91445cad-e2e8-4727-b6db-05c6a845fcf7 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-108-383/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00109-2014-8                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:                          1.2.3.1.; 2.3.6.4.5 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Viktorijai Akelienei dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam T.

P., gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiems V. J., N. J., jų atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas:2005-04-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros organizacijose;2008-10-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2009-02-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. - 4 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1,3 d., prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2008-10-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir skirta galutinė bausmė - 4 metai 6 mėn. laisvės atėmimo.;2013-12-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dvi veikos) - 1 metai 3 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė 10 mėn. laisvės atėmimo.; 2014-09-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, paskirtoji bausmė subendrinta su 2013-12-31 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, nuosprendis neįsiteisėjęs;             yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje padarymu, irn u s t a t ė :T.

P. 2014 m. balandžio 18 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius rankomis bei kojomis, S. J. į galvÄ bei kitas kÅ«no vietas, tuo padarydamas kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu ties deÅ¡iniuoju smegenų pusrutuliu, poodines kraujosruvas abiejų akių virÅ¡utiniuose vokuose, odos nubrozdinimus nosyje ir virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruvas abiejų skruostų minkÅ¡tuosiuose audiniuose ir virÅ¡utinėje lÅ«poje, nuo ko S. J. 2014 m. balandžio 24 d., 00.20 val., mirė.

Taip savo veiksmais T. P. tyčia S. J. nužudė.Tokiais veiksmais T. P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 1 d.                           Įrodymai ir jų vertinimasKaltinamasis T. P. kaltu prisipažino dalinai: Pripažįsta, kad sudavė smÅ«gius, kad buvo konfliktas, bet nužudyti jo negalėjo. Nuo tokių suduotų smÅ«gių S. J. negalėjo mirti. Dėl pareikÅ¡to kaltinimo jis parodė, kad balandžio 18 nuėjo pas S. J., atsigėrė alaus.

Buvo konfliktas, pasistumdė ir viskas. S. gyveno (duomenys neskelbtini), daugiabutyje. Buvo jau vėlu kai jis atėjo. Atsinešė alaus plastikinį butelį. Kartu su S. J. buvo J. M.. Buvo iÅ¡gėręs prieÅ¡ einant pas J., bet nedaug, gal butelį ar du alaus. Susipyko su J. iÅ¡ pradžių žodžiais. Sudavė iÅ¡ delno į veidÄ , S. J. ėmė bėgti kraujas. Jis apvalė, J. atnešė rankÅ¡luostį. Vėl jis su J. pradėjo pyktis. Vėl sudavė delnu J. į veidÄ , sudavė gal penkis kartus.

Tada J. su kažkokiu geležiniu daiktu trenkė jam į galvÄ , jam besidengiant ranka gavo per pirÅ¡tus. Jis užspaudė jį ant lovos. Jis supyko ir sudavė delnu J. į galvÄ , sudavė iki 5 smÅ«gių. Koja nespardė. Susitaikė su J., jie atsigulė miegoti ir viskas. KitÄ rytÄ dar su J. iÅ¡gėrė alaus ir išėjo. Paskui jam pasakė, kad J. nesikelia. Jis atėjo pasižiÅ«rėti, atvažiavo policija ir jį sulaikė. Gailisi dėl padaryto, blaivas bÅ«damas to nebÅ«tų padaręs. Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta.Be kaltinamojo faktinių įvykio aplinkybių pripažinimo, jo kaltę patvirtina kiti įrodymai. Nukentėjusysis V.

J. parodė, kad jiems paskambino ir pasakė, kad brolis sužeistas ir, kad jis iÅ¡vežtas į Kauno ligoninę, kurioje jis mirė. Nukentėjusysis gyvena Marijampolės rajone, o brolis gyveno Kalvarijoje pas sugyventinę J. M.. Tuo metu jis gulėjo ligoninėje, jam apie viskÄ pranešė žmona. Pradžioje P. paskambino iÅ¡ Kalvarijos, o jis paskambino nukentėjusiajam. Brolis ligoninėje mirė greitai, po kelių dienų. Civilinį ieÅ¡kinį gal pareikÅ¡ vėliau. Jam pasakė kaimynai kas sumušė brolį.

MoteriÅ¡kės iÅ¡ to paties brolio namo sakė, kad sumuÅ¡tas S., kad iÅ¡kviesta greitoji. P. nuvyko į įvykio vietÄ , tačiau prasilenkė su greitÄ jÄ . Sakė, kad brolį sumušė sugėrovas. Brolis nebuvo linkęs konfliktuoti, jaunystėje bÅ«davo muÅ¡tynės. Jis kartu su broliu negyveno, todėl nežino ar iÅ¡gėręs brolis buvo agresyvus, mano, kad nebuvo.Nukentėjusysis N. J. parodė, kad S. J. jo tėvas. Jam paskambino ir informavo. Jis tuo metu buvo iÅ¡vykęs. Ligoninėje pasakė, kad mažai vilčių, kad iÅ¡gyvens.

Ligoninėje tėtis atrodė prastai, veidas buvo dvigubas. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Kol tėvas gyveno VilkaviÅ¡kyje tai bendravo dažnai, tačiau kai persikraustė į KalvarijÄ , tai pamatė kokia ten situacija, todėl nenorėjo daugiau ten važiuoti, ten buvo iÅ¡gėrinėjama. Apie sužalojimo aplinkybes žino tik iÅ¡ kaimynių. Nemano, kad iÅ¡gėręs tėvas buvo konfliktiÅ¡ko charakterio. IÅ¡ ieÅ¡kinio neiÅ¡minusuota kompensacija.Liudytoja J. M. parodė, kad gyveno su S. J.. 2014-04-18 apie 23 val. jinai su S. jau miegojo.

Per duris įsibrovė, iÅ¡laužė užkabintas duris, suÅ¡uko, kad keltumėmės. PrieÅ¡ užmiegant su S. buvo gėrę vyno ir alaus. Nebuvo taip, kad nesiorientuotų aplinkoje. Atėjo T. P.. Sakė, kad S. atsikeltų iÅ¡ lovos, o jai liepė likti kur esanti. T. atsinešė alaus, jie dar iÅ¡gėrė to alaus, tada prasidėjo smÅ«giai. T. pradėjo kalbėti apie darbÄ , kad S. neateina mÅ«ryt, kad per jį liko be darbo. Dar kalbėjo apie skolÄ . T. priekaiÅ¡tavo dėl tos skolos S. Prasidėjo muÅ¡imas, T. pardėjo muÅ¡ti S. S. bandė atsistoti, o P. jam per galvÄ vis trenkė.

S. paėmė nuo stalo „rundelį“ ir paleido į T. Pataikė jam kažkur į galvÄ , prakirto. P. nuo to smÅ«gio nuvirto ant lovos. S. priėjo prie jo, pasakė, kad „dabar tu mano rankose“. P. jį nustÅ«mė kažkaip ir pradėjo muÅ¡ti S. parkritusį ant lovos. Pasipylė kraujas S. Ji atnešė rankÅ¡luostį, abu su P. nuÅ¡luostė kraujÄ jam. P. liepė eiti S. parneÅ¡ti alaus. Nėjo, nes tokiu laiku niekas neparduoda. P. mušė tik kumščiais S., kai gulėjo lovoje spardė kojomis.

Ä® galvÄ davė rankomis, į kÅ«nÄ kojomis spyrė. MuÅ¡imas truko apie pusę valandos. Daužo, iÅ¡geria alaus ir vėl muÅ¡a. Jai draudė kviesti pagalbos, sakė, kad ir jai bus taip, kaip S. jei pasijudins. J. mušė nugriuvusį ant lovos. Kai baigė muÅ¡ti P. atsigulė Å¡alia J. P. buvo girtas. Ji nuėjo į kitÄ kambarį atsigulti. Naktį apie 3 val. nakties S. atėjo pas jÄ Ä¯ lovÄ . Sakė, kad bijo, jog pabudęs P. jį vėl muÅ¡. Ryte pabudusi pamatė, kad J. miega, jis kvėpavo, galvojo, kad miega.

P. išėjo ryte, po 9 val. KitÄ dienÄ P. atėjo kai atvažiavo policija ir greitoji. Ji pasikvietė kaimynÄ D. K., kad pažiÅ«rėtų kas J. yra. Kaimynas pasakė, kad reikia kviesti greitÄ jÄ . Atvažiavo policija, paėmė P., o S. iÅ¡vežė greitoji. S. J. mirė balandžio 24 dienÄ , gal po savaitės po sumuÅ¡imo. Be jų trijų daugiau nieko nebuvo bute, įvykio daugiau niekas nematė. Po įvykio ji skambino S. dėdei. Nepamena kÄ sakė paskambinusi. Sakė, kad S. sumušė ir jis mirÅ¡ta.

Butas yra dviejų kambarių. Viskas vyko kambaryje, kuris yra Å¡alia virtuvės. Kai vyko muÅ¡tynės ji sėdėjo ant sofos. Ant tos pačios sofos J. buvo nukritęs. Sofa buvo iÅ¡tiesta, nes jie joje miegojo. Ji matė įvykius iÅ¡ dviejų metrų atstumo. P. mušė su kumščiais, koja pakeldavo. Ji nuėjo miegoti į kitÄ kambarį. P. atsigulė Å¡alia S. Kai J. atėjo pas jÄ atsigulti, P. liko ant tos sofos miegoti. Ryte apie 9 val. ji nuėjo pas V., ten rado P. P. pasakė, kad eitų pasižiÅ«rėti kÄ S. padarė.

K. buvo kieme. Jie ten šašlykus kepė. Kai P. atėjo, tuo metu atvažiavo greitoji ir policija. P. sėdėjo kambaryje, iš ten jį policininkai ir pasiėmė. Smūgiavo P. daugiausiai į pakaušį, daugiau į kairę pusę, kuria ranka mušė nepamena. Mušė abiem rankom, pasikeisdamas. Jokio konflikto tarp jos ir J. nei naktį, nei ryte nebuvo. Jam iš nosies bėgo kraujas, todėl kambarys buvo kruvinas. Tame kambaryje degė žvakė, ji matė kas vyko. Jis buvo nusirengęs, su trumpikėmis, nes kai atėjo P. jie jau miegojo.

S. J. gyveno 13 metų. J. jos nebuvo sumušęs, ji jo taip pat nemušė. Iki to įvykio J. nebuvo sumuÅ¡tas. Konfliktas vyko ilgai, gal apie vienÄ valandÄ . Buvo smÅ«gių serija, P. atsisėda, atsigeria alaus ir vėl muÅ¡a. S. atėjo pas jÄ Ä¯ lovÄ apie 3 val. nakties. P. baigė muÅ¡ti S. apie 1 val. Ryte S. jau nekalbėjo, ji galvojo, kad miega. Ekspertas L. Gogelis duotÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir paaiÅ¡kino, kad buvo nustatytas kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties deÅ¡iniuoju galvos smegenų pusrutuliu.

Buvo atlikta operacija, iÅ¡gelbėti jo gyvybės nebuvo galima, nes buvo per vėlu, praėję per daug laiko. Sužalojimai buvo suduoti beveik vienodai į abi galvos puses. Buvo konstatuotos kraujosruvos abiejų akių virÅ¡utiniuose vokuose, abiejų skruostų minkÅ¡tuosiuose audiniuose, visi Å¡ie sužalojimai yra apraÅ¡yti. Kraujo iÅ¡siliejimas iÅ¡sivystė nuo smÅ«gio į veidÄ . J. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu.

Yra vadinamas Å¡viesus periodas, kuris trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų. Tas laiko tarpas individualus kiekvienam žmogui. Laiko kiek jis buvo sÄ moningas niekas nenustatys. Neatmetama galimybė, kad iki 3 val. nakties jis galėjo judėti ir bÅ«ti sÄ moningas. Nuo smÅ«gių delnu tokie sužalojimai negali bÅ«ti, turėjo suduoti kumščiu. Pažyma iÅ¡ įvykio suvestinės nustatyta, kad 2014 m. balandžio 19 d., 14.27 val. gauti du telefoniniai praneÅ¡imai, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muÅ¡tynės, ir kad tame pačiame adrese mirÅ¡ta žmogus.

Patikslinta informacija, jos Å¡iame bute naktį buvo konfliktas, kurio metu sužalotas S. J., kuris pristatytas į ligoninę, o jį sužalojęs asmuo pristatytas į policijos įstaigÄ ( t. 1 1. 4-8 ).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)esantis butas. Butas netvarkingas. Ant lovos-sofos lovos apkloto matosi dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ . ApžiÅ«ros metu paimtas tuščias plastikinis alaus butelis (t. 1 1. 10-16 ).Papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame bute stovi lova su ant jos esančia patalyne.

Ant patalynės matosi juodos dėmės. Sofa-lova užtiesta užtiesalu, ant kurio matosi tamsios dėmės. Apžiūros metu paimtas geltonos spalvos antklodės iškirptas kraštas, su dėmėmis, užtiesalas su dėmėmis, margas ir baltas pagalvės užvilkimai bei rankšluostis su dėmėmis (t. 1 1. 22-27 ).Medicininis mirties liudijimas Nr. 405 ir valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. M 385/14 (02) nustatyta, kad S. J. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu (t. 1 1. 53; 54 ).Specialisto išvada Nr. M 385/14(02) nustatyta, kad S. J. konstatuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju smegenų pusrutuliu, poodinės kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, odos nubrozdinimai nosyje ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvos abiejų skruostų minkštuose audiniuose ir viršutinėje lūpoje.

Mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju gavos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, galvos smegenų dešinio pusrutulio išemija, antrine kraujosruva galvos smegenų tilte ir plaučių židininiu uždegimu. Smegenų sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais.

Sužalojimai galėjo gautis suduodant kumštimi, spiriant koja ar panašiai.( t. 1 1. 63-68 ).Specialisto išvada Nr. G 354/14(09) nustatyta, kad T. P. konstatuota paviršinė muštinė žaizda pakaušio srityje, kraujo išsiliejimai kairės plaštakos II, III, IV pirštų panagėse (t. 2 1. 13).Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. Kaltinamasis T. P. pripažįsta mušė S. J., mušė su pertraukomis, sudavė apie 10 smūgių į galvos sritį, tačiau neigia jį nužudęs, teigdamas, kad nuo jo suduotų delnu smūgių nukentėjusysis mirti negalėjo.

Kaltinamasis įvykio aplinkybes aiÅ¡kina sau palankiai,- kad delnu mušė-, siekdamas iÅ¡kelti versijÄ , kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti gal kitas asmuo. Teismas tokius kaltinamojo paaiÅ¡kinimus vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už atsiradusias pasekmes. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetu kaltinamojo kaltė įrodyta dėl S. J. nužudymo.Ä®vykio vietoje – suduodant smÅ«gis A. K. – matė liudytoja J. M., kuri patvirtino visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes, kurias yra pripažinęs ir pats kaltinamasis.

Tai, kad T. P. mušė S. J. su pertraukomis, kad mušė į galvÄ . Kad S. J. besigindamas sudavė indu kaltinamajam per galvÄ . Liudytojos J. M. parodymai atitinka ekspertizės iÅ¡vadai ir eksperto parodymams, kad sužalojimai galėjo bÅ«t padaryti tik kumščiais, bet ne delnais. Liudytoja kategoriÅ¡kai patvirtino, kad T. P. mušė kumščiais. Taigi, kaltinamojo parodymus, kad jis tik delnais mušė, paneigė liudytoja ir ekspertas. Taip pat liudytoja patvirtino, kad S. J. niekur iÅ¡ namų nebuvo išėjęs, o po muÅ¡imo atėjo ir atsigulė prie jos ir taip gulėjo iki greitosios iÅ¡kvietimo.

Ekspertas L. Gogelis patvirtino, kad buvo nustatytas kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties deÅ¡iniuoju galvos smegenų pusrutuliu. Buvo atlikta operacija, iÅ¡gelbėti jo gyvybės nebuvo galima, nes buvo per vėlu, praėję per daug laiko. Sužalojimai buvo suduoti beveik vienodai į abi galvos puses. Buvo konstatuotos kraujosruvos abiejų akių virÅ¡utiniuose vokuose, abiejų skruostų minkÅ¡tuosiuose audiniuose, visi Å¡ie sužalojimai yra apraÅ¡yti. Kraujo iÅ¡siliejimas iÅ¡sivystė nuo smÅ«gio į veidÄ .

J. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu. Yra vadinamas Å¡viesus periodas, kuris trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų. Tas laiko tarpas individualus kiekvienam žmogui. Laiko kiek jis buvo sÄ moningas niekas nenustatys. Neatmetama galimybė, kad iki 3 val. nakties jis galėjo judėti ir bÅ«ti sÄ moningas. Nuo smÅ«gių delnu tokie sužalojimai negali bÅ«ti, turėjo suduoti kumščiu. Vertinant ekspertizės iÅ¡vadÄ ir eksperto paaiÅ¡kinimus dėl ekspertizės iÅ¡vadų, darytina iÅ¡vada, kad po suduotų smÅ«gių nukentėjusysis S. J. galėjo atlikti sÄ moningus veiksmus, tai yra atsikelti iÅ¡ lovos, kurioje karu atsigulė po muÅ¡imo su T.

P. ir nueiti į kitÄ kambarį, kur atsigulė į kitÄ lovÄ prie liudytojos J. M.. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamÄ jį T. P. pripažintu kaltu dėl S. J. nužudymo. Teisminėje praktikoje nustatyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti.

Šioje byloje nustatyta, kad S. J. mirė nuo galvos traumos, kuri pasireiškė kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju smegenų pusrutuliu, poodinės kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, odos nubrozdinimai nosyje ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvos abiejų skruostų minkštuose audiniuose ir viršutinėje lūpoje. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju gavos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, galvos smegenų dešinio pusrutulio išemija, antrine kraujosruva galvos smegenų tilte ir plaučių židininiu uždegimu.

Galvos sužalojimų visuma šiuo atveju vertintina sunkiu sveikatos sutrikdymu, mirties priežastimi tapo mechaninis galvos smegenų pažeidimas. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kadangi faktinės bylos aplinkybės rodo, kad buvo suduota į galvos sritį ne specialiai pritaikytu įrankiu atimti gyvybę, ir mirtis įvyko nuo galvos traumos, pasireiškusiu kraujo išsiliejimu smegenyse. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 129 str. 1 d.                                        Bausmės skyrimasTeismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T.

P., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.T. P. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino faktines aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. P., atsižvelgia į charakterizuojančiÄ medžiagÄ , - charakterizuojamas neigiamai. Administracine tvarka baustas 18 kartų. Teistas ne vienÄ kartÄ , teistumas neiÅ¡nykęs.Skiriant bausmę T. P. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d., už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Taip pat į tyčios formÄ â€“ nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia.Atsižvelgiant į baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, T.

P. pagal BK 129 str. 1 d. skiriama baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas didesnis už bausmės vidurkį.                          Dėl civilinio ieškinioNukentėjusysis N. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 90 000 litų (26065 Eurai) neturtinės žalos atlyginimo ir 2237,87 litų (648 Eurai) turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. 89-93). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pateikė duomenis, kad Teisingumo ministerija iš nukentėjusiųjų fondo kompensavo dalį žalos, išmokant 8320 litų (2409 Eurai), tame tarpe 520 litų (150 Eurų) laidojimo išlaidų ir 7800 litai (2259 Eurai) neturtinės žalos.

PraÅ¡o Å¡ia kompensacija ir gauta laidojimo paÅ¡alpa sumažinti civilinį ieÅ¡kinį. PraÅ¡o priteisti 677,84 litus (196 Eurai) turtinės žalos ir 82 200 litų ( 23806 Eurai) neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos pagrįstas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir tenkintinas visiÅ¡kai. Atlyginant turtinę žalÄ , taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas. Tačiau yra minusuojama kompensacija- 520 litų ir laidojimo paÅ¡alpa-1040 litų.Be to, nukentėjusysis praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Å ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys, atsižvelgiant į teisminę praktikÄ , tenkintinas visiÅ¡kai, minusuojant iÅ¡mokėta kompensacijÄ . Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali bÅ«ti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Nors CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai, tačiau teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, giminystės ir emocinius ryÅ¡ius, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiÅ¡kia, kad padaryta žala turi bÅ«ti susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su nusikalstama veika. Dėl T. P. padarytos nusikalstamos veikos mirė žmogus. Pasekmės skaudžios ir nepataisomos. Taip pat į nukentėjusiojo ir mirusiojo giminystės laipsnį bei emocinį ryšį. Buvo nužudytas tėvas. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

Teismas, tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, atsižvelgia į teisminę praktikÄ tenkinant tokio pobÅ«džio civilinius ieÅ¡kinius, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį. Kadangi nukentėjusiojo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos yra 90 000 litų, atitinka visus aukščiau paminėtus kriterijus, nėra aiÅ¡kiai per didelis, todėl priteistinas pilnai, minusavus kompensacijÄ .Taip pat yra pagrįstas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl S. J. gydymo iÅ¡laidų sumoje 8199 litų (2374 Eurai) priteisimo.

Pagrįstas dokumentais, todėl tenkintinas visiÅ¡kai.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-303 str., n u s p r e n d ž i a :T. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu dvylikai metų.           Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 metų sausio 16 dienos.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014-04-19 iki 2015-01-16.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.Priteisti iÅ¡ T.

P. nukentėjusiajam N. J. 196 Eurus turtinės žalos atlyginimo ir  23806 Eurus neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ T. P. Kauno teritorinės ligonių kasai 2374 Eurus  gydymo iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ T. P. 347 Eurus atstovavimo iÅ¡laidų nukentėjusiajam N. J..Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus:          TuščiÄ plastikinį butelį, iÅ¡kirptÄ antklodės kraÅ¡to, užtiesalÄ , du pagalvės užvalkalus, rankÅ¡luostį, marÅ¡kinėlius, dryžuotus marÅ¡kinėlius, apatines kelnaites ir pledÄ , metalinį indÄ , T.

P. rÅ«bus: striukė, golfas, dvejos kelnės, marÅ¡kinėliai ir batai, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ NOKIA su SIM kortele ir raktÄ , T. P. seilių mėginį ( saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato daiktų saugykloje) – sunaikinti kaip beverčius. 140 (vienas Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt) litų ir 12 centų priduoti saugoti į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasÄ ( t. 2 1. 3-5 ) nukreipti priteistos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali bÅ«ti paduoti per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .              Teisėjas                                                                                                       V.

Vitunskas