2018-12-04 Nr. AB-22241-3-63-3-02227-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-835-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02227-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Spindulys“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Spindulys“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Spindulys“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija „Spindulys“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (4.8.2.)IJ-1994 „Dėl atsisakymo registruoti pakeistus duomenis Juridinių asmenų registre“; 2) įpareigoti atsakovą įregistruoti daugiabučio namo savininkų bendrijos „Spindulys“ vadovu A. E.; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įpareigoti atsakovą padaryti įrašą apie pareiškėjo vadovą, nurodant juo A. E.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (toliau – ir Teismas) 2018 m. spalio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Spindulys“ (toliau – ir pareiškėjas, DNSB „Spindulys“, bendrija „Spindulys“) skundą. Pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, jog jos netaikius gali kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą ir nenustatęs argumentų, rodančių, jog pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas 2018 m. spalio 22 d. pakartotinai kreipėsi į Teismą, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki bus išnagrinėta ši administracinė byla įpareigoti juridinio asmens registratorių padaryti įrašą apie pareiškėjo vadovą ir nurodyti juo A. E.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2018 m. spalio 22 d. bendrijos buhalterė T. R. buvo atleista. Paaiškino, kad ji buvo vienintelis asmuo, kuris galėjo prieiti prie duomenų susijusių su bendrija „Spindulys“, tad ją atleidus nebeliko asmens, kuris galėtų prieiti prie bendrijos „Spindulys“ duomenų, kadangi juridinių asmenų registre nėra įregistruotas bendrijos vadovas. Pabrėžė, kad atlikus dokumentų patikrinimą vietoje buvo nustatyta, jog bendrija nebevykdo dalies savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims (2018 m. rugsėjo 18 d. AB „Klaipėdos energija“ raštu Nr. R-02-1903 informavo, jog bendrija nebeatsiskaito už jai suteiktas paslaugas), todėl netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus patirta didelė žala, kadangi gali kilti teisminiai ginčiai dėl paslaugų apmokėjimo.

Teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo bendrijos „Spindulys“ 2018 m. spalio 22 d. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti šią Teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki bus išnagrinėta ši administracinė byla įpareigoti juridinio asmens registratorių padaryti įrašą apie pareiškėjo vadovą ir nurodyti juo A. E.

Teigia, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. visuotinio butų ir kitos paskirties patalpų savininkų priimtą sprendimą bendrijos „Spindulys“ atstovu yra paskirtas A. E. kaip atsakingas asmuo už reorganizacinių procesų įgyvendinimą. A. E. veikia kaip įgaliotas bendrijos „Spindulys“ atstovas prieš trečiuosius asmenis, tačiau, neįregistravus bendrijos vadovo (šiuo metu registruotas vadovas yra miręs 2015 m.), negalimos jokios reorganizacinės procedūros.

Pažymi, kad 2018 m. spalio 22 d. bendrijos buhalterė T. R. buvo atleista. Ji buvo vienintelis asmuo, kuris turėjo prieigą prie duomenų, susijusių su bendrija „Spindulys“, tad ją atleidus nebeliko asmens, kuris turėtų prieigą prie duomenų, kadangi juridinių asmenų registre nėra įregistruotas bendrijos vadovas.

Akcentuoja, kad šioje byloje svarbus fiduciarinių teisinių santykių klausimas, t. y. faktiškai veikiančio vadovo atsakomybės prieš trečiuosius asmenis klausimas. Dalis subjektų (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), kredito įstaigos) vadovu de jure (lot. – teisiškai) laiko asmenį, kuris įregistruotas juridinių asmenų registre. Šiuo metu bendrijoje dirba 4 asmenys: buhalterė, valytoja ir 2 kiemsargiai, tačiau darbdavio atstovo, kuris būtų įregistruotas juridinių asmenų registre, nėra. Pažymi, kad gali kilti teisinis ginčas, ar de facto (lot. – faktiškai) veikiančio, bet de jure neregistruoto vadovo pavedimai, drausminės nuobaudos ir t. t. bus teisėti. Realiai susiklosčiusi situacija lemia, jog VSDFV nebus teikiami duomenys apie dirbančius asmenis, nebus mokami atlyginimai ir t. t.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

2018 m. lapkričio 8 d. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bus išnagrinėta ši administracinė byla įpareigoti juridinio asmens registratorių padaryti įrašą apie pareiškėjo vadovą, nurodant juo A. E. Minėtas prašymas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atskirasis skundas. Papildomai nurodo, kad atlikus dokumentų patikrinimą vietoje buvo nustatyta, jog bendrija nebevykdo dalies savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims (2018 m. rugsėjo 18 d. AB „Klaipėdos energija“ raštu Nr. R-02-1903 informavo, jog bendrija nebeatsiskaito už jai suteiktas paslaugas), todėl netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus patirta didelė žala, kadangi gali kilti teisminiai ginčai dėl paslaugų apmokėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Spindulys“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo argumentų, pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą iš esmės grindžia tuo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus patirta didelė žala, kadangi gali kilti teisminiai ginčai dėl Bendrijai teikiamų paslaugų apmokėjimo (neapmokėjimo).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Konstatuotina, jog nėra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, rodančių, jog pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl galimo žalos kilimo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokius nuostolius, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, patirtų pareiškėjas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atskirajame skunde bei papildomame prašyme nėra pateikta argumentų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti apie reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslingumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis šalių ir viešojo interesų pusiausvyrą, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Spindulys“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė