9150ee07-c960-40d4-aae0-e1f02d68e087 · Å iaulių rajono apylinkės teismas

Civ                                                        Bylos Nr. 2-78-459/2011           2-41-3-01227-2011-5                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1.; 44.5.2.7.; 116.1.; (S)             ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS      S  P  R  E  N  D  I  M  A  S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                2011 m. spalio 11 d.Šiauliai Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Andrulienė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei, dalyvaujant ieškovės A.

B., atstovui advokatui Zigmui Burbai, atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovei Eglei Izokaitytei, vieÅ¡ajame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , pagal ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir trečiajam asmeniui Valstybės įmonei „Šiaulių regiono keliai“, dėl žalos atlyginimo,n u s t a t ė :IeÅ¡kovė A. B. į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai.IeÅ¡kovės atstovas, advokatas Zigmas Burba palaikė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 6300Lt dydžio patirtÄ Å¾alÄ bei 580,80 Lt patirtas automobilio vertinimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 6880,80 Lt, atsiradusias dėl eismo įvykio, įvykusio 2009 m. spalio 1 d., apie 21.46 val., Kelmės rajone, kelyje A12 Ryga – Å iauliai – Tauragė - Kaliningradas, 111 kilometre, kurio metu buvo sugadinta ieÅ¡kovei priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuriÄ vairavo jos sutuoktinis A. B.. Eismo įvykis atsitiko dėl to, jog transporto priemonės vairuotojas A. B. nesuspėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo su staiga į keliÄ iÅ¡bėgusiu laukiniu gyvÅ«nu. Ä® įvykio vietÄ iÅ¡kviestų policijos pareigÅ«nų surinktų duomenų pagrindu 2009-12-28 Å iaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK nutarimu buvo nuspręsta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. B. transporto priemonę vairavo blaivus, teisę vairuoti turi, vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes negalėjo iÅ¡ anksto numatyti staiga atsiradusios kliÅ«ties bei jos iÅ¡vengti. Kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, kelio ženklų įspėjančių apie laukinius gyvÅ«nus nėra. Automobilis apgadintas ne nuo vairuotojo valios priklausančių aplinkybių, bet dėl staiga į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgusio gyvÅ«no. Atstovas tvirtino, kad už nuostolius, atsiradusius dėl 2009 m. spalio 1 d. eismo įvykio yra atsakinga atsakovė, nes pagal CK 6.267 str. 2 d., laukinių žvėrių padaryta žala turi bÅ«ti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Vadinasi, asmuo turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta žala. Ta aplinkybė, kad nėra nustatyta žalos atlyginimo tvarka, nereiÅ¡kianti, kad valstybės pareiga atlyginti žalÄ dingsta ir neatsiranda tol, kol valstybė jos nenustato. Valstybė iki galo neįvykdė pareigos nustatyti žalos atlyginimo tvarkÄ , tačiau tokios tvarkos nebuvimas neatleidžia valstybės nuo atsakomybės. Todėl, esant įstatymo ar teisės spragai, teismas turėtų taikyti įstatymo ir teisės analogijÄ .

Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 3 str. nurodyta, jog laisvėje gyvenantys laukiniai gyvÅ«nai nuosavybės teise priklauso valstybei. Å i įstatymo nuostata apima visÄ laukinę gyvÅ«nijÄ . Todėl laisvėje esančių laukinių žvėrių, tarp jų ir briedžių, savininkė yra valstybė, dėl ko ji turi pareigÄ rÅ«pintis, kad laukiniai gyvÅ«nai nedarytų žalos. Atstovas prašė atkreipti dėmes į faktÄ , kad pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos 2010 m. liepos 21 d. iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. 39-S-3035, laikotarpiu nuo 2004 iki 2010 metų Kelmės rajono, kelio A12 Ryga – Å iauliai – Tauragė – Kaliningradas, 110-111 km. ruože įvyko 55 eismo įvykiai dėl gyvÅ«nų kaltės, juose buvo 3 eismo dalyviai sužeisti.

Tačiau nepaisant įvykusių eismo įvykių skaičiaus Atsakovė iki Å¡iol nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, jog bÅ«tų iÅ¡vengta žalos, nes nėra pastatyta kelio ženklų apie gyvÅ«nų grėsmę, nėra įrengta jokių techninių apsaugos priemonių, kurios užkirstų keliÄ gyvÅ«nams patekti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo pasireiÅ¡kė tuo, jog valstybė nesiėmė visų įmanomų priemonių ir neužkirto kelio gyvÅ«nui iÅ¡bėgti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė nuostolių.

Atstovas teigė, kad egzistuoja visos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti bei pareigai atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius. Atstovas savo reikalavimui pagrįsti praÅ¡o teismÄ remtis LAT 2009-11-23 nutartimi, civ. byloje Nr. 3K-3-509/09, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymo įtvirtinta teisė į laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimÄ negali bÅ«ti paneigta vien dėl to, jog nėra įstatymo nustatytos Å¡ios žalos atlyginimo tvarkos. LAT Å¡ioje nutartyje yra atkreipęs dėmesį į atskirų įstatymų normų reglamentuotus atvejus, kai atlyginama laukinių žvėrių padaryta žala, tai:

Medžioklės įstatymo (2009 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. XI-327 redakcija; Žin., 2009, Nr. 85-3584) 18 straipsnyje reglamentuojama dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės Å«kio pasėlių, miÅ¡ko ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlyginimo tam tikrais atvejais; Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-638 redakcija, Žin., 2001, Nr. 110-3988) 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės, miÅ¡ko ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams Å¡io straipsnio 5, 6 dalyse nustatytais atvejais atlygina laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudotojai arba valstybė, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios arba kitų CK 6.253 straipsnyje nustatytų veiksmų.

Å io straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų gali bÅ«ti nustatyti atvejai, kai valstybė ar asmenys, turintys teisę tam tikroje teritorijoje naudoti laisvėje gyvenančių laukinių gyvÅ«nų iÅ¡teklius, yra atleidžiami nuo Å¡ių gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo. LAT pažymėjo, kad nurodytuose įstatymuose nenustatyta tvarkos, pagal kuriÄ bÅ«tų atlyginama laukinio žvėries padaryta žala, jam staiga iÅ¡bėgus į keliÄ ir susidÅ«rus su automobiliu; Å¡ių ir kitų įstatymų nenustatyta atvejų, dėl kurių valstybė bÅ«tų atleista nuo laukinių gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo.

Vadinasi, CK 6.267 straipsnio 2 dalies nuostata, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymo nustatyta tvarka, liko neįgyvendinta ir Å¡iuo atveju yra įstatymo spraga, dėl kurios negali bÅ«ti paneigta konstitucinė teisė gauti žalos atlyginimÄ . Atsakovė atsiliepime (b.l.33-36, 38-44) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovė Eglė Izokaitytė palaikė atsakovės pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ atsiliepime ir paaiÅ¡kino, kad pirmiausia ieÅ¡kinyje nėra pakankamų duomenų, kad ieÅ¡kovei priklausantis automobilis susidÅ«rė su laukiniu gyvÅ«nu, nes įvykio tyrimo medžiagoje nėra nurodyta su kokiu konkrečiu gyvÅ«nu įvyko automobilio susidÅ«rimas.

Kita vertus, ieÅ¡kovė turėtų įrodyti, kad žala padaryta dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiÅ¡kė neteisėtais veiksmais ir, kad tarp kaltų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Tačiau atstovė įsitikinusi, kad ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių nepagrindė, nes Valstybė, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkė, tinkamai vykdė ir vykdo savo pareigÄ užtikrinant tiek laukinių gyvÅ«nų apsaugÄ , tiek ir saugų transporto eismÄ keliuose. Tai matyti iÅ¡ eilės priimtų teisės aktų ir programų, bÅ«tent LR laukinės gyvÅ«nijos įstatymas;

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymas; Lietuvos Respublikos kelių įstatymas; Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LRV 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155; Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika, patvirtinta LR susisiekimo ministro 2004 m. liepos 22 d. Atstovė nurodė, kad laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ valstybė privalo atlyginti tik tada, kai tai numatyta įstatymuose ir įstatymų nustatyta tvarka. LR Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 24 str. nėra numatyta, kad žalÄ privalėtų atlyginti valstybė, jei jÄ patiria transporto priemonės savininkas dėl transporto priemonės susidÅ«rimo su laukiniais gyvÅ«nais.

To nenumato ir kiti įstatymai. Pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas numatytų, jog valstybė visais atvejais privalo atlyginti laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , tai prieÅ¡tarautų protingumo principams, nes laisvėje gyvena Å¡imtai ir tÅ«kstančiai gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių, kurie vienomis ar kitomis sÄ lygomis gali padaryti ar daro žalÄ Å¾mogaus sveikatai, jo turtui ar net kelia pavojų gyvybei. Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, kad automobilis pagal CK 6.270 str. yra laikomas padidinto pavojaus Å¡altiniu.

Automobilio vairuotojas turėjo tinkamai įvertinti jo vairuojamos transporto priemonės keliamÄ pavojų aplinkai ir savo galimybes suvaldyti automobilį kiekvienoje situacijoje. CK 6.270 str. preziumuoja didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kaltę, jei jis neįrodo, kad žala padaryta dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atstovės įsitikinimu ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų dėl nenugalimos jėgos, atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo dėl autoįvykio, todėl mano, kad dėl žalos atsiradimo yra kaltas minėto automobilio vairuotojas.

LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 3 d. 3 p. numato, kad transporto priemonės valdytojas privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai. Mano, kad ieÅ¡kovas Å¡aliÅ¡kai preziumuoja, kad valstybės institucijos nevykdė teisės aktuose numatytų pareigų, konkrečiai pareigos paženklinti ir užtverti atitvarais autoįvykio vietÄ iki autoįvykio. Pažymėjo, kad valstybės institucijos savo funkcijas Å¡ioje srityje vykdė ir vykdo pagal teisės aktų reikalavimus.

Atstovė tvirtino, kad LR CK 6.267 str. 2 d. numato atsakomybę už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , kuri yra atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Laukiniais žvėrimis yra laikomi laukiniai gyvÅ«nai, gyvenantys laisvėje ir niekieno neprižiÅ«rimi. Atsakomybė už laukinio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ atsiranda tik esant specialiajai teisės normai. Lietuvos Respublikos laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 24 straipsnis nustato, kad laisvėje gyvenančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės, miÅ¡ko ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytais atvejais atlygina laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudotojai arba valstybė, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Å is straipsnis nenumato atvejo, kad valstybė privalėtų atlyginti žalÄ , jeigu ji atsirado susidÅ«rus transporto priemonei su laukiniais gyvÅ«nais. Mano, kad ieÅ¡kovė turėtų galimybę reikalauti žalos atlyginimo tik tuomet, jeigu įrodytų buvus atsakovės kaltę dėl žalos atsiradimo ir priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovės kaltų veiksmų.Trečiojo asmens Valstybės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ atstovė Danguolė Volkovienė į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai.

Pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Byloje yra atsiliepimas į ieÅ¡kinį (b.l.62-64), kuriame tretysis asmuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant LR CK 6.263str. ir CK 6.267 str. nuostatas, teigtina, jog laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ valstybė privalo atlyginti tik tada, kai tai yra numatyta įstatymuose ir įstatymų nustatyta tvarka. Mano, kad atsakomybė už laukinio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ atsiranda tik esant specialiajai teisės normai.

IeÅ¡kinys atmestinas (LR CK 6.267str., 1.8str.).  LR CK 6.267str. pasakyta, kad naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270str.1d. numatytos aplinkybės. LR CK 6.267str. 2 d. pasakyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad LR CK 6.267 str. 2 d. numato atsakomybę už laukinių žvėrių padarytÄ Å¾alÄ , kuri atlyginama tik įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Å¡ias nuostatas matyti, kad laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ valstybė privalo atlyginti tik tada, kai tai yra numatyta įstatymuose. BÅ«tent, atsakomybė už laukinio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ atsiranda tik esant specialiajai teisės normai. Nagrinėjamu atveju, t.y. žalos atsiradimo metu (2009-10-01) nei CK, nei Laukinės gyvÅ«nijos, nei kituose įstatymuose nebuvo laukinių žvėrių eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo. Pažymėtina, kad nuo 2010-07-10 galioja Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 22str. 6d., kurioje yra pateiktas valstybės nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvÅ«nų eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo reguliavimas, nenustatant griežtosios civilinės atsakomybės. Tačiau teisinio reglamentavimo srityje galiojant taisyklei lex retro non agit, t.y. teisės aktui neturint atgalinio veikimo galios (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998-03-25 nutarimÄ ), nurodyta Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo norma negali bÅ«ti taikoma, sprendžiant dėl 2009m. spalio 1 d. padarytos žalos atlyginio (LR AT 2011-07-21 nutartis civ. Byloje Nr.3K-3-338/2011). Darytina iÅ¡vada, kad LAT Å¡ioje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino teismo praktikÄ dėl civilinės atsakomybės taikymo eismo įvykio metu, kai automobilis susiduria su laukiniu gyvÅ«nu. Teismas nurodė, jog teisės aktai nenumatė valstybei griežtosios civilinės atsakomybės. Todėl netaikoma Å¡ios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės ir todėl atsakomybė už gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ Å¡ios bylos kontekste turėtų bÅ«ti taikytina nustatant visas LR CK 6.246str., 6.249str.

įtvirtintas bÅ«tinas sÄ lygas civilinei atsakomybei kilti. Pagal CK nustatytas įrodinėjimo taisykles ieÅ¡kovė privalo įrodyti neteisėtus valstybės veiksmus, jų pasekoje atsiradusiÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat ir atsakovės kaltę. AT pažymėjo, kad neteisėtus veiksmus privalo įrodyti ieÅ¡kovė. Pažymėtina, kad neteisėtų veiksmų įrodinėjimo naÅ¡ta tokio pobÅ«džio bylose paprastai tenka ieÅ¡kovui. Å ioje civilinėje byloje, kai paties teisinio santykio pobÅ«dis nulemia veiksmų neteisėtumo prezumpcijÄ , atsakovas įrodymais siekia jÄ paneigti, tokiu bÅ«du ir ieÅ¡kovas įtraukiamas į aktyvaus įrodinėjimo procesÄ , nes turi nuginčyti atsakovo teikiamus argumentus ir įrodymus.

Todėl nenustačius visų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, pvz. pareigos, įtvirtintos teisės aktuose pažeidimo, neteisėtų veiksmų ar kitų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, negali kilti ir atsakomybė. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo reikalavimo pagrindu nurodė eismo įvykio tyrimo medžiagÄ . IÅ¡ byloje esančio Å iaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK nutarimo (b.l.5) turinio akivaizdu, kad 2009-12-28 nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, dėl 2009-10-01, 21.46 val.

įvykusio eismo įvykio Kelmės rajone, kelio A12 Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas, 111 km., kur transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su laukiniu gyvūnu, nustačius, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime taip pat nurodyta, kad gyvūnas eismo įvykio vietoje nerastas, kelio ženklų įspėjančių apie gyvūnus, nėra. Iš Teismui pateiktos Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK autoįvykio medžiagos akivaizdu, jog įvykį tyręs vyr.patrulis L.

R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog automobilio vairuotojas A. B. įvykio vietoje jam paaiÅ¡kino, kad partrenkė laukinį gyvÅ«nÄ , tačiau nenurodė kokį gyvÅ«nÄ konkrečiai. Tačiau susipažinus su visais Å¡ios medžiagos duomenimis akivaizdu, kad ir kituose jos dokumentuose nėra jokios informacijos apie tai, koks bÅ«tent gyvÅ«nas buvo kliÅ«timi vairuotoje kelyje. Tik teismo posėdyje vairuotojas A. B. paaiÅ¡kino, jog tai greičiausiai buvo briedis. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas įvykį tyręs pareigÅ«nas L.

R. taip pat paaiÅ¡kino, kad tai greičiausiai buvo briedis, nors gyvÅ«no įvykio vietoje nematė, nerado jo pėdsakų, nerado jo lavono. Todėl teismas iÅ¡ aukščiau aptarto daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra nustatyta pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad A. B. vairuojamas automobilis susidÅ«rė bÅ«tent su laukiniu gyvÅ«nu, nes akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra užfiksuoti nekonkretÅ«s duomenys, nenurodyta gyvÅ«no rÅ«Å¡is. Teismo posėdžio metu A. B. tvirtino, kad tai greičiausiai buvo briedis, bet pati ieÅ¡kovė teigė gyvÅ«no iÅ¡ vis nemačiusi, nes susidÅ«rimo metu miegojusi.

Taigi darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad žala transporto priemonei buvo padaryta bÅ«tent laukiniam gyvÅ«nui susidÅ«rus su transporto priemone.Be aptarto įvertintinas ir kitas ieÅ¡kovės atstovo nurodytas aspektas. IeÅ¡kovės atstovas tvirtino, kad kelio ruožas kuriame įvyko susidÅ«rimas su gyvÅ«nu yra avaringas. Teiginį grindė pateikta Lietuvos policijos eismo priežiÅ«ros tarnybos 2010-07-21 pažyma Nr.39-IL-674. Tais duomenimis remdamasis tvirtino, kad valstybė, kaip apdairus ir rÅ«pestingas savininkas privalėjo pastatyti užtvaras, specialius kelio ženklus, kontroliuojant gyvÅ«nų populiacijÄ ir taip užkertant keliÄ neigiamoms pasekmėms.

Tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ pažymos Nr.39-IL-674 matyti tik bendra eismo įvykių statistika per 5 metus, kai jų priežastimi nurodomi gyvÅ«nai. IÅ¡ Å¡ios statistikos negalima nustatyti su kokiais gyvÅ«nais, t.y. ar su laukiniais, ar su naminiais yra užfiksuoti eismo įvykiai. Pažymoje nėra iÅ¡skirta, jog jie kilo dėl laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimo į keliÄ . Kadangi pažymoje neatsispindi, kad bÅ«tent laukiniams gyvÅ«nams iÅ¡bėgus į keliÄ Ä¯vyko Å¡ie įskaitiniai eismo įvykiai, manytina, kad eismo įvykiai galėjo įvykti ir dėl naminių gyvÅ«nų kaltės, arba dėl pačių vairuotojų kaltės. Pažymoje nėra duomenų, kad Kelmės rajono kelio A12 Ryga – Å iauliai – Tauragė – Kaliningradas, 111 kilometre anksčiau iki Å¡io įvykio yra įvykęs bent vienas eismo įvykis, kurio kaltininku bÅ«tų laukinis gyvÅ«nas.

Kita vertus byloje nenustatyta duomenų apie kitų Å¡io kelio ruožų avaringumÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra pakankamų ir neginčijamų duomenų, kad kelio A12 Ryga – Å iauliai – Tauragė – Kaliningradas, 111 km. bÅ«tų galima vertinti, kaip labiau pavojingÄ eismo saugumo požiÅ«riu. Dėl to nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog valstybė turėjo pareigÄ Å¡iame ruože įrengti atitinkamus kelio ženklus ar kitas apsaugos priemones. Teismas mano, kad sprendžiant dėl laukinio žvėries iÅ¡bėgimo į keliÄ bÅ«tina individualiai įvertinti kiekvienÄ atvejį, konkretų atitinkamos rÅ«Å¡ies gyvÅ«nÄ , jų populiacijos mastÄ , populiacijos rÅ«Å¡ies skaičiaus nusistovėjimÄ , gyvÅ«nų įpročius keliauti, jų sėslumÄ , sezoninės migracijos laikÄ .

IeÅ¡kovė nė vienos iÅ¡ minėtų aplinkybių neįrodinėja ir nedetalizuoja, nurodo tik bendro pobÅ«džio teiginį, kad valstybė visada privalo numatyti ir kontroliuoti laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimÄ Ä¯ keliÄ . Tuo tarpu kaip aptarta anksčiau, iÅ¡ nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad joje net nėra užfiksuota koks konkrečiai laukinis gyvÅ«nas galėjo iÅ¡bėgti į kelio važiuojamÄ jÄ dalį. IÅ¡ to nėra galimybės turimus duomenis apie kelio ruoÅ¾Ä 111 kilometre vertinti kaip labiau avaringÄ .Atmestinas ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti įstatymo analogija, t. y.

CK 6.267 straipsnį pagal kurį valstybės kaltė preziumuojama ir valstybė atsakytų be kaltės. Darytina iÅ¡vada, kad pagal CK 1.8 straipsnio 3 dalį neleidžiama pagal analogijÄ taikyti specialiųjų teisės normų, t.y. bendrųjų taisyklių iÅ¡imtis numatančių teisės normų. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinų deliktinės atsakomybės elementų: kaltės, neteisėtų atsakovės veiksmų, t.y. to, ko valstybė neatliko, nors pagal teisės aktus privalėjo, iÅ¡ to atsiradusių pasekmių, t.y.

žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos. Kadangi civilinė atsakomybė atsiranda tik neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl nenustačius visų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, atsakomybė atsakovei negalima.IeÅ¡kinys atmestinas, tačiau ieÅ¡kovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba (b.l.4) apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, jÄ atstovavo Å iaulių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas, todėl žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jos valstybei nepriteistinos (LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20str. ir LR CPK 88str.1d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str., 260str., 263str., 265str., 268str., 270str., teismas             n u s p r e n d ž i a :  IeÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį atmesti.  Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ , apeliaciniu skundu. Teisėja                                                                                                                               Raimonda Andrulienė