m2), Nr. 356 (plotas 8,31 m2), Nr. 388 (plotas 26,96 m2), Nr. 206 (plotas 6,90 m2) kartu su 1-11 asmenimis.

PareiÅ¡kėjo judėjimo grafikas (t. 1, b. l. 10-14) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visÄ laikÄ buvo stabilus. LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtintÄ nuostatÄ , kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m., iÅ¡ dalies atitiko Å¡iomis dienomis: 2012-02-04 vakare, 2012-02-05 - 2012-02-06, 2012-02-22 vakare 2012-03-03 ryte, 2012-03-28 vakare, 2012-04-18 ryte, 2012-04-26, 2012-04-27 ryte, 2012-08-29 - 2012-09-05, 2012-09-15 ryte, 2012-09-17, 2012-09-26 -2012-09-30, 2012-10-11 - 2012-10-12, 2012-10-13 ryte, 2012-10-15 ryte, 2012-11-20 vakare, 2012-11-21 - 2012-11-26, 2013-01-24 ryte, 2013-04-09, 2013-05-10 vakare, 2013-05-11 - 2013-05-15, 2013-06-11 vakare, 2013-06-12 - 2013-06-13, 2013-06-14 ryte, 2013-07-09, 2013-07-18 - 2013-07-22, 2013-08-27.

Taip pat laikotarpiais 2012-02-07 - 2012-02-21, 2012-02-23 - 2012-03-02, 2012-03-06 - 2012-03-27, 2012-03-29 - 2012-04-17, 2012-04-19 - 2012-04-25, 2012-04-30 -2012-06-05, 2012-06-06 - 2012-07-17, 2012-07-24 - 2012-08-21, 2012-08-22 - 2012-08-28, 2012-09-06 - 2012-09-14, 2012-09-18 - 2012-09-25, 2012-10-01 - 2012-10-10, 2012-10-16 – 2012-10-20, 2012-11-27 - 2012-12-04, 2012-12-11 - 2013-01-02, 2013-01-03 - 2013-01-23, 2013-02-13 - 2013-02-19, 2013-02-26 - 2013-03-12, 2013-03-28 - 2013-04-03, 2013-04-23 -2013-05-09, 2013-05-16 - 2013-06-11, 2013-06-18 -2013-07-09, 2013-07-10-2013-07-17, 2013-07-23 - 2013-08-27 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, jis buvo išvykęs iš įstaigos.

Valandomis laikas, kai kameroje bÅ«davo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas pareiÅ¡kėjo kalinimo kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vienÄ parÄ dalijant per pusę. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2013-08-28 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 177 paras, iÅ¡ kurių tik 47 parų buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. IÅ¡analizavus bylos duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2013-08-28 130 parų LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ patalpose pažeidžiant minimaliÄ 3,6 m2 gyvenamojo ploto normÄ kamerose, nustatytÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, t.y.

LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat argumentuoja, jog kamerose buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro, tamsu, buvo suteikta galimybė tik 1 val. pasivaikščioti lauke.Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Remiantis Å¡io straipsnio 2 dalimi suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.

Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsiliepime nurodytais paaiÅ¡kinimais dėl Å¡ių nuostatų užtikrinimo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo lauke atmestini kaip nepagrįsti.Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas).Iš atsakovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-09-28 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-1136, 2012-09-06 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-1021, 2013-03-20 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-213 (t.

I, b. l. 74-77, 103-111, t. II, b. l. 5-9) matyti, kad atlikus kamerų Nr. 274, 397, 398 kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę buvo nustatyta, kad Å¡iose kameroje dirbtinis dieninis apÅ¡vietimas neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų; kamerose Nr. 107, 115 naktinis dirbtinis apÅ¡vietimas neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimų.Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, įrodymų, kad dėl jo nurodomų aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į kalinimo įstaigos administracijÄ ar kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi, pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). IÅ¡ to seka, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s teiginiai dėl oro trÅ«kumo negali bÅ«ti laikomi pagrįstais ir atmestini.Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, patalpindami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių kančių.

Taip pat ne visÄ laikÄ buvo užtikrinti HN 76:2010 22 ir 23 punktų reikalavimai dėl dirbtinio dieninio apÅ¡vietimo ir naktinio dirbtinio apÅ¡vietimo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose: Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, s Nr. A756-122/2010).Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į pakankamai ilgÄ laikotarpio trukmę (130 parų), kuria pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas rėmėsi iÅ¡ esmės bendro pobÅ«džio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ valstybės lėšomis.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokiÄ neturtinę žalÄ , kuri turėtų bÅ«ti įvertinta 10 136 Eur (35 000 Lt). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjui priteisia 750 Eur neturtinės žalos už kalinimÄ neužtikrinant minimalaus kamerų plotų ir 50 Eur neturtinės žalos už kalinimÄ pažeidžiant HN 76:2010 22 ir 23 punktų reikalavimus, t.y. iÅ¡ viso iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjui priteistina 800 Eur neturtinės žalos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

             pareiÅ¡kėjo A. Č. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti A. Č. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                         Henrikas Sadauskas