Legislator Case Law & Legislation
914f10dc-e87c-4213-85b2-67782fc69c5d AI generated

914f10dc-e87c-4213-85b2-67782fc69c5d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 914f10dc-e87c-4213-85b2-67782fc69c5d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-324/2012 pagal ieÅ¡kovo D. U. ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei Ūkio bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko investicinė grupė“, likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“, Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nuostolių ir be pagrindo įgyto turto priteisimo, tretieji asmenys specialios paskirties uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, R.

Legislator headnote

AI generated

914f10dc-e87c-4213-85b2-67782fc69c5d · Lietuvos apeliacinis teismas: Kitokių įrodymų apie vandens tiekimo nutraukimÄ dėl nuomotojo kaltės nėra. Be to, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2001 m. balandžio 24 d. sprendimas sustabdyti R. I. U. įmonės veiklÄ dėl sprendime nurodytų reikalavimų maisto higienai ir vieÅ¡ojo maitinimo įmonėms nesilaikymo neįrodo, kad dėl pastarųjų reikalavimų nesilaikymo yra kaltas nuomotojas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai (CPK 95 str. 1 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1007/2013Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 43.2; 44.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Danutės MilaÅ¡ienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-324/2012 pagal ieÅ¡kovo D. U. ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei Ūkio bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko investicinė grupė“, likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“, Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nuostolių ir be pagrindo įgyto turto priteisimo, tretieji asmenys specialios paskirties uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, R.

I. U., bankrutavusi R. I. U. individuali įmonė. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuostolių ir be pagrindo įgyto turto priteisimo.IeÅ¡kovas D. U. ieÅ¡kininiais reikalavimais praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus: atlikti kapitalinį stogo remontÄ ir atnaujinti vandens tiekimÄ Ä¯ 1068,82 kv.m. negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ 384 578,93 Lt nuostolių; iÅ¡ atsakovų UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, AB „Ūkio bankas“ ir Kauno miesto savivaldybės 210 784,10 Lt be pagrindo įgyto turto bei iÅ¡ atsakovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b.l. 4-6).

Reikalavimas grindžiamas 1998 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, kuria iš AB „Dirbtinis pluoštas“ filialo „Girstutis“ R. I. U. įmonė dešimčiai metų išsinuomojo 1068,82 kv.m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau - patalpos), visuomeninio maitinimo ir pramogų teikimo funkcijoms atlikti. Tas pačias patalpas 1999 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi iš atsakovo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ minėta įmonė išsinuomojo iki 2008 m. rugpjūčio 1 d.

IeÅ¡kovo teigimu, pagal nuomos sutarties 4 punktÄ UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ įsipareigojo užtikrinti vandens tiekimÄ Ä¯ iÅ¡sinuomotas patalpas, tačiau nuo 2001 metų balandžio mėnesio patalpose vandens tiekimas buvo nutrauktas. Nuomotojas laiko, kad nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu yra nutraukta nuo 2001 m. balandžio 15 d., tačiau nuomininkas nėra gavęs įspėjimo dėl sutarties nutraukimo ir nėra sudaręs susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo sÄ lygų.

Kadangi patalpomis dėl atsakovo ar trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ veiksmų įmonei buvo kliudoma naudotis ir dėl nuomos sutarties nutraukimo tarp šalių buvo iškilęs ginčas, ieškovo nuomone, sutartis turėjo būti nutraukta teismine tvarka (CK 6.498 str. 2 ir 3 p.). Ieškovas teigia, kad nuomotojas neatliko kapitalinio remonto, nuo 2001 m. balandžio 10 d. nuomininkas išnuomotomis patalpomis negalėjo naudotis ir dėl prakiurusio stogo. Todėl atsakovas UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ privalo atlyginti R.

I. U. įmonės teisių perėmėjui ieÅ¡kovui D. U. nuostolius už laikotarpį, kurį įmonei buvo kliudoma naudotis patalpomis, ji negalėjo vykdyti savo veiklos bei iÅ¡sinuomotų patalpų eksploatuoti (CK 6.249 str., 6.256 str. 2 d., 4 d., 6.257 str.). IeÅ¡kovas nurodo, kad nuostoliai nuo 2001 m. spalio mėn. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sudaro 384 578,93 Lt, nuostolių sumÄ sudaro įmonės negautos pajamos. 1997 m. liepos 31 d. - 1999 m. kovo 26 d. R. I. U. įmonė iÅ¡nuomotose patalpose savo lėšomis atliko rekonstrukcijos ir remonto darbus už 210 784,10 Lt.

Šios patalpos nuosavybės teise nuo 1997 m. liepos 17 d. priklausė AB „Dirbtinis pluoštas“, 1998 m. gruodžio 7 d. neatlygintinai perduotos atsakovui UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, pagal 2000 m. spalio 31 d. pirkimo - pardavimo sutartį nuosavybės teise priklausė AB „Ūkio bankas“, o nuo 2002 m. gruodžio mėnesio jos tapo Kauno miesto savivaldybės nuosavybe. Ieškovo nuomone, atsakovai UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, AB „Ūkio bankas“ ir Kauno miesto savivaldybė be pagrindo įgijo nuosavybės teisę į dalį pastato, kuriame yra R.

I. U. įmonės turto – išsinuomotų patalpų pagerinimo darbų už 210 784,10 Lt. Todėl ši suma turi būti priteista iš atsakovų priklausomai nuo jų be pagrindo įgyto turto vertės (CK 6.237 str. l d., 4 d., 6.239 str., 6.240 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad patalpų nuomos terminas yra pasibaigęs, ieškovas atsisakė reikalavimo dėl įpareigojimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus.  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį dėl nuostolių ir be pagrindo įgyto turto vertės priteisimo atmetė.

Bylos dalį dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nutraukė (t. 3, b.l. 86-91). Teismas sprendė, kad ieškovas, prašydamas priteisti 384 578,93 Lt nuostolių, neįrodė UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų. Negyvenamųjų patalpų perdavimo - priėmimo aktai patvirtina, kad nuomotojai perdavė nuomininkui tinkamas naudoti sutarčių pirmajame punkte nurodytas patalpas. Kitokių sutartinių nuomotojo įsipareigojimų patalpų naudojimo atžvilgiu, t.y. stogo kapitalinio remonto, dėl kurio ieškovas nurodo negalėjęs patalpose vystyti įmonės veiklos, nėra.

Nėra ir įrodymų, kad R. I. U. įmonė veiklos negalėjo vykdyti dėl remontuotino stogo. Savo reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas grindžia neteisėtai nuomotojo nutrauktu vandens tiekimu, tačiau atsakovo kaltės dėl pastarosios aplinkybės ir negalėjimo vykdyti įmonės veiklos dėl vandens tiekimo nutraukimo neįrodė. Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje pagal UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ ieÅ¡kinį R.

I. U. įmonei dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių dėl 2001 m. sausio mėn. nutrauktų komunalinių paslaugų į iÅ¡sinuomotas patalpas tiekimo ir kelio įmonės veiklai užkirtimo, nustatyta, kad ieÅ¡kovas neįrodė komunalinių paslaugų nutraukimo fakto ir realių įmonės negautų pajamų dydžio, o 5 295 Lt dydžio nuostolius nuomininkui iÅ¡ nuomotojo teismas priteisė už iÅ¡sinuomotų patalpų stogo remontÄ .

Kitokių įrodymų apie vandens tiekimo nutraukimÄ dėl nuomotojo kaltės nėra. Be to, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2001 m. balandžio 24 d. sprendimas sustabdyti R. I. U. įmonės veiklÄ dėl sprendime nurodytų reikalavimų maisto higienai ir vieÅ¡ojo maitinimo įmonėms nesilaikymo neįrodo, kad dėl pastarųjų reikalavimų nesilaikymo yra kaltas nuomotojas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai (CPK 95 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų patalpų remonto iÅ¡laidas kaip be pagrindo įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovas taip pat neįrodė. IeÅ¡kovo teigimu, patalpos buvo remontuotos nuo 1997 m. liepos 31 d. iki 1999 m. kovo 26 d., t.y. iki 1998 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutarties su AB „Dirbtinis pluoÅ¡tas“ pasiraÅ¡ymo. Nuomos sutartyje nėra nuomotojo įsipareigojimų atlyginti nuomininkui iki nuomos sutarties sudarymo atsiradusias remonto iÅ¡laidas. PrieÅ¡ingai, Å¡ios sutarties 7.4 punktu nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis atlikti patalpų pagerinimo darbus, nepabloginant pastato ir inžinerinių tinklų techninės bÅ«klės. Nuomos sutarties 7.13 punktu Å¡alys susitarė, kad nuomotojas neatlygina jokių nuomininko iÅ¡laidų, skirtų nuomojamų patalpų pagerinimui, remontui, kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ir pan.

Å alys nustatė, kad patalpų arba jų dalies rekonstrukcijÄ ir bet kokį statybinį remontÄ nuomininkas gali atlikti, tik gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ nuomotojo leidimÄ . IeÅ¡kovas tokio leidimo nepateikė. Be to, nėra ir įrodymų, kad iÅ¡sinuomotos patalpos bÅ«tų rekonstruotos R. I. U. įmonės lėšomis. 1999 m. gegužės 1 d. tas pačias patalpas R. I. U. įmonei iÅ¡nuomojo UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“. Pagal Å¡ios sutarties 9.2, 9.3, 10 punktus Å¡alys susitarė, kad nuomininkas nuomojamų patalpų ar jų dalies rekonstrukcijÄ , kapitalinį ar bet kokį kitÄ remontÄ atlikti, patalpas pertvarkyti gali tik gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ nuomotojo leidimÄ ir nuomotojui raÅ¡tu patvirtinus bÅ«simų darbų sÄ matÄ .

IeÅ¡kovas neįrodė, kad bÅ«tų gavęs nuomos sutartyje numatytus leidimus ar kad nuomotojas bÅ«tų raÅ¡tu patvirtinęs bÅ«simų darbų sÄ matÄ . Teismas sprendė, kad patalpų nuomotojas UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ neturėjo sutartinės ir įstatyminės pareigos atlyginti R. I. U. įmonei iÅ¡nuomotų patalpų remonto iÅ¡laidų. Jei patalpos nuomininko ir buvo pagerintos, nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, įsigydama visÄ pastatÄ pagal 1998 m. gruodžio 17 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, „Dirbtinio pluoÅ¡to“ bendrovei juo kaip turtiniu įnaÅ¡u apmokant 3 225 000 paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės UAB „Ūkio banko investicinės grupės“ akcijų, (duomenys neskelbtini) esantį statinį įgijo be įstatyme numatyto pagrindo.

Vėlesni Å¡io nekilnojamojo daikto savininkai jį įgijo pagal pirkimo – pardavimo sandorius. Nei vienas iÅ¡ Å¡ių sandorių įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ vėlesniems pastato savininkams dėl remonto iÅ¡laidų priteisimo kaip be pagrindo įgyto pastato pagerinimo ar naujai suformuoto nekilnojamojo daikto įgijimo (CPK 178 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas D. U. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o: priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus; iÅ¡reikalauti iÅ¡ VÄ® Registrų centras Kauno filialo nekilnojamojo turto „Girstučio“ kultÅ«ros ir sporto rÅ«mų, adresu (duomenys neskelbtini), bylÄ ; panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys dėl nuostolių ir be pagrindo įgyto turto vertės atmestas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priimti ir patenkinti ieÅ¡kovo 2012 m. balandžio 18 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį (t. 3, b.l. 117-124).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimÄ , nes nebuvo nei vieno parengiamojo teismo posėdžio po to, kai 2012 m. sausio 30 d. teismas pakeitė ieÅ¡kovÄ bankrutavusiÄ R. I. U. individualiÄ Ä¯monę ieÅ¡kovu D. U.. Apeliantas 2012 m. kovo 18 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kurį teismas atsisakė priimti, įvertindamas jį kaip pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo (CPK 141 str. 1 d.), nes užvilkintų bylos nagrinėjimÄ .

Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau ir prieÅ¡inga Å¡alis neprieÅ¡taravo dėl patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo. Teismas nepaskyrė apeliantui kaip naujam ieÅ¡kovui termino suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , todėl apeliantas negalėjo remtis patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis (CPK 141 str. 3 d.). Apeliantas teigia, kad dėl tokių teismo veiksmų jis neteko teisės pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , teisme buvo pažeista jo teisė į teisingÄ teismo procesÄ , todėl teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas (CPK 329 str. 1 d.).Galimas teisės į teisingÄ teismo procesÄ pažeidimas, yra viena iÅ¡ aplinkybių, keliančių pagrįstas subjektyvias abejones teismo neÅ¡aliÅ¡kumu (CPK 66 str.).

Teismas sprendime cituoja Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-37/2002 nustatytas aplinkybes, kai teisėja nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo 2006 m. buvo nuÅ¡alinta. Apelianto teigimu, tai yra objektyvios aplinkybės, keliančios pagrįstas abejones dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Todėl yra spręstinas klausimas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 210 784,10 Lt be pagrindo įgyto turto vertės. Atsakovai neįrodė, kad turto, kuriuo jie nepagrįstai praturtėjo, savininku buvo ne R.

I. U. įmonė, o teismas netyrė svarbių bylos aplinkybių, dėl kurių atsakovai nepagrįstai praturtėjo (CPK 178 str., 185 str., CK 6.237 str.). Apelianto teigimu, R. I. U. įmonės ir AB „Dirbtinis pluoštas“ filialo „Girstutis“ ikisutartiniai santykiai prasidėjo 1997 m. rugpjūčio mėn., kai buvo pasirašytas ketinimų protokolas, kuriame būsimas nuomotojas įsipareigojo, kad sudarant pagrindinę sutartį atleis nuo nuomos mokesčio dvejus metus nuo pagrindinės sutarties pasirašymo dienos.

Tačiau 1998 m. rugpjūčio 1 d. pasiraÅ¡ant sutartį tokios nuostatos nebeliko tik dėl nuomotojo kategoriÅ¡kos pozicijos žodinių derybų metu. Abi nuomos sutartys buvo sudarytos nuomotojui nesÄ Å¾iningai pasinaudojus tuo, kad nuomininkas nuo jo priklauso, pažeidžiant protingus verslo praktikos ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 6.228 str.).2001 m. R. I. U. įmonės aktu konstatuota, jog nuomotojo darbuotojai sugadino 2000 m. suremontuotÄ stogÄ . Nuomotojo veiksmai buvo nukreipti prieÅ¡ nuomininkÄ (kaip ir tik dėl nuomotojo kaltės nutrauktu vandens tiekimu), kuriais buvo siekiama trukdyti nuomininkui vykdyti veiklÄ tam, kad nutraukus nuomininko veiklÄ be teisinio pagrindo perimti jo turtÄ ir praturtėti nuomotojo sÄ skaita.

Teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktÄ ir neiÅ¡tyręs visų reikÅ¡mingų ginčo aplinkybių neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ (CPK 329 str. 1 d.). Apeliantas praÅ¡o priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, naujus įrodymus ir paskirti apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka. Siekiant greičiau ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , apeliantas praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ VÄ® Registrų centras Kauno filialo nekilnojamojo turto pastato – „Girstučio“ kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai, adresu (duomenys neskelbtini), bylÄ , kurioje yra visi tikslÅ«s duomenys apie pastato nuosavybės teisių pasikeitimÄ ginčo laikotarpiu nuo 1997 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. bei apie pastate 1997 – 1998 metais atliktus ginčo patalpų rekonstrukcijos darbus, dėl kurių pasikeitė pastato ir jame esančių nuomotų patalpų vertė.Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 3, b.l. 131-133).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje, o ne parengiamajame, taip pat visi kiti posėdžiai buvo teismo. Apeliantui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės, jį atstovavo advokatas, todėl nepagrįsti apelianto motyvai, kad teismas pažeidė CPK 229 ir 230 straipsnius. Teismas nusprendė, jog patikslinto ieÅ¡kinio prijungimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , todėl pagrįstai neprijungė patikslinto ieÅ¡kinio ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Apeliantas bylos nagrinėjimo metu bylÄ nagrinėjusiai teisėjai nuÅ¡alinimų nereiÅ¡kė, be to, ir nebuvo pagrindų teisėjai nuÅ¡alinti (CPK 65 str., 66 str.). Apelianto praÅ¡ymas priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį yra nepagrįstas. Su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų prijungti prie bylos Å¡ioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo (CPK 314 str.). Be to, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Kauno miesto savivaldybė 2001 m. gruodžio 23 d.

įsigijusi iÅ¡ AB Ūkio banko pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jokių skolinių įsipareigojimų iÅ¡ buvusių turto savininkų neperėmė. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nei vienas pastato įsigijimo sandoris nėra nuginčytas, todėl apeliantas nepagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ vėlesniems pastato savininkams dėl remonto iÅ¡laidų priteisimo kaip be pagrindo įgyto pastato pagerinimo ar naujai suformuoto nekilnojamojo daikto įgijimo. Be to, pastatÄ Kauno miesto savivaldybė įgijo atlygintino sandorio pagrindu, todėl nepagrįsto praturtėjimo teisės normos nėra taikytinos.

Atsakovas AB Ūkio bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti (t. 3, b.l. 136-137). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Byloje įvykus procesinių teisių perėmimui, procesas nepradedamas iÅ¡ naujo, todėl D. U. pakeitus pradinį ieÅ¡kovÄ , teismas turėjo teisę Å¡ioje byloje neskirti parengiamojo posėdžio. Nors bylos dalyviai neprieÅ¡taravo patikslinto ieÅ¡kinio pateikimui, tačiau galutinį sprendimÄ dėl patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo po nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje paskelbimo priima teismas.

Apeliantas nuÅ¡alinimo teismui bylos nagrinėjimo metu nepareiÅ¡kė, todėl, esant jam nepalankiam sprendimui, kalbėti apie teisėjo nuÅ¡alinimÄ yra per vėlu. Ūkio bankas pastatÄ nusipirko 2000 m. spalio 31 d., teisiÅ¡kai įregistravo 2000 m. lapkričio 15 d. Pirkdamas pastatÄ po visų rekonstrukcijų ir remontų, bankas ankstesniam savininkui sumokėjo visÄ pastato tuometinę kainÄ , todėl bankas nepraturtėjo be pagrindo. Atsakovas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 3, b.l. 138-141).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo. Byloje buvo atlikti visi CPK 225 straipsnyje nustatyti veiksmai – priimtas ieÅ¡kinys, gauti atsiliepimai, pateikti įrodymai, nebuvo jokių kliūčių nagrinėti bylÄ . Parengiamojo posėdžio nepaskyrimas pakeitus ieÅ¡kovÄ nėra pagrindas pripažinti sprendimÄ negaliojančiu (CPK 329 str.). Spręsti, ar ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo pakeitimas neužvilkins proceso palikta spręsti teismui (CPK 141 str.), todėl tik teismas kompetentingas vertinti tokius klausimus ir priimti galutinį sprendimÄ dėl galimo proceso vilkinimo, kitų bylos dalyvių iÅ¡sakyta nuomonė teismui nėra privaloma.

Taip pat nepagrįsti apelianto svarstymai dėl teismo tariamo Å¡aliÅ¡kumo, nes byloje nėra ir apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų aplinkybę, kad byla iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Teismas nepadarė materialinės teisės normų pažeidimo. UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ pastatÄ , kuriame yra ginče minimos patalpos, įgijo nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka, atlygintinu sandoriu už rinkos kainÄ , pats turto perdavimo sandoris nenuginčytas ir galiojantis.

Todėl net jei ir bÅ«tų pripažinta, kad R. I. U. įmonė turėjo teisę į kokių nors iÅ¡laidų atlyginimÄ dėl patalpų pagerinimo, tai tokių galimų pagerinimų vertė jau buvo įskaičiuota į turto kainÄ , todėl joks nepagrįstas praturėjimas neįvyko. Trečiasis asmuo R. I. U. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti (t. 3, b.l. 150-151). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantui tapus ieÅ¡kovu, teismas nepaskyrė nei vieno parengiamojo posėdžio, apeliantui teismo nutartimi nebuvo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Todėl argumentai dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir teisės į teisingÄ teismo procesÄ pirmosios instancijos teisme pažeidimo yra pagrįsti. Pagrįsta apeliacinio skundo iÅ¡vada ir dėl galimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo, nes kyla pagrįstos abejonės teismo neÅ¡aliÅ¡kumu ir apskųsto teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovai neįrodė, kad turto, kuriuo jie nepagrįstai praturtėjo, savininku buvo ne R. I. U. individuali įmonė, teismas netyrė svarbių bylos aplinkybių, dėl kurių atsakovai nepagrįstai praturtėjo (CPK 178 str., 185 str., CK 6.237 str.).

Prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai patvirtina aplinkybes apie nuomotojo valiÄ â€“ tuometinio patalpų savininko raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ patalpų rekonstrukcijai ir kapitaliniam remontui atlikti bei ketinimÄ vykdyti iki sutartinius įsipareigojimus pagal 1997 m. rugpjūčio mėnesį sudarytÄ ketinimų protokolÄ . Taip pat trečiasis asmuo sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl 1998 ir 2000 metais suremontuoto ir 2001 metais nuomotojo sugadinto nuomotų patalpų stogo. Trečiasis asmuo praÅ¡o iÅ¡reikalauti apeliaciniame skunde praÅ¡omus įrodymus ir paskirti apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka (CPK 318 str. 1 d.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl žodinio proceso, raÅ¡ytinių įrodymų priėmimo ir iÅ¡reikalavimo Apeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t.y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis mano, kad skundas turi bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo bÅ«ti žodinis, kai yra tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis vien bylos raÅ¡ytine medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieÅ¡ Å vedijÄ ). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali bÅ«ti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieÅ¡ Å vedijÄ ).

Å iuo atveju apeliantas savo skundÄ grindžia procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimais, iÅ¡ bylos duomenų galima spręsti, kad esminių ginčų dėl faktinių bylos aplinkybių nėra. Todėl tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla iÅ¡spręsta teisingai, bÅ«tinumo jÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija neįžvelgia. Dėl to apelianto praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas.Apeliantas praÅ¡o priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus, t.y. 1998 m. kovo 13 d. ir 1999 m. gegužės 10 d. raÅ¡tų kopijas.

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas, pateikdamas naujus įrodymus, teigia, kad jie įrodo faktines aplinkybes, susijusias su 1998 m. rugpjūčio 1 d. ir 1999 m. gegužės 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti priimti apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai - nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik vėliau, tai yra tik po to, kai byla buvo iÅ¡nagrinėta pirmosios instancijos teisme; apeliantas nepagrindė, kodėl minėtų įrodymų, bylai tęsiantis jau labai ilgÄ laikÄ , negalėjo pateikti bylos proceso pirmÄ ja instancija metu.

Todėl, apelianto pateiktus naujus įrodymus - 1998 m. kovo 13 d. ir 1999 m. gegužės 10 d. raÅ¡tų kopijas, atsisakytina priimti (vertinti) (CPK 314 str.). Apeliantas taip pat praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ VÄ® Registrų centras Kauno filialo nekilnojamojo turto „Girstučio“ kultÅ«ros ir sporto rÅ«mų, adresu (duomenys neskelbtini), bylÄ . Pažymėtina, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo negali pateikti įrodymų, teismas gali padėti juos surinkti. IÅ¡ dalyvaujančio byloje asmens reikalaujama nurodyti negalėjimo pateikti priežastį ir suformuluoti praÅ¡ymÄ teismui juos iÅ¡reikalauti, nurodant jų buvimo vietÄ ir aplinkybes, kurias Å¡ie įrodymai gali patvirtinti (CPK 112 str., 199 str. 1 d.).

Apeliantas nenurodė, kodėl Å¡ių įrodymų iÅ¡reikalavimo bÅ«tinumas atsirado apeliacinės instancijos teisme, nepateikė teismui įrodymų, kad jis ar jo advokatas bÅ«tų tiesiogiai kreipęsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl minėtos nekilnojamojo turto bylos pateikimo, ir nenurodė priežasčių, kodėl apeliantui ar jo atstovui nėra galimybės Å¡io įrodymo gauti. Apeliantas nurodo, kad minėtoje nekilnojamojo turto byloje yra visi tikslÅ«s duomenys apie pastato nuosavybės teisių pasikeitimÄ laikotarpiu nuo 1997 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. bei apie pastate 1997-1998 metais atliktus ginčo patalpų rekonstrukcijos darbus.

Tačiau byloje ginčo dėl pastato nuosavybės teisių keitimosi eigos, o atliktų darbų vertę yra nurodęs ieÅ¡kinyje pats ieÅ¡kovas. Esant Å¡ios aplinkybėms, apelianto praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ VÄ® Registrų centras Kauno filialo nekilnojamojo turto bylÄ atmestinas, juo labiau taip pat dėl jau minėtos priežasties - byla tęsėsi jau labai ilgÄ laikÄ , todėl ieÅ¡kovui buvo visos galimybės savalaikiai pareikÅ¡ti ir šį praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teisme. Tai, kad pirminis ieÅ¡kovas vėliau buvo pakeistas apeliantu, pastarajam nesuteikia daugiau teisių nei jų turėjo pirminis ieÅ¡kovas (CPK 48 str. 2 d.).

Dėl procesinių teisės normų pažeidimoApeliantas teigia, kad 2012 m. sausio 30 d. protokoline nutartimi teismui pakeitus ieÅ¡kovÄ R. I. U. įmonę ieÅ¡kovu D. U., nebuvo parengiamojo teismo posėdžio. IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Å¡i civilinė byla iÅ¡kelta dar 2003 m. balandžio 29 d., joje vyko pasirengimas bylos nagrinėjimui, kelis kartus byla buvo sustabdyta, Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta ir paskirtas teismo posėdis, taip pat pasikeitus bylÄ nagrinėjančiai teisėjai byloje įvyko keturi teismo posėdžiai.

Byloje įvykus teisių perėmimui bylos nagrinėjimas iÅ¡ pradžių nepradedamas, o teisių perėmėjui visi veiksmai atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie bÅ«tų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 str. 2 d.). Be to, pagal civilinio proceso normas parengiamasis posėdis nėra privalomas ir tik teismas sprendžia dėl jo skyrimo reikalingumo (CPK 225 str. 1 d. 7 p., 228 str.). Atsižvelgiant į tai, kad po procesinių teisių perėmimo byla yra nagrinėjama ne iÅ¡ naujo, o tęsiamas jos nagrinėjimas toliau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakeitus ieÅ¡kovÄ apeliantu nepaskirdamas parengiamojo teismo posėdžio, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo.

Apeliantas teigia, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu gali bÅ«ti faktas, kad byla iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija su Å¡iuo apelianto teiginiu nesutinka. Nei apeliantas, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys pirmosios instancijos teisme bylÄ nagrinėjusiai teisėjai nuÅ¡alinimų nereiÅ¡kė. Teismo sprendime cituojamos kitos susijusios civilinės bylos nustatytos aplinkybės, nuo kurios nagrinėjimo teisėja buvo nuÅ¡alinta, nesudaro pagrindo abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu Å¡ioje byloje, nes kitos bylos ji apskritai iÅ¡ esmės nebuvo iÅ¡sprendusi.

Apeliantas skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl teisėjos, nagrinėjusios bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡aliÅ¡kumo objektyviÄ ja prasme, t.y. kad egzistuotų CPK 65 straipsnio 1 dalyje ir 66 straipsnyje numatyti teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindai. Apeliantas taip pat teigia, kad teismui atsisakius priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, nepaskyrus apeliantui kaip naujam ieÅ¡kovui termino suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , jis neteko teisės pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , dėl ko buvo pažeista jo teisė į teisingÄ teismo procesÄ .

Teisėjų kolegija su Å¡iuo apelianto teiginiu nesutinka. Nagrinėjama civilinė byla Kauno apygardos teisme iÅ¡kelta dar 2003 m. balandžio 29 d. Teismas 2012 m. sausio 30 d. protokoline nutartimi pakeitė pradinį ieÅ¡kovÄ R. I. U. įmonę jo teisių perėmėju D. U. (t. 3, b.l. 51-53). Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. gautas ieÅ¡kovo D. U. patikslintas ieÅ¡kinys, kurį teismas 2012 m. balandžio 19 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti, nes keičiant ieÅ¡kinio dalykÄ patikslinto ieÅ¡kinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ (t. 3, b.l. 70-73, 75-85).

CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė keisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba pagrindÄ . Ä®statymas nustato ir tokio keitimo terminÄ â€“ iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko ar ieÅ¡kinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad teiktu patikslintu ieÅ¡kiniu ne tik padidintos praÅ¡omos priteisti sumos, bei iÅ¡ dalies pakeisti ir atsakovai (t. 3, b.l. 70-73).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieÅ¡kinys teismui pateiktas po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje (t. 3, b.l. 4), jo pateikimo bÅ«tinybė neatsirado bÅ«tent jau nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad patikslinto ieÅ¡kinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ . Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad teismas jam kaip naujam ieÅ¡kovui turėjo skirti terminÄ visiÅ¡kai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (CPK 141 str. 3 d.).

Civilinio proceso normos nenumato, kad įvykus byloje procesinių teisių perėmimui, naujam ieÅ¡kovui teismas turi nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimui. Kaip jau minėta, po procesinių teisių perėmimo byla nagrinėjama toliau, bet ne iÅ¡ naujo, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.).Apeliantas apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o priimti ir patenkinti 2012 m. balandžio 18 d. teismui pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kurį, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kinio pagrindo ar ieÅ¡kinio dalyko pakeitimas yra negalimas, nes apeliacijos paskirtis yra jau iÅ¡nagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 str.). Apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , paprastai negali peržengti iÅ¡nagrinėtos bylos nagrinėjimo ribų.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , negali kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti apeliacinio nagrinėjimo objektas. Taigi, apelianto praÅ¡ymas priimti ir patenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, atmestinas. Dėl 384 578,93 Lt nuostolių atlyginimoIeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ 384 578,93 Lt nuostolių.

Nurodo, kad šiuos nuostolius sudaro R. I. U. įmonės negautos pajamos už laikotarpį nuo 2001 m. spalio mėn. iki ieškinio pareiškimo, per kurį R. I. U. įmonei buvo kliudoma naudotis nuomojamomis patalpomis, įmonė negalėjo vykdyti savo veiklos bei eksploatuoti patalpų nuo 2001 m. balandžio mėnesio patalpose dėl nuomotojo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ kaltės buvo nutrauktas vandens tiekimas bei dėl stogo remonto (t. 1, b.l. 4-6). Byloje nustatyta, kad 1998 m. rugpjūčio 1 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi AB „Dirbtinis pluoštas“ filialo „Girstutis“ visuomeninio maitinimo ir pramogų teikimo funkcijoms atlikti išnuomojo R. I. U. įmonei patalpas iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b.l. 8-11), 1999 m. gegužės 1 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi tas pačias patalpas R. I. U. įmonei išnuomojo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ (t. 1, b.l. 12-13). Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d. nutartimi R. I. U. įmonei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2003 m. gegužės 15 d, 1999 m. gegužės 1 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bankroto administratoriaus nutraukta. CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė taikoma, kai viena sutarties Å¡alis neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartį, dėl to kita Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (CK 6.245 str. 3 d.).

Civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė bei žala (nuostoliai) (CK 6.246 str. - 6.249 str.). Taigi, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, ieÅ¡kovas privalo įrodyti atsakovo UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai” veiksmų neteisėtumÄ , žalos padarymo faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.), o įrodžius Å¡ias aplinkybes, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nėra įrodymų, kad R. I. U. įmonė veiklos negalėjo vykdyti dėl remontuotino stogo, taip pat neįrodyta UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ kaltė dėl vandens tiekimo nutraukimo. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-37/2002, kurioje R. I. U. įmonė buvo pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinį. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu R. I. U. įmonė prašė priteisti nuostolius iÅ¡ UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“, kurie susidarė dėl to, kad nuo 2001 m. sausio mėnesio UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ nutraukė komunalinių paslaugų tiekimÄ ir užkirto keliÄ Ä¯monės veiklai.

Taigi, jau tuomet R. I. U. įmonė reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl negautų pajamų už Å¡eÅ¡is mėnesius, reikalavimas buvo kildinamas taip pat iÅ¡ esmės tuo pačiu pagrindu kaip ir nagrinėjamoje byloje – dėl UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ neteisėto komunalinių paslaugų nutraukimo. Toje byloje Kauno apygardos teismas 2002 m. balandžio 8 d. sprendimu R. I. U. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ R.

I. U. naudai 5 295 Lt nuostolius kaip kompensacijÄ už stogo remontÄ (t. 1, b.l. 69-70). Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. liepos 15 d. nutartimi priteistÄ sumÄ padidino iki 8103,40 Lt (t. 1, b.l. 71-72). Lietuvos Aukščiausias Teismas 2003 m. sausio 29 d. nutartimi tiek pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tiek apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistus (t. 1, b.l. 73-75). Teismai nurodytoje civilinėje byloje konstatavo, kad R. I. U. įmonė nepateikė įrodymų, patvirtinančių UAB neteisėtus UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ veiksmus dėl komunalinių paslaugų nutraukimo R.

I. U. įmonei, pateikti įrodymai taip pat neįrodo realių įmonės negautų pajamų dydžio. Taigi, minėti teismai padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų dėl UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ kaltės dėl vandens atjungimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje irgi reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, tik už vėlesnį laikotarpį negu civilinėje byloje Nr. 2-37/2002, nes apelianto teigimu, dėl UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ veiksmų (vandens tiekimo nutraukimo, stogo remonto) R.

I. U. įmonė negalėjo vykdyti veiklos. Pažymėtina, kad apeliantas, teigdamas, jog minėtoje byloje jis nedalyvavo kaip bylos Å¡alis, neteisus – iÅ¡ minėtos bylos matyti, kad 2007 m. gruodžio 4 d. protokoline nutartimi jis buvo, byloje atnaujinus procesÄ , įtrauktas bendraatsakoviu (civ. b. Nr. 2-37/2002 t. 5, b.l. 104). Atsižvelgiant į tai, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 1 d. 2 p.), teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė atsakovo UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl to, kad R.

I. U. įmonė nebegalėjo vykdyti veiklos laikotarpiu ir nuo 2001 m. spalio mėn. iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad bet kuriuo atveju negalima būtų teigti, kad R. I. U. įmonės veikla buvo sustabdyta apskritai vien dėl problemų, susijusių su komunalinėmis paslaugomis – iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2001 m. balandžio 23 d. akto matyti, kad viena iš veiklos sustabdymo priežasčių buvo tai, kad nėra indų dezinfekcijos priemonių (t. 1, b.l. 47).

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė UAB „Girstučio kultÅ«ros ir sporto rÅ«mai“ civilinės atsakomybės pagrindų. Dėl 210 784,10 Lt be pagrindo įgyto turto priteisimo IeÅ¡kovo teigimu nuo 1997 m. liepos 31 d. iki 1999 m. kovo 26 d. patalpose I. R. U. įmonės lėšomis atlikti rekonstrukcijos ir remonto darbai 210 784,10 Lt sumai. Todėl apeliantas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, AB „Ūkio bankas“ ir Kauno miesto savivaldybės 210 784,10 Lt sumÄ kaip be pagrindo įgyto turto vertę (t. 1, b.l. 4-6).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais buvo: iki 1998 m. gruodžio 17 d. AB „Dirbtinis pluoštas“; nuo 1998 m. gruodžio 17 d. iki 2000 m. spalio 31 d. UAB „Ūkio banko investicinė grupė“; nuo 2000 m. spalio 31 d. iki 2002 m. gruodžio 30 d. AB „Ūkio bankas“ ir nuo 2002 m. gruodžio 30 d. Kauno miesto savivaldybė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų.

Å iame skyriuje įtvirtintos turto iÅ¡reikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialÅ«s prievolės grÄ Å¾inti turtÄ atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisines nuostatas, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos bÅ«dų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-593/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; kt.). Nagrinėjamoje byloje matyti, kad pastatÄ tiek UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, tiek AB „Ūkio bankas“, tiek Kauno miesto savivaldybė įgijo pagal atlygintinius sandorius.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, AB „Ūkio bankas“ ir Kauno miesto savivaldybė, kuriems pareikÅ¡tas reikalavimas, pastatus įgijo po to, kai darbai buvo atlikti, atlygintinų sandorių pagrindu, nepagrįsto praturtėjimo normos Å¡ių atsakovų atžvilgiu nėra taikytinos. Juo labiau, kad, kaip nurodo atsakovai, jie, įsigydami minėtÄ pastatÄ , jokių skolinių įsipareigojimų iÅ¡ buvusių savininkų neperėmė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad ir pastate esančios patalpos bei jose atlikti R.

I. U. įmonės rekonstrukcijos ir remonto darbai Å¡ių atsakovų įgyti be pagrindo.Be to, pažymėtina, kad nuomininkas privalo laikyti iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ tvarkingÄ ir atlyginti daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, savo lėšomis daryti einamÄ jį jo remontÄ , jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (1964 m. CK 307 str., CK 6.493 str. 1 d.). 1998 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2 punktu ir 1999 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 9 punkto 2 ir 10 papunkčiais Å¡alys susitarė, kad nuomininkas R.

I. U. įmonė nuomojamų patalpų ar jų dalies rekonstrukcijÄ , kapitalinį ar bet kokį kitÄ remontÄ gali atlikti tik gavus iÅ¡ankstinį raÅ¡tiÅ¡kÄ nuomotojo leidimÄ , nuomotojui raÅ¡tu patvirtinus bÅ«simų darbų sÄ matÄ . Taip pat 1998 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutarties 7.13 punktu nustatyta, kad nuomotojas neatlygina jokių nuomininko iÅ¡laidų, skirtų nuomojamų patalpų pagerinimui, remontui, kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai. Sutartys ar atskiros jų sÄ lygos nėra nuginčytos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad nuomos sutartyse numatyti leidimai bÅ«tų gauti ar nuomotojas bÅ«tų raÅ¡tu patvirtinęs bÅ«simų darbų sÄ matÄ . Nors apeliantas nurodo, kad R. I. U. įmonės ir AB „Dirbtinis pluoÅ¡tas“ filialo „Girstutis“ ikisutartiniai santykiai prasidėjo 1997 m. rugpjūčio mėn., kai buvo pasiraÅ¡ytas ketinimų protokolas, kuriame bÅ«simas nuomotojas įsipareigojo, kad sudarant pagrindinę sutartį atleis nuo nuomos mokesčio dvejus metus nuo pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, tačiau byloje Å¡is ketinimų protokolas nepateiktas, o - bet kuriuo atveju - sudarytoje 1998 m. rugpjūčio 1 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje tokios sÄ lygos nėra. Taigi, konstatuotina, kad R. I. U. įmonė neturėjo teisės į remonto iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pažymėtina ir tai, kad R. I. U. įmonės pateiktoje „Remonto investicinių sÄ naudų suvestinė“ nurodytos sÄ naudos nepatvirtina, kad ieÅ¡kovo nupirktos prekės buvo panaudotos bÅ«tent aptariamų patalpų, o ne kokio nors kito nekilnojamojo turto remontui, taigi, Å¡i suvestinė neįrodo, remonto darbų atlikimo fakto bÅ«tent ginčo patalpose (t. 1, b.l. 15-23).

Juo labiau, kad itin didelė remonto investicinių sÄ naudų suvestinėje nurodytų iÅ¡laidų patirta dar iki 1998 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo, kÄ visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. BÅ«tent ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nes civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t.y. kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.).

Pastebėtina, kad už stogo remonto darbus R. I. U. įmonei jau buvo priteista civilinėje byloje Nr. 2-37/2002, o toje byloje, nors R. I. U. įmonės priešieškinis buvo pareikštas jau po visų remonto darbų atlikimo (jei jie buvo atlikti), kitokių patirtų remonto išlaidų net ir nebuvo nurodyta. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

             Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :

             Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                                                                               Teisėjai                                                    Algirdas GailiÅ«nas                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                                                                                                       Alvydas PoÅ¡kus