2017-08-23 Nr. AB-15440-3-65-3-00198-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-712-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00198-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. K. su 2017 m. birželio 26 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“ (toliau – ir Sprendimas).

Skundą pareiškėja grindė tuo, kad buvo spaudžiama perduoti likusią žemę ir pasirašyti kažkokį prašymą, tačiau ji nenorėjo pinigų ir siekė, kad žemė būtų grąžinta natūra. Teigė, kad Sprendimas, kuriuo už žemę skiriama kompensacija, neatitinka jos valios bei buvo priimtas remiantis klaidinant ir spaudžiant A. K. pasirašytais dokumentais.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinti priemones – laikinai, kol bus išspręstas ginčas administracinėje byloje, sustabdyti ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“ galiojimą bei uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

A. K. nurodė, kad po ginčijamo sprendimo priėmimo atsakovas gali toliau teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus dėl kitų asmenų nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypų, į kuriuos pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises, perdavimo tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytu eiliškumu.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, vykdydamas teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį, 2017 m. liepos 13 d. rašte Nr. 38PD-14-(14.38.9.) pateikė nuomonę dėl pareiškėjos prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, kuriame nurodė, kad su šiuo prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad piniginė kompensacija, Sprendimu priklausanti P. K., remiantis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, gali būti išmokama turto paveldėtojui. Kadangi P. K. turto paveldėtoja A.

K. nėra paveldėjusi pagal Sprendimą priklausančios kompensacijos, šis sprendimas, ir nesant reikalavimo užtikrinimo priemonių, nebus vykdomas. Kompensacija pagal Sprendimą bus išmokėta tik P. K. turto įpėdiniui pateikus kompensacijos paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovo nuomone, prašymas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui uždrausti užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje, kol administracinėje byloje bus išspręstas ginčas, yra perteklinis, kadangi taip būtų pažeistos kitų asmenų teisės. Institucija sutiktų su prašymu uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras teritorijoje, kurioje žemės sklypai iki nacionalizacijos priklausė P. K., į kuriuos jis yra pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau Sprendimo 4 punkte yra nurodyta, kad į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 0,1195 ha žemės – nuosavybės teisės bus atkurta vėliau, taigi, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, nebus galima atkurti nuosavybės teisių, P. K. natūra grąžinant 0,1195 ha žemės. Remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, atsakovas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog P. K. prašymas buvo grąžinti žemę natūra, visa galima grąžinti žemė yra paženklinta ir į 47,7263 ha plotą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais jau yra atkurtos nuosavybės teisės, tačiau jos liko neatkurtos į galimą grąžinti natūra 0,1195 ha plotą, kuriam yra rengiami dokumentai atkurti nuosavybės teises.

Pageidautas grąžinti natūra 32,2742 ha žemės plotas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 ir 7 punktus yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl vadovaujantis to paties įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, už šį pageidautą susigrąžinti natūra plotą buvo priimtas Sprendimas atkurti P. K. nuosavybės teises, atlyginant pinigais.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjos A. K. skundą priėmė nagrinėti, o 2017 m. liepos 13 d. nutartimi jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą poziciją, sprendė, kad ginčijamo sprendimo vykdymas priklauso nuo pareiškėjos valios. A. K. neturint tikslo siekti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius išmokėtų sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodytą piniginių lėšų sumą, ir nepateikus šiai valstybės įgaliotai institucijai dokumento, patvirtinančio, kad ji yra P. K. įpėdinė, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebus vykdomas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad yra reali grėsmė, jog nesustabdžius ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“ galiojimo, A. K. gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstų argumentų dėl akivaizdaus ginčijamo administracinio akto neteisėtumo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad A. K. skunde pateikti argumentai bus apsvarstyti, įvertinus visas bylos faktines aplinkybes ir juos patvirtinančius įrodymus, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos asmeninis interesas užsitikrinti galimybę pasirinkti pageidaujamus žemės sklypus negali nusverti viešojo intereso (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje vykdyti numatytas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Teismo vertinimu, žemės reformos darbų sustabdymas vieno asmens privačiais interesais pažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus.

III. Pareiškėja A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį ir jos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkinti.

Pareiškėja paaiškina, kad atsakovas buvo įpareigotas pateikti nuomonę dėl jos nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir 2017 m. liepos 13 d. rašte Nr. 38PD-14-(14.38.9.) „Dėl nuomonės pateikimo“ su A. K. prašymu nesutiko, tačiau šis raštas nei pareiškėjai, nei jos atstovui, jam to prašant, nebuvo pateiktas susipažinti.

A. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymi, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 38S-26-(14.38.3.) yra skirtas A. K., t. y. jis yra priimtas dėl pareiškėjos ir jos turimos pirmenybės teisės atkurti nuosavybės teises natūra į itin didelį 32,2742 ha plotą žemės Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytu eiliškumu. Taigi, Sprendimas turi tiesioginę įtaką A. K. teisėms ir pareigoms. Laikinai nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, pareiškėja negalės pasinaudoti administracinio akto apskundimo suspensyviniu efektu, o atsakovas galės priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises kitiems asmenims, nepaisydamas A. K. pirmenybės teisės atkurti nuosavybės teises natūra į 32,2742 ha žemės plotą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytu eiliškumu.

Pažymi, kad teismo nutartyje nurodyti atsakovo atstovo argumentai leidžia spręsti, kad A. K. nuosavybės teisių atkūrimo procesas (nei natūra, nei pinigais) nėra pasibaigęs, t. y. Sprendimas nėra įvykdytas, todėl yra akivaizdu, kad dar neįvykdyto sprendimo laikinas sustabdymas užkirstų kelią neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai didelei žalai atsirasti. Pareiškėja pagrindė, kad laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ir kad būtent laikinas Sprendimo galiojimo sustabdymas užkirstų kelią tokiai žalai atsirasti.

A. K. nuomone, teismas apsiribojo tik formaliu prašymo įvertinimu. Pažymi, kad yra akivaizdu, jog atsakovui toliau teisės aktų nustatyta tvarka priimant sprendimus dėl kitų asmenų nuosavybės teisių toje pačioje kadastro vietovės teritorijoje atkūrimo ar / ir žemės sklypų perdavimo tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytu eiliškumu, nepaisant pareiškėjos turimos pirmenybės teisės, galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, jei teismas patenkintų jos skundą ir Sprendimą panaikintų.

Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, apsvarsčius mirusio piliečio prašymą atkurti nuosavybės teises į tenkantį buvusio savininko valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. A. K. skunde nurodė, kad pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra ir savo valios nekeitė. Ji taip pat pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius nei raštu, nei kitu teisės aktuose leidžiamu būdu jos apie galimybę išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra neinformavo ir nepasiūlė jai pakeisti valios dėl būdo, jei nebuvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo.

A. K., nežinodama tikrosios jos pirmenybės teisės atkurti nuosavybės teises natūra įgyvendinimo padėties, prašo teismo panaikinti Sprendimą ir iš atsakovo atstovo išreikalauti nuosavybės teisių atkūrimo bylą bei visą su pareiškėjos prašymų nagrinėjimu susijusią medžiagą. A. K. žiniomis, iki nutarties priėmimo ši prašyta išreikalauti medžiaga pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta. Taigi, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų dėl akivaizdaus ginčijamo administracinio akto neteisėtumo.

Teismas visiškai nesigilino į A. K. poziciją, jos situaciją ir skundo pagrindą arba jam trūko duomenų, tačiau teismas ginčijamą nutartį priėmė nesurinkęs ir neištyręs visų prašymui išspręsti reikalingų įrodymų, kurių pareiškėja neturi ir dėl to negali pateikti. A. K. nuomone, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsakovas ginčo teritorijoje gali suformuoti naujus žemės sklypus ir perduoti juos tretiesiems asmenims, nepaisydamas pareiškėjos turimos pirmenybės teisės dėl to ji būtų priversta inicijuoti naujus ginčus, siekdama savo pažeistų teisių gynimo, ir šios bylos baigtis netektų prasmės, nes A.

K. tektų ginčyti ne tik Sprendimą, bet ir kitus atsakovo veiksmus bei sprendimus dėl kitų asmenų nuosavybės teisių toje pačioje kadastro vietovės teritorijoje atkūrimo ar / ir žemės sklypų perdavimo, o galutinio pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

A. K. pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų stabdymas būtų adekvatus siekiamam tikslui, nes pareiškėja prašo to tik jai aktualioje dalyje – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje. Prašymas yra proporcingas bei atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Kadangi minėtoje teritorijoje nėra viešojo intereso objektų, A. K. prašymo tenkinimas viešajam interesui neprieštarautų.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo 2017 m. liepos 13 d. rašte Nr. 38PD-14-(14.38.9.). Papildomai paaiškina, kad P. K. įvairiais raštais buvo informuotas, kad ne visa žemė galės būti grąžinta natūra ir kad apie 40,0 ha yra priskirti valstybės išperkamai žemei. Pažymi, kad Sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės, išmokant kompensaciją pinigais už 32,2742 ha žemės plotą, o (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės plotas sudaro 6 584,93 ha. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra ne tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimai, kuriuose žemė iki nacionalizacijos priklausė P. K., bet ir daug kitų kaimų. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose bei žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, yra suprojektuoti kitiems asmenims asmeninio ūkio žemės sklypai, namų valdos žemės sklypai, taip pat žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti. Pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 38VĮ-608-(14.38.2.) „Dėl Utenos apskrities Anykščių rajono (savivaldybės) Anykščių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“. Žemės sklypų ženklinimas bei dokumentų įforminimas (namų valdų pirkimas (nuoma), asmeninio ūkio žemės sklypų pirkimas (nuoma), bei nuosavybės teisių atkūrimas (tiek natūra, tiek perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus) vykdomi ir pagal Utenos apskrities viršininko bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjo patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų stabdymas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pažeistų kitų asmenų teises ir nebūtų adekvatus pareiškėjos siekiamam tikslui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojančio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos A. K. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad A. K. neįrodė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Nustatyta, kad prašomu panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“ buvo nuspręsta P. K. atkurti nuosavybės teises į tenkančią turto dalį – 32,2742 žemės, atlyginant pinigais. Nors Sprendimas buvo priimtas P. K. vardu, atkuriant jam nuosavybes teises atlyginant pinigais, tačiau Sprendimo vykdymo sustabdymo pasekmės yra sietinos ne tik su kompensacijos nemokėjimu, bet ir su kitų nuosavybės teisių atkūrimo procese atliekamų veiksmų vykdymo sustabdymu. Pažymėtina, kad A. K. siekia, ne kad jai nebūtų išmokėta kompensacija už pareiškėjai tenkančią buvusio savininko žemę, bet kad kol nėra išspręstas ginčas, kitiems asmenims nebūtų dalinami žemės sklypai, į kuriuos ji siekia atkurti nuosavybės teises. Kadangi A. K. dėl savo valios atkurti nuosavybės teises natūra skunde nurodė aiškiai, yra pagrindas pritaikyti jos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir kol bus išspręstas ginčas administracinėje byloje, sustabdyti ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“ galiojimą. Kadangi Sprendimas neatitinka A. K. interesų, nepritaikius nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jiems gali būti padaryta žala – nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjos interesai gali likti neapginti. Nors žala nagrinėjamu atveju nėra išreikšta konkrečia materialine išraiška, tai nesudaro pagrindo netaikyti nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes pareiškėjas nurodomas teisėtų interesų pažeidimas siejamas su jos valios neatitinkančiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu.

Pareiškėjos prašymas taikyti kitą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje – iš esmės yra grindžiamas aplinkybe, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui toliau vykdant žemės reformos darbus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, žemės sklypai, į kuriuos A. K. pageidauja atkurti nuosavybės teises, gali būti perduoti kitiems asmenims, tačiau nei iš skundo turinio, nei iš jo priedų nėra aišku, į kokius žemės sklypus pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises, o visos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje sustabdyti negalima, nes, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai pažeistų viešuosius interesus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos motyvus, kuriais grindžiamas minėtos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę A. K. prašoma apimtimi. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikus papildomus duomenis, į kokius konkrečius žemės sklypus nuosavybės teises galėtų pretenduoti pareiškėja, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti nagrinėjamas iš naujo.

Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju uždraudus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje, nukentėtų kitų asmenų teisės ir toks reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų adekvatus pareiškėjos siekiamam tikslui. Kompensaciją pinigais buvo paskirta už 32,2742 ha žemės plotą, o (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės plotas sudaro daug didesnį plotą. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra ne tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimai, kuriuose žemė iki nacionalizacijos priklausė P. K., bet ir daug kitų kaimų. Taigi, aptartos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą ir proceso šalių interesų pusiausvyrą. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimo 4 punkte yra nurodyta, jog nuosavybės teisės į P. K. tenkančią žemės valdos dalį – 0,1195 ha žemės – bus atkurtos vėliau, taigi, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, nebus galima atkurti nuosavybės teisių ir jam natūra grąžinant 0,1195 ha žemės.

Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. nepagrindė, jog neuždraudus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų visoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tačiau jos prašymas kol bus išspręstas ginčas administracinėje byloje, sustabdyti ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“ galiojimą yra tinkamai pagrįstas, todėl ši reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti taikoma.

Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2017 m. liepos 13 d. rašte Nr. 38PD-14-(14.38.9.) išdėstyta pozicija yra pagalbinė priemonė teismo procesiniam sprendimui priimti, iš ginčijamos nutarties akivaizdu, kad teismas analizavo minėtame rašte nurodytus argumentus, o pareigos teismui tokį dokumentą siųsti pareiškėjai ar jos atstovui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio nuostatos neįtvirtina.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai netenkino dalies pareiškėjos prašymo ir nesustabdė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“ galiojimo. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties dalis turi būti pakeista, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 38S-26-(14.38.3.) galiojimas, kol bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas, turi būti sustabdytas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“ galiojimą pakeisti.

Pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir, kol bus išnagrinėtas ginčas administracinėje byloje ir įsiteisės teismo priimtas sprendimas, sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“ galiojimą.

Likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dalis yra skubaus vykdymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė