2021-09-15 Nr. AB-18690-3-62-3-02707-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1883-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02707-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Vox optima“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 2D-14386 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) iš naujo išnagrinėti Administracijos 2019 m. sausio 15 d. rašte Nr. (33.194)R-148 nurodytas aplinkybes bei imtis priemonių savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune, padariniams pašalinti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, esantis nekilnojamasis daiktas – pastatas – paviljonas–baras 1E1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas) ir jo priklausiniai – kiemo statiniai (stoginės, 2 vnt., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vox optima“ (toliau – ir Bendrovė). Pareiškėjas pažymėjo, kad Pastatas ir jo priklausiniai yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Administracijos atsakingiems darbuotojams pastebėjus, jog buvo galimai atlikti neteisėti Pastato rekonstravimo darbai, dėl kurių padidėjo jo plotas, Administracija 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. (33.194)R-148 kreipėsi į Inspekciją su prašymu pagal kompetenciją patikrinti, ar statybos darbai nebuvo vykdomi savavališkai, ir tuo atveju, jei faktai pasitvirtins, atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių pašalinimu.

3. Pareiškėjas nurodė, kad neginčija Rašto dalies, kurioje surašytas privalomasis nurodymas, taip pat nekelia ginčo dėl atliktų procedūrų, tačiau, jo teigimu, Inspekcija nepagrįstai nesiėmė veiksmų savavališkai statybai konstatuoti ir jos padariniams pašalinti dėl kitos pastato dalies rekonstrukcijos, t. y. dėl buvusios stoginės 3E1g (pagal 2002 m. kovo 7 d. užfiksuotus kadastro duomenis, priestato 1e1ž, kurio matmenys 8,45 m x 3,9 m). Pareiškėjas nurodė, kad 2002 m. kovo 7 d. kadastro byloje užfiksuota savavališka Pastato rekonstrukcija, nes tokio priestato statybai (vietoje buvusios stoginės 3E1g) leidimas nebuvo išduotas, tačiau šių aplinkybių Departamentas nevertino ir nepagrįstai Rašte konstatavo stoginės 1e1ž statybos teisėtumą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog Pastato rekonstravimo darbai (t. y. skirtingais laikotarpiais atliktas priestatų pristatymas buvusių stoginių vietoje) buvo atlikti be statybą leidžiančių dokumentų (savavališkai) nesuformuotoje valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Kadangi yra pažeistas viešasis interesas, tikrinimas turėjo būti atliktas nepriklausomai nuo to, kada atlikti statybos darbai. Pareiškėjas darė išvadą, jog Inspekcija neatliko visapusiško ir išsamaus faktinių aplinkybių patikrinimo ir įvertinimo bei nesiėmė teisės aktuose nustatytų priemonių, kad savavališkos statybos padariniai valstybinėje žemėje būtų pašalinti. Pareiškėjo teigimu, Raštas priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, klaidingai pritaikius teisinį reglamentavimą, jis neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė administracinę bylą nutraukti arba prašymą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad veikė pagal jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, Pastato ir jo priklausinių faktinių aplinkybių patikrinimą atliko ir Raštą priėmė įvertinęs Administracijos 2019 m. sausio 15 d. rašte (be kita ko, ir 2019 m. birželio 25 d. rašte) nurodyto prašymo turinį ir motyvus, išanalizavęs statytojo ir Administracijos atstovų pateiktus prašymus ir duomenis. Atsakovas pažymėjo, kad dėl buvusios stoginės 3E1g (pagal 2002 m. kovo 7 d. užfiksuotus kadastro duomenis, priestato 1e1ž) rekonstrukcijos nebuvo pagrindo statytojui surašyti privalomojo nurodymo, nes iš surinktų duomenų buvo nustatyta, kad minėti statybos darbai valstybinėje žemėje prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, vykdyti seniau nei prieš 10 metų, o viešojo intereso pažeidimo fakto nenustatyta, dėl to aplinkybių nagrinėjimas pagal Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintas Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisykles (toliau – ir Taisyklės) buvo nutrauktas, pareiškėjas apie tai ne kartą informuotas. Atsakovo teigimu, Raštas pagal savo turinį yra informacinio pobūdžio ir nesukuria Administracijai jokių valinių patvarkymų, nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų, todėl neturėtų būti naikinamas Administracijos prašymu. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjui nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog buvusi Pastato stoginė 3E1g buvo perstatyta ne vėliau kaip 2002 m. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1, 2 dalimis, 25 straipsnio 8, 10 dalimis, pažymėjo, kad Taisyklių 48.7 punkto nuostatos, kuriomis vadovavosi Departamentas, nagrinėdamas Administracijos 2019 m. sausio 15 d. raštą Nr. (33.194)R-148, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimu ta apimtimi, kuria jos sudaro pagrindą Inspekcijai atsisakyti nagrinėti skundus ar pranešimus dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, arba jų nagrinėjimą nutraukti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms. Teismas atkreipė dėmesį, kad Administracija Departamento priimtų sprendimų (2019 m. kovo 4 d. rašto Nr. 2D-2983 ir 2019 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 2D-5543), kuriais atsisakyta nagrinėti ginčo statybos teisėtumą, paaiškėjus, kad statybos darbai (be kita ko, ir dėl buvusios stoginės 3E1g) atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų (įskaitant ir aplinkybes dėl viešo intereso), teismine tvarka neskundė.

10. Teismas konstatavo, kad, priimant Raštą, nebuvo vertinamos iš naujo Departamento nustatytos aplinkybės dėl stoginės 3E1g perstatymo, o vadovautasi ankstesnių Departamento patikrinimų ir sprendimų, kurie nenuginčyti teismine tvarka, duomenimis, skundžiamu raštu informuojant apie surašytą privalomąjį nurodymą dėl kitos Pastato dalies, dėl kurios ginčas šioje byloje nekyla, todėl teismas sutiko su Inspekcijos pozicija, jog Raštas pagal savo turinį yra informacinis raštas, nesukuriantis Administracijai jokių valinių patvarkymų, todėl jo nuginčijimas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukurs. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas argumentų dėl Inspekcijos procedūrinių pažeidimų, nagrinėjant jo pranešimus dėl galimai neteisėtos statybos, nenurodė.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog buvo pažeistas viešasis interesas, todėl Inspekcija privalėjo spręsti dėl statybos darbų teisėtumo, nepriklausomai nuo to, kad jie atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, 55 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi teisę ginti tik savo subjektyviąją teisę ir interesą (ABTĮ 5 str.), o ginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises įstatymas suteikia tik tam tikriems subjektams įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 57 str.). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui įstatymu nesuteikta teisė ginti viešo intereso dėl valstybinės žemės naudojimo.

12. Teismas pažymėjo, kad Pastatas ir jo priklausiniai, nuosavybės teise priklausantys trečiajam suinteresuotam asmeniui Bendrovei, yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9, 15 punktais, nustatė, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr. 2D-3808 kreipėsi į Tarnybos Kauno miesto skyrių su prašymu suteikti tarnybinę pagalbą (pateikti informaciją, ar dėl vykdytų statybos darbų galėjo būti pažeistas viešas interesas), tačiau institucija, kuriai pavesta atlikti viešo intereso gynimą, tokių duomenų Inspekcijai nepateikė. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad Bendrovė pateikė prašymą Administracijai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie ginčo Pastato ir jo priklausinių esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį, parengimo. Administracija atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, dėl to ginčas buvo išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-407-428/2020. Teismas konstatavo, kad Administracijos veiksmai, nagrinėjant Bendrovės prašymą parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, yra susiję ne su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis, o su jo funkcijomis teritorijų planavimo procese (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 6 d. 2 p., Žemės įstatymo 40 str. 2 d.).

III. 13. Pareiškėjas Administracija apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad Rašte neteisingai nurodyta, jog Pastato priklausinys – stoginė, yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo 2002 m. kovo 7 d., ir teigia, kad teismas neteisingai nustatė, jog Administracija Inspekcijos Kauno departamento 2019 m. kovo 4 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. raštais buvo informuota apie tai, jog ginčo statybos neteisėtumas nebus nagrinėjamas, taip pat, kad Administracija šių raštų, kuriuose konstatuota, jog statybos darbai vykdyti daugiau nei prieš 10 metų, ir nenustatyta, kad pažeistas viešasis interesas, neskundė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir visas aplinkybes (dėl abiejų stoginių rekonstravimo) vertino iš naujo.

15. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neatliko išsamaus pakartotinio tyrimo, kadangi Rašte neteisingai konstatavo faktinę aplinkybę dėl stoginės teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre, Rašte nurodyti 2002 m. kovo 7 d. nustatyti kadastro duomenys, kuriuose užfiksuotas savavališkas stoginės rekonstravimas, nebuvo teisiškai įregistruoti. Be to, iš Pastato savininkės 2019 m. vasario 25 d. paaiškinimo matyti, kad Bendrovė 2002 metais perstatė stoginę, ją padidinant. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kadastro byloje 2002 m. kovo 7 d. užfiksuotų pakeitimų duomenimis vietoje stoginės (matmenys 5,74 m x 3,55 m) yra pastatytas Pastato priestatas (matmenys 8,45 m x 3,9 m). Pareiškėjas daro išvadą, kad 2002 m. kovo 7 d. kadastro byloje pažymėjus Pastatą ir priestatą, tokiu būdu užfiksuota savavališka Pastato rekonstrukcija, nes tokio priestato statybai (vietoje buvusios stoginės) statybą leidžiantis dokumentas nebuvo pateiktas, todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo stoginės statybos teisėtumą, o teismas dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisakė.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada, kad Administracijos interesai nebuvo pažeisti, o įstatymuose nėra įtvirtintos nuostatos, jog tokiu atveju Administracija gali kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 21 punktais, Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinta teritorijų planavimo sąvoka, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 7 dalies 4 punktu, aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ įtvirtinta statinio priežiūros tikslo samprata, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad ginčas yra susijęs su Administracijos funkcijomis, teisėmis bei pareigomis. Pareiškėjas nurodo, kad Administracijai priskirta užtikrinti teisėtą naudojimąsi statiniais pagal jų paskirtį, o pagal Įstatymo 14 ir 15 straipsnių nuostatas atsakovas yra kompetentingas priimti sprendimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Pareiškėjas pažymi, kad po Administracijos pranešimo atsakovui, Pastato savininkė kreipėsi į Administraciją su prašymu suformuoti žemės sklypą, reikalingą Pastatui ir savavališkai rekonstruotiems (padidintiems) Pastato priklausiniams eksploatuoti. Pareiškėjo teigimu, nepašalinus savavališkos statybos padarinių, siekiama suformuoti didesnį valstybinės žemės sklypą, reikalingą Pastato priklausiniams (savavališkai padidintiems ir rekonstruotiems į priestatus) eksploatuoti, o sprendimus dėl tokio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo ir parengto projekto tvirtinimo priimti priskirta Administracijos direktoriaus kompetencijai.

17. Pareiškėjas pažymi, kad Pastato rekonstravimo darbai (t. y. skirtingais laikotarpiais atliktas priestatų pristatymas buvusių stoginių vietoje) buvo atlikti be statybą leidžiančių dokumentų (savavališkai) nesuformuotoje valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, todėl teismas turėjo įvertinti viešojo intereso svarbą ir konstatuoti, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo raštus, privalėjo atlikti visapusišką ir išsamų faktinių aplinkybių patikrinimą ir įvertinimą bei atlikti veiksmus, kad savavališkos statybos padariniai valstybinėje žemėje būtų pašalinti.

18. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Inspekcija tiek 2019 m. kovo 4 d. raštu, tiek ir 2019 m. balandžio 24 d. raštu informavo Administraciją, jog atsisako nagrinėti ginčo statybos teisėtumą, paaiškėjus, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, o viešasis interesas ir jo pažeidimas nagrinėjamu atveju nenustatytas. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas apie tai, jog ginčo statybos teisėtumą atsisakyta nagrinėti, buvo informuotas anksčiau (t. y. tiek 2019 m. kovo 4 d. raštu, tiek ir 2019 m. balandžio 24 d. raštu), todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog Raštas pagal savo turinį yra informacinio pobūdžio ir nesukuria Administracijai jokių valinių patvarkymų, o jo nuginčijimas pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių. Atsakovo teigimu, net ir teismui panaikinus Raštą, rezultatas iš esmės nepasikeistų, esant galiojantiems ir teismine tvarka nenuginčytiems Inspekcijos 2019 m. kovo 4 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. raštams.

20. Atsakovas vadovaujasi Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad Departamentas 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr. 2D-3808 kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį – Tarnybą (Kauno miesto skyrių) su prašymu suteikti tarnybinę pagalbą – „pateikti informaciją, ar dėl vykdytų statybos darbų galėjo būti pažeistas viešas interesas“. Tarnybos Kauno miesto skyrius 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 8SD-2138-(14.8.125E.) nenustatė fakto, kad dėl vykdytų statybos darbų yra pažeistas viešasis interesas. Atsakovas vadovaujasi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9, 15 punktais ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju institucija, kuriai pavesta atlikti viešojo intereso gynimą valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, duomenų, jog nagrinėjamu atveju būtų pažeistas viešasis interesas, Inspekcijai nepateikė.

21. Atsakovas vadovaujasi Taisyklių 5 punkte įtvirtintais prašymo ir pranešimo sąvokų apibrėžimais, ir teigia, jog Administracijos 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. birželio 25 d. raštai vertintini ne kaip prašymo ar skundo sąvoką savo turiniu atitinkantys kreipimaisi, bet kaip pranešimai, todėl Raštu atsakant į tokį kreipimąsi negalėjo būti pažeistos jokios nei procesinės, nei subjektinės Administracijos teisės. Atsakovo teigimu, Raštas laikytinas ne administraciniu aktu, o atsakymu, Administracijai nesukeliančiu atitinkamų pasekmių ar lemiančiu jos teises ar teisėtus interesus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kokias jo teises ar teisėtus interesus pažeidžia Raštas, koks įstatymas įgalina Administraciją ginti viešąjį interesą šiuo atveju.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

23. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Pastato rekonstravimo darbai (t. y. skirtingais laikotarpiais atliktas priestatų pristatymas buvusių stoginių vietoje) buvo atlikti be statybą leidžiančių dokumentų (savavališkai) nesuformuotoje valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, todėl vertinimas, ar teisėtai atlikta Pastato rekonstrukcija, kurios metu padidinti Pastato matmenys (pristatyti priestatai) ir užstatyta valstybinė žemė, yra susijęs su teisėtu naudojimusi valstybine žeme, taigi, ir viešuoju interesu. Tarnyba pažymi, kad atsakovui tyrimą dėl statinio teisėtumo užtenka pradėti esant tik įtarimams (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 4 d. 1 p., 25 str. 6 d. 1 p., Taisyklių 46.9, 46.11 p.), tam nereikia duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Tarnybos teigimu, šiuo atveju atsakovas turėjo pakankamai duomenų, kad klausimas yra susijęs su valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniais santykiais, kuriems taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Tarnyba nurodo, kad Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų, nes jame nėra aptartas valstybinės žemės užėmimo klausimas, nėra nurodytos faktinės aplinkybės, Raštas nemotyvuotas, nėra aišku, kuo vadovaujantis padaryta išvada, kad nėra jokių įtarimų, jog buvo pažeistas viešasis interesas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 2D-14386 teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Raštas pagal savo turinį yra informacinio pobūdžio, be to, pareiškėjui įstatymu nesuteikta teisė ginti viešo intereso dėl valstybinės žemės naudojimo.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad atsakovas neatliko išsamaus pakartotinio tyrimo, bei tvirtina, kad turi teisę ginčyti Raštą, nes ginčas yra susijęs su Administracijos funkcijomis, teisėmis bei pareigomis.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. To paties įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad skundų ar pranešimų dėl pažeidimų teritorijų planavimo srityje nagrinėjimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos; skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija. Taisyklių 48.1 papunktyje nustatyta, kad skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, jei pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės. Šių Taisyklių 46.9.6 papunktyje numatyta, kad prašymai ir skundai dėl statybos teisėtumo Inspekcijoje nenagrinėjami, jeigu iki skundo padavimo dienos yra suėjęs jo padavimo terminas, t. y. jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

29. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio numatytais reikalavimais, pažymėtina, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus administracinius sprendimus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui, privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

30. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Administracija 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. (33.194)R-148 kreipėsi į Departamentą, prašydama pagal kompetenciją patikrinti, ar prekybos paskirties pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo vykdoma savavališka statyba (rekonstravimo darbai praplečiant faktišką statinio plotą), ir, jei faktai pasitvirtins, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Departamentas 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. 2D-2983 atsakė į šį Administracijos raštą, nurodydamas, kad Pastato rekonstravimo darbai buvo įvykdyti 2002 m. ir 2008 m., todėl, vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 8 punktu ir Taisyklių 48.7 punktu, Administracijos 2019 m. sausio 15 d. rašto Nr. (33.194)R-148 nagrinėjimas buvo nutrauktas.

32. Administracija 2019 m. kovo 12 d. rašte Nr. (33.194)R-702 Inspekcijai nurodė, kad nesutinka su Departamento atsakymu į Administracijos 2019 m. sausio 15 d. raštą Nr. (33.194)R-148, ir pažymėjo, kad Pastato rekonstravimo darbai, užimant didesnį žemės plotą, buvo atlikti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, taip pat prašė išnagrinėti situaciją ir patikrinti, ar statyba nebuvo vykdoma savavališkai, ir, jei faktai pasitvirtins, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Departamentas 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 2D-5543 atsakė į Administracijos 2019 m. kovo 12 d. raštą Nr. (33.194)R-702, nurodydamas, kad kreipėsi į Tarnybos Kauno miesto skyrių, prašydamas nustatyti, ar šiuo atveju yra pažeistas viešas interesas. Tarnybos Kauno skyrius atsakyme nenurodė, kad atlikti statybos darbai pažeidžia viešąjį interesą. Departamentas aptariamame rašte pažymėjo, kad Administracijos 2019 m. sausio 15 d. rašto nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes Pastato statybos darbai vykdyti seniau nei prieš 10 metų, o viešojo intereso pažeidimo fakto nenustatyta.

33. Administracija 2019 m. birželio 25 d. rašte Nr. (33.194E) R-1703 Inspekcijai nurodė nesutinkanti su sprendimu nutraukti prašymo nagrinėjimą ir pažymėjo, kad Pastato rekonstravimo darbai atlikti maždaug prieš metus, o teritorija yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kurią neteisėtai užima galimai savavališkai rekonstruotas Pastatas, ir kuri buvo skirta daugiabučių namų statybai (tai patvirtina raudonųjų linijų planai) ir yra reikalinga miesto gyventojų poreikių tenkinimui – sklypų suformavimui prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (šių namų gyventojų poreikiams patenkinti), šio kvartalo gyventojų automobilių stovėjimo vietų įrengimui ir kt. Administracija aptariamame rašte prašė Inspekcijos dar kartą išnagrinėti prašymą ir patikrinti, ar Pastato rekonstravimo darbai buvo vykdomi savavališkai, ir, jei faktai pasitvirtins, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Inspekcija 2019 m. spalio mėn. raštu, atsakydama į Administracijos 2019 m. birželio 25 d. raštą Nr. (33.194E) R-1703, informavo Administraciją, kad Inspekcija, įvertinusi Departamento veiksmus, pavedė pakartotinai išnagrinėti Administracijos 2019 m. sausio 15 d. rašte Nr. (33.194)R-148 ir 2019 m. kovo 12 d. rašte Nr. (33.194)R-702 nurodytas aplinkybes dalyvaujant Administracijos atstovams. Šioje administracinėje byloje skundžiamu 2019 m. lapkričio 7 d. Raštu yra atsakoma į Administracijos 2019 m. birželio 25 d. raštą Nr. (33.194E) R-1703, nurodant, kad statytojui surašytas privalomasis nurodymas iki 2020 m. gegužės 7 d. pašalinti perstatytas stoginės 2E1g konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę.

34. Iš Administracijos prašymo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas iš esmės sutinka su Rašte išdėstytomis aplinkybėmis, tačiau teigia, kad Inspekcija nepagrįstai nesiėmė veiksmų savavališkai statybai konstatuoti ir jos padariniams pašalinti dėl kitos pastato dalies rekonstrukcijos, t. y. dėl Pastato buvusios stoginės 3E1g. Atsakovas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka, pažymėdamas, kad dėl buvusios stoginės 3E1g (pagal 2002 m. kovo 7 d. užfiksuotus kadastro duomenis, priestato 1e1ž) rekonstrukcijos nebuvo pagrindo statytojui surašyti privalomojo nurodymo, nes iš surinktų duomenų buvo nustatyta, kad minėti statybos darbai valstybinėje žemėje prie Pastato vykdyti seniau nei prieš 10 metų, o viešojo intereso pažeidimo fakto nenustatyta, dėl to aplinkybių nagrinėjimas pagal Taisykles buvo nutrauktas.

35. Nors byloje esantys duomenys patvirtina Inspekcijos sprendimą gavus Administracijos 2019 m. birželio 25 d. raštą nepasinaudoti Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta teise palikti prašymą nenagrinėtą, bet pakartotinai nagrinėti Administracijos anksčiau teiktus (2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. kovo 12 d.) raštus, kaip matyti, Rašte nėra pasisakoma dėl Pastato buvusios stoginės 3E1g. Iš atsakovo atsiliepimų į pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą matyti, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėjo rašto nagrinėjimas dalyje dėl Pastato buvusios stoginės 3E1g buvo nutrauktas ankstesniais Departamento raštais. Tai patvirtina, kad Raštas yra galutinis atsakymas Administracijai į jos 2019 m. birželio 25 d. raštą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Inspekcija pavedė Departamentui atlikti pakartotinį pareiškėjo raštuose nurodytos informacijos tyrimą, daro išvadą, kad Raštu nebuvo išsamiai atsakyta pareiškėjui, t. y. nebuvo pasisakyta dėl Pastato buvusios stoginės 3E1g. Atsižvelgus į tai, kad Departamentas priėmė Raštą po pakartotinio pareiškėjo raštų tyrimo, teisėjų kolegija laiko neturinčiomis reikšmės pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes dėl to, kad pareiškėjas neskundė Departamento 2019 m. kovo 4 d. rašto Nr. 2D-2983 ir 2019 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 2D-5543. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Rašto informacinį pobūdį, neatsižvelgęs į tai, kad Rašte nebuvo vertinamos iš naujo Departamento nustatytos aplinkybės dėl Pastato buvusios stoginės 3E1g perstatymo. Kadangi atsakovas sutiko su pareiškėjo 2019 m. birželio 25 d. rašte išdėstytu prašymu pakartotinai išnagrinėti Administracijos prašymą ir patikrinti, ar Pastato rekonstravimo darbai buvo vykdomi savavališkai, ir, jei faktai pasitvirtins, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, Raštas laikytinas administraciniu aktu – atsakymu į pareiškėjo 2019 m. birželio 25 d. raštą, kuriame iš esmės pateiktas analogiškas prašymas kaip ir ankstesniuose Administracijos prašymuose atsakovui (2019 m. sausio 15 d., 2019 m. kovo 12 d. raštai), todėl jame turėjo būti išdėstyta atsakovo pozicija ir dėl Pastato buvusios stoginės 3E1g.

36. Byloje nėra ginčo, kad buvusi Pastato buvusi stoginė 3E1g buvo perstatyta ne vėliau kaip 2002 m., t. y. daugiau nei prieš 10 metų. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šioje dalyje Administracijos prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas, vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi ir Taisyklių 48.7 punktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nutraukdama prašymo nagrinėjimą, Inspekcija visais atvejais pirmiausia turi įsitikinti, jog neegzistuoja minėtose teisės normose įtvirtinta jų taikymo išimtis, t. y. kad nėra įtarimų dėl viešojo intereso pažeidimo. Toks Įstatymo 25 straipsnio 8 dalies nuostatos aiškinimas kyla iš pačios viešojo intereso sampratos – viešasis interesas yra toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą), taip pat iš Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą vykdančio subjekto statuso bei jai šioje srityje suteiktų teisių – vykdydama teisės aktais jai priskirtas funkcijas, Inspekcija turi teisę dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į prokuratūrą arba į teismą (Įstatymo 22 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 6 p.).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui, patikrinimo metu turint informaciją, kad Pastatas yra valstybinėje žemėje, turėjo kilti įtarimų dėl viešo intereso pažeidimo. Tačiau vien Tarnybos atsakymas į Departamento 2019 m. kovo mėn. raštą dėl informacijos, ar dėl vykdytų statybos darbų galėjo būti pažeistas viešas interesas, suteikimo, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas motyvas pagrįsti teisės aktuose įtvirtintos išimties netaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba netyrė, ar šiuo atveju galėjo būti pažeistas viešasis interesas, tik nurodė, kad Tarnybos kompetencijai nėra priskirta funkcija vertinti pastatus su jų priklausiniais dėl galimų pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu atsakovo pozicija dėl įtarimų, jog yra pažeistas viešasis interesas, nebuvimo, yra nemotyvuota ir formali.

38. Vertindama šioje byloje ginčijamo atsakovo Rašto atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio teismo sprendimo 35–37 punktuose nustatytus administracinio akto trūkumus, prieina prie išvados, kad Departamentas atliko statybos teisėtumo tyrimą ir priėmė Raštą, kuriame išvis nepasisakė dėl dalies pareiškėjo rašto (dėl Pastato buvusios stoginės 3E1g). Pažymėtina ir tai, kad, net ir vertinant, jog pakartotinai nagrinėjant Administracijos raštus buvo pasilikta prie ankstesniuose Departamento raštuose išdėstytos pozicijos nutraukti pareiškėjo rašto nagrinėjimą šiuo aspektu, tokia Departamento pozicija nėra pakankamai motyvuota. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nustatyti ginčijamo administracinio akto trūkumai yra esminiai, todėl atsakovo pozicija dėl Pastato buvusios stoginės 3E1g negali būti vertinama kaip pagrįsta, o priimtas Raštas negali būti laikomas teisėtu.

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pritarė atsakovo padarytoms išvadoms, tačiau tinkamai neįvertino, jog Raštu nėra atsakyta į visus pareiškėjo prašymus, taip pat teismas neanalizavo teisės aktuose įtvirtintos išimties, kai yra įtarimų, jog statybos darbais gali būti pažeidžiamas viešasis interesas, taikymo. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1370-575/2015). Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl teismo priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ir yra naikintinas.

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Raštas, kuriuo nepasisakyta dėl Pastato buvusios stoginės 3E1g, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo 2019 m. birželio 25 d. raštą, nusprendė pakartotinai išnagrinėti Administracijos 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. kovo 12 d. raštuose nurodytas aplinkybes, bei įvertinus tai, jog šie raštai yra iš esmės analogiški, šiuo atveju tikslinga atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti būtent pirminį pareiškėjo raštą, t. y. 2019 m. sausio 15 d. raštą Nr. (33.194)R-148. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo prašymas tenkinamas, Raštas panaikinamas, atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. raštą Nr. (33.194)R-148 (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 2D-14386 ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 15 d. raštą Nr. (33.194)R-148.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė