9155af7a-e1c4-4123-ac2c-afecb3ad84a9 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1249/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01206-2013-0                                  Procesinio sprendimo kategorija: 44.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Kazio KailiÅ«no, Gintaro Pečiulio ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl rekonstrukcijos darbų iÅ¡laidų atlyginimo.

 Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1999 m. vasario 18 d. įsakymu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras patvirtino Kenos pasienio posto (stoties) modernizavimo projektÄ , kurį įgyvendino ieÅ¡kovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“. Ä®gyvendinant šį projektÄ , be vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros objektų, buvo sumontuoti biologinio valymo įrenginiai, aptverta tvora, nutiesta kabelinė žemosios įtampos elektros linija, įrengta slėginė kanalizacija bei rekonstruota kanalizacijos siurblinė, nuosavybės teise priklausanti trečiajam asmeniui UAB „Nemėžio komunalininkas“.

Å is projektas, įskaitant ir kanalizacijos siurblinę, buvo finansuojamas PHARE, biudžeto ir paskolos lėšomis, kuriomis, vykdant 2003 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ , buvo didinamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinis kapitalas. Rekonstruota kanalizacijos siurblinė, inžineriniai tinklai ir gyvenvietės biologinio valymo įrenginiai 2001 m. gruodžio 3 d. aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti. Iki 2011 m. spalio 8 d. galiojęs Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymas ir iki 2012 m. sausio 22 d. galiojusios Nepriklausančių vieÅ¡ajai geležinkelių infrastruktÅ«rai gamybinės paskirties objektų, inžinerinių tinklų, socialinių objektų, pastatų (jų dalių) perdavimo valstybės ar savivaldybių nuosavybėn taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustatė nepriklausančių vieÅ¡ajai geležinkelių infrastruktÅ«rai gamybinės paskirties objektų, inžinerinių tinklų, socialinių objektų, pastatų (jų dalių), kuriuos nuosavybės teise valdo, naudoja ir kuriais disponuoja AB „Lietuvos geležinkeliai“, perdavimo valstybės ar savivaldybių nuosavybėn tvarkÄ .

Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad „Nepriklausantys vieÅ¡ajai geležinkelių infrastruktÅ«rai gamybinės paskirties objektai, inžineriniai tinklai, socialiniai objektai, pastatai (jų dalys) Vyriausybės nustatyta tvarka perduodami valstybės ar savivaldybių nuosavybėn. Atitinkamai (perduoto turto vertės dydžiu) sumažinamas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinis kapitalas ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos.“ IeÅ¡kovas nurodė, kad vadovaujantis minėto įstatymo ir Taisyklių nuostatomis, ieÅ¡kovas perduodavo jam nereikalingÄ ir vieÅ¡ajai geležinkelių infrastruktÅ«rai nepriklausantį turtÄ atitinkamai savivaldybei, o perduoto turto balansinės vertės dydžiu sumažindavo savo įstatinį kapitalÄ . Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2004 m. kovo 31 d. sprendime nurodė sutinkanti perimti minėtus vieÅ¡ajai geležinkelių infrastruktÅ«rai nepriklausančius objektus, įskaitant ir 210 695 Lt sÄ naudas, panaudotas kanalizacijos siurblinei.

Minėti objektai, iÅ¡skyrus sÄ naudas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu, 2005 m. liepos 29 d. turto perdavimo–priėmimo aktu buvo perduoti Vilniaus rajono savivaldybei, ir atitinkama suma sumažintas ieÅ¡kovo įstatinis kapitalas. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡iuo aktu taip pat turėjo bÅ«ti perduotos ir kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos sÄ naudos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Taisyklės numatė tik konkretaus turto perdavimÄ , bet nenumatė kitokio turto perdavimo, rekonstrukcijos darbų sÄ naudos nebuvo perduotos ir liko ieÅ¡kovo apskaitoje.

IeÅ¡kovo teigimu, jis ieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip bÅ«tų galima perduoti rekonstrukcijos metu patirtas sÄ naudas – pasiÅ«lė atsakovui leisti su trečiuoju asmeniu UAB „Nemėžio komunalininkas“ (kurio vienintelis akcininkas yra atsakovas) pasiraÅ¡yti kanalizacijos siurblinės bendrasavininkystės sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas bÅ«tų tapęs dalies, atitinkančios kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos darbų vertę, bendrasavininku, taigi – atitinkamai bÅ«tų atsiradęs objektas, kurį, vadovaujantis Taisyklių 1 punktu, ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs perduoti atsakovui.

Tačiau, pasak ieÅ¡kovo, atsakovas tokio ieÅ¡kovo pasiÅ«lyto bÅ«do nepagrįstai atsisakė. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo nesÄ Å¾iningi veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog atsakovas, iÅ¡duodamas technines sÄ lygas ir privalomai nurodęs savivaldybės reikmėms rekonstruoti esamÄ kanalizacijos siurblinę, žinojo, kad visi ieÅ¡kovo lėšomis atlikti darbai bus perduoti savivaldybei Taisyklių nustatyta tvarka. Tačiau, žinodamas, kad Taisyklėse yra nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as objektų, kuriuos ieÅ¡kovas gali perduoti, sÄ moningai nors ir sutikęs perimti sÄ naudas, tų sÄ naudų neperėmė ir nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu taip, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas sÄ naudų perėmimo klausimas.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovui nebendradarbiaujant ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui, vienintelis likęs nuostolių atlyginimo bÅ«das yra faktinis rekonstrukcijos darbų sÄ naudų atlyginimas ieÅ¡kovui. Pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 210 695,20 Lt rekonstrukcijos iÅ¡laidas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2005 m. liepos 29 d. turto perdavimo aktu, vadovaujantis 2005 m. birželio 30 d. nutarimu atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai buvo perduotas Kenos pasienio posto (stoties) modernizavimo projekto metu sukurtas turtas, nepriklausantis vieÅ¡ajai geležinkelių infrastruktÅ«rai, – valymo įrengimai, tvora, žemos įtampos elektros kabelinė linija ir slėginės kanalizacijos vamzdynas.

Teismas nurodė, kad kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos sÄ naudų klausimas paminėtu Vyriausybės nutarimu nebuvo sprendžiamas ir jų perdavimas nebuvo atliktas, kadangi nei Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymas, nei Taisyklės nenumatė panaudotų sÄ naudų perdavimo tvarkos, o ginčo Å¡alys nesurado abi puses tenkinančio teisinio mechanizmo, kokiu bÅ«du Å¡ios sÄ naudos turėtų bÅ«ti perduotos. Teismas nustatė, kad kanalizacijos siurblinės rekonstrukcija buvo inicijuota ir atlikta ieÅ¡kovo, kaip vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojo, interesais.

Pasak teismo, vykdant Kenos pasienio posto (stoties) modernizavimÄ , ieÅ¡kovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsirado objektyvus poreikis prisijungti prie esamos vandentvarkos infrastruktÅ«ros. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1993 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 140 patvirtintų Vandentiekio ir nuotekų sistemų naudojimo taisyklių 2.1 punktÄ , prieÅ¡ prisijungimÄ prie veikiančių vandentvarkos tinklų arba norint padidinti suvartojamÄ ar Å¡alinamo vandens ir terÅ¡alų kiekį plečiamuose bei gamybÄ didinančiuose objektuose, vartotojas privalėjo pateikti reikiamÄ paraiÅ¡kÄ ir gauti tiekėjo technines sÄ lygas.

Taisyklių 3.6 punktas nustatė, kad vandentiekio įvadus, vandens apskaitos mazgus, nuotekų iÅ¡leistuvÄ Ä¯rengia, jau pastatytÄ arba rekonstruotÄ vandentiekio ir nuotekų tinklÄ , įrenginius bei įvadus prie veikiančio tinklo prijungia darbus vykdanti organizacija. Pasak teismo, bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl techninių sÄ lygų iÅ¡davimo. Pagal minėtų taisyklių 4.1 punktÄ , vartotojo nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas, kuris prijungiamas prie miesto (gyvenvietės) tinklo, galėjo bÅ«ti perduodamas į tiekėjo balansÄ neatlygintinai, o už tinklo perdavimÄ atsakingas buvo vartotojas.

Teismo vertinimu, ieškovas nepaneigė aplinkybių, kad vykdant Kenos pasienio posto (stoties) modernizavimÄ , pareiga prisijungti prie esamos vandentvarkos infrastruktÅ«ros teko AB „Lietuvos geležinkeliai“, ir neįrodė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų teiginių, kad kanalizacijos siurblinės rekonstrukcija buvo atlikta atsakovo interesais. Teismo nuomone, iÅ¡dėstytas ginčo santykių teisinis reglamentavimas, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei ieÅ¡kovo nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas leidžia konstatuoti, kad kanalizacijos siurblinės rekonstrukcija buvo suinteresuotas ieÅ¡kovas, rekonstrukcija buvo atlikta PHARE, biudžeto ir paskolos lėšomis, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo rekonstrukcijos darbų neužsakė ir jokiu pagrindu neprisiėmė įsipareigojimo sumokėti už atliekamus rekonstrukcijos darbus.

Teismas sprendė, kad 2004 m. kovo 31 d. sprendimas, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės taryba iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ perimti iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 210 695 Lt sÄ naudas, panaudotas kanalizacijos siurblinei rekonstruoti, atlikus teisinę registracijÄ ir nesant finansinių įsiskolinimų, pareigos sumokėti už atliktÄ rekonstrukcijÄ atsakovui nesukÅ«rė, įvertinus, kokiame faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo kontekste Å¡is sprendimas buvo priimtas. Teismo vertinimu, atsakovo atsisakymas atlyginti kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos sÄ naudas ieÅ¡kovo teisių ir įstatymų saugomų interesų nepažeidė, nes nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo susiformuoti ieÅ¡kovo lÅ«kesčiams, kad planuojamos ir vėliau atliktos kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos sÄ naudas padengs Vilniaus rajono savivaldybė.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovui iÅ¡ anksto buvo žinoma, kokiu tikslu yra atliekama kanalizacijos siurblinės rekonstrukcija, kokiomis lėšomis bus finansuojamas Kenos pasienio posto (stoties) modernizavimo projektas ir kaip teisės normos reglamentuoja tikslinių iÅ¡laidų pagrindimÄ . Pasak teismo, aplinkybė, kad Å¡alys nesurado teisės normomis pagrįsto teisinio mechanizmo perduoti/priimti 210 695 Lt sÄ naudas, nesukuria atsakovui pareigos atlyginti ieÅ¡kovui geležinkelių infrastruktÅ«ros modernizavimo iÅ¡laidų, kurių ieÅ¡kovas, vertinant finansavimo Å¡altinius, realiai ir nepatyrė, bei neužkerta ieÅ¡kovui galimybės rinktis kitokio teisių gynimo bÅ«do ir įteisinti Kenos pasienio posto (stoties) modernizavimo projekto įgyvendinimui panaudotas lėšas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepaneigė aplinkybių, jog vykdant Kenos pasienio posto (stoties) modernizavimÄ , pareiga prisijungti prie esamos vandentvarkos infrastruktÅ«ros teko AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir neįrodė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų teiginių, kad kanalizacijos siurblinės rekonstrukcija buvo atlikta atsakovo interesais.

IeÅ¡kovas neneigė aplinkybės, kad kanalizacijos siurblinės rekonstrukcija buvo atliekama ir techninės sÄ lygos jÄ rekonstruoti buvo iÅ¡duotos tam, kad atlikus Kenos pasienio posto modernizavimÄ kanalizacijos siurblinė bÅ«tų pakankamo pajėgumo po atliktos modernizacijos postÄ aptarnauti. Tačiau kanalizacijos siurblinę eksploatuoja trečiasis asmuo UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ ir už teikiamas kanalizavimo paslaugas tiek kitiems asmenims, tiek ir ieÅ¡kovui, gauna apmokėjimÄ . Å is argumentas bylos kontekste buvo svarbus tik dėl to, kad pagrįstų aplinkybę, jog atsakovas ieÅ¡kovo atžvilgiu elgiasi nesÄ Å¾iningai, kadangi neatlygintinai buvo rekonstruotas jo (jo valdomo trečiojo asmens) turtas, kurį eksploatuoja ir už tai gauna pajamas, tačiau nededa pastangų bendradarbiauti, kad rekonstrukcijos sÄ naudos bÅ«tų perimtos.             2.

Skundžiamame sprendime konstatuota, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo rekonstrukcijos darbų neužsakė ir jokiu pagrindu neprisiėmė įsipareigojimo sumokėti už atliekamus rekonstrukcijos darbus. Tačiau ieÅ¡kovas niekada ir neteigė, kad atsakovas turėjo ar buvo prisiėmęs pareigÄ sumokėti už kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijÄ . PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, ieÅ¡kovas nuolat pabrėžė tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas visada siekė tik sÄ naudų perdavimo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip bÅ«tų galima rekonstrukcijos metu patirtas sÄ naudas, kurias Vilniaus rajono savivaldybė iÅ¡ ieÅ¡kovo sutiko perimti, perduoti savivaldybei ir sÄ naudų suma sumažinti savo įstatinį kapitalÄ .

IeÅ¡kovas nesiekė jokio faktinio atlyginimo už perduotus objektus, todėl skundžiamo sprendimo argumentas dėl ieÅ¡kovo lÅ«kesčių gauti faktinį apmokėjimÄ yra nepagrįstas. Padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieÅ¡kovo siektinÄ tikslÄ ir ieÅ¡kinio pagrindÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo nereikalavo ir neprašė nieko, kas nebÅ«tų buvę atsakovo pareiga. Tik tuomet, kai atsakovas daugiau kaip 7 metus nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti, kad sÄ naudų perdavimo klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas, be to, pasikeitus teisiniam reguliavimui, ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl sÄ naudų atlyginimo, kad galėtų padengti sumÄ , įtrauktÄ Ä¯ ieÅ¡kovo įstatinį kapitalÄ .3.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad Å¡alys nesurado teisės normomis pagrįsto teisinio mechanizmo perduoti/priimti 210 695 Lt sÄ naudas, nesukuria atsakovui pareigos atlyginti ieÅ¡kovui geležinkelių infrastruktÅ«ros modernizavimo iÅ¡laidas. Pirma, teisinis mechanizmas perduoti atsakovui sÄ naudas buvo rastas, tačiau be jokio pagrindo ir argumentų atsakovas atsisakydavo ieÅ¡kovo siÅ«lomo varianto, be kita ko, pats nesiÅ«lydamas jokių galimų sprendimo variantų. Antra, teismas neteisingai traktuoja, kad pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui kanalizacijos siurblinės iÅ¡laidas lemia tai, kad neva nebuvo rastas teisinis mechanizmas perduoti/priimti 210 695 Lt sÄ naudas.

PraÅ¡ymas priteisti sumÄ , kuri yra lygi kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos iÅ¡laidų dydžiui, buvo grįstas kaip ieÅ¡kovo nuostolis dėl to, kad atsakovui ne tik kad nevykdžius Vilniaus rajono savivaldybės sprendimo, bet ir nedėjus jokių pastangų dėl jo įvykdymo net tada, kai ieÅ¡kovas inicijavo ir rado teisinį bÅ«dÄ sÄ naudas perduoti, sukėlė situacijÄ , kad ieÅ¡kovui neperdavus sÄ naudų, nebuvo galimybės sÄ naudų sumos dydžiu susimažinti įstatinį kapitalÄ .

Todėl susidarė situacija, kad į ieÅ¡kovo įstatinį kapitalÄ Ä¯eina suma, kuri nei lėšų, nei turto pavidalu nėra padengta ir kurios nėra ieÅ¡kovo dispozicijoje.

4. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, vertinant finansavimo Å¡altinius, dėl atsakovo veiksmų realiai nepatyrė nuostolių. Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinus ieÅ¡kovo įstatinį kapitalÄ lėšomis, skirtomis Kenos pasienio postui (stočiai) modernizuoti, tos lėšos tapo ieÅ¡kovo turto (kapitalo), už kurį jis atsako prieÅ¡ akcininkÄ , dalimi. Å iuo atveju svarbu yra tai, kad projektui įgyvendinti skirtomis lėšomis buvo padidintas ieÅ¡kovo turtas (įstatinis kapitalas), todėl kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iÅ¡ ieÅ¡kovo lėšų.

5. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės pripažino tai, kad atsakovas neturi vykdyti savo aukščiausiojo valdymo organo sprendimų. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriame nurodoma perimti konkretaus dydžio kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos sÄ naudas, nebuvo apskųstas ar panaikintas, todėl yra galiojantis, įpareigojantis ir vykdytinas teisės aktas. Vilniaus rajono savivaldybės administracija negali nevykdyti aukÅ¡tesniojo organo sprendimų. Atsiliepimus į ieÅ¡kovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundÄ pateikė atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB ,,Nemėžio komunalininkas“, praÅ¡ydami apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsikirtimus iš esmės grindžia tais pačiais argumentais:1. Kanalizacijos siurblinės rekonstrukcija buvo inicijuota ir atlikta apelianto, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, interesais. Nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui kanalizacijos siurblinės rekonstrukcija nebuvo reikalinga.

2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovas nevykdo aukščiausio savo valdymo organo sprendimo. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 31 d. sprendime nėra įtvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsipareigojimas atlyginti apeliantui kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos sÄ naudas. Å is sprendimas pareigos sumokėti už atliktÄ rekonstrukcijÄ atsakovui nesukÅ«rė. Vilniaus rajono savivaldybės taryba minėtu sprendimu tik pripažino, kad apeliantas galėjo patirti 210 695,20 Lt kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos iÅ¡laidų ir minėtas sprendimas vertintinas kaip pagrindas tolimesnėms deryboms dėl kanalizacijos siurblinės sÄ naudų. Pats apeliantas neįvykdė minėtame savivaldybės tarybos sprendime numatytos pareigos įregistruoti rekonstruotos kanalizacijos siurblinės duomenis. Å ios prievolės nevykdymas įrodo, kad pats apeliantas nebuvo pakankamai apdairus, rÅ«pestingas ir sÄ Å¾iningas atsakovo atžvilgiu.

3. Apelianto reikalavimas, kad valstybei bÅ«tų perduotos kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos darbų sÄ naudos, yra neteisėtas, prieÅ¡taraujantis tuo metu galiojusiam teisiniam reglamentavimui.

4. Apeliantas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita, nes kanalizacijos siurblinę jis rekonstravo ne savo lėšomis, o gavęs ES finansinę paramÄ per PHARE programÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas jokių geležinkelio infrastruktÅ«ros modernizavimo iÅ¡laidų realiai nepatyrė.5. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko; apelianto galimos patirtos kanalizacijos siurblinės darbų iÅ¡laidos atsirado ne dėl atsakovo veiksmų, todėl atsakovui negali kilti atsakomybė. SusidariusiÄ situacijÄ apeliantas galėtų iÅ¡spręsti nurašęs minėtÄ sumÄ .

Trečiasis asmuo UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ papildomai nurodo, kad apeliantas, praÅ¡ydamas priteisti 210 695,20 Lt dydžio nuostolius, nepateikė Å¡ios sumos kilmės detalaus pagrindimo, nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių galimus patirtus nuostolius. 2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apelianto AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ papildomi paaiÅ¡kinimai, kurie prijungiami prie bylos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).IeÅ¡kinio faktiniu pagrindu apeliantas nurodė atsakovo veiksmus, kuriais jis nevykdė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 31 d. sprendimo, kuriuo savivaldybės taryba sutiko perimti iÅ¡ apelianto 210 695 Lt sÄ naudas, panaudotas kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijai. Apelianto teigimu, dėl Å¡ių neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), apeliantas negalėjo perduoti atsakovui sÄ naudų ir minėtų sÄ naudų sumos dydžiu sumažinti savo įstatinio kapitalo, todėl patyrė nuostolius, lygius kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos iÅ¡laidų dydžiui.Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, apeliantas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteisti 210 695,20 Lt sumÄ rekonstrukcijos iÅ¡laidų atlyginimui, atsakovo atžvilgiu praÅ¡o taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

Å iuo atveju civilinei atsakomybei konstatuoti reikia nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, apelianto patirtÄ Å¾alÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltę (CK 6.245-6.250 str.). Pareiga įrodyti tris pirmÄ sias atsakomybės sÄ lygas tenka apeliantui (CPK 178 str.). Kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų (CPK 185 str.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾alos sampratÄ turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Kaip minėta, Å¡ioje byloje apeliantas nuostoliais laiko jo įstatiniame kapitale esančiÄ 210 695,20 Lt sumÄ , kuri panaudota apeliantui nepriklausančios kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijai. Byloje nustatyta, kad apeliantas Kenos pasienio posto modernizavimo projektÄ , įskaitant kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos darbus, atliko iÅ¡ PHARE, biudžeto ir paskolos lėšų, kuriomis buvo padidintas apelianto įstatinis kapitalas. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, kad faktinio rekonstrukcijos darbų iÅ¡laidų atlyginimo po rekonstrukcijos atlikimo jis nesiekė; apelianto tikslas buvo rekonstrukcijai panaudotų iÅ¡laidų dydžiu sumažinti savo įstatinį kapitalÄ .

Kolegijos vertinimu, negalėjimas sumažinti bendrovės įstatinio kapitalo nėra reali žala; tai galėtų bÅ«ti vertintina kaip žalÄ galinti sukelti aplinkybė. IÅ¡ bylos duomenų ir paties apelianto pozicijos matyti, kad apelianto reikalavimas priteisti nuostolius iÅ¡ esmės siejamas ne su realiai patirta žala, o su negalėjimu sutvarkyti finansinių duomenų (apelianto apskaitos). Kolegijos vertinimu, apelianto nurodoma žala (negalėjimas sumažinti įstatinio kapitalo) neatitinka CK 6.249 straipsnyje numatytos žalos, kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, sampratos.Kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė ir atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių veiksmų ir jo nurodomų patirtų nuostolių (CK 6.246, 6.247 str.).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

Kaip minėta, Å¡ioje byloje atsakovo veiksmų neteisėtumÄ apeliantas grindžia tuo, kad atsakovas nevykdė 2004 m. kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo savivaldybės taryba sutiko perimti 210 695 Lt sÄ naudas, panaudotas kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijai. Dėl Å¡ių neteisėtų atsakovo veiksmų, apelianto teigimu, jis negalėjo sumažinti savo įstatinio kapitalo ir tai lėmė jo 210 695 Lt dydžio nuostolius. Apeliantas pripažįsta, kad trečiajam asmeniui UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ priklausančios kanalizacijos siurblinės rekonstrukcija buvo atlikta ir techninės sÄ lygos jÄ rekonstruoti 1995 metais buvo iÅ¡duotos tam, kad atlikus Kenos pasienio posto modernizavimÄ kanalizacijos siurblinė bÅ«tų pakankamo pajėgumo po atliktos modernizacijos aptarnauti pasienio postÄ .

Apeliantas neneigė, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos darbų atlikti neprašė. Pats apeliantas priėmė sprendimÄ rekonstruoti esamÄ trečiajam asmeniui priklausančiÄ kanalizacijos siurblinę, pateikė paraiÅ¡kÄ esamos siurblinės rekonstrukcijos techninėms sÄ lygoms gauti ir pagal jas atliko rekonstrukcijÄ . Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. gruodžio 3 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijos darbai buvo baigti 2001 m. (b. l. 15-19).

Tai reiÅ¡kia, kad apelianto sprendimÄ rekonstruoti trečiajam asmeniui UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ priklausančiÄ siurblinę lėmė ne minėtas 2004 m. kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kurio nevykdymu grindžiami atsakovo neteisėti veiksmai, nes jis buvo priimtas vėliau nei atlikta rekonstrukcija. Atsakovo veiksmai, kuriais jis neįvykdė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 31 d. sprendimo perimti sÄ naudas, nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su apelianto įrodinėjamais nuostoliais, kadangi iÅ¡laidas apeliantui nepriklausančios kanalizacijos siurblinės rekonstrukcijai apeliantas patyrė dar nesant priimto minėto savivaldybės tarybos sprendimo.

Dėl Å¡ios priežasties atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad techninių sÄ lygų iÅ¡davimo metu (1995 m.) atsakovas žinojo, jog visi apelianto atlikti darbai bus perduoti atsakovui pagal Nepriklausančių vieÅ¡ajai geležinkelių infrastruktÅ«rai gamybinės paskirties objektų, inžinerinių tinklų, socialinių objektų, pastatų (jų dalių) perdavimo valstybės ar savivaldybių nuosavybėn taisykles, tačiau nesiėmė veiksmų, kad jos bÅ«tų perduotos. Juo labiau, kad minėtos Taisyklės patvirtintos tik 2004 metais, t. y. jau po rekonstrukcijos darbų atlikimo.

Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų nevykdant 2004 m. kovo 31 d. savivaldybės tarybos sprendimo ir fakto, kad apelianto įstatiniame kapitale nurodytos lėšos, kuriomis rekonstruotas ne apeliantui priklausantis turtas (kanalizacijos siurblinė). Kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas minėto savivaldybės tarybos sprendimo neįvykdė dėl to, kad tuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumatė tokio objekto (sÄ naudų) perdavimo.

Be to, minėtame savivaldybės tarybos sprendime nurodyta, kad jame nurodytas turtas perduodamas atlikus turto teisinę registracijÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nurodė, jog perduoti sÄ naudų nėra pagrindo ir dėl to, kad minėta kanalizacijos siurblinė nėra registruota Nekilnojamojo turto registre (b. l. 32). Duomenų, kad apeliantas, siekdamas perduoti sÄ naudas, bÅ«tų kreipęsis į trečiÄ jį asmenį su praÅ¡ymu iÅ¡spręsti minėtos siurblinės registracijos klausimÄ , apeliantas nepateikė. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo nesant atsakovo atsakomybei atsirasti bÅ«tinų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiKazys KailiÅ«nas Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis