2021-02-03 Nr. AB-2380-3-64-3-01696-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-103-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01696-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis patyrė 5 000 eurų neturtinę žalą dėl neteisėtų lėšų nuskaičiavimo iš jo asmeninės sąskaitos ir streso. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių TI administracija nuo 2019 metų balandžio mėnesio iš jo atlyginimo, gaunamo Šiaulių TI ūkio aptarnavimo būryje, nuskaičiuodavo ne tik teismo priteistus alimentus, bet ir pagal antstolio nurodymus, tai sudarė apie 50 proc. gaunamo uždarbio. Tokiu būdu jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią prašo atlyginti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreiptas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininkui ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją, ar mokymuisi, be to, išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Aptartas teisinis reglamentavimas sudarė pagrindą konstatuoti, kad išieškotojas, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką, tiek ir lėšas esančias sąskaitoje privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA). Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. CPK 736 straipsnyje pagal išieškų rūšis reglamentuojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis. Atsakovo atstovas nurodė, kad išskaitos turi būti atliekamos ir iš skolininko pajamų, jo gaunamų į kalinimo įstaigoje esančią sąskaitą. Šiaulių TI paaiškino, kad dalis antstolio patvarkymų dėl išlaikymų išieškojimo buvo vykdomi pirmąja eile iš darbo užmokesčio, kiti patvarkymai vykdomi trečiąja eile iš kitų išmokų ir lėšų, neviršijančių MMA. Iš šių išmokų ir lėšų išskaičiuota ir pervesta į antstolių depozitines sąskaitas po 15 proc. nuo gautų sumų. Šiaulių TI pažymėjo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad antstolė B. T. 2018 m. lapkričio 20 d. surašė patvarkymą Nr. S-18022228 dėl išlaikymo išieškojimo dėl 3 660 eurų sumos išieškojimo vaiko išlaikymui iš Šiaulių TI esančios pareiškėjo sąskaitos, pervedant pareiškėjo lėšas į išieškotojos sąskaitą. Patvarkymu reikalaujama, kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, išskaityti 70 procentų, o nuo 2018 m. gruodžio 1 d. po 50 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų, o nuo 2018 m. gruodžio 1 d. po 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Iš atsakovo pateiktos 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymos Nr. 106/07-160 buvo matyti pagal antstolės B. T. 2018 m. lapkričio 20 d. patvarkymą Nr. S-18022228 dėl išlaikymo išieškojimo išskaičiuojami iš J. Z. darbo užmokesčio ir pervedami į A. T. sąskaitą alimentai. Taip pat Šiaulių TI gauti antstolių J. P. 2019 m. sausio 14 d. patvarkymas Nr. S-19-1339 bei R. V. 2018 m. balandžio 6 d. patvarkymas Nr. S-18001495. Šie antstolių patvarkymai vykdomi trečiąja eile iš kitų išmokų ir lėšų, neviršijančių MMA. Pareiškėjo J. Z. darbo užmokestis matėsi iš teismui pateiktos Šiaulių TI 2019 m. rugpjūčio 29 d. pažymos Nr. 17/01-1522 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, išskaičiuotos pinigų sumos kaip alimentai, pinigų sumos pervestos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Kitos išmokos ir lėšos matėsi iš J. Z. nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių.

7. Teismas nurodė, kad gavęs antstolio reikalavimą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, Šiaulių TI šį reikalavimą privalėjo vykdyti, be to, Šiaulių TI neatliko jokių išieškotojo funkcijų.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas su šiais antstolio patvarkymais buvo supažindintas, jie pareiškėjui buvo žinomi, tačiau byloje nebuvo duomenų, jog antstolių veiksmus ir priimtus sprendimus pareiškėjas būtų skundęs. Todėl teismas laikė, kad antstolių priimti sprendimai yra įsiteisėję ir vykdytini. Atsižvelgiant į CPK nuostatas, susijusias su antstolių patvarkymų vykdymu ir išieškojimu iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, teismas konstatavo, kad Šiaulių TI privalėjo vykdyti antstolių patvarkymus.

9. Teismas pažymėjo, kad pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar pašalpos CPK 739 straipsnio prasme, todėl išieškojimas iš jų buvo galimas. Todėl padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog Šiaulių TI administracija pareiškėjo sąskaitoje esančias sumas pervedusi į antstolių depozitines sąskaitas bei į išieškotojos A. T. sąskaitą pervedusi alimentus, atliko neteisėtus veiksmus, arba vykdydama jai įstatymais priskirtas funkcijas veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

10. Teismas pabrėžė, kad Šiaulių TI administracijos veiksmai pervedant pareiškėjo Šiaulių TI sąskaitoje esančias lėšas antstoliams, kurie įstatymuose nustatyta tvarka atliko išieškojimą pagal ankstesnes pareiškėjo prievoles, negalėjo būti vertinami kaip neteisėti.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog visos lėšos galėjo būti nuskaitytos tik iš darbo užmokesčio, pažymėjo, jog CPK LI skyrius (CPK 733–743 str.) nustato išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, taip pat numato išieškojimą ir iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui. CPK 739 straipsnis numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. Z. į šią kategoriją nepatenka.

12. Teismas pažymėjo, kad prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Todėl, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nebuvo nustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovo veiksmai.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo pagal nuskaitymo datą vykdytus dvigubus nuskaičiavimus iš darbo užmokesčio, kurie sudaro viso 50 proc. visų gaunamų pajamų. Pareiškėjas prašo išaiškinti, kodėl galimas mokėjimas pagal trečios eilės vykdymus, jeigu neišmokėta pirmoji mokėjimo eilė, bei, kodėl nuo 2018 m. gruodžio 1 d. galimas 50 proc. nuskaičiavimas neviršijant nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA).

15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir jas aiškino, teigia, kad neteisėtai pagal antstolių patvarkymus iš jo atlyginimo, gaunamo Šiaulių TI, nuskaitoma 50 proc. Pareiškėjo nuomone, negali būti vykdomas mokėjimas, kurio eilė 3-ioji, kol neišmokėtas 1-osios eilės mokėjimas. Pirmosios instancijos teismo teisėjo skundžiamas sprendimas visiškai nelogiškas ir jame tik tvirtinama, kad pagal antstolio patvarkymą pervesdamas pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas, Šiaulių TI neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik vykdo privalomus antstolių nurodymus. Pareiškėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas taiko ne įstatymais nustatytą tvarką, o tik nurodo, kad Šiaulių TI turi vykdyti antstolių patvarkymus. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą ir sustabdyti nusikalstamą veiką.

16. Pareiškėjas apeliaciniam teismui 2021 m. sausio 22 d. pateiktame skunde pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde ir apeliaciniame skunde, tvirtindamas, kad vykdomi nuskaitymai iš pareiškėjo sąskaitos yra grubus įstatymų pažeidimas, neteisėti veiksmai ir teisėjo vardo pažeminimas, kadangi nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymai.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, įvertino tiek byloje esančius įrodymus, tiek aktualius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei pareiškėjo skundą atmetė, kadangi atsakovas veikė vadovaudamasis teisės aktais. Šiaulių TI nuomone, kadangi atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta, pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jokių abejonių dėl teisinio reguliavimo nėra, bei į tai, kad atsakovo atstovas veikė vadovaudamasis teisės aktais, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – turtinės žalos atlyginimo priteisimas dėl pareiškėjo nuomone, neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, pervedus pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančias lėšas antstoliams pagal jų pateiktus patvarkymus.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai vadovavosi ir aiškino teisės aktus, tvirtina, kad neteisėtai pagal antstolių patvarkymus iš jo atlyginimo, gaunamo Šiaulių TI, nuskaitoma 50 proc. Teigia, kad negali būti vykdomas mokėjimas, kurio eilė 3-ioji, kol neišmokėtas 1-osios eilės mokėjimas.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Byloje nustatyta, kad antstolė B. T. 2018 m. lapkričio 20 d. surašė patvarkymą Nr. S-18022228 dėl išlaikymo išieškojimo (b. l. 36–37), taip pat Šiaulių TI gauti antstolių J. P. 2019 m. sausio 14 d. patvarkymas Nr. S19-1339 (b. l. 38–39) bei R. V. 2018 m. balandžio 6 d. patvarkymas Nr. S-18001495 (b. l. 40–41). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas neginčijo antstolių patvarkymų.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016; 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017; 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-519-502/2018 ir kt.) patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagal antstolių patvarkymus pervesdami pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas Šiaulių TI neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolių nurodymus.

24. Byloje esantys pareiškėjo sąskaitos išrašai (b. l. 26, 43–44) ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. pažyma (b. l. 42) patvirtina, kad pareiškėjui pervestas lėšas sudarė darbo užmokestis ir lėšos gautos iš kitų asmenų, kurios nebuvo gautos kaip parama ar pašalpos CPK 739 straipsnio prasme, todėl buvo galima iš jų vykdyti išieškojimą pagal antstolių patvarkymus.

25. Pažymėtina, kad ginčai dėl antstolių patvarkymų teisėtumo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos (ne administraciniuose) teismuose. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje (byloje Nr. 3K-7-315-421/2017) išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

26. Akcentuotina, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Šiaulių TI sąskaitoje, nukreipė antstoliai, kurių priimtų patvarkymų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Šiaulių TI, vykdydami antstolių patvarkymus, prieš pareiškėją neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

27. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

28. Kadangi šioje byloje nenustatyta viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (Šiaulių TI neteisėti veiksmai), nėra sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.

29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant Šiaulių TI atsakomybės klausimą.

30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė