Legislator Case Law & Legislation
91676e12-5b2a-4ef3-bf68-4b0da9e09ae0 AI generated

91676e12-5b2a-4ef3-bf68-4b0da9e09ae0 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 91676e12-5b2a-4ef3-bf68-4b0da9e09ae0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K., apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-593-328/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) firmos ieÅ¡kinį atsakovui V. Z. (V. Z.) dėl žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 11 996,26 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

91676e12-5b2a-4ef3-bf68-4b0da9e09ae0 · Klaipėdos apygardos teismas: Teismas, iÅ¡keldamas bankroto bylÄ bendrovei, nustatė, kad bendrovė yra nemoki. Atsakovas buvo bendrovę kontroliuojantis asmuo (savininkas, kuriam kyla pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, ir kurios jis neįvykdė), todėl jam ir turi bÅ«ti taikoma atsakomybė. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jų kaltė preziumuojama ir jos įrodyti ieÅ¡kovui nereikia. Taigi tiek į bylÄ pateikti įrodymai, tiek jau anksčiau paminėtos teismų nutartys įrodo atsakovo kaltę. 4.3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1491-642/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09188-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.5; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios (duomenys neskelbtini) gamybinės – komercinės firmos, atstovaujamos bankroto administratoriaus M.

K., apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-593-328/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) firmos ieÅ¡kinį atsakovui V. Z. (V. Z.) dėl žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 11 996,26 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1709-265/2017 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ (duomenys neskelbtini) gamybinei-komercinei firmai. Bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Bankrutuojančios įmonės valdymo organai nutartyje nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė. 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas pripažino bankrutuojančiÄ (duomenys neskelbtini) gamybinę-komercinę firmÄ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) gamybinės-komercinės firmos kreditorių ir jų 11 996,26 Eur sumos finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . Bankroto procedÅ«rų metu nustatyta, kad bendrovė valstybės įmonei Registrų centrui nėra pateikusi finansinių atskaitomybių.

Bendrovės direktorius dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo privalėjo kreiptis į teismÄ , kai bendrovės įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę bendrovės turto, o kadangi turto bendrovėje nėra, vadinasi, bendrovės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę bendrovės turto. Bankroto bylos duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pradėjo dar 2009 m. Nurodė, jog iÅ¡ pateiktų kreditinių reikalavimų matyti, kad skolos patvirtintiems kreditoriams susidarė 2009–2017 metų laikotarpiu.

Teismas, iÅ¡keldamas bankroto bylÄ bendrovei, nustatė, kad bendrovė yra nemoki. Atsakovas buvo vienintelis bendrovę kontroliuojantis asmuo, todėl atsakovui ir turi bÅ«ti taikoma atsakomybė. Å iuo atveju, žalos dydis skaičiuotinas kaip kreditinių reikalavimų suma, t. y. 11 996,26 Eur (patvirtinta kreditinių reikalavimų suma), kuri priteistina iÅ¡ atsakovo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Pagrindiniai sprendimo motyvai: 3.1. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , tam, kad bÅ«tų nustatytas įmonės savininko ir vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatytas neįvykdytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė tokios aplinkybės nepagrindė ir neįrodinėjo. Byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo tikėtinai iÅ¡vadai apie konkretų įmonės nemokumo momentÄ . Vien ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad priverstinis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas nuo 2009 m. ar skolinių įsipareigojimų susidarymo laikotarpis 2009–2017 m., byloje nesant kitų įrodymų ar duomenų apie įmonės turtinę padėtį aktualiu laikotarpiu, nėra pakankama tikėtinai prielaidai, jog įmonė nuo 2009 m. yra nemoki, ir bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu įmonės savininkui kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. 3.2.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė aplinkybių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nepagrindė. Minėta, jog sužinojimo apie pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentas lemia kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ . Å iuo atveju toks momentas byloje nėra nustatytas, ieÅ¡kovė tokios aplinkybės neįrodinėjo. Aplinkybė, jog įmonės vadovas ar savininkas nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, per se (savaime), byloje nesant kitų duomenų, pagrindžiančių, jog asmuo apie tokiÄ pareigÄ Å¾inojo, nėra pakankama tikėtinai iÅ¡vadai, jog asmuo laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. 3.3.

Teismas nustatė, jog įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog byloje yra nustatytas žalos faktas bei Å¡ios žalos dydis. Ä®vertinus kasacinio teismo praktikÄ aktualiu klausimu, įmonės mokestinė prievolė nepripažintina žala įmonei, kadangi tokia pareiga individuliai įmonei yra nustatyta įstatymo ir, nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų, Å¡i prievolė įmonei bÅ«tų kilusi, kiti kreditoriniai įsipareigojimai – įmonės savininko asmeninės prievolės kreditoriams – patvirtinti įmonės bankroto byloje.

Byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo Å¡ių (fizinio asmens) kreditinių įsipareigojimų pripažinti žala bankrutuojančiai įmonei, kadangi Å¡ių skolinių įsipareigojimų tvirtinimas bankroto byloje taip pat kyla iÅ¡ įstatymo. IeÅ¡kovė aplinkybės, kodėl bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma pripažintina žala įmonei, nepagrindė ir neįrodinėjo. 3.4. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ieÅ¡kovė patyrė žalÄ . 3.5.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, jog bankroto byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma yra žala įmonei, byloje nėra nustatytas žalos faktas bei dydis, byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo tikėtinai iÅ¡vadai, jog tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovės nurodomos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, atsakovas delsė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnio, 17 straipsnio nustatytus principus, įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės, neteisingai taikė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, pažeidė ieÅ¡kovo ir įmonės kreditorių teises ir interesus. 4.2.

Teismas, iÅ¡keldamas bankroto bylÄ bendrovei, nustatė, kad bendrovė yra nemoki. Atsakovas buvo bendrovę kontroliuojantis asmuo (savininkas, kuriam kyla pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, ir kurios jis neįvykdė), todėl jam ir turi bÅ«ti taikoma atsakomybė. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jų kaltė preziumuojama ir jos įrodyti ieÅ¡kovui nereikia. Taigi tiek į bylÄ pateikti įrodymai, tiek jau anksčiau paminėtos teismų nutartys įrodo atsakovo kaltę. 4.3.

Nagrinėjamoje byloje žalos dydis skaičiuotinas kaip kreditinių reikalavimų suma, t. y. 11 996,26 Eur (patvirtinta kreditinių reikalavimų suma įsiteisėjusiomis teismo nutartimis), kuri priteistina iÅ¡ atsakovo, kadangi atsakovas, kaip atsakingas įmonės asmuo, esant įmonei nemokiai, ne tik kad delsė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet į jį apskritai nesikreipė, dėl to ir susidarė žala. 4.4. Atsakovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, dėl to bankroto administratorius neturėjo galimybės patikrinti įmonės sandorių, nustatyti tikslios bankroto priežasties, tikslaus nemokumo atsiradimo momento. 4.5.

Ä® bylÄ yra pateikti įrodymai (iÅ¡ jų įmonės ir savininko kreditorių reikalavimai, iÅ¡ kurių matyti, jog faktiÅ¡kai jau 2009 m. įmonė buvo nemoki (pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė turto neturėjo) ir atsakovas kaip jos vadovas (savininkas) privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Todėl atsakovas yra atsakingas už visÄ susidariusiÄ Å¾alÄ , kuri Å¡iuo atveju lygi bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumai. 4.6. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja.

Tačiau, tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. Taip pat Å¡iuo atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo – nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei esant nemokiai) ir atsiradusios žalos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 5.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Ä®vertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius siekia iÅ¡ atsakovo prisiteisti žalos atlyginimÄ . Byloje nagrinėjamas civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu, taikymo klausimas – pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

8. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) gamybinei-komercinei firmai iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4–6). Teismo nutartimi bendrovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos bankroto administratorei perduoti įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) atstatydinta, (duomenys neskelbtini) gamybinės-komercinės įmonės bankroto administratoriumi paskirtas M. K. (el. b. l. 43–44). 2018 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas (duomenys neskelbtini) gamybinės-komercinės firmos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius, kreditinis reikalavimas 11 207,43 Eur;

VMI prie FM, kreditinis reikalavimas 28,96 Eur, antstolio G. J. kreditinis reikalavimas 364,45 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) kreditinis reikalavimas 395,42 Eur, iÅ¡ viso 11 996,26 Eur sumos (el. b. l. 8–9). 2018 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) gamybinė- komercinė firma pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatytas trijų mėnesių terminas nuo nutarties taikyti supaprastintÄ bankroto procesÄ Ä¯siteisėjimo dienos likvidavimo procedÅ«rai atlikti (el. b. l. 12–13).

Iš byloje pateikto VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir kartu su juo pridėtų duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) gamybinė-–komercinė firma neturi registruotino turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių, traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų); įmonė registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų (el. b. l. 80–82, 86–88). VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškime nurodė, jog nuo 2009 m. rugsėjo 15 d.

į įmonės sÄ skaitas bei nuo 2016 m. sausio 12 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemÄ pateikti mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti (el. b. l. 81). Juridinių asmenų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) gamybinės- komercinės įmonės savininkas ir valdymo organas (vadovas) – atsakovas V. Z. (el. b. l. 89–91). Ä®monėje laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. apdraustųjų asmenų sÄ raÅ¡e nurodomas atsakovas (el. b. l. 104).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku klausimÄ , esminė byloje nustatytina ir atskaitos taÅ¡ku tiek neteisėtiems veiksmams (neveikimui) konstatuoti, tiek žalos faktui bei dydžiui nustatyti yra aplinkybė – momentas, kada įmonė tapo nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) prasme ir atitinkamai atsirado įmonės vadovo bei akcininko pareiga inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ bei įmonės veikloje teikti prioritetÄ jau nebe pačios įmonės ar jos akcininkų, bet kreditorių (tiek tuo momentu jau egzistuojančių, tiek ir bÅ«simų, potencialių) interesams.

Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ buvo pažymėta, jog įmonės nemokumas yra nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad visais atvejais įmonės nemokumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-567/2014).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodinėjo aplinkybės – pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento, kuris bÅ«tinas nustatyti tam, kad bÅ«tų galima nustatyti įmonės savininko ir vadovo veiksmų neteisėtumÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo tikėtinai iÅ¡vadai apie konkretų įmonės nemokumo momentÄ , nes vien ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad priverstinis VSDFV Klaipėdos skyriaus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas nuo 2009 m. ar skolinių įsipareigojimų susidarymo laikotarpis 2009–2017 m., nėra pakankama tikėtinai prielaidai, jog įmonė nuo 2009 m. yra nemoki ir bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu įmonės savininkui kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vadovo atsakomybės klausimÄ , įmonės nemokumo momento apskritai nenustatinėjo, neanalizavo, kada konkrečiai atsirado įmonės ne tik teisinis, bet ir faktinis nemokumas, o apsiribojo iÅ¡vada, kad toks momentas byloje nėra nustatytas ir ieÅ¡kovė tokios aplinkybės neįrodinėjo.

11. Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, turėtų bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Nustačius pareigos atsiradimo momentÄ , reikia nustatyti, kokiÄ Å¾alÄ dėl tokio įmonės vadovo (vadovų) ir / ar kitų asmenų, turinčių pareigÄ inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo procesus, neveikimo patyrė bendrovė (įstaiga) ir jos kreditoriai.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi.

12. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto procesas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu ir teismas turi teisę veikti aktyviai, aiÅ¡kintis visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Nepaisant to, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) abstrakčiai grindė savo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva aiÅ¡kintis paminėtas aplinkybes ir pareikalauti pateikti konkrečius duomenis, ir tik po to daryti iÅ¡vadas apie žalos (ne)padarymÄ (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo įmonės nemokumo momento, neįvertino aplinkybės, kad jau 2001 m. balandžio 25 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei nustatyta 1 307,06 Eur skola (el. b. l.

76) ir galbÅ«t jau tada įmonės nemokumas buvo akivaizdus, sÄ lygojantis pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (CK 2.50 straipsnis, Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis). Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas (dalyvis) pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

13. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nevertinęs ir neanalizavęs ieÅ¡kovės nurodytų argumentų bei byloje pateiktų įrodymų, o tik nurodydamas, kad įmonės nemokumo momentas nenustatytas, neatskleidė bylos esmės, neįvertinęs visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių, galėjo neteisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylos procesinės baigties 14.

Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažymėtina, kad apeliacija nėra ir neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobÅ«dį, tirtinų Å¡ioje byloje aplinkybių apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi, konstatuoja, jog bylos negalima tinkamai ir iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 15. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjos Erinija Kazlauskienė Giedrė Seselskytė Danutė Žvinklytė