2020-12-02 Nr. AB-22719-3-61-3-00216-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2063-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00216-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 30.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. P. ir P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. P. ir P. D. skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (po reorganizacijos – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai G. P. ir P. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. spalio 12 d. patikros aktą Nr. 2R-3338, kaip neatitinkantį faktų ir teisės aktų reikalavimų; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 3R-556(AG465/03-2018); 3) įpareigoti Inspekciją atlikti pilną objekto patikrą pagal visus teisės aktų reikalavimus.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad elektra šildomame bute, (duomenys neskelbtini), Švenčionyse, P. D., inžinierius statybininkas, turintis ilgametę darbo patirtį statybų srityje, atliko remonto darbus, pašalino per butą ėjusį vamzdį, prieš tai šį klausimą aptaręs su buto Nr. 5 savininku V. R. Po kiek laiko iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų buvo gautas pranešimas apie pradėtą civilinę bylą dėl sugadintos kaimynų buto Nr. 5 šildymo sistemos, nes nupjovus vamzdį kaimynai neteko galimybės šildyti butą iš rūsyje esančios „katilinės“. Siekdama įrodyti ieškinio nepagrįstumą G. P. 2018 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Inspekciją su pareiškimu-skundu.

3. Pareiškėjų nuomone, ginčo pastato rūsyje katilinės egzistavimas negalimas. Tai patvirtina P. D. ilgametė darbo patirtis ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 nuostatos (išvardytoms pareiškime-skunde). Taip pat kyla abejonių dėl katilinės atitikimo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 1-249 nuostatoms (išvardytoms pareiškime-skunde).

4. Pareiškėjai nurodė, kad Inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus inspektorius A. D. 2018 m. spalio 7 d. atliko ginčo pastato vizualinę apžiūrą, rūsyje rado tik sandėliuojamą katilą (patalpoje Nr. 10). Pareiškėjai 2018 m. spalio 12 d. gavo A. D. parengtą raštą Nr. 2R-3338, kuris pareiškėjos netenkino, todėl ji šį raštą 2018 m. spalio 16 d. apskundė A. D. viršininkui. 2018 m. spalio 29 d. buvo gautas A. M. raštas Nr. 2R-3497. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, nurodydama konkrečius Energetikos ministro patvirtintų įsakymų punktus, kurie, pareiškėjos manymu, atliekant patikrą buvo pažeisti. Atlikdamas patiktą A. D. turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 1-261 „Dėl energetikos valstybės kontrolės ir vartotojų inspekcijos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis.

5. Dėl 2018 m. spalio 12 d. rašto Nr. 2R-3338 skunde nurodyta, kad 2018 m. spalio 7 d. A. D. buvo nusiųstas rūsio patalpų planas, kuriame nėra duomenų apie katilinę. Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis rūsio patalpos yra valstybės nuosavybė. Pagal butų Nr. 3 ir Nr. 5 nuosavybės dokumentus jiems rūsys nepriklauso, todėl buto Nr. 5 savininkai jame negalėjo įsirengti katilinės. 2018 m. spalio 12 d. rašto Nr. 2R-3338 1 punktas yra klaidinantis. Pareiškėja pažymėjo, kad ji pirko butą su elektriniu šildymu. Pareiškėjai buvo nesuprantama, kokią katilinę galėjo naudoti V. R., jeigu jos rūsyje nėra, ir kaip rūsyje sandėliuojamas katilas tapo šildymo sistemos dalimi, todėl naikintini 2018 m. spalio 12 d. rašto Nr. 2R-3338 2 ir 3 punktai. Taip pat nesuprantama, kam katilas reikalingas kitų butų savininkams, jei jų butai prijungti prie pastato šiluminio mazgo arba šildomi elektra. Dėl šių argumentų naikintinas minėto rašto 5-as punktas. Pareiškėjai neaišku, kokį projektą, pagal kurį buvo atlikta šildymo sistemos korekcija, atsakovo atstovui turėjo pateikti patikrinime dalyvavęs P. D., todėl naikintinas minėto rašto 6 punktas. Jei A. D. nustatė, kad gyventojai savavališkai pertvarkė šildymo sistemą, jis turėjo surašyti aktą, draudžiantį naudotis savavališkai įrengta „katiline“. Pareiškėjai kilo klausimas, ar atsakovui yra žinoma apie Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 ir 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 1-249 reikalavimus, todėl ji nesutiko su minėto rašto 8 punktu. Taip pat nesuprantama, kodėl ginčijamame rašte remiamasi civilinės bylos Nr. 2-253-617/2018 medžiaga, nors atsakovas nėra proceso dalyvis. Buvo atlikta tik vizualinė objekto patikra, neatlikus techninės ir teisinės dokumentacijos patikros.

6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad Inspekcija, gavusi pareiškėjų 2018 m. rugsėjo 6 d. skundą, atliko faktinių aplinkybių patikrinimą, kurio metu katilas nedirbo, o šildymo sistema po sunaikinimo nebuvo atstatyta. Atsižvelgiant į tai, katilo eksploatavimo pažeidimų pareigūnams nebuvo galimybės nustatyti. Atsakovas 2018 m. spalio 12 d. atsakyme pareiškėjams nurodė, kad šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1-249 patvirtintos Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės (toliau – ir Katilinių įrengimo taisyklės), kurių 11 punktas draudžia įrengti katilines, įkomponuotas į daugiabučius gyvenamuosius namus, yra privalomos projektuojant ir rekonstruojant veikiančias katilines. Katilo iki 5 MW galios pakeitimas nauju, nekeičiant jo tipo, ar demontavimas priskiriamas šilumos gamybos įrenginių kapitalinio remonto darbams.

8. Inspekcija nustatė, kad ginčo pastatas neturi administratoriaus, kurio viena iš funkcijų yra organizuoti susirinkimą arba balsavimą dėl namo šildymo sistemos prižiūrėtojo pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo ir kt. Nesant daugiabučio namo valdytojo nebuvo galimybės teisėtai pasirinkti prižiūrėtoją ir įgyvendinti pastato šildymo ir kašto vandens sistemų priežiūrą. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjų skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, prašydama priimti sprendimą dėl administratoriaus paskyrimo.

9. Dėl pareiškėjų argumentų, jog Inspekcijos teritorinio skyriaus specialistas neatliko teisinės patikros, atsakovas pažymėjo, jog nėra pateikti argumentai, kokius konkrečius veiksmus pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 1-261 nuostatas Inspekcija turėjo atlikti. Vien tik teisės aktų normų numerių nurodymas negali būti laikomas tinkamu pagrindimu.

10. Atsakovas teigė, kad pareiškėjų keliami klausimus dėl statybos darbų teisėtumo pirmiausia turi spręsti statytojo atstovas (pastato administratorius) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu yra paskirtas administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Švenčionių švara“ ir priimtas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 1 dėl daugiabučio namo šildymo sistemos pertvarkymo.

11. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 1-324 patvirtintuose Inspekcijos nuostatuose nenumatyta Inspekcijos funkcija dalyvauti bendrojo naudojimo objektų valdytojo paskyrimo procese ar kontroliuoti valdytojo veiksmus jam priimant sprendimus dėl šildymo ar karšto vandens sistemų keitimo. Ginčijamame 2018 m. spalio 12 d. rašte Inspekcija atsakė į esminius pareiškėjų klausimus.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjai su 2018 m. rugsėjo 6 d. skundu kreipėsi į Inspekcijos Utenos teritorinį skyrių, prašydami atlikti daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Švenčionyse, rūsyje įrengtos katilinės įrengimo teisėtumo patikrinimą, taip pat atlikti jos techninio eksploatavimo galimybių patikrą, uždrausti katilinę eksploatuoti ir įpareigoti V. R. ją demontuoti. Nagrinėjant pareiškėjų skundą Inspekcijos specialistai atliko patikrinimą, kurio metu iš civilinės bylos Nr. 2-253-617/2018 medžiagos buvo nustatyta, kad nuo namo pastatymo (1970 m.) iki apytikriai 1980 m. namas buvo apšildomas centralizuotai iš rūsyje įrengtos katilinės. Vėliau (1980–1990 m.) namo šildymo įrenginiai buvo prijungti prie miesto centralizuoto šildymo tinklų. Apie 2002 m. buto Nr. 2 savininkė pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos ir savo buto šildymui buvusios katilinės vietoje rūsyje įsirengė kieto kuro katilą, kurį apie 2011 m. pakeitė nauju kieto kuro katilu. Butas Nr. 2 buvo padalintas į tris butus (Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5), kurie ir toliau buvo šildomi buvusios katilinės vietoje įrengtu kieto kuro katilu. Pareiškėjai priklausančio buto Nr. 3 šildymas, nurodytas Nekilnojamojo turto registre – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Tarp buto Nr. 3 ir Nr. 5 savininkų kilus konfliktui dėl nekokybiško šildymo, buto Nr. 3 savininkė demontavo šildymo sistemą (radiatorių ir stovą) ir įsirengė elektrinį šildymą. Demontavus buto Nr. 3 šildymo sistemą, rūsyje įrengtu katilu neteko galimybės šildytis ir butas Nr. 5. Inspekcijos darbuotojai patikrinimo metu nustatė, kad katilas nedirbo, o šildymo sistema po sugadinimo neatstatyta, namo administratorius nėra paskirtas. Katilinės ir namo šildymo sistemos projektas nebuvo pateiktas. Nustatyta, kad rūsyje sumontuotas vandens šildymo katilas niekam nepriklauso, o tai reiškia, kad tai yra pastato bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos dalis. Taip pat buvo nustatyta, jog pagal namo statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimą rūsyje buvo numatyta ir įrengta anglimi kūrenama katilinė, o šiuo metu įrengto katilo pagrindiniai parametrai neviršija tuo metu nustatytų techninių reikalavimų (Komisijos byla, b. l. 63–65). Inspekcija 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. 2R-3338 atsakė į pareiškėjų skundą, informuodama apie patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

14. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad nagrinėjant jų skundą nebuvo atsakyta į visus keliamus klausimus dėl katilinės įrengimo teisėtumo ir jos techninio eksploatavimo galimybių ir kad atsakovas atliko tik vizualinę objekto patikrą, tačiau nebuvo atliktas ir pateiktas teisinis vertinimas. Teismo vertinimu, pareiškėjų skundo aplinkybių tyrimas buvo atliekamas laikantis tiek Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, tiek skundų nagrinėjimą Inspekcijoje reglamentuojančių taisyklių nuostatų.

15. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, jog Inspekcijos 2018 m. spalio 12 d. rašte nėra pateiktas teisinis katilinės įrengimo aplinkybių vertinimas. Teismas pažymėjo, jog dėl katilinės atitikimo Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėms Inspekcija paaiškino, kad šios taisyklės yra privalomos projektuojant naujas ir rekonstruojant veikiančias katilines, kuriose įrengti garo ir vandens šildymo katilai nepriklausomai nuo jų galingumo. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-172 patvirtinto Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo 24 ir 24.1 punktus katilo iki 5 MW pakeitimas nauju, nekeičiant jo tipo, ar demontavimas, priskiriamas šilumos gamybos įrenginių kapitalinio remonto darbams. Inspekcija pripažino, jog katilo pakeitimo darbai laikytini kapitalinio remonto darbais, kuriems pareiškėjų minimos Katilinių įrengimo taisyklės nėra taikomos.

16. Teismas nurodė, kad Inspekcija nurodė pagrįstą priežastį (šildymo sistemos sugadinimas), dėl kurios negalėjo įvertinti katilo eksploatacijos ir nustatyti jos galimų pažeidimų. Pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų dėl netinkamų pastato šildymo sistemos priežiūros bei šildymo būdų pakeitimo Inspekcija pagrįstai nurodė, jog šie pareiškėjų keliami klausimai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsniu, CK 4.83 straipsniu bei Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.98 punktu, ir nustačiusi, jog pastatas neturi administratoriaus, pareiškėjų skundą persiuntė Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, prašydama priimti sprendimą dėl pastato administratoriaus paskyrimo.

17. Teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcijos 2018 m. spalio 12 d. rašte argumentų dėl pareiškėjų skundo nagrinėjimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame atsakyta į visus esminius Inspekcijos kompetencijai priskirtus pareiškėjų skundo klausimus. Teismo vertinimu, Komisijos sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir išsamus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. 18. Pareiškėjai G. P. ir P. D. apeliaciniame skunde, kurį patikslino, prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį Nr. 3R-556(AG465/03-2018); 3) panaikinti Inspekcijos 2018 m. spalio 12 d. raštą Nr. 2R-3338; 4) įpareigoti Inspekciją atlikti pilną objekto, (duomenys neskelbtini), Švenčionyse, patikrą pagal visus teisės aktų reikalavimus ir pateikti pareiškėjams jos rezultatus rašytine forma. Pareiškėjai su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus (nuotraukas, pareiškėjos 2018 m. kovo 26 d. užklausimą Švenčionių rajono savivaldybei, 2018 m. rugsėjo 7 d. užklausimą Švenčionių rajono merui, 2018 m. spalio 12 d. prašymą Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sekretorei, 2019 m. kovo 4 d. dubliką Vilniaus apygardos administraciniam teismui), su patikslintu apeliaciniu skundu pareiškėjai pateikė pareiškėjos 2019 m. gegužės 29 d. paaiškinimą, P. D. 2018 m. balandžio 23 d. prašymą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams, pareiškėjų 2016 m. spalio 10 d. rašytinį susitarimą, 2018 m. balandžio 20 d. informacinę pažymą apie teismo posėdį Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose civ. byloje Nr. 2-253-617/2018, pareiškėjos 2018 m. liepos 14 d. prašymą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Inspekcijos 2018 m. spalio 12 d. raštas Nr. 2R-3338 yra neargumentuotas ir klaidinantis, sudarantis įspūdį, kad A. D. vengia fiksuoti esamą padėtį objekte ir atlikti objekto techninės dokumentacijos patikrą.

19.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Inspekcija atsakė į pareiškėjų skundą. Abstraktus, vietomis nesuprantamas atrašinėjimas – tai ne atsakymai į pareiškėjų pateiktus konkrečius klausimus, prašymus bei skundus. Pareiškėjams reikalingi rašytine forma pateikti Inspekcijos argumentai ir paaiškinimai, kodėl buvo (ar nebuvo) vykdomi konkretūs pareiškėjų nurodytų teisės aktų punktai, kurie turi būti taikomi įrengiant katilinę.

19.3. Teismas nepasisakė, kodėl Inspekcija neprivalo pateikti pareiškėjams ginčo pastato patikros ir kontrolės aktų, licencijų, leidimų, techninės dokumentacijos duomenų kopijų, nemotyvavo, kodėl Inspekcija neprivalo vykdyti katilinės kontrolės pagal teisės aktų reikalavimus.

19.4. Inspekcija neįrodė, kaip galima kūrenti katilą rūsyje ir pašildyti butą Nr. 5 neturint tam patalpų ir dūmtraukio. Teismas neatsižvelgė į visus pateiktus įrodymus, kad katilinė daugiabučio namo rūsyje negalima.

19.5. Nesuprantama, kodėl teismas nesivadovavo Komisijos sprendimo dalimi, kurioje pareiškėjų pretenzijos Inspekcijai pripažintos pagrįstomis ir teisėtomis.

19.6. Teismas nepasisakė dėl skunde išdėstytų motyvų ir neargumentavo savo sprendimo.

20. Pareiškėjai taip pat pateikė paaiškinimus, pavadintus atsiliepimu-paaiškinimu, kuriuose nurodo, kad Inspekcijos patikros duomenis pareiškėja turi pateikti Vilniaus apygardos teismui civ. byloje Nr. 2A-788-933/2019, kurioje pareiškėja kaltinama tuo, kad atliekant remonto darbus jos bute buvo sugadinta kaimyno (V. R.) šildymo sistema. Teigia, kad pastato rūsyje nebuvo ir nėra katilinės, iš kurios kaimynas galėjo šildyti savo butą, taip pat nurodo kitas aplinkybes.

21. Be to, pareiškėjai pateikė papildomus paaiškinimus, pavadintus pareiškimu-paaiškinimu, kuriuose nurodo, kad Inspekcijos viršininkas taiko dvigubus standartus, pats nevykdo savo parengtų instrukcijų ir teisės aktų. Nesuvokiami Inspekcijos viršininko ir specialisto veiksmai ir sprendimai, kai jau daugiau nei 2 metus iki jų galioja teisės aktas, draudžiantis įrengti katilines daugiabučiuose namuose.

22. Atsakovas Inspekcija (po reorganizacijos – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

23. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių naujų aplinkybių ir dėstomi beveik tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Inspekcija atsakė į šiuos argumentus savo atsiliepime į skundą. Apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl katilinės eksploatavimo daugiabučiame gyvenamajame name ir dėl atsakovo atliktos šios situacijos tyrimo pagal pareiškėjų skundą.

25. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1-83 patvirtintos Skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos inspekcijoje prie Energetikos ministerijos taisyklės (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklės).

26. Skundų nagrinėjimo taisyklių 1 punktu nustatyta, kad šios taisyklės reglamentuoja skundų nagrinėjimą dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi nagrinėjimą Inspekcijoje.

27. Šių Skundų nagrinėjimo taisyklių 5 punktu nustatyta, kad asmenų prašymai, nesusiję su teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašant priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą ar atlikti kitus administracinius veiksmus, nagrinėjami pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22d. nutarimu Nr. 875.

28. Skundų nagrinėjimo taisyklėmis nustatyta skundų ir prašymų nagrinėjimo skirtinga tvarka, nurodyta šių taisyklių 1 ir 5 punktuose, patvirtina, kad pagal 1 punktą skundai nagrinėjami tik dėl asmens pažeistos teisės ar intereso, susijusio su energetikos įrenginių veikla, o pagal 5 punktą – kiti skundai, nesusiję su asmens teisių pažeidimais.

29. Pareiškėjai skundą Inspekcijai grindė savo teisių ir interesu pažeidimu dėl katilo naudojimo sąlygų daugiabučio namo šildymui, todėl skundo nagrinėjimui taikytinas Skundų nagrinėjimo taisyklių 1 punktas ir jame nurodyta skundo nagrinėjimo apimtis.

30. Atsakovas, atlikęs patikrinimą vietoje, 2018 m. spalio 3 d. aktu Nr. 180V8-34 konstatavo, kad tikrinant pareiškėjų skundą jų nurodytu adresu nebuvo rasta veikiančių energetikos įrenginių, todėl atsakovas neprivalėjo tirti namo šildymo veiklos reikalavimų ir tirti pareiškėjų skundo argumentų dėl kaimyno galimybės įrengti katilą ir prijungti jį prie namo šildymo sistemos, kadangi tokie darbai priskirti statybų reguliavimo sričiai.

31. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1-209 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų 2 punktą Inspekcija vykdo valstybinę energetikos kontrolę, neatsižvelgiant į nuosavybės valdymo formą, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvią ir saugią energijos išteklių ir energijos gamybą, tiekimą ir vartojimą bei kontroliuoti valstybės ir rezervines energijos išteklių atsargas.

32. Statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktą vykdo savivaldybės institucijos. Šildymo įrenginių priežiūra vykdoma Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo nustatyta tvarka, kurioje Inspekcijai nėra priskirtos atitinkamos funkcijos.

33. Apeliantai nenurodė, kokius konkrečiai dokumentus privalėjo pateikti atsakovas pareiškėjams, todėl teismas negalėjo įvertinti tokio argumento pagrįstumo. Dėl šios priežasties to nėra galimybės patikrinti ir apeliacinėje instancijoje.

34. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu konstatuojama, jog atsakovas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kaip kontrolę vykdanti institucija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų skundą.

35. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

36. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. P. ir P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius