2021-03-10 Nr. AB-4995-2-54-3-00786-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-625-438/2021

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00786-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja B. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti jai iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 8 037,03 Eur turtinei ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. balandžio 22 d. apie 12 val. jai į mobilųjį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) pareigūnu S. Š.. Skambinęs asmuo paaiškino, jog per pareiškėjai priklausančias banko sąskaitas yra „plaunami“ pinigai ir kad dėl to pradėtas tyrimas. Pareiškėjai buvo nurodyta atiduoti banko kortelę, prisijungimo kodus bei tam tikras pinigų sumas pervesti į nurodytas sąskaitas, kurias skambinęs asmuo įvardino kaip itin saugias.

Patikrinusi viešoje erdvėje skambinusiojo duomenis, pareiškėja įsitikino, kad FNTT dirba pareigūnas S. Š., kuris vadovauja Pinigų plovimo prevencijos valdybai. Pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. balandžio 22 d. iš jai priklausančios sąskaitos AB DNB banko bankomatuose, esančiuose Zarasuose, buvo išgryninta 820 Eur. Pareiškėja, būdama paveikta skambinusiojo, 2015 m. balandžio 23 d. pervedė 558 Eur D. K., kurios banko sąskaitą nurodė paskambinęs asmuo. Kaip paaiškėjo, D. K. gautus pinigus pervedė į savo motinos J. K. banko sąskaitą.

Be to, 2015 m. balandžio 24 d. pareiškėja, toliau būdama paveikta skambinusiojo, V. K., kurio banko sąskaitą nurodė paskambinęs asmuo, pervedė 2 809 Eur ir 4 060 JAV dolerių (3 769,03 Eur). Pareiškėja 2015 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Zarasų rajono policijos komisariatą, kur jai buvo paaiškinta, kad skambinusysis negali būti FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas S. Š., ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjai skambino nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Alytaus PN.

Alytaus PN yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga, jos paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant laisvės atėmimo bausmes. Tai reiškia, kad Alytaus PN yra viešosios teisės subjektas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Alytaus PN nuostatų 8.1 punkte yra įtvirtinta, jog Alytaus PN privalo užtikrinti įstatymų nustatytą įstaigoje laikomų nuteistųjų apsaugą, priežiūrą ir šių asmenų izoliavimo reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 74 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistiesiems yra leidžiama ribotai paskambinti, tačiau BVK 102 straipsnis draudžia nuteistiesiems turėti telefono aparatus, SIM korteles. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad asmuo, apsimetęs pareigūnu, skambino iš Alytaus PN, akivaizdu, jog ši pataisos įstaiga veikė netinkamai, t. y. neužtikrino nuteistų asmenų izoliavimo reikalavimų, kad šie asmenys negalėtų naudotis mobiliaisiais telefonais.

Dėl šios priežasties Alytaus PN kalinami asmenys turėjo galimybę iš pareiškėjos apgaule išvilioti pinigus ir taip jai padaryti 8 037,03 Eur turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti asmenys, kuriems pareiškėja, paveikta neteisėtų skambinusiojo veiksmų, pervedė pinigus – D. K., J. K. ir V. K., kurie negalėjo nežinoti, kad pinigai jiems buvo pervesti be pagrindo. Pareiškėja yra vieniša, neturi sutuoktinio, vaikų, kurie ligos ar nelaimės atveju galėtų ja pasirūpinti. Pasisavinti 8 037,03 Eur buvo santaupos, kurias pareiškėja planavo panaudoti susirgus ar įvykus nenumatytam atvejui.

Po šio įvykio pareiškėja bijo atsiliepti telefonu, prarado pasitikėjimą žmonėmis, didelės sumos santaupų praradimas sukėlė jai didžiulį stresą, išgyvenimus, pareiškėja jaučiasi netikra dėl savo ateities, lankosi pas psichiatrą, geria raminančius vaistus. Patirtą neturtinę žalą įvertino 1 500 Eur.

3. Pareiškėjos atstovė advokatė I. M., teikdama paaiškinimus, nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai priimtais nuosprendžiais priteisė pareiškėjai iš kaltininkų visą padarytos turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjos atstovė vertino, kad valstybė, kurios institucijos neužtikrino tinkamos nuteistųjų izoliacijos, turi pareigą solidariai atlyginti pareiškėjos patirtą turtinę žalą. Aplinkybė, jog iš kaltininkų yra priteistos piniginės lėšos turtinei žalai atlyginti, neatleidžia valstybės nuo pareigų vykdymo, juo labiau, kad kaltininkai neturi turto, iš kurio galėtų būti išieškota priteista suma. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėja, praradusi santaupas, patyrė didelį stresą, gilių išgyvenimų, kurių padariniai juntami ir bylos nagrinėjimo metu.

4. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Alytaus PN nurodė, kad, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90 ir 113 punktais, 2015 m. vykdė 27 priemones, skirtas užkardyti draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Alytaus PN. Kalėjimų departamento nuostatų 8.6 punkte nustatyta, kad prioritetiniu uždaviniu laikoma su Kalėjimų departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuojama ir vykdoma teisės pažeidimų prevencija. Kalėjimų departamentas skyrė lėšų Alytaus PN ilgalaikiam turtui – mobiliųjų telefonų ryšio blokavimo sistemoms – įsigyti.

Alytaus PN ėmėsi galimų, tinkamų ir pakankamų priemonių, siekdami užtikrinti, kad mobilieji telefonai nepatektų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir kad būtų tinkamai, kiek tai objektyviai įmanoma, vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų. Alytaus PN veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Pareiškėja neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių.

Nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka bendrabučio tipo pastatuose didelėmis asmenų grupėmis, todėl pataisos namų administracijai užtikrinti nuteistųjų nuolatinę priežiūrą ir kad nuteistieji visada laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nedarytų teisės pažeidimų yra neįmanoma. Alytaus PN pagal savo kompetenciją atliko visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtas nuteistųjų veikas. Pareiškėja, reikalaudama, kad Alytaus PN užtikrintų, jog nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iš Alytaus PN neįmanomo.

Pataisos įstaigos darbuotojų neteisėtas neveikimas (jei toks byloje būtų nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei baudžiamojoje byloje nenustatytų asmenų nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju galima tik dalinė Lietuvos valstybės atsakomybė už pareiškėjai padarytą žalą. Pareiškėja, su banku pasirašydama el. paslaugų sutartį ir gavusi kodų kortelę, žinojo apie jos panaudojimo ribas, t. y. kad kodų kortelės duomenys yra slapti ir kad jų negalima atskleisti.

Pareiškėja nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, nelaikė duomenų slaptai, todėl turi prisiimti ir kylančias civilines pasekmes. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog patyrė dvasinių kančių dėl nusikaltimo.

6. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Kalėjimų departamentas nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija teismingumui 2017 m. kovo 8 d. nutartyje konstatavo, jog reikalavimai valstybei teismingi administraciniam teismui, o reikalavimai fiziniams asmenims – bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėja civilinėje byloje pareiškė reikalavimą visą turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš atsakovų D. K., J. K. ir V. K., todėl šioje administracinėje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos valstybei atsakomybę dėl pareiškėjos patirtos turtinės žalos. Priešingu atveju pareiškėja gautų daugiau, nei ji realiai patyrė turtinės žalos, o tai prieštarautų žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų nuostatoms (CK 6.249, 6.251 str.).

Net ir nustačius Kalėjimų departamento ar Alytaus PN pareigūnų neteisėtą neveikimą, nėra teisinio pagrindo turtinės žalos atlyginimo reikalauti iš Lietuvos valstybės, nes turtinė žala pareiškėjai buvo padaryta asmenų nusikalstamais veiksmais, o administracinėje byloje turėtų būti svarstomas klausimas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Alytaus PN 2015 m. vykdė priemones, skirtas užkardyti draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į šią pataisos įstaigą. Laisvės atėmimo vietų įstaigose paplitus mobiliesiems telefonams, atsirado telefoninių sukčiavimų problema. 2010 m. buvo priimtas sprendimas įgyvendinti radijo ryšio trukdymo įrangos diegimą visose laisvės atėmimo vietų įstaigų teritorijose.

Pareiškėja rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai nenurodė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Todėl nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Kalėjimų departamentas ėmėsi būtinų veiksmų ir veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti. Alytaus PN darbuotojų neteisėtas neveikimas (jei toks byloje būtų nustatytas) galėjo tik netiesiogiai turėti įtakos žalos atsiradimui, nes žala pareiškėjai buvo padaryta fizinių asmenų nusikalstamais veiksmais.

Nustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtą neveikimą, turi būti taikoma Lietuvos valstybės dalinė atsakomybė. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos internetiniame tinklalapyje, įvairiose informavimo priemonėse piliečiai nuolat buvo ir yra perspėjami nepatekti telefoninių sukčių pinkles, netikėti gaunamomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus dėl, neva, laimėtų prizų, pareigūnu arba giminaičiu prisistatančio asmens skambučiais dėl ištikusios nelaimės. Banko įstaigos tinklalapyje, kurio adresas https://ib.dnb.lt/, aiškiai išskirtiniame fone pateiktas informacinis pranešimas, kad DNB (šiuo metu – Luminor) bankas niekuomet neprašo pateikti ar keisti tik klientams žinomų slaptažodžių el. laiškais ar telefonu.

Pareiškėja, pasirašydama su banko įstaiga susitarimą dėl naudojimosi banko paslaugomis internete, patvirtino, kad užtikrins jai ar jos sąskaitų valdytojui patikėtų kredencialų (prisijungimo kodo, slaptažodžio, PIN, TAN kodų, slaptažodžių generatoriaus) ar mobilųjį elektroninį parašą formuojančios įrangos sudaromų slaptažodžių saugumą. Pareiškėjai buvo skambinta apie 12 val., tai nėra vėlus paros metas, kuris galėtų paveikti priimamus sprendimus ir sumažinti asmens rūpestingumą. Pareiškėja, paveikta skambinusių asmenų, bankinius pavedimus nepažįstamiems asmenims vykdė net tris dienas.

Kalėjimų departamentas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja nėra itin garbaus amžiaus asmuo, mokėjo naudotis kompiuteriu bei internetinėmis priemonėmis, jai buvo skambinta ne vėlyvu paros metu, skambinusiųjų asmenų reikalavimus vykdė net tris dienas, jai suteiktos informacijos detaliai nepatikrino, nesikreipė dėl to nei į artimus asmenis, nei į banką ar policijos komisariatą, vertino, jog pareiškėja nesilaikė apdairaus, rūpestingo, atidaus ir protingo asmens elgesio kriterijų, elgėsi itin neatsargiai, nepaisė prisiimtų banko įsipareigojimų bei viešojoje erdvėje skelbiamų pranešimų apie telefoninius sukčius.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė dvasinių kančių dėl nusikaltimo.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą iš dalies tenkino; priteisė jai iš atsakovo, atstovaujamo Alytaus PN, 910 Eur, o iš atsakovo, atstovaujamo Kalėjimų departamento, 390 Eur, neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjos skundo dalį dėl žalos atlyginimo atmetė; priteisė pareiškėjai iš atsakovo, atstovaujamo Alytaus PN, 280 Eur, o iš atsakovo, atstovaujamo Kalėjimų departamento, 120 Eur, bylinėjimosi išlaidų; kitą pareiškėjos skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

9. Teismas aptarė įsiteisėjusius Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. balandžio 29 d. ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžius, priimtus baudžiamosiose bylose, kuriose pareiškėja dalyvavo kaip nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčijo aplinkybių, nustatytų teismo nuosprendžiuose.

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje atlygintina žala kildinama iš Alytaus PN ir Kalėjimų departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų, neužkardžius nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų – mobiliojo ryšio telefonų, jų priedų – patekimo į pataisos įstaigos teritoriją, dėl kurių panaudojimo ir buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala pareiškėjai.

11. Teismas aptarė BVK 1 priedo 6 punktą, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 punktus, XIX skyriuje nustatytą reglamentavimą, taip pat nustatė, kad Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas atsiliepimuose nurodė, jog ėmėsi galimų ir tinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad mobilieji telefonai ir jų priedai, kuriuos turėti nuteistiesiems yra draudžiama, nepatektų asmenims, Alytaus PN atliekantiems laisvės atėmimo bausmę.

12. Teismas nustatė, kad Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas ėmėsi draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į Alytaus PN užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių, tačiau šie veiksmai nebuvo pakankami ir efektyviai neužtikrino, jog mobilieji telefonai ir jų priedai nepatektų į Alytaus PN teritoriją, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji negalėtų naudotis patekusiais mobiliaisiais telefonais ir daryti nusikalstamas veikas. Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatęs faktinę aplinkybę, kad mobiliuoju telefonu pareiškėjai skambino laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atliekantis asmuo, kuriam teisės aktai draudžia turėti mobiliuosius telefonus, sprendė, jog Alytaus PN ir Kalėjimų departamento taikomos priemonės ir veiksmai, skirti užkirsti mobiliųjų telefonų, SIM kortelių patekimą pas nuteistuosius, nebuvo pakankami, kad būtų užkardytas jų patekimas į pataisos įstaigą. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatavo Alytaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną sąlygą valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

13. Teismas vertino, kad byloje nagrinėjamu atveju atsakovo atstovų neteisėtas neveikimas neužtikrinant, jog nuteistieji neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų padarinių pareiškėjai atsiradimo sąlyga. Sprendžiant, ar atsakovo atstovų neteisėtas neveikimas nebuvo pernelyg nutolęs nuo kilusių žalingų padarinių, teismas atsižvelgė į tai, kad mobilieji telefonai ir SIM kortelės patenka į pataisos namų teritoriją ne dėl vienkartinio, atsitiktinio ar trumpalaikio pareigos prižiūrėti, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, neatlikimo, o dėl to, kad valstybė, žinodama apie kilusias dėl mobiliųjų telefonų patekimo į pataisos įstaigas ir jų neteisėto naudojimo problemas, per savo įgaliotas institucijas negali efektyviai užtikrinti, jog mobiliojo ryšio telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją.

Teismas, vertindamas Kalėjimų departamento atsiliepimo teiginį, jog mobiliojo ryšio blokavimo įrangą Alytaus PN yra sudėtinga tinkamai suderinti dėl arti šios pataisos įstaigos esančių gyvenamųjų namų ir visuomeninių patalpų, padarė išvadą, kad šios priežastys, nors ir turinčios objektyvų pobūdį, visgi neatleidžia Kalėjimų departamento nuo pareigos organizuoti techniniu požiūriu kitokių mobiliojo ryšio blokavimo priemonių įrengimą. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamentui priskirtos funkcijos yra prižiūrėti ir kontroliuoti bausmių (išskyrus baudas) vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose; laisvės atėmimo vietų įstaigose kartu su Kalėjimų departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuoti ir vykdyti teisės pažeidimų prevenciją, prireikus imtis priemonių tvarkai atkurti ir palaikyti; organizuoti veikiančių laisvės atėmimo vietų rekonstrukcijos darbus.

Šios funkcijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatuose. Įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatė, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismo vertinimu, tokia įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis lemia sustiprintą pozityvią valstybės institucijų pareigą užtikrinti visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų ir jos vykdymui kelia aukštesnius reikalavimus.

14. Teismas padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN ir Kalėjimų departamento, netinkamai vykdė savo bendrąsias ir teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme veikė neteisėtai. Teismas sprendė, kad valstybei nesiėmus visų galimų, tinkamų ir efektyvių priemonių užkirsti kelią pavojui, kad visuomenės narių, kaip potencialių nukentėjusiųjų, teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas būtų tinkamai įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, Alytaus PN atliekantys įkalinimo bausmę nuteistieji nebūtų turėję mobiliojo telefono, nebūtų skambinę pareiškėjai ir išvilioję iš jos pinigų. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas konstatavo priežastinį ryšį tarp Alytaus PN ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

15. Teismas sprendė, kad priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos pobūdis lemia, jog Lietuvos valstybės atsakomybė yra dalinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑320/2013, nurodė, kad nors buvo nustatytas Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtas neveikimas, atsakovui Lietuvos valstybei kyla dalinė, o ne solidarioji atsakomybė (CK 6.271 str. 1 ir 4 d.), nes akivaizdu, jog pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei kaltininko nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala. Darydamas tokią išvadą, teismas vadovavosi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika (žr., pvz., 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019).

16. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 8 037,03 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, jog nuteistojo J. O. nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai padaryta 820 Eur turtinė žala visiškai atlyginta, tai konstatuota įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1‑1061-725/2019. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2705-917/2018 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-917/2019 pareiškėjos naudai iš V. K. ir D. S. priteista iš kiekvieno po 4 027,03 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjos patirtos turtinės žalos atlyginimo klausimas yra nustatyta tvarka išspręstas bendrosios kompetencijos teismuose, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo administracinėje byloje. Teismas sprendė, kad Lietuvos valstybės pareiga atlyginti pareiškėjai padarytą turtinę žalą nekyla dėl to, jog skolininkai neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal pareiškėjai išduotus vykdomuosius raštus.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja, apibūdindama jai padarytą neturtinę žalą, skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad ji gyvena viena, neturi artimųjų, kurie ligos ar nelaimės atveju galėtų ja pasirūpinti, pasisavintos piniginės lėšos buvo jos santaupos, kauptos ligos ar kitam nenumatytam atvejui, jų praradimas sukėlė didžiulį stresą, išgyvenimų, po įvykio išsivystė baimės atsiliepti telefonu jausmas, netikrumas dėl ateities, pareiškėja lankosi pas psichiatrą, geria skirtus raminančius vaistus. Teismas sprendė, kad pareiškėjos suprastėjusią psichinės sveikatos būklę patvirtina pateikti medicininiai dokumentai. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, kurių ji nebūtų patyrusi, jei jos atžvilgiu nebūtų padarytos nusikalstamos veikos, kurias kaltininkai įvykdė, skambindami mobiliuoju telefonu iš Alytaus PN.

18. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju žalos atsiradimą nulėmė ir pačios nukentėjusiosios neatsargus ir neapdairus elgesys. Pasirašius su banku el. paslaugų sutartį, pareiškėjai tapo žinoma apie gautų įrankių ir duomenų panaudojimo ribas, t. y. kad kodų kortelės duomenys yra slapti ir jų negalima niekam atskleisti. Tačiau pareiškėja šių įsipareigojimų nesilaikė. Be to, policijos įstaigos, bankų institucijos per įvairias visuomenės informavimo priemones nuolat įspėdavo ir įspėja šalies gyventojus apie telefoninius sukčius, ragina elgtis atsargiai disponuojant banko įstaigose esančiomis ar grynais saugomomis piniginėmis lėšomis. Bylos duomenys teismui leido padaryti išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir į šiuos perspėjimus neatsižvelgė, ji nepažįstamiems asmenims atidavė savo banko kortelę, atskleidė jos PIN kodą, mokėjimus iš banko sąskaitos vykdė kelias dienas iš eilės, nors, būdama atsargi ir apdairi, esamoje situacijoje galėjo kreiptis į banko įstaigą dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimą jos banko sąskaitoje patikrinimo ar į policijos įstaigą dėl informacijos apie vykdomą tyrimą dėl neteisėtų operacijų su jos banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, bei vadovaudamasis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino.

19. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas, nors ir ėmėsi priemonių mobiliųjų telefonų ir jų priedų patekimui į pataisos namus bei naudojimuisi jais užkardyti, tačiau šios priemonės buvo nepakankamai efektyvios. Teismas įvertino, kad neturtinės žalos atsiradimui turėjo įtakos pačios pareiškėjos neatsargūs veiksmai, taip pat atsižvelgė į dėl nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes asmens psichinei sveikatai, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, atsižvelgęs į Alytaus PN ir Kalėjimų departamento atliekamas funkcijas, susijusias su mobiliųjų telefonų ir jų priedų patekimo į pataisos namus bei naudojimosi jais užkardymu, šių funkcijų pobūdį, jų atlikimo vietą ir paskirtį, sprendė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisiama 70 proc., o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, – 30 proc. atlyginamos neturtinės žalos.

20. Teismas, spręsdamas pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, nustatė, kad pareiškėja prašė atlyginti 1 004 Eur turėtų išlaidų už jos atstovės advokatės I. M. suteiktas paslaugas, kurias sudaro 384 Eur už skundo surašymą, 620 Eur už 2 val. trukmės pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismuose. Pareiškėja turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikė advokatės I. M. išduotus pinigų priėmimo kvitus.

21. Teismas sprendė, kad pareiškėjos turėtos 384 Eur dydžio išlaidos už teismui paduoto skundo surašymą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyto maksimalaus rekomenduojamo dydžio. Teismas nustatė, kad pareiškėjos atstovė advokatė I. M. dalyvavo teismo posėdžiuose, iš kurių 2017 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. spalio 22 d. posėdžiai truko po 40 min., kiti posėdžiai truko mažiau nei 30 min. Teismas apibendrino, kad pareiškėjos turėtų išlaidų už atstovavimą 2017 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdžiuose ir 2 val. trukmės pasiruošimą jiems dydis neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus rekomenduojamo dydžio. Teismas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjai atlyginamų advokato darbo apmokėjimo išlaidų suma yra 704 Eur. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, pareiškėjos turtinę padėtį ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisė pareiškėjai 400 Eur atstovavimo išlaidų.

III. 22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 8 037,03 Eur turtinei žalai atlyginti; priteisti pareiškėjai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

23. Pareiškėja pažymi, kad teismų nuosprendžiais jai priteistas turtinės žalos atlyginimas nėra galimas, nes nuteistieji neturi jokio turto ar pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė visas valstybės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, tačiau, nepaisant to, reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstai atmetė. Teismas, nustatęs, kad atsakovo civilinė atsakomybė yra dalinė, turėjo nustatyti, kokia dalimi valstybė yra atsakinga dėl pareiškėjos patirtos turtinės žalos, ir tenkinti atitinkamą pareiškėjos skundo reikalavimo dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką aplinkybė, kad visa turtinė žala nuosprendžiu priteista iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, neužkreta kelio solidariosios atsakomybės instituto tvarka reikalauti turtinės žalos atlyginimo iš asmenų, netiesiogiai prisidėjusių prie žalos atlyginimo. Deliktinės atsakomybės atveju solidari atsakomybė yra preziumuojama. Pareiškėjai žala kilo dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausančių priežasčių sąveikos, kurios kiekviena yra būtinoji žalos atsiradimo priežastis (objektyvusis bendrininkavimas). Valstybės institucijų neteisėto neveikimo pasekmės negali būti perkeltos pareiškėjai.

24. Atsakovo atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkinta pareiškėjos skundo dalis dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

25. Alytaus PN nurodo, kad teikė teismui duomenis, tačiau jų niekas tinkamai neįvertino. Pareiškėja neįrodė savo patirtos turtinės ir neturtinės žalos, nepateikė ją ir jos dydį patvirtinančių įrodymų, nepaaiškino, kaip ši žala pasireiškė, taip pat nepagrindė kitų valstybes civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Alytaus PN ir jo pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, juos atliko pati pareiškėja.

26. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas nurodė prisidedantis prie Alytaus PN pateikto apeliacinio skundo, palaiko visus skundo argumentus bei reikalavimus.

27. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pareiškėja nepagrindė jos patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio, be to, neturtinė žala gali būti atlyginta ir pripažinimu, kad asmens teisės buvo pažeistos, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

28. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo atstovo pateiktą apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią skundžia atsakovo atstovas, palikti nepakeistą, nes ši teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

29. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovo atstovo pateiktą apeliacinį skundą.

30. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento ir Alytaus PN neteisėtais veiksmais pareiškėjai padarytos 8 037,03 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėja paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atliekantis asmuo skambino jai telefonu iš pataisos įstaigos teritorijos, išviliojo iš jos banko kortelę, prisijungimo kodus, nurodė jai pervesti iš savo banko sąskaitos į kitų asmenų banko sąskaitas pinigines lėšas, ką ji ir padarė. Tokiu būdu pareiškėjai buvo padaryta 8 037,03 Eur turtinė žala, taip pat 1 500 Eur neturtinė žala, nes po šių įvykių pareiškėja ne tik prarado savo santaupas, bet ir pradėjo bijoti atsiliepti telefonu, prarado pasitikėjimą žmonėmis, jautė didžiulį stresą, išgyvenimų, pareiškėja pradėjo jausti netikrumą dėl savo ateities, turėjo lankytis pas psichiatrą, gerti raminančius vaistus.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, priteisė jai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Alytaus PN, atitinkamai 390 Eur ir 910 Eur neturtinei žalai atlyginti bei atitinkamai 120 Eur ir 280 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą pareiškėjos skundo dalį dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas nustatė atsakovo atstovų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei pareiškėjos patirtą žalą, tačiau nusprendė nepriteisti pareiškėjai iš atsakovo jos patirtos turtinės žalos atlyginimo, nes šios žalos atlyginimas jau yra priteistas pareiškėjai baudžiamosiose bylose iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų. Teismas, sumažindamas pareiškėjos prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino tai, kad žalos atsiradimą iš dalies lėmė ir pareiškėjos didelis neatsargumas, be to, atsakovo atstovai ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad užkardytų draudžiamų daiktų patekimą į pataisos įstaigos teritoriją ir pan.

33. Apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėja, tiek atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN (Kalėjimų departamentas pateikė prisidėjimą prie Alytaus PN apeliacinio skundo). Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nustatęs visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrįstai nepriteisė jai iš atsakovo turtinės žalos atlyginimo, nes šiuo atveju valstybei kyla ne dalinė, o solidarioji atsakomybė; atitinkamai teismas turėjo priteisti pareiškėjai ir visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Alytaus PN apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog jai buvo padaryta neturtinė žala, pareiškėja nenurodė, kuo grindžiamas jos patirtos žalos dydis ir kaip ji konkrečiai pasireiškė, t. y. nebuvo nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma, todėl nebuvo jokio pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

36. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

37. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552‑213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

38. Byloje nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto. Pareiškėjai padaryta žala kildinama iš Kalėjimų departamento ir Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. dėl telefono ir SIM kortelės patekimo į pataisos įstaigos režiminę teritoriją, kuriais naudojantis ir buvo padaryta žala pareiškėjai.

39. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktą, kaip draudžiami laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims turėti daiktai ir reikmenys nurodyti telefonai (jų dalys ir priedai). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 113 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų.

40. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo atstovai ėmėsi priemonių, jog mobilieji telefonai ir SIM kortelės, kuriuos draudžiama nuteistiesiems turėti, nepatektų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims. Tačiau šie veiksmai nebuvo pakankami, kad mobilieji telefonai ir SIM kortelės nepatektų į Alytaus PN teritoriją, t. y. laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, ir jie jais negalėtų naudotis bei daryti nusikalstamas veikas.

41. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė.

42. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtas neveikimas, neužtikrinant, kad nuteistieji <...> neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų pasekmių pareiškėjai atsiradimo sąlyga. Sprendžiant, ar atsakovo neteisėtas neveikimas nėra pernelyg nutolęs nuo kilusių pasekmių, svarbu yra tai, kad mobilieji telefonai ir SIM kortelės patenka į atsakovo valdomą pataisos namų teritoriją ne dėl vienkartinio ar trumpalaikio atsakovo pareigos prižiūrėti, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, neatlikimo, o dėl to, kad atsakovas Lietuvos valstybė negali sistemingai iš viso užtikrinti, kad mobiliojo ryšio telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, nes bylos duomenimis Alytaus pataisos namams buvo ir yra žinoma mobiliųjų telefonų patekimo į įstaigą problema. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-375-856/2016).

43. Nagrinėjamu atveju priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos pobūdis lemia, kad Lietuvos valstybės atsakomybė yra dalinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013 (publikuota leidinyje „Teismų praktika“, 2013, 40, p. 95–108) pažymėjo, jog byloje vis dėlto nustačius VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtą neveikimą, taikytina atsakovo Lietuvos valstybės dalinė, o ne solidarioji atsakomybė (CK 6.271 str. 1, 4 d.), nes akivaizdu, kad įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas (jei bus nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei S. N. nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala ieškovėms <...>.

44. Priešingi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai (dėl solidariosios valstybės civilinės atsakomybės) prieštarauja prieš tai nurodytiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams. Pareiškėjos minima kasacinio teismo praktika dėl solidariosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑294‑611/2019, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-611/2019, 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015) būtų aktuali sprendžiant dėl teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą iš įmonės bankroto administravimui skirtų lėšų, aiškinimo ir taikymo; dėl teisės normų, reglamentuojančių notaro civilinės atsakomybės sąlygas ir jų įrodinėjimą, kelių asmenų bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolės rūšį, aiškinimo ir taikymo; dėl teisės normų, reglamentuojančių kredito unijos valdybos narių, turto vertintojo civilinę atsakomybę, ieškinio senaties eigos pradžią, kai ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo reiškia bankroto administratorius, aiškinimo ir taikymo; dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimą, aiškinimo ir taikymo (dėl galimybės vykdomojo rašto išdavimo procese pakeisti skolininkų civilinės atsakomybės rūšį, nustatytą šalių taikos sutartyje). Tačiau ši praktika nėra aktuali nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareikštus ir cituojamose bylose nagrinėtus reikalavimus.

45. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė pareiškėjai turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo nustatęs, jog nuteistojo J. O. nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai padaryta 820 Eur turtinė žala visiškai atlyginta, tai konstatuota įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1 1061-725/2019. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1‑2705‑917/2018 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-917/2019 pareiškėjos naudai iš V. K. ir D. S. priteista iš kiekvieno po 4 027,03 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjos patirtos turtinės žalos atlyginimo klausimas yra nustatyta tvarka išspręstas bendrosios kompetencijos teismuose, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo administracinėje byloje. Teismas sprendė, kad Lietuvos valstybės pareiga atlyginti pareiškėjai padarytą turtinę žalą nekyla dėl to, jog skolininkai neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal pareiškėjai išduotus vykdomuosius raštus.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieš tai išdėstyta pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Ji atitinka minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013 išdėstytą poziciją. Nagrinėjamu atveju, esant galimai tik dalinei Lietuvos valstybės atsakomybei dėl pareiškėjos patirtos žalos, jos reikalavimas priteisti iš šio atsakovo turtinės žalos atlyginimą solidariai su nusikalstamas veikas padariusiais asmenimis teismo atmestas pagrįstai. Pareiškėjai pasirinkus tokį savo teisių gynimo būdą – baudžiamojoje byloje pareiškiant reikalavimą visą turtinę žalą priteisti iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų, šioje administracinėje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos valstybės dalinės atsakomybės dėl pareiškėjos patirtos turtinės žalos atlyginimo, nes priešingu atveju pareiškėja gautų daugiau, nei ji realiai patyrė turtinės žalos, tai prieštarautų žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų nuostatoms (CK 6.249, 6.251 str.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą priteisti jai iš Lietuvos valstybės turtinės žalos atlyginimą, nes, net ir nustačius atsakovų atstovų neteisėtą neveikimą, nagrinėjamu atveju turtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės pareiškėjai negali būti priteistas.

47. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutiko su tuo, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą, ir su jos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį (pareiškėjos prašytą priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažindamas iki 1 300 Eur), atsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovai imasi priemonių mobiliųjų telefonų patekimui į pataisos įstaigą užkardyti (tačiau šios priemonės buvo nepakankamos), taip pat jog žalos atsiradimui turėjo įtakos pačios pareiškėjos veiksmai (pareiškėja šios aplinkybės neginčija).

48. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

49. Pažymėtina, kad priteisdamas konkrečią neturtinę žalą teismas turi atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodyta, jog teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

50. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos (ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjos sveikatai ir t. t.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį, turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.

52. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos garbų amžių, sveikatos būklę, į situaciją, kurios metu buvo įvykdytas nusikaltimas, į kitus subjekto, patyrusio nusikalstamos veikos pasekmes, ypatumus, pagrįstai pareiškėjai priteisė 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjos ir atsakovo atstovo Alytaus PN apeliaciniai skundai atmetami. Atitinkamai nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą pareiškėjai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, taip pat priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo surašymą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. R. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys