91633797-d65d-4e99-9c9e-3cb7aadaab89 · Anykščių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-14-913/2017 Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01042-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.3.; 3.2.6.1. (S)                                                                                       ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS    S P R E N D I M A S                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                2017 m. vasario 7 d.Anykščiai Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Ingai Balynienei,atsakovo ir trečiųjų asmenų R.

Z. ir A. M. atstovei advokatei Vidai Leonovienei,tretiesiems asmenims R. Z., A. M. ir notarei Rimutei Bučinskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui B. S. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalyje pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys R. Z., A. M. ir Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė Rimutei Bučinskienei, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovė J. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui B.

S., kuriuo, patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė atnaujinti ieÅ¡kovei J. Å . terminÄ palikimui, atsiradusiam po palikėjos N. S. mirties (duomenys neskelbtini), priimti; pripažinti negaliojančiu dalyje Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui B. S. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), į palikėjos N. S. turtÄ . IeÅ¡kovė nurodo, jog ji yra N. S., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra.

Po N. S. mirties liko toks paveldėtinas turtas: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinės rinkos vertė yra 17 000 Eur; ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Eur; 0,86 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 611 Eur; 0,12 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė 589 Eur; 0,58 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 477 Eur;

½ dalis piniginio indėlio su palÅ«kanomis, esančio AB SEB banke, sÄ skaitos Nr. LT97 7044 0009 7861 9715, priklausiusio mirusiajai pagal 2015-09-17 AB SEB banko Operacijų departamento iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2015-09-16 sudarė 0,84 Eur, ½ dalis kompensuojamos netekto darbingumo pensijos sumos, viso neiÅ¡mokėta 84,24 Eur, priklausančios mirusiajai pagal 2015-09-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis lengvojo automobilio VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur. IeÅ¡kovė po palikėjos mirties dėl svarbiomis laikytinų priežasčių laiku nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo, todėl praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti. Turimomis žiniomis Anykščių rajono savivaldybės 1-ajama notarų biure po palikėjos N. S. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje valiÄ priimti palikėjos N. S. palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė B.

S. 2015-09-16 pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, R. Z. 2015-09-16 pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo ir A. M. 2015-09-16 pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad pastarosios įpėdinės 2015-09-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu, savo paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises pagal įstatymÄ po savo motinos N. S. mirties padovanojo savo tėvui, t.y. atsakovui B. S.. Dėl Å¡ių priežasčių 2015-12-22 atsakovui B. S. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ aukščiau nurodytÄ turtÄ .

IeÅ¡kovė terminÄ palikimui priimti praleido dėl to, kad buvo suklaidinta savo seserų R. Z. bei A. M.. Pastarosios ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino ir patikimo, kad už ieÅ¡kovę sutvarkys visus teisinius formalumus susijusius su paveldėjimu ir priims palikimÄ ieÅ¡kovės vardu, kad tikrai ir ieÅ¡kovė paveldės mamos turtÄ , todėl Å¡iems teisiniams veiksmams atlikti, ieÅ¡kovei nereikia grįžti iÅ¡ Jungtinės Karalystės. Kadangi ieÅ¡kovė jau 12 metų nuolatos gyvena užsienyje, neturi teisinio iÅ¡silavinimo bei patirties sprendžiant palikimo priėmimo klausimus, neiÅ¡mano Lietuvos Respublikos įstatymų, tai ieÅ¡kovė pasitikėjo savo seserimis, su kuriomis iki palikimo atsiradimo santykiai buvo Å¡ilti bei artimi, todėl savarankiÅ¡kai į notarų biurÄ dėl savo motinos palikimo priėmimo nesikreipė.

Po palikimo priėmimo ieÅ¡kovės seserys ir toliau tikino ieÅ¡kovę, kad viskÄ sutvarkė, tačiau visai atsitiktinai ir neseniai ieÅ¡kovė sužinojo, kad visÄ palikėjos turtÄ paveldėjo tik jos sutuoktinis, t.y. atsakovas B. S.. IeÅ¡kovės vertinimu, seserys jÄ suklaidino dėl to, kad norėjo, jog visas palikimas atitektų jų tėvui, kuris nėra ieÅ¡kovės tėvas ir ieÅ¡kovė, kaip įstatyminė įpėdinė, negalėtų ateityje pretenduoti į atsakovo palikimÄ , nes nėra jo dukra.

Tokiu bÅ«du dėl ieÅ¡kovės suklaidinimo, neapsižiÅ«rėjimo, pasitikėjimo jai artimais žmonėmis ir elementaraus teisinio iÅ¡prusimo stokos, ieÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti. Susiklosčius tokioms aplinkybėms dabar ieÅ¡kovė yra priversta kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti šį terminÄ . Ä®statymas suteikia galimybę atnaujinti terminÄ Ä¯pėdiniui, kuris palikimo nepriėmė dėl svarbių priežasčių. Å iuo atveju aukščiau nurodytos priežastys (galimai sÄ moningas ir nesÄ Å¾iningas suinteresuotų asmenų suklaidinimas, teisinio iÅ¡prusimo neturėjimas, pasitikėjimas artimais žmonėmis) turi bÅ«ti laikytinos svarbiomis ir objektyviomis, lėmusiomis termino praleidimÄ , kadangi terminÄ ieÅ¡kovė praleido ne dėl aplaidumo ar vengimo įgyvendinti savo teises, tačiau dėl ieÅ¡kovės seserų R.

Z. ir A. M. nesÄ Å¾iningumo ir sÄ moningo ieÅ¡kovės suklaidinimo. IeÅ¡kovė niekada nesiekė atsisakyti savo motinos palikimo, prieÅ¡ingai, turėjo aiÅ¡kiÄ valiÄ ir norėjo palikimÄ priimti bei paveldėti jį įstatymo nustatyta tvarka. Taigi ieÅ¡kovė yra sÄ Å¾ininga teisinių santykių dalyvė. Todėl praleisto termino atnaujinimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant ne tik į ieÅ¡kovės interesus, bet ir į pamatinius teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus.

Pažymėtina, kad atnaujinus šį terminÄ nebus pažeistas civilinių santykių stabilumo principas, nes pareiÅ¡kėja nepaveldės daugiau nei jai priklauso pagal įstatymÄ . IeÅ¡kovė yra palikėjos N. S. pirmos eilės įpėdinė, kuri su kitais pirmos eilės įpėdiniais turėjo paveldėti lygiomis dalimis. Tačiau dėl to, kad ieÅ¡kovė dėl savo seserų nesÄ Å¾iningo ir sÄ moningo suklaidinimo praleido šį terminÄ , o pastarosios savo paveldėjimo teises padovanojo atsakovui B.

S., tai 2015-12-22 atsakovui B. S. Anykščių rajono savivaldybės 1-ajame notarų biure, po palikėjos N. S. mirties užvestoje paveldėjimo byloje buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ po palikėjos N. S. turtÄ , kurio bendra vertė yra 11 294,54 Eur. IeÅ¡kovė kaip pirmos eilės įpėdinė turi teisę ginčyti atsakovui B. S. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ dalyje. IeÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino tokiam reikalavimui pateikti. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovė nebÅ«tų buvusi suklaidinta ir įstatymo nustatytu terminu bÅ«tų realizavusi teisę dėl palikimo priėmimo, atsakovas nebÅ«tų paveldėjęs viso palikėjos turto.

Tokiu atveju, atsakovui bÅ«tų atitekę ne visas palikėjos turtas, bet ¾ dalys Å¡io turto, o ieÅ¡kovei paveldėjimo teisės liudijimas bÅ«tų iÅ¡duotas į ¼ dalį turto. Kadangi ieÅ¡kovė siekia realizuoti savo paveldėjimo teisę atnaujinant praleistÄ terminÄ , tai savaime suprantama, kad Å¡io reikalavimo patenkinimo atveju atsakovui iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis automatiÅ¡kai turėtų bÅ«ti naikinama, t.y. atnaujinus terminÄ ieÅ¡kovei palikėjos palikimui priimti, atsakovui B.

S. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas dalyje turi bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu. Atsakovas B. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinyje dėstomi faktai visiÅ¡kai neatitinka faktinių aplinkybių, susijusių su paveldėjimu po sutuoktinės N. S. mirties. Sutuoktinei susirgus, ieÅ¡kovė rÅ«pinosi savo mama, visi Å¡eimoje bendravo tikrai artimai ir Å¡iltai. Ji dalyvavo laidotuvėse, vėliau dar svečiavosi pas sÅ«nų ir jo Å¡eimÄ Vilniuje.

Palaikė ryšį telefonu. Atsakovui yra žinoma, kad seserys A. ir Ramunė kalbėjosi su J. apie paveldėjimÄ , tačiau J. į notarų biurÄ dėl paveldėjimo nesikreipė, nors buvo informuota apie eigÄ . Seserys dar nurodė jai telefonu kreiptis į ambasadÄ Jungtinėje Karalystėje, tačiau J. niekur nesikreipė. Jie neabejojo, kad ieÅ¡kovė pritarė, jog visas palikimas bÅ«tų sutvarkytas atsakovo vardu. Ji niekada nereiÅ¡kė dėl to jokių pretenzijų. Apie tokį paveldėjimo bÅ«dÄ ji buvo informuota nuo pat pradžių.

Akivaizdu, kad turėdama tikslÄ paveldėti, ji turėjo galimybę iÅ¡ karto po laidotuvių kreiptis į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau to nepadarė. Apie ieÅ¡kovės pretenzijas dėl paveldėjimo sužinojo tik kai jos sÅ«nus R. pareikalavo perraÅ¡yti turtÄ jo vardu, o vėliau, per sutuoktinės mirties metines, tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kė ir pati ieÅ¡kovė. Tai buvo padaryta ultimatyviu balsu, kas pribloÅ¡kė atsakovÄ . Be to, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neprisidėjo prie savo motinos laidotuvių, tuo parodydama, kad jai nepriklauso mokėti, nes ji nepaveldėjo po motinos mirties.

Tretysis asmuo A. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kovė yra jų sesuo ir jos visÄ laikÄ (iki ieÅ¡kinio padavimo) bendravo tarpusavyje, todėl jos ieÅ¡kinys pirmiausia jas ir jų tėtį pribloÅ¡kė, nes ji nuo pat pradžių žinojo apie paveldėjimo eigÄ . Jų motina sunkiai sirgo ir ieÅ¡kovė dažnai atvykdavo į LietuvÄ . Ji dalyvavo motinos laidotuvėse, po laidotuvių dar apie savaitę viešėjo Lietuvoje pas savo sÅ«nų ir jo Å¡eimÄ .

Jai buvo žinoma, nes jos visÄ laikÄ bendravo skype apie tai, kad palikimas bus tvarkomas jų tėčio B. S. vardu, kad jos jam perleido savo paveldėjimo teises, paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas buvo iÅ¡duotas jų tėčiui B. S.. IeÅ¡kovė žinodama, kad turi teisę taip pat kreiptis į notarų biurÄ dėl paveldėjimo, Å¡ios savo teisės nerealizavo, tuo iÅ¡reikÅ¡dama savo valiÄ dėl palikimo po motinos mirties. Nors ieÅ¡kovė buvo Lietuvoje apie savaitę po motinos mirties, ji nesiėmė jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, ji taip pat neįgaliojo jokių trečiųjų asmenų atstovauti jos teises notarų biure.

Tretysis asmuo A. M. visiÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, neva jos jÄ tikimo, kad sutvarkys jos vadu paveldėjimo klausimus, nes tai yra visiÅ¡ka netiesa. Be to, jos, neturėdamos ieÅ¡kovės įgaliojimo, to daryti net neturėjo teisės. IeÅ¡kovės sÅ«nus su Å¡eima gyvena Vilniuje, tačiau ir jam nebuvo suteiktas įgaliojimas tvarkyti paveldėjimo klausimus, iÅ¡ ko ir seka, kad tuo metu ieÅ¡kovė nesiekė paveldėti po motinos mirties ir jÄ tenkino tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas tėčio vardu.

IÅ¡ ieÅ¡kinio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, dėl kokių objektyvių priežasčių buvo praleistas terminas kreiptis į notarų biurÄ ir ar egzistuoja objektyvios priežastys, sutrukdžiusios ieÅ¡kovei laiku kreiptis į notarų biurÄ . Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė savo procesines teises vykdė aplaidžiai, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, nesielgė Å¡ioje situacijoje rÅ«pestingai. IeÅ¡kovė savo veiksmais ir elgesiu nuo pat pradžių nesielgė kaip įpėdinė, nes visiÅ¡kai neprisidėjo prie motinos laidotuvių organizavimo iÅ¡laidų bei prie kapo sutvarkymo, taip pat neprisidėjo ir prie motinos mirties metinių organizavimo.

Tretysis asmuo R. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, pilnai palaiko savo sesers A. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus motyvus dėl nesutikimo su ieÅ¡kiniu. R. Z. taip pat patvirtina, kad su ieÅ¡kove visÄ laikÄ buvo bendraujama, ji žinojo apie palikimo tvarkymÄ tėčio vardu ir niekada tam neprieÅ¡taravo. Tai atitiko jos valiÄ , nes ji pati nesiekė paveldėti po motinos mirties, nors buvo atvykusi į LietuvÄ ir čia prabuvo apie savaitę.

Ji taip pat nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad galėtų įgalioti kokį nors asmenį, jai iÅ¡vykus, tvarkyti jos vardu paveldėjimÄ . KategoriÅ¡kai neigia bet kokius ieÅ¡kovės teiginius, neva jos jÄ apgavo ar kokiu nors kitu bÅ«du pažeidė jos teises ar teisėtus interesus. Atvykusi į motinos mirties metines ji kategoriÅ¡kai pareikalavo, kad jų tėtis visÄ turtÄ perraÅ¡ytų jos sÅ«nui, to reikalaudama net neatsižvelgė į jų tėčio labai sunkiÄ sveikatos bÅ«klę bei į jo garbų amžių.

Ji kaltino juos nebÅ«tais dalykais, tokiu savo elgesiu nutraukdama buvusį gana artimÄ ryšį su seserimis ir tėčiu, kuris jÄ užaugino nuo pusės metukų. Pritaria sesers A. iÅ¡sakytai pozicijai, kad ieÅ¡kovė savo veiksmais ir elgesiu nuo pat pradžių nesielgė kaip įpėdinė, nes visiÅ¡kai neprisidėjo prie motinos laidotuvių organizavimo iÅ¡laidų bei prie kapo sutvarkymo, taip pat neprisidėjo ir prie motinos mirties metinių organizavimo. Dublike ieÅ¡kovė nurodė, kad jÄ nuo labai mažo amžiaus augino atsakovas B.

S.. Vėliau, ieÅ¡kovės motinai susituokus su atsakovu atsirado ir ieÅ¡kovės seserys, t.y. A. M. ir R. Z.. Iki pat ieÅ¡kovės motinos mirties, ieÅ¡kovė su atsakovu ir savo seserimis sutarė puikiai, jų santykiai buvo artimi ir draugiÅ¡ki, todėl ieÅ¡kovė besÄ lygiÅ¡kai pasitikėjo savo seserimis ir atsakovu, kurį, nepaisant to, kad jis nėra tikras ieÅ¡kovės tėvas, tokiu laikė. IeÅ¡kovė, nežinodama įstatymo normų, taip pat nežinodama to, kad nepatenka į CK 5.11 str. 1 d. ir po atsakovo mirties neturės jokios įstatyminės teisės paveldėti jo turto, besÄ lygiÅ¡kai pasitikėdama ir tikėdama savo seserimis, savarankiÅ¡kai dėl motinos palikimo priėmimo į notarų biurÄ nesikreipė.

PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, tretieji asmenys niekada ieÅ¡kovei nebuvo nurodę aplinkybės, kad ieÅ¡kovė dėl paveldėjimo kreiptųsi į ambasadÄ Jungtinėje Karalystėje. IeÅ¡kovės vertinimu, seserys jÄ suklaidino dėl to, kad norėjo, jog visas palikimas atitektų jų tėvui, kuris nėra ieÅ¡kovės tėvas ir ieÅ¡kovė, kaip įstatyminė įpėdinė, niekada negalėtų pretenduoti į atsakovo palikimÄ , nes nėra jo dukra. Toks trečiųjų asmenų elgesys ieÅ¡kovės kaip įstatyminės N. S. įpėdinės, atžvilgiu yra nesÄ Å¾iningas.

Todėl Å¡i aplinkybė yra pakankamai svarus pagrindas pripažinti, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbios priežasties. IeÅ¡kovė niekuomet neturėjo valios atsisakyti savo mamos palikimo ir jo nepaveldėti. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė visuomet siekė jį paveldėti. Tačiau dėl to, kad pasitikėjo jai artimais žmonėmis, į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė tik todėl, kad ieÅ¡kovės seserys jÄ Ä¯tikinėjo, kad ieÅ¡kovei nereikia grįžti dėl to, jog jos viskÄ sutvarkys ir kad ieÅ¡kovė neliks nuoÅ¡aly, o po atsakovo mirties ieÅ¡kovė paveldės kartu su jomis lygiomis dalimis.

Akivaizdu, kad jei ieÅ¡kovė bÅ«tų buvusi tinkamai informuota ir bÅ«tų žinojusi apie tai, jog ji neturi jokių įstatyminių teisių į po atsakovo B. S. mirties liksiantį paveldėtinÄ turtÄ , tai ieÅ¡kovė nedelsiant bÅ«tų kreipusis į notarų biurÄ ir savo mamos palikimÄ bÅ«tų paveldėjusi įstatymo numatyta tvarka. Taigi priežastys, lėmusios termino praleidimÄ ir nesikreipimÄ Ä¯ notarų biurÄ buvo seserų suklaidinimas, jog į paveldėjimo procesÄ bus įtraukta ir ieÅ¡kovė, jog jos viskÄ sutvarkys, o po atsakovo B.

S. mirties paveldės lygiomis dalimis kartu su trečiaisiais asmenimis. Triplike atsakovas B. S. nurodė, kad mirus sutuoktinei jis ir jo dukros pirmÄ kartÄ susidÅ«rė su paveldėjimo procesu ir todėl kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo klausimų sprendimo. Nei vienam iÅ¡ jų niekas nepatarinėjo, neaiÅ¡kino. Jie visi elgėsi taip, kaip numatyta įstatymo, t.y. trijų mėnesių laikotarpyje kreipėsi į notarų biurÄ . Notarė viskÄ paaiÅ¡kino ir jie parašė pareiÅ¡kimus – atsakovas dėl palikimo priėmimo, tretieji asmenys – dėl palikimo priėmimo bei Å¡ių teisių perleidimo savo tėčiui.

Jie darė tik tai, kÄ jiems buvo nurodžiusi notarė. Jokio poveikio ieÅ¡kovei nei vienas iÅ¡ jų nedarė. Kadangi ji nevyko pas notarę Lietuvoje, jie jai patarė kreiptis į ambasadÄ , nes jiems tai sakė notarė, kad bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės pozicija. Keista, kad ieÅ¡kovė dabar tai neigia. Dar kartÄ nori atkreipti dėmesį į tai, kad jie, neturėdami ieÅ¡kovės įgaliojimo, negalėjo jos vardu atlikti jokių veiksmų, todėl bet kokie ieÅ¡kovės mėginimai teigti, kad jie tvarkė palikimÄ jos vardu, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini.

Ji yra suaugusi, iÅ¡silavinusi bei sveika moteris, todėl savo teisių realizavimu galėjo ir privalėjo rÅ«pintis tik pati. Tvarkant palikimÄ po motinos mirties, jie visiÅ¡kai nekalbėjo apie palikimÄ po tėčio, t.y. atsakovo mirties ir nė vienas iÅ¡ jų neteigė ir neaiÅ¡kino apie tai, kaip bus galima paveldėti turtÄ po atsakovo B. S. mirties. Pati ieÅ¡kovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, ir tai ir jų, ir notarės buvo suprasta kaip siekis nepriimti palikimo po motinos mirties. Jie to neįtakojo ir negalėjo įtakoti, nes ieÅ¡kovė informacijÄ apie palikimo priėmimÄ galėjo gauti bet kur, tame tarpe ir internetinėje erdvėje.

IeÅ¡kovė galėjo susisiekti ir telefonu su palikimo klausimus tvarkančia notare ir viskÄ pasiaiÅ¡kinti, tačiau jiems nėra žinoma, ar ji tai darė. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė pati nesiekė paveldėti po motinos mirties, nes jos tikslas buvo tai, kad motinai priklausantis miÅ¡ko paskirties žemės sklypas bei žemės Å«kio paskirties žemės sklypai bÅ«tų perraÅ¡yti jos sÅ«nui, kaip tai buvo padaryta su sodyba Utenos rajone. IeÅ¡kovė žinodama apie palikimo sutvarkymÄ atsakovo vardu, kurį laikÄ nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, jÄ tai tenkino.

Tačiau jos sÅ«nus R. prieÅ¡ kurį laikÄ pradėjo primygtinai liepti seneliui, t.y. atsakovui B. S. perraÅ¡yti jam žemę ir miÅ¡kÄ . Atsisakius perraÅ¡yti žemes R., jie visi pradėjo jausti atvirÄ spaudimÄ ir grasinimus kreiptis į teismÄ . Iki teisminių ginčų jie tikrai nesuprato, kad ieÅ¡kovė negalėtų paveldėti po atsakovo mirties, todėl tikrai jai sakė, kad visos trys seserys paveldės. Tačiau tokia kalba buvo praėjus jau beveik metams po N. S. mirties. Kreipdamiesi į notarų biurÄ jie sÄ Å¾iningai nurodė, kad ieÅ¡kovė yra įpėdinė, jie jos nenuslėpė, tačiau pati ieÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų paveldėjimo teisei realizuoti.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė J. Å . paaiÅ¡kino, kad po mamos mirties apie turto pasidalinimÄ nebuvo kalbos, tik paskui jai paskambino sesuo ir pasakė, kad reikia tvarkytis tie paveldėjimo dalykai ir pasakė, kad jos nori atsisakyti ir viskÄ palikti tėtei, sako gal tu taip pat nieko prieÅ¡, kad bÅ«tų taip daroma, ji su tuo sutiko. Kitų metų vasarÄ ji gavo žinutę iÅ¡ sÅ«naus R., kad jos Å¡eima – tėtis ir seserys nori iÅ¡nuomoti žemes. Ji sulaukus to laiko kai atvažiavo į LietuvÄ , ji paklausė, kodėl seserys neatsiklausė jos nuomonės dėl žemių, tada jos viena sesuo pasakė, kad pas mus irgi yra anÅ«kai.

Tėtis pasakė, kad kas prižiÅ«rės tam ir bus. O ji tada paklausė kaip ji, nes jai nieko, o jai pasakė kur tu buvai anksčiau. Ji net minties neturėjo, ji pasitikėjo, nes jai pasakė, kad po tėčio mirties viskas bus jų trijų. Tada ji nutarė kreiptis į teismÄ dėl termino sugrÄ Å¾inimo. Atvykusi į LietuvÄ , į mamos metines buvo pas notarę nuėjusi pasiteirauti, notarė pasakė, kad ji nieko negali pasakyti, nes pas juos su atsakovu nėra giminystės ryÅ¡ių, ji po jo mirties nieko negauna.

Jai tuo metu ta situacija tiko, ji jautėsi šeima, ji neturėjo dėl ko priekaištauti, nes galvojo, kad niekas niekur nedings. Ji sutiko, kad visas turtas atitektų tėčiui B. S.. Ji tai žinojo, suvokė, tai buvo pora savaičių po mamos mirties. Ji tik atvykusi pas notarę suvokė, kad po B. S. mirties nieko nepaveldės. Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovė advokatė Vida Leonovienė nurodė, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Jis atsakovu patrauktas tik todėl, kad palikimas sutvarkytas jo vardu.

Jis yra įskaudintas, dukters atstumtas ir pažemintas, jo dvasinė bÅ«klė labai bloga, nes jo dukra, kuriÄ jis beveik nuo gimimo augino, padavė jį į teismÄ . Per metines buvo labai negražiai kalbama, iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovės sÅ«naus buvo reikalaujama perraÅ¡yti žemes, o po to ir ieÅ¡kovės, o nesutikus buvo pasakyta, kad tada einu į teismÄ . Atsakovas dideles nuoskaudas turėjo po vasaros, nes nors buvo dovanota sodyba ir žemė ieÅ¡kovės sÅ«nui, bet buvo sakoma, kad čia yra visų, ir atsakovui vasarÄ atvykus į sodybÄ jam buvo pasakyta, kad jam nėra ten vietos.

Iki vasaros jokių problemų nebuvo, ir ieÅ¡kovė nekėlė jokių nepasitenkinimų, kad palikimas ne taip sutvarkytas. Bet atsiradus situacijai dėl žemės iÅ¡ jų pusės atsirado pretenzijos ir pasakymas, kad kreipsis į teismÄ . IeÅ¡kovė buvo įtraukta į paveldėtojus, jai viskas buvo žinoma ir visų buvo nuspręsta, kad reikia priimti palikimÄ vieno vardu. Notarei buvo pateikti visi duomenys, kad yra trys dukros ir sutuoktinis. Jokių ginčų nebuvo. Ginčai atsirado tik vėliau. Viskas buvo padaryta taip, kas tuo metu atitiko ieÅ¡kovės valiÄ .

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo R. Z. paaiÅ¡kino, sesuo čia pasakojo, kad jÄ apgavo. Jokios apgaulės nebuvo, dėl visko buvo tariamasi, viskas buvo pasakyta. Po mamos mirties jie nuėjo pas notarę ir ten užsirašė. Tada per kompiuterį jos kalbėjo, jai pasakė. Tada sutvarkė visus dokumentus. PrieÅ¡taravimai atsirado tada, kai atėjo laiÅ¡kas tėčiui iÅ¡ Utenos dėl geodezinių matavimų, tada ji paskambino R. ir paklausė ar jis negavo laiÅ¡ko. R. pasakė, kad jis nuveÅ¡ senelį pas notarÄ padaryti dovanojimÄ , bet senelis atsisakė.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. M. paaiÅ¡kino, kad galvojo, kad viskas bus gražiai, jos niekada sesers neskyrė, bendravo visi draugiÅ¡kai. Kur ji įžvelgia tÄ apgavystę? R. vaikščiojo pas notarę, o paskui kai pasakė, kad jau reikia atvažiuot pasiraÅ¡yt, visi draugiÅ¡kai atėjo, pasirašė, tada ji paskabambino J. ir paklausė ar ji sutinka užraÅ¡yt ant tėčio. Ji sutiko. ViskÄ sutarė draugiÅ¡kai. Jos sakė, kad reikia atsisakymų, ir jai pasakė, kad reikia atsisakymo, bet ji nieko joms nesakė.

Visi trys sutarė, kad reikia atsisakyti palikimo senelio naudai. Tas sprendimas buvo per skaipÄ kalbant su J. Ji pasakė darykyt kaip geriau. Jos kaip suprato geriau, taip ir darė. Niekur jos nepaliko nuoÅ¡aly, ji visur paminėta dokumentuose. Kaip jos jÄ apgavo? Ji asmeniÅ¡kai savo kaltės niekur neįžvelgia. Ji informuodavo seserį ko reikalauja notarė. Notarė sakė, kad sesuo kreiptųsi į ambasadÄ , tas buvo persakyta seseriai. Tada buvo kalba, kad tvarkykit ant senelio ir ji su tuo sutinka. Problema atsirado dėl to, kad buvo neperraÅ¡yta R.

žemės, čia kaip kerÅ¡tas. Nes buvo pasakyta, kad jei Remigijui neraÅ¡ot žemės, tai susitiksim teisme. Čia buvo pasakyta per metines. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė Rimutė Bučinskienė paaiÅ¡kino, 2015-09-16 įpėdinai kreipėsi dėl palikimo priėmimo po N. S. mirties. B. S., R. Z. ir A. M. pareiÅ¡kimuose visi trys nurodė, kad yra dar viena įpėdinė J. Å .. Jie priėmė palikimÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ padovanojo paveldėjimo teises savo tėvui.

Tapo vienas įpėdinis B. S.. Praėjo 3 mėnesiai, iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ . Apie trečiÄ Ä¯pėdinę pasakė, kad ji neatvyks, nes jai palikimo nereikia. Po kiek laiko atvyko J. Å . į biurÄ konsultuotis, kÄ jai padaryti kaip jai gauti tÄ dalį, ji pasakė, kad jos visos tarėsi, kad pigiau bus ant tėvuko. Po to ji sugalvojo, kad reikia ir jai dalį turėti, nors kaip ir yra atsiskaityta su ja, bet nori sužinoti ar ji gali gauti Å¡itÄ dalį. Notarė jÄ Ä¯spėjo, kad ji turi kreiptis į teismÄ .

Notarų prezidiumo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jie neieÅ¡ko įpėdinių, notarė negalėjo jos ieÅ¡koti, nes gyventojų registras duoda jos duomenis, kad ji gyvena – Jungtinė Karalystė. IeÅ¡koti įpėdinio notarui nepriklauso. Asmuo nesirodė, o pagal įstatymÄ palikimÄ priimti galima tik aktyviais veiksmais. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė Inga Balynienė nurodė, kad palaiko ieÅ¡kovės reikalavimus pilnoje apimtyje. IeÅ¡kovė dėl savo seserų suklaidinimo laiku nesikreipė į notarÄ ir negalėjo priimti palikimo.

Å eiminiai santykiai iki palikimo priėmimo buvo geri, niekada tarp Å¡alių nebuvo jokių ginčų. IeÅ¡kovė sulaukusi telefoninio skambučio iÅ¡ A. M. dėl to, kad reikia tvarkytis palikimÄ , ir replikavo apie ambasadÄ , bet iÅ¡ karto pasakė, kad kam čia pinigus leisti, padarom viskÄ paprasčiau ir greičiau, sutvarkykim palikimÄ senelio vardu, o tada viskas liks mums trims. Jai ieÅ¡kovė bÅ«tų žinojusi, kad ji neturės jokių įstatyminių teisių į atsakovo turtÄ , tai savaime suprantama, kad ji bÅ«tų tvarkiusi palikimÄ .

Ji į teismÄ kreipėsi savalaikiai iÅ¡ karto kai tik sužinojo, kad ji neturės jokių teisių į atsakovo palikimÄ . Jei ji tai bÅ«tų žinojusi, ji savo teisę bÅ«tų įgyvendinusi. Žmogus gyvena ir dirba Anglijoje, jei ji nebÅ«tų norėjusi paveldėti savo mamos palikimÄ ar ji dabar gaiÅ¡tų savo laikÄ ir pinigus dėl paveldėjimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o tik tiek kiek jai priklauso, ne dėl didesnės dalies. Termino praleidimÄ lėmė trečiųjų asmenų suklaidinimas, nes jei nebÅ«tų sakoma, kad ieÅ¡kovė irgi turės teisę į turtÄ , ji bÅ«tų įgyvendinusi savo teises.

             IeÅ¡kinys atmestinas.              Remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir į bylÄ pateikta raÅ¡ytine medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. S. (b.l. 12), kuri buvo ieÅ¡kovės J. Å . mama (b.l. 11, 27, 28, 29), o atsakovo B. S. sutuoktinė bei trečiųjų asmenų R. Z. ir A. M. mama. Po N. S. mirties atsirado palikimas - ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinės rinkos vertė yra 17 000 Eur;

½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Eur; 0,86 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 611 Eur; 0,12 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 589 Eur; 0,58 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 477 Eur;

½ dalis piniginio indėlio su palÅ«kanomis, esančio AB SEB banke, sÄ skaitos Nr. LT97 7044 0009 7861 9715, priklausiusio mirusiajai pagal 2015-09-17 AB SEB banko Operacijų departamento iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2015-09-16 sudarė 0,84 Eur, ½ dalis kompensuojamos netekto darbingumo pensijos sumos, viso neiÅ¡mokėta 84,24 Eur, priklausančios mirusiajai pagal 2015-09-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis lengvojo automobilio VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur (b.l. 53-63). Atsakovas B. S. 2015-09-16 pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ po sutuoktinės N. S. mirties (b.l. 48). Tretieji asmenys R. Z. ir A. M. 2015-09-16 pareiÅ¡kimais apie palikimo priėmimÄ iÅ¡reikė valiÄ priimti palikimÄ po savo motinos N. S. mirties (b.l. 49, 50), o 2015-09-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi R. Z. ir A. M. dovanojo savo tėvui B. S. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises pagal įstatymÄ po savo motinos N. S. mirties (b.l. 51).

PalikimÄ po N. S. mirties priėmė B. S. (b.l. 52, 53-63).              IeÅ¡kovė J. Å . valios priimti (nepriimti) po motinos mirties atsiradusį palikimÄ nėra iÅ¡reiÅ¡kusi.              IeÅ¡kovė J. Å . ieÅ¡kiniu praÅ¡o atnaujinti jai terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jos motinos mirties ir pripažinti negaliojančiu dalyje Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovui B. S. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ (notarinio reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)), į palikėjos N. S. turtÄ . Atsakovas su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutinka, nurodydamas, kad palikimas buvo priimtas teisėtai, o pati ieÅ¡kovė neatliko jokių aktyvių veiksmų ir nepriėmė palikimo. Paveldėjimas - tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (CK 5.1 str. 1, 2 d.). Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir perimamumÄ .

BÅ«tent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ gali priimti palikimÄ . Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Ä®pėdinio teisės priimti palikimÄ turinys – jo valios iÅ¡reiÅ¡kimas – priimti palikimÄ ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimÄ , tai pradeda paveldimÄ turtÄ valdyti ar pareiÅ¡kia apie palikimo priėmimÄ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kol įpėdinis per įstatyme nustatytÄ terminÄ neiÅ¡reiÅ¡kia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina jo teisė priimti palikimÄ .Mirusioji N. S. testamento nebuvo sudariusi, todėl po jos mirties (duomenys neskelbtini)atsiradusį palikimÄ lygiomis dalimis įgijo teisę paveldėti pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ : mirusiosios vaikai J. Å ., R. Z. ir A. M.. Mirusiosios sutuoktinis atsakovas B. S., pergyvenęs sutuoktinę, įgijo teisę paveldėti su pirmos eilės įpėdiniais, t. y. su mirusiosios dukromis vienÄ ketvirtadalį palikimo (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.).

Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 str. 1 d.). CK 5.50 str. 2 d. įtvirtinta, kad atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ arba įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai apie palikimo priėmimÄ turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad N. S. mirė (duomenys neskelbtini) taigi, mirusiosios palikimo atsiradimo momentu laikoma (duomenys neskelbtini). Kaip jau nustatyta, tretieji asmenys R. Z. ir A. M. per įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti po motinos mirties atsiradusį palikimÄ ir paveldėjimo teises padovanoti savo tėvui atsakovui B. S., o atsakovas B. S. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti atsiradusį palikimÄ .

IeÅ¡kovei J. Å . per įstatymo nustatytÄ terminÄ neiÅ¡reiÅ¡kus valios priimti (nepriimti) palikimÄ , ji palikimo nepriėmė ir visÄ palikimÄ po N. S. mirties priėmė atsakovas B. S..              IeÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po jos motinos N. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti. CK 5.57 str. numatyta, kad CK 5.50 str. nustatytÄ palikimui priimti terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ nagrinėjamu klausimu, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priežastys gali bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimÄ , jeigu jos sutrukdė arba dėl jų asmuo neteko galimybės atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių laikotarpį. Taigi Å¡ios priežastys turi pateisinti tiek tokių veiksmų neatlikimÄ per tris mėnesius, tiek ir Å¡io termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).IeÅ¡kovė termino palikimui priimti praleidimo priežastimis nurodo tokias aplinkybes: ieÅ¡kovė besÄ lygiÅ¡kai pasitikėjo savo artimaisiais; nežinojo įstatymų; nežinojo, kad po B.

S. mirties neturės teisės paveldėti jo turto; jei bÅ«tų žinojusi Å¡iÄ aplinkybę, nedelsiant bÅ«tų kreipusis į notarų biurÄ ; seserys jÄ sÄ moningai klaidino, įtikinėdamos, jog ji irgi paveldės po atsakovo mirties. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje akcentuoja jos artimųjų giminaičių, t.y. jos seserų elgesį kaip sudarantį prielaidas manyti, jog jos įtakojo ieÅ¡kovės veiksmus. Tačiau, kaip jau minėta, pagal teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose yra akcentuojamas pačio paveldėtojo aktyvumas, vertinama tai, ar buvo objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių paveldėtojui įgyvendinti savo teisę į palikimÄ .

Taigi svarbu nustatyti tai, ar ieÅ¡kovė žinojo apie atsiradusį palikimÄ , ar siekė jį priimti ir, jei siekė, tai kokios priežastys jai sutrukdė tai padaryti, ar jos yra pakankamai svarbios atnaujinti terminÄ palikimui priimti. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovė žinojo apie savo motinos mirtį, buvo grįžusi į motinos laidotuves ir tuo metu Lietuvoje buvo keletÄ dienų. Be to, net ir bÅ«dama Jungtinėje Karalystėje, ieÅ¡kovė galėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmus per Å¡ioje valstybėje esančias Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, teikiančias konsulines paslaugas dėl dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo į LietuvÄ , tačiau pagal bylos duomenis Å¡ių veiksmų neatliko, nors iÅ¡ trečiojo asmens A.

M. ir buvo gavusi informacijÄ , jog ji gali tokius veiksmus atlikti.Teismas pažymi, jog atsakovas ir tretieji asmenys kreipęsi į notarų biurÄ notarei nurodė, jog J. Å . yra N. S. įpėdinė, t.y. jos nenuslėpė. Notarė teisme paaiÅ¡kino, jog ji neturėjo pareigos ieÅ¡koti įpėdinės, nes įpėdinis palikimÄ turi priimti aktyviais veiksmais. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys nurodė, jog tvarkant paveldėjimo klausimus su ieÅ¡kove visÄ laikÄ buvo bendraujama, ji žinojo visÄ palikimo priėmimo eigÄ , tačiau pati nereiÅ¡kė noro paveldėti po savo motinos mirties.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovė neturėjo objektyvios galimybės tuo metu, kai buvo Lietuvoje, kreiptis į notarų biurÄ ir iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ priimti palikimÄ ar atlikti Å¡iuos veiksmus grįžusi į Jungtinę Karalystę. Taigi, ieÅ¡kovė jau nuo palikimo atsiradimo momento žinojo, kad atsirado jos motinos palikimas. Nepaisant emocinio sukrėtimo, patirto dėl artimo žmogaus mirties, ieÅ¡kovė, bÅ«dama apdairi ir rÅ«pestinga, siekdama įgyti po motinos mirties atsiradusį palikimÄ , žinodama, kad galbÅ«t negalės atvykti į LietuvÄ per 3 mėnesių terminÄ , turėjo pareigÄ kuo greičiau iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ priimti palikimÄ ir susitvarkyti reikiamus dokumentus, tačiau Å¡ių veiksmų neatliko.

Pagal pačios ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kurias teismo posėdžio metu patvirtino ir tretieji asmenys, akivaizdu, jog po motinos mirties visos trys seserys tarpusavyje kalbėjo apie paveldėjimo dokumentų sutvarkymÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė suvokė, jog asmuo, priimdamas palikimÄ , turi atlikti atitinkamus veiksmus ir susitvarkyti reikiamus dokumentus, tačiau pati jokių veiksmų, susijusių su reikiamų dokumentų sutvarkymu neatliko ir įstatymų nustatyta tvarka neįgaliojo kito asmens už jÄ tai atlikti (CK 2.137 str. 1 d.).

Be to, ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje remiasi itin keista aplinkybe, tai yra ji teigia, jog ji nežinojo, kad po atsakovo B. S. mirties neturės teisės paveldėti jo turto. Nors iÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, jog ji visÄ gyvenimÄ Å¾inojo, kad jis nėra jos biologinis tėvas. Taip pat ieÅ¡kovė teigia, jog jos seserys elgėsi nesÄ Å¾iningai ir sÄ moningai jÄ klaidino sakydamos, kad jos visos trys po atsakovo B. S. mirties paveldės jo turtÄ lygiomis dalimis. Vertinant tokiÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ spręstina, kad net jei ir iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovė nesuprato, kad ji nebus įstatyminė įpėdinė po atsakovo mirties, tai niekaip neįtakoja to fakto, kad terminÄ palikimui priimti po savo motinos mirties ji praleido nesant tam jokių svarbių priežasčių.

Teismas pažymi, kad CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas, neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai (CK 1.137 str.).Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra pilnametė, iÅ¡silavinusi, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė turi pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties suvokti, jog negali bÅ«ti laikoma objektyvia ir svarbia priežastimi, nulėmusia jos apsisprendimÄ neatlikti jokių aktyvių veiksmų priimant palikimÄ atsiradusį po savo motinos mirties, aplinkybė, jog ji kartu su savo seserimis galimai paveldės turtÄ , likusį po atsakovo B.

S. mirties. Atsakovas B. S. yra laisvas disponuoti jam priklausančiu turtu, ir niekas neturi pagrindo spręsti jam priklausančio turto paveldėjimo klausimų jam esant gyvam. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad nesÄ Å¾iningas jos seserų elgesys nulėmė, jog ji seserų buvo įtikinta, kad paveldės po atsakovo mirties, tačiau iÅ¡ tikrųjų ji to padaryti negalės, nes nėra jo dukra, tik dar kartÄ patvirtina, kad pati ieÅ¡kovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad priimti palikimÄ po savo motinos mirties, nes faktÄ , jog ji nėra atsakovo B.

S. biologinė dukra ji žinojo visÄ savo gyvenimÄ . Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė turėjo realiÄ galimybę suvokti ir suvokė, jog turi pati priimti palikimÄ po savo motinos mirties arba įgalioti kitÄ asmenį tai padaryti, tačiau Å¡ia savo teise per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepasinaudojo. Teismas pažymi, kad įstatymų nežinojimas ir jokių aktyvių veiksmų nesiėmimas siekiant priimti palikimÄ , nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimÄ per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti turtÄ praradimÄ (CK 5.50 str. 1, 3 d.).

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė ne praleido terminÄ palikimui priimti, o pakeitė savo valiÄ , savo sprendimÄ dėl palikimo, atsiradusio po N. S. mirties, priėmimo.Å iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovės neaktyvumas ir savo teisės priimti palikimÄ neįgyvendinimas buvo vienintelė priežastis, dėl kurios ieÅ¡kovė nepriėmė palikimo. Jeigu ieÅ¡kovė įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ priimti palikimÄ savo vardu, tai tam nebÅ«tų buvę jokių kliūčių.

Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog per įstatymo nustatytÄ terminÄ ji siekė priimti po savo motinos N. S. mirties atsiradusį palikimÄ , taip pat neįrodė ir aplinkybių, kad terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nes nebuvo nustatytos kokios nors kliÅ«tys, trukdžiusios ieÅ¡kovei laiku įgyvendinti savo teises, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas atnaujinti terminÄ palikimui priimti atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas, terminas palikimui priimti neatnaujintinas.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu taip pat ginčija atsakovo B. S. paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo teisėtumÄ . Dėl Å¡io ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo teismas pažymi, kad palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo teisėtumÄ gali ginčyti tik asmuo pretenduojantis į palikimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 pažymėjo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iÅ¡ jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminÄ palikimui priimti.

             IeÅ¡kovei praleidus terminÄ priimti palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ ir teismui neatnaujinus termino palikimui priimti ieÅ¡kovė nelaikytina asmeniu pretenduojančiu į palikimÄ (CK 5.8 str.) ir galinčiu ginčyti kito įpėdinio palikimo priėmimo teisėtumÄ , todėl negalimas ir tolesnis jos, kaip įpėdinės teisių gynimas. Dėl to teismas detaliau nepasisako dėl ieÅ¡kovės argumentų, susijusių su reikalavimu pripažinti negaliojančiu dalyje paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ atsakovui B.

S.. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės J. Å . ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu dalyje Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui B. S. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), į palikėjos N. S. turtÄ atmestinas kaip pareikÅ¡tas asmens neturinčio reikalavimo teisės.             Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmetus ieÅ¡kinį paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.). Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

Š. atsakovui B. S. priteistina 180,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 162, 163), trečiajam asmeniui R. Z. – 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 159, 160, 161) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Už trečiajam asmeniui A. M. valstybės suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b.l. 86-87) iš ieškovės J. Š. valstybei priteistina 254,76 Eur suma (b.l. 128). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 14,46 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos priteisiamos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268-269, 270 str., n u s p r e n d ž i a :            IeÅ¡kinį atmesti.           Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 180,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,46 Eur (keturiolika eurų ir 46 centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, – 5660), bei 254,76 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis eurus ir 76 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieÅ¡kovei į VMI biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ AB Swedbank, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                          Jolanta Gasparavičienė   Â