9155b5ac-1eb9-4d0d-8a7f-e9d24c71393d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1126-555/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06729-2015/2016Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.5.; 2.1.2.; 2.3.2.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-490-191/2016 pagal ieÅ¡kovo J. A. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. M., B. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl administracinio akto, sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl sutarties sudarymo patvirtinimo, įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo sutartį. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. A. B. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais:Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 13 d.

įsakymÄ Nr. 02-01-139 VÄ® Registrų centre įregistruoti 1959 kv.m. žemės sklypÄ Â (duomenys neskelbtini); 2005 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės  pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio  reg. Nr.1786), sudarytÄ tarp atsakovės – Nacionalinės žemės tarnybos (tuometinės Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos) ir J. V. J., pagal kuriÄ J. V. J. buvo parduota dalis – 901 kv. m. (duomenys neskelbtini) esančio sklypo ir 2005 m. balandžio 7 d. Å¡ios sklypo priėmimo – perdavimo aktÄ pripažinti negaliojančiais dalyje dėl 365,50 kv.m.;2008 m. kovo 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų – Nacionalinės žemės tarnybos (tuometinės Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos) ir R.

M. (notarinio reg. Nr.2-1783) su papildomu 2008 m. gegužės 19 d. susitarimu prie Å¡ios sutarties pagal kuriÄ R. M. buvo perduota dalis – 901 kv.m. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. balandžio 1 d. Å¡ios dalies priėmimo – perdavimo aktÄ pripažinti negaliojančiais dalyje dėl 365,50 kv.m.;patvirtinti 731 kv.m. žemės sklypo Å¡alia namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymÄ tarp ieÅ¡kovo J. A. B. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Kauno m. skyriaus ir įpareigoti atsakovę įforminti Å¡iÄ sutartį pagal įstatymo reikalavimus;IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad dar Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3092/96 (kurioje suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija), buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad ieÅ¡kovas nuo 1994 metų faktiÅ¡kai naudojosi 731 kv.m.

žemės sklypu prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu „A“, Å¡is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Tačiau po to namų valdos dalies žemės sklypo iÅ¡pirkimo procesas, dėl ieÅ¡kovui nežinomų priežasčių sustojo, nors ir toliau naudojosi nurodyta sklypo dalimi, tačiau atsakovas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija atsisakė parduoti tÄ sklypo dalį. IeÅ¡kovas nurodė, kad ginčijamo sklypo dalis (731 kv.m.), Å¡iuo metu perleista atsakovams jau po to kai jis su visomis tarnybomis buvo suderinęs Å¡io sklypo projektÄ ir už jį sumokėjęs. IeÅ¡kovo nuomone, jis gali reikalauti, kad teismas patvirtintų Å¡io sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad senaties terminai nepraleisti, todėl prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovai su pareikÅ¡tu ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija dar paminėtu 1995 m. lapkričio 28 d. raÅ¡tu Nr. 499-B ieÅ¡kovui nurodė, kad jo noras pakeisti žemės sklypo ribas remiantis parengtu 1241 kv.m.

žemės sklypo plano projektu, pažeidžia gretimos žemės valdos savininkų interesus, taigi 1996 m. spalio 3 d. teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo realiai nebuvo realizuotas ir 731 kv.m. žemės sklypas ieÅ¡kovui nebuvo parduotas, teismo sprendimas nebuvo ir nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre, todėl esant ginčui su trečiaisiais asmenimis, juo negalima vadovautis. Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas niekada iki 1992 m. neturėjo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypÄ , jame nėra ir nebuvo ieÅ¡kovo statinių, pastatų, tai gretimas žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini).Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, susiję su pareikÅ¡tais reikalavimais dėl administracinio akto ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-8101-584/2012, kurioje buvo nagrinėjamas J. A. B. ieÅ¡kinys dėl tapačių reikalavimų atsakovams, todėl tai iÅ¡ esmės tapatÅ«s reikalavimai, kurie iÅ¡spręsti minimu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kadangi atsakovai R. M., J. V. J. teisių perėmėja B. J. yra sÄ Å¾iningi žemės sklypo įgijėjai, todėl, teismo nuomone, nereikėjo įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose civilinėse, administracinėse bylose.Teismas taip pat sutiko su atsakovų nuomone dėl vieno mėnesio senaties terminų taikymo ir nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ ginčyti pirminiame pagrindiniame reikalavime nurodytÄ administracinį teisės aktÄ , taip pat, kad ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja teise, dalinai keisdamas, tikslindamas ieÅ¡kinius reikalavimus, ieÅ¡kinio pagrindÄ , užvesdamas naujas bylas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. A. B. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ , todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės, susijusios su Kauno apylinkės teismo 1996 m. spalio 3 d. sprendimu dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto nustatyto tikslo – sudaryti 731 kv.m.

žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį tarp jo ir atsakovų. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 02-01-139. Nurodo, kad nebuvo praleistas senaties terminas, kadangi, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 3 dalimi vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas tik iÅ¡ konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Tuo tarpu ieÅ¡kovo atžvilgiu nuo 1996 m. spalio 3 d. yra vykdomas tęstinio pobÅ«džio pažeidimas, kadangi atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigÄ su ieÅ¡kovu sudaryti žemės pirkimo – pardavimo sutartį ir Å¡i pareiga iki Å¡iol nėra pasibaigusi.

Be to, teise nepiktnaudžiauja, kadangi įstatymas numato jo teisę keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ , tikslinti ieÅ¡kinį ar užvesti naujÄ bylÄ . Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kovo J. A. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu keliami reikalavimai jau yra iÅ¡nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-8101-587/2012, tuo tarpu ieÅ¡kovas nėra pateikęs duomenų, kad jau iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovo reikalavimai nurodytoje byloje skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje keliamų.

Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 02-01-139 nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ nurodytÄ ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje, jo atnaujinti neprašė, nenurodė ir nepagrindė nei vienos ABTÄ® 89 straipsnyje numatyto administracinio akto panaikinimo pagrindo. Tuo tarpu ieÅ¡kovas neįrodė, kad buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, susiję su pareikÅ¡tais patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais dėl administracinio akto ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Atsakovai R. M. ir B. J. atsiliepimu į ieÅ¡kovo J. A. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka Apeliantas pareiÅ¡kė teismui praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nori pateikti teismui paaiÅ¡kinimus dėl bylos esmės, pateikti atsakovams klausimus susijusius su bylos nagrinėjimu.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti suteikta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

Apeliantui nekonkretizavus savo praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, t. y. nenurodžius, kokias aplinkybes, reikÅ¡mingas civilinės bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui, apeliantas ketina paaiÅ¡kinti bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir kokias aplinkybes teismas papildomai turėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti, taip pat teismui nenustačius jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso bÅ«tinybę nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, naudodamasi jai suteikta diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo ir jo pateiktÄ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 02-01-139 VÄ® Registrų centre įregistruoti 1959 kv.m. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Å ioje byloje ieÅ¡kovas J. A. B. praÅ¡o pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymÄ Nr. 02-01-139 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia aplinkybėmis, kad ginčo įsakymu buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas, Å¡io žemės sklypo ribų nesuderinus su gretimame žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo bendraturčiais.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad administracinis aktas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu remiantis sandorių negaliojimo pagrindais.

Pripažįstant administracinį aktÄ , kaip ir sandorį, negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, reikia konstatuoti dvi sÄ lygas: pirma, kad įstatymo norma yra imperatyvi; antra, kad administracinis aktas Å¡iÄ imperatyviÄ jÄ Ä¯statymo normÄ pažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Kauno miesto savivaldybės įmonė „Namų priežiÅ«ra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-383/2006).Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas J.

A. B. yra 7/100 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtis. Ginčo administraciniu aktu įregistruotas kaimyninis valstybinis žemės sklypas, kuris byloje ginčijamais sandoriais parduotas jame esančio statinio bendrasavininkiams. Valstybinės žemės savininkas yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės santykiai turi bÅ«ti tvarkomi laikantis įstatyminių žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, bÅ«tinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, kt. principų. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatavimui, taip pat – teisė teisės aktų nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d.

įstatymo Nr. I-446 redakcija), kt. specialieji įstatymai). Tuo tarpu civilinių teisių objektu gali bÅ«ti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.109 str.). Tai reiÅ¡kia, kad asmuo gali įgyti teises į žemės sklypÄ , kuris yra suformuotas pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas vieÅ¡ajame registre.Naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kuriÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“.

Esminė Å¡io teisės akto nuostata yra ta, kad joje numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiÅ¡kia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2006).Žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės nustatytos teritorijų planavimo įstatymų, sklypai formuojami kompetentingoms valstybėms institucijoms priimant atitinkamus administracinius aktus.

Tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, bylÄ nagrinėjantis teismas turi vertinti tiek administracinio akto atitiktį pagrindinėms procedÅ«rinėms taisyklėms, tiek tai, ar jis yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei materialinėmis teisės normomis ir ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių. Formuojant pastatais užstatytÄ Å¾emės sklypÄ negali bÅ«ti nukrypta nuo esminės sÄ lygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms.

Taigi, pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotÄ ir ginamÄ teisę lengvatine (ne aukciono tvarka) nuomoti ar pirkti pastatais užstatytÄ ir jų eksploatavimo tikslais naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ . Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimÄ , o sklypo ribos – pagal vieÅ¡osios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nuosavybės teise nuo 2005 m. sausio 20 d. registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ä®registravimo pagrindas ginčo Kauno apskrities 2005 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 02-01-139 (b. l. 43-45, 25). Siekiant įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu valstybinės žemės sklypÄ buvo sudarytas žemės sklypo planas. Pagal sudarytÄ planÄ nustatytas sklypo plotas 1959 kv.m., planas suderintas su sklypo naudotojais bei Kauno miesto savivaldybės įgaliotu asmeniu. Tuo tarpu ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog 2005 m. sudaryto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos ribos nebuvo suderintos su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudotojais – greta esančio namo bendrasavininkiais, atsižvelgiant į tai, kad formuojant žemės sklypÄ namų valdos duomenys nebuvo keičiami, ginčo tarp gretimų sklypų ribų nėra, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo pažeista Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės formavimo ir pardavimo tvarka ar ieÅ¡kovo teisės bei teisėti interesai.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisėtas žemės sklypo naudojimas pagal Vyriausybės nutarimais patvirtintÄ naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarkÄ reiÅ¡kia nustatyta tvarka suteikto žemės sklypo naudojimÄ , bet ne faktiÅ¡kÄ naudojimÄ si žemės sklypu, esančiu prie nuosavybės teise priklausančių pastatų; parduodamo žemės sklypo dydis priklauso nuo to, koks žemės sklypo dydis buvo nustatytas kompetentingos valstybės institucijos sprendime dėl žemės sklypo suteikimo gyvenamajam namui statyti, ir nesiejamas su tuo, kokio dydžio žemės sklypu asmuo faktiÅ¡kai naudojasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. v. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-3-402/2007). Žemėnauda atsiranda specifinių juridinių faktų – administracinių aktų – pagrindu, kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-1145/2003).

Pirmiau nurodyti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kaip tokie, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aktualÅ«s ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl apelianto teisės naudotis greta jo namų valdos esančio 731 kv. m sklypo dalimi.Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamoje byloje teigdamas apie esÄ pažeistÄ jo teisę naudotis greta esančio sklypo 731 kv. m. dalimi, formuojant ginčo žemės sklypÄ , apeliantas turėjo pateikti, be kita ko, įrodymus (administracinius aktus ar kt.), patvirtinančius tokio sklypo skyrimÄ (suteikimÄ ) jam naudotis.

Tuo tarpu byloje tokių įrodymų nepateikta ir nėra duomenų apie jų egzistavimÄ . Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad toks faktinis naudojimasis apeliantui nustatyta tvarka nesuteikta ginčo žeme, galėtų (turėtų) bÅ«ti kvalifikuojamas kaip naudojimasis, suteikiantis teisę į naudojamo ginčijamo sklypo privatizavimÄ ar nuosavybės teisų atkÅ«rimÄ . Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomas Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3092/96.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė administracinio ir civilinio pobÅ«džio reikalavimus – prašė pripažinti negaliojančiu administracinį aktÄ bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Ginčijamas Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymas yra individualus administracinis aktas. Tokiam savarankiÅ¡kam administracinio teisinio pobÅ«džio reikalavimui taikomi administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

N. v. R. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2014, ir joje nurodyta praktika). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalį skundas (praÅ¡ymas) dėl tokio akto paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡is terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

A. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013, ir joje nurodyta praktika; kt.). Dėl to Å¡io termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės.Nustačius, kad turėjo bÅ«ti taikomas ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas, spręstinas klausimas, ar ieÅ¡kovas nepraleido Å¡io termino. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 13 d.

įsakymÄ Nr. 02-01-139, į teismÄ su tokiu reikalavimu kreipėsi 2015 m. balandžio 3 d. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateikto procesinio dokumento – ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovui buvo žinoma apie Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymÄ nuo 2012 m. pradžioje vykusio teismo posėdžio administracinėje byloje. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas praleido ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ vieno mėnesio terminÄ nurodytam administraciniam aktui skųsti.Pažymėtina, kad ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas nėra naikinamasis, t. y. gali bÅ«ti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimÄ lėmusias priežastis (ABTÄ® 34 str., CPK 78 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi bÅ«ti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sÄ Å¾iningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimÄ savo teisių pažeidimÄ , lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismÄ . Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, įgalinančių spręsti, kad procesinis terminas administraciniam aktui ginčyti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujinti šį terminÄ pirmosios instancijos teismas pagrindo neturėjo.

Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis IeÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas, bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ .

Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8101-584/2012 yra išspręsti ieškovo J. A. B. atsakovams R. M. ir B. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pareikšti reikalavimai dėl 2005 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės  pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir J.

V. J., pagal kuriÄ J. V. J. buvo parduota dalis – 901 kv. m. (duomenys neskelbtini) esančio sklypo bei dėl 2008 m. kovo 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos ir R. M. su papildomu 2008 m. gegužės 19 d. susitarimu prie Å¡ios sutarties pagal kuriÄ R. M. buvo perduota dalis – 901 kv.m. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis jis grindė reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-8101-584/2012, t. y. kad ginčo sutartys yra niekinės, nes jas sudarant nesilaikyta notarinės formos.

Nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-8101-584/2012 įsiteisėjusiu sprendimu sprendus, kad atsakovų sudaryti valstybinės žemės įsigijimo sandoriai sudaryti notarine forma, atitinka visus įstatymo reikalavimus, ieškovo reikalavimai dėl ginčo sutarčių pripažinimo niekinėmis yra atmesti. Šioje byloje ieškovas naujų aplinkybių nenurodo, pakartotinai ginčija tuos pačius atsakovų sudarytus sandorius bei tuo pačiu pagrindu, t. y., kad ginčo sandoriai, ieškovo vertinimu, nėra sudaryti notarine forma (CK 6.393 str. 1 d.).

Nustačius Å¡ias aplinkybes spręstina, kad ieÅ¡kinio pagrindas yra tapatus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v.

UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008).Kadangi tiek nagrinėjamojoje byloje, tiek iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8101-584/2012 reikalavimai ir jų pagrindas yra tapatÅ«s, pareikÅ¡ti toms pačioms Å¡alims (jų teisių perėmėjams), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas taikyti CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio tapatumÄ ir bylÄ Å¡ių reikalavimų – dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Dėl 731 kv.m. žemės sklypo Å¡alia namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Jeigu nurodytų aplinkybių, apibÅ«dinančių sutarties dalykÄ , nėra, sutartis negali bÅ«ti pripažinta sudaryta. Pagal 1995 m. birželio 29 d. galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 2 straipsnį žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Pagal Žemės įstatymo 14 straipsnį privaloma bet kurio žemės sandorio dalis – žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Visi žemės sandoriai per tris mėnesius įregistruojami valstybinį žemės kadastrÄ tvarkančiose įstaigose įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo įforminimas tapo galimas tik nuo valstybinės žemės sklypo suformavimo ir teisinio jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Ieškovui atlikus mokėjimus 1992 metais (b. l.

22) dar nebuvo pirkimo – pardavimo sutarties objekto – žemės sklypo kaip atskiro objekto. Minėta, kad ieÅ¡kovas į bylÄ teikė įrodymus, jog prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo rengiamas žemės sklypo planas, kuris įstatymu nustatyta tvarka neįregistruotas, jo detalusis planas neparuoÅ¡tas, o pradėtos žemės sklypo iÅ¡pirkimo procedÅ«ros pagal namų valdos bendraturčių susitarimÄ nėra užbaigtos. IeÅ¡kovo iniciatyva 1994 metais buvo parengtas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), 1241 kv.m.

žemės sklypo planas, pagal kurį prie Å¡ios namų valdos žemės sklypo buvo prijungtas ir 731 kv. m. dydžio žemės sklypas, kuris pagal namų valdos inventorizacinius duomenis iki ginčijamų sandorių sudarymo priklausė gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams (b. l. 19).Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pagrindo patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį pagal byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nebuvo, ieÅ¡kovo atliktų mokėjimų metu įstatymo nustatyta tvarka buvo nesuformuotas sutarties dalykas – perkamas žemės sklypas, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su sutarties pripažinimu galiojančia, atmestini (CK 1.93 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro 4,56 Eur (Kauno apygardos teismo pažyma apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, b. l. 158), todėl apeliacinio skundo netenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovo) J. A. B. (CPK 96 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimÄ pakeisti.Nutraukti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

A. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. M., B. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dalyje, kurioje ieÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiais:2005 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės  pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio  reg. Nr.1786), sudarytÄ tarp atsakovės – Nacionalinės žemės tarnybos (tuometinės Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos) ir J. V. J., pagal kuriÄ J. V. J. buvo parduota dalis – 901 kv. m. (duomenys neskelbtini) esančio sklypo ir 2005 m. balandžio 7 d.

Å¡ios sklypo priėmimo – perdavimo aktÄ pripažinti negaliojančiais dalyje dėl 365,50 kv.m.;2008 m. kovo 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų – Nacionalinės žemės tarnybos (tuometinės Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos) ir R. M. (notarinio reg. Nr.2-1783) su papildomu 2008 m. gegužės 19 d. susitarimu prie Å¡ios sutarties pagal kuriÄ R. M. buvo perduota dalis – 901 kv.m. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. balandžio 1 d.

Å¡ios dalies priėmimo – perdavimo aktÄ pripažinti negaliojančiais dalyje dėl 365,50 kv.m.KitÄ Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,56 Eur (keturis eurus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Raimondas Buzelis                                                                                                                                                            Albina Rimdeikaitė                                                                               Egidijus Tamašauskas