9157c49e-e0a0-4e7e-b701-e59d45a82cb6 · Kauno apylinkės teismas

? Byla Nr. T-50-946/2020 Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00363-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 28 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas ArÅ«nas Purvainis, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V. patvirtinimo klausimÄ .

Teismas n u s t a t ė : Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 67-45 nutarta taikyti nuteistajam V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 3 m. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. gruodžio 6 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, motyvuojant tuo, kad nuteistasis atliko bÅ«tinÄ bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaiÅ¡tingas, tačiau stengiasi keisti teigiama linkme, požiÅ«ris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones teigiamas, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika bei nuteistasis rodo pažangÄ jÄ mažinant, iÅ¡tirta socialinė aplinka ir aplinkybės, galinčios padėti individualizuoti probacijos sÄ lygas nurodytu adresu nuteistajam tinkamos bei yra galimybė taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ todėl tikimasi, kad nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Arvydas Furmonas pateikė skundÄ dėl Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kuriuo praÅ¡o netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimÄ . Skunde prokuroras pažymėjo, jog visos nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės Å¡iuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas.

Nuteistasis praeityje teistas 10 kartų, bausmę atlieka už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymÄ , jam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus ir Å¡ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis praeityje bÅ«damas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, o vertinant jo bÅ«simo elgesio perspektyvÄ , Socialinio tyrimo iÅ¡vada taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, kad įvyko ženklÅ«s teigiami jo asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir bÅ«damas laisvėje vėl lengvabÅ«diÅ¡kai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, yra iÅ¡skiriami nuteistojo asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai veiksniai, be to, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 4 kartus buvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad nuteistasis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, nėra linkęs paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ . Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo neženkliai - tik 7 balais ir yra vidutinė, kas rodo nuteistojo nepakankamas pastangas mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir neleidžia spręsti apie akivaizdžiÄ daromÄ nuteistojo pažangÄ , jog jam bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas ir nelaikytinas pakankamu iÅ¡vadai, kad jam taikoma bus sėkminga.

Be to, vertinant paskirtos bausmės ir neatliktos bausmės santykį, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė – 3 metai, todėl vertintina, kad nuteistasis atliko per trumpÄ paskirtos bausmės laikÄ , o tai gali nuteistajam suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo, kas gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Arvydo Furmono skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti V.

V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. V. V. nuteistas KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos tesimo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 8 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. gruodžio 6 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis V. V. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ â€žOASys“ metodika, V. V. nustatoma vidutinė – 58 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau Å¡iuo metu yra pasiekti, o bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis V. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ padaryti apysunkis ir sunkus nusikaltimai, anksčiau ne kartÄ teistas, jam buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, taip pat bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, taip pat nuteistasis ne kartÄ atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei bei atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobÅ«dis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ V. V., tačiau Å¡i aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžiÄ pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi.

Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinama tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Nagrinėjamu atveju, pritartina prokuroro skunde nurodytiems motyvams, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis Å¡iuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Spręsdamas dėl nuteistojo V. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dirba, už stropų darbÄ ir gerÄ elgesį paskatintas, kas rodo nuteistojo pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ bei siekį pasitaisyti, tačiau jis per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė iÅ¡imtinai teigiamai.

Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos tvarkos bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin grubius pažeidimus, už kÄ jam buvo skirtos keturios drausminės nuobaudos, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau Å¡ios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaiÅ¡tingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neiÅ¡vengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui.

Å iuo atveju V. V. elgesys bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Å iÄ iÅ¡vadÄ , teismo įsitikinimu, betarpiÅ¡kai patvirtina ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis suvokia ir pripažįsta narkotikų poveikį, tačiau dėl narkotikų vartojimo linkęs atsakomybę perkelti aplinkai, kaltina situacijÄ , aplinkybes, kurių negali valdyti, turi dviprasmiÅ¡kÄ požiÅ«rį į jį prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų priežiÅ«rÄ ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“, nustatytas 58 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laikÄ sumažėjo nuo 65 balų, tai yra tik septyniais svertiniais balais, taip pat dinaminiai rizikÄ nusikalsti didinantys balai iÅ¡ 58 balų sudaro net dar 18 balų, kuriuos Å¡iuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Be to, vertinant nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje V. V. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – psichoaktyvių medžiagų vartojimas; nepakankama impulsų kontrolė (nesugebėjimas kontroliuoti savo veiksmų bei spręsti konfliktų priimtinais bÅ«dais), kas rodo, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumÄ , bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, pritartina prokuroro skunde iÅ¡dėstytiems argumentams, jog Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. V. neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ Nr. 67-45 taikyti nuteistajam V.

V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : Tenkinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Arvydo Furmono skundÄ ir atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ Nr. 67-45 taikyti nuteistajam V.

V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėjas ArÅ«nas Purvainis