914452f3-5cf2-4fa0-bdef-69bdbba3a5bd · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI2-302-505/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02337-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 51.5; 53.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 24 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Neringai Musinienei, Oksanai Berezovskei, dalyvaujant atsakovo atstovui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus skundÄ pareiÅ¡kėjai P. N. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyriaus sprendimo dalies panaikinimo.

Teismas nustatė: Atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius su skundu kreipėsi į teismÄ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 21R3- (AG3-105/23-2021) dalies panaikinimo. Atsakovas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, jog Komisija skundžiamu sprendimu pareiÅ¡kėjos P. N. skundÄ dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 12 d. raÅ¡to Nr. 4SD-3452 „Dėl JÅ«sų praneÅ¡imo“ panaikinimo patenkino iÅ¡ dalies, t. y. panaikino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimÄ užbaigti praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimÄ , nevertinti vaiko situacijos, įformintÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 12 d. raÅ¡tu Nr. 4SD-3452 „Dėl JÅ«sų praneÅ¡imo“, skundo dalį dėl įpareigojimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ atmetė.

Atsakovo atstovo nuomone, atsakovas pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imÄ iÅ¡nagrinėjo laikydamasis visų Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) nuostatų, neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, atlikdamas teisės aktuose nustatytas procedÅ«ras. Pažymėjo, jog buvo atlikti veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡e (patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“), taip pat aiÅ¡kinantis aplinkybes apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ buvo bendraujama su abiem vaiko tėvais, vadovaujantis ApraÅ¡o 1 punktu užpildytas Informacijos apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ aktas. Akcentavo, kad, atlikus teisės aktuose numatytus veiksmus, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, buvo priimtas sprendimas užbaigti praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimÄ , nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai.

Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas sprendimus, įvertino visas žinomas aplinkybes, ėmėsi visų esamomis aplinkybėmis teisės aktuose numatytų veiksmų. Atsakovo atstovo nuomone, iš Komisijos sprendimo nėra visiškai aišku, kokius konkrečius veiksmus atsakovas privalėjo atlikti, tačiau jie nebuvo atlikti, taip pat nėra aišku, kokius konkrečius įrodymus atsakovas, Komisijos nuomone, privalėjo surinkti, tačiau to nepadarė, taip pat pažymėjo, jog Komisija Sprendime visiškai neatsižvelgė į teisės aktuose reglamentuojamus reagavimo į gautus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus terminus.

Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėja prie skundo pridėjo 2021 m. birželio 10 d. Ambulatorijos apsilankymo apraÅ¡ymÄ , kuris nebuvo pateiktas atsakovui kreipiantis į jį su pareiÅ¡kimu ir vėliau atsakovui atliekant praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimÄ , taip pat neinformavo atsakovo apie minėto dokumento iÅ¡sireikalavimo iÅ¡ medicinos įstaigos bÅ«tinumÄ tinkamam praneÅ¡imo iÅ¡nagrinėjimui, todėl, tikėtina, nemanė, kad Å¡i informacija svarbi tinkamam jos praneÅ¡imo iÅ¡nagrinėjimui.

Pažymėjo, jog atsakovas negavo informacijos iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos apie nusikalstamas veikas prieÅ¡ nepilnametį vaikÄ . Nesutiko su Komisijos vertinimu, jog atsakovas, po pareiÅ¡kėjos skundo pateikimo Komisijai kreipdamasis į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariatÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti pareiÅ¡kėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl galimo smurto prieÅ¡ nepilnametį vaikÄ ir pradėjęs praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimÄ , netiesiogiai pripažino savo pirminių veiksmų atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imÄ netinkamumÄ ir neteisėtumÄ .

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja skunde nurodo naujas aplinkybes, jog nepilnamečio vaiko tėvas vaikui „neduoda <…> valgyti bei verčia fiziÅ¡kai, ne pagal amžių judėti“, pareiÅ¡kėja to savo pareiÅ¡kime nebuvo nurodžiusi, tačiau buvo nurodžiusi, jog vaikas buvimo su tėvu metu labai daug vaikščiojo, tačiau nebuvo nurodžiusi, jog vaikas buvo verčiamas tai daryti tėvo, taip pat pareiÅ¡kėja prie skundo pridėjo papildomus dokumentus, kuriuos ji siejo su nors nurodomais galimais vaiko teisių pažeidimais ir kurių ji nebuvo pateikusi atsakovui su praneÅ¡imu, taip pat pareiÅ¡kėja vaiko tėvo veiksmų praneÅ¡ime nebuvo įvertinusi kaip galimo smurto prieÅ¡ vaikÄ .

Atsakovo atstovo nuomone, Komisija, priimdama sprendimÄ ir pasakydama, jog atsakovas tariamai padarė esminių procedÅ«ros trÅ«kumų, turėjo nurodyti, kaip atsakovas minėtus trÅ«kumus turėtų paÅ¡alinti, tačiau Komisija nepasisakė dėl, Komisijos manymu, atsakovo padarytų administravimo procedÅ«rų trÅ«kumų paÅ¡alinimo. Mano, jog Komisija klaidingai ir nepagrįstai įvertino, kad atsakovas priėmė sprendimus pradėti 2021 m. birželio 10 d. gauto praneÅ¡imo nagrinėjimÄ , nors atsakovas priėmė sprendimÄ ne pakartotinai nagrinėti praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , kurios jau buvo iÅ¡nagrinėtos ir dėl kurių jau buvo priimtas sprendimas, kurį pareiÅ¡kėja apskundė Komisijai, bet 2021 m. liepos 29 d. pareiÅ¡kėjos skunde Komisijai nurodytų aplinkybių dėl galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimÄ .

Atsakovo atstovo įsitikinimu, Komisija, patenkindama pareiÅ¡kėjos skundo dalį ir priimdama sprendimÄ panaikinti atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimÄ užbaigti praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimÄ , nevertinti vaiko situacijos, įformintÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 12 d. raÅ¡tu Nr. 4SD-3452 „Dėl JÅ«sų praneÅ¡imo“, neobjektyviai įvertino aplinkybes ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Prašė skundÄ patenkinti. PareiÅ¡kėja atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ pareiÅ¡kėjai praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 str. 2 d., 77 str. 3 d., 78 str. 5 d.). Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 12 d. raÅ¡to Nr. 4SD-34525 „Dėl JÅ«sų praneÅ¡imo“, kuriuo pareiÅ¡kėja buvo informuota, jog iÅ¡nagrinėjus jos 2021 m. birželio 10 d. praneÅ¡imÄ â€žDėl vaiko iÅ¡vykimo“ buvo priimtas sprendimas užbaigti praneÅ¡imo apie galimÄ vaikų teisių pažeidimus nagrinėjimÄ , nevertinti vaiko situacijos (toliau – ir Skundžiamas aktas), teisėtumo bei dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 21R3-(AG3-105/23-2021) dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2021 m. birželio 10 d. pateikė Tarnybai raÅ¡tÄ â€“praneÅ¡imÄ â€žDėl vaiko iÅ¡vykimo“ (toliau – ir PraneÅ¡imas), kuriame nurodė, kad su ja susisiekė Jonavos vaiko teisių specialistė dėl Y. N. (vaiko tėvo) praÅ¡ymo leisti su vaiku iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini) 14 dienų laikotarpiui ir prašė pareiÅ¡kėjos pateikti savo nuomonę. PraneÅ¡ime pareiÅ¡kėja nurodė, kad jos nepilnamečio sÅ«naus L. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas Y.

A. N. (Y. A. N.), gyvenantis skyrium nuo vaiko, nesugeba tinkamai rÅ«pintis vaiku, aprašė 2021 m. birželio 9 d. situacijÄ , kuomet vaiko tėvas parvežė sÅ«nų nevaikÅ¡tantį su iÅ¡tinusiomis pėdomis, po ko pareiÅ¡kėjai teko su vaiku kreiptis į ligoninės priimamÄ jį. PareiÅ¡kėja PraneÅ¡ime aiÅ¡kino, kad vaiko tėvas nuvertina vaiko patiriamÄ skausmÄ dėl fizinio krÅ«vio. Taip pat pareiÅ¡kėja PraneÅ¡ime nurodė, jog ji nesutinkanti, kad vaiko tėvas sÅ«nų L. iÅ¡sivežtų pasisvečiuoti į (duomenys neskelbtini) – aiÅ¡kino baimes dėl Covid-19 pandemijos, nuo kurios saugodami vaikÄ vaiko tėvo iniciatyva net neveda vaiko į darželį beveik visÄ pandemijos laikotarpį.

PraneÅ¡ime pareiÅ¡kėja nurodė aplinkybes dėl vaiko (duomenys neskelbtini), reikalingos (duomenys neskelbtini) operacijos, vaiko jautrumo, dažnų susirgimų, problemų su mityba. PareiÅ¡kėja taip pat aprašė vaiko tėvo netinkamÄ elgesį jos atžvilgiu – grasinamus atimti vaikÄ , žeminimus, priekabiavimus, nuolatinį stigmatizavimÄ jos ir jos aplinkos (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyriaus administracinė byla Nr. AG3-103/23-2021). Skundžiamu aktu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - ir Tarnybos Skyrius) nurodė, kad reaguodami į pareiÅ¡kėjos PraneÅ¡imÄ , Tarnybos Skyriaus specialistai 2021 m. birželio 12 d. apsilankė vaiko buvimo vietos adresu Zundų takas 2-5, Kaune, bei iÅ¡klausė vaikÄ L.

N. (L. N.) apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ Nurodė, kad apsilankymo metu vaikas buvo linksmas, noriai bendravo, pasakojo apie mėgstamiausius žaislus, animacinius filmus, nurodė, jog jam patinka bÅ«ti tiek su mama, tiek su tėčiu. Vaikas pasakojo, kad mama ir tėtis nesutaria, mama dažnai pyksta ant tėčio, kodėl taip yra, L. pasakyti negali. Berniukas norėtų, jog jo mama ir tėtis draugautų. Vaikas nurodė, jog nenorėtų vykti į (duomenys neskelbtini), nes reikėtų skristi lėktuvu, o lėktuvas gali nukristi, todėl jis bijo.

L. pasakojo, kad mama ir tėtis juo labai rÅ«pinasi. Berniukas nurodė, jog su tėčiu buvo pas „kitokį daktarÄ â€œ (dietologÄ ), kuris pasakė, kad jam reikia daugiau judėti. L. su tėčiu ir jo drauge buvo prie jÅ«ros, jam labai patiko. Ten daug vaikščiojo, nes daktaras taip liepė. Berniukui pradėjo skaudėti kojÄ , nes batai nuspaudė kojas. Jis apie tai pasakė tėčiui ir jo draugei. Kai tėtis nuvežė L. mamai, ji L. nuvežė į ligoninę. Å iuo metu L. kojytės jau neskauda, viskas gerai.

Paklausus L., kaip jis jaučiasi, vaikas atsakė, kad dabar jaučiasi laimingas. Skundžiamame akte taip pat nurodyta, kad Tarnybos Skyriaus specialistai pabendravo su abiem vaiko tėvais bei kad iÅ¡nagrinėjus PraneÅ¡imÄ buvo priimtas sprendimas užbaigti PraneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažiedimÄ nagrinėjimÄ , nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai. Atsižvelgiant į tarp vaiko tėvų dažnai kylančius nesutarimus dėl vaiko, nuspręsta inicijuoti paslaugų vaiko tėvams suteikimÄ bei kreiptasi į Jonavos rajono Socialinių paslaugų centrÄ su praÅ¡ymu įvertinti ir, esant poreikiui, tiekti socialines paslaugas nepilnamečio vaiko L.

N. tėvams. Dėl pareiÅ¡kėjos PraneÅ¡ime iÅ¡dėstytų aplinkybių, jog Å¡iuo metu galiojanti teismo patvirtinta skyriumi nuo vaiko gyvenančio vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, Atsakovas Skundžiamame akte nurodė, kad Tarnybos Skyrius neturi teisės aktų suteiktų įgaliojimų keisti teismo procesiniu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir kad, jei pareiÅ¡kėja mananti, jog teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka prieÅ¡tarauja teisėtiems vaiko interesams, ji turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo bei pateikti teismui tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ pagrindžiančius įrodymus.

Atsakovas taip pat nurodė, kad jei pareiÅ¡kėja mano, jog vaiko tėvo praÅ¡ymas iÅ¡sivežti vaikÄ paviešėti į užsienio Å¡alį neatitinka vaiko interesų, ji turi teisę teismui pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Skundžiamu aktu, skundu kreipėsi į KomisijÄ ir prašė panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 12 d. raÅ¡tÄ Nr. 4SD-34525 „Dėl JÅ«sų praneÅ¡imo“ ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ .

Komisija 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 21R3- 124(AG3-105/23-2021) administracinio ginčo byloje skundÄ tenkino iÅ¡ dalies; panaikino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimÄ užbaigti praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimÄ , nevertinti vaiko situacijos, įformintÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 12 d. raÅ¡tu Nr. 4SD-3452 „Dėl JÅ«sų praneÅ¡imo“; skundÄ dalyje dėl įpareigojimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ atmetė.

Komisija įvertinusi atsakovo veiksmus bei Skundžiamo akto turinį, sprendė, jog Skundžiamas aktas nėra pagrįstas objektyviu visų aplinkybių įvertinimu, neabejotinais įrodymais, atsakovas nesilaikė ir neįgyvendino pareiÅ¡kėjos PraneÅ¡imo nagrinėjimo procedÅ«rai keliamų reikalavimų, pažeidė VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTÄ®) 26 straipsnio 1 dalį prieÅ¡ kreipiantis į administracinį teismÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti individualÅ«s teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali bÅ«ti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi bÅ«ti ginčijami kreipiantis į iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ .

Administracinių ginčų komisijos ar kitos iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimÄ , priimtÄ iÅ¡nagrinėjus administracinį ginÄÄ ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo Å¡alis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Pažymėtina, kad ABTÄ® 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismÄ po to, kai jis pasinaudojo iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismÄ persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio iÅ¡ankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiÅ¡kinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , o nagrinėja ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės. Tai tuo pačiu reiÅ¡kia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti iÅ¡ankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime iÅ¡dėstytų argumentų ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo bei teisėtumo, o iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl teisės laikantis visų ABTÄ® taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovui perkėlus ginÄÄ Ä¯ teismÄ , teismas turi nagrinėti ir vertinti, ar pareiÅ¡kėjos skundo, paduoto Komisijai ir priimto nagrinėti, reikalavimas panaikinti SkundžiamÄ aktÄ , yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovo atstovo nuomone, iÅ¡ Komisijos sprendimo nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kokius konkrečius veiksmus atsakovas privalėjo atlikti nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos PraneÅ¡imÄ , tačiau jie nebuvo atlikti, taip pat nėra aiÅ¡ku, kokius konkrečius įrodymus atsakovas, Komisijos nuomone, privalėjo surinkti, tačiau to nepadarė, taip pat pažymėjo, jog Komisija Sprendime visiÅ¡kai neatsižvelgė į teisės aktuose reglamentuojamus reagavimo į gautus praneÅ¡imus apie vaiko teisių pažeidimus terminus.

PareiÅ¡kėja Å¡iame administraciniame ginče iÅ¡ esmės nesutinka su atsakovo veiksmais, užtikrinant pareiÅ¡kėjos vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , t. y. nesutinka su atsakovo, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, iÅ¡reikÅ¡ta valia – sprendimu užbaigti praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimÄ , nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai. Nurodo, kad byloje kilusio ginčo esmė, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas tinkamai vykdė visas teisės aktais jam pavestas pareigas ir priėmė teisėtÄ sprendimÄ .

BÅ«tent tai atspindi ir pareiÅ¡kėjos skunde suformuluotas reikalavimas – įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

VieÅ¡ojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobÅ«džio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali bÅ«ti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundÄ , pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Remiantis Å¡iomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu, skundÄ galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta, pareiškėja 2021 m. birželio 10 d. pranešimu „Dėl vaiko išvykimo“ kreipėsi į Tarnybos Skyrių, kuriame nurodė, kad su ja susisiekė Jonavos vaiko teisių specialistė dėl Y. N. (vaiko tėvo) prašymo leisti su vaiku išvykti į (duomenys neskelbtini) 14 dienų laikotarpiui ir prašė pareiškėjos pateikti savo nuomonę. Pranešime pareiškėja nurodė, kad jos nepilnamečio sūnaus L. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas Y.

A. N. (Y. A. N.), gyvenantis skyrium nuo vaiko, nesugeba tinkamai rÅ«pintis vaiku, aprašė 2021 m. birželio 9 d. situacijÄ , kuomet vaiko tėvas parvežė sÅ«nų nevaikÅ¡tantį su iÅ¡tinusiomis pėdomis, po ko pareiÅ¡kėjai teko su vaiku kreiptis į ligoninės priimamÄ jį. PareiÅ¡kėja PraneÅ¡ime aiÅ¡kino, kad vaiko tėvas nuvertina vaiko patiriamÄ skausmÄ dėl fizinio krÅ«vio. Taip pat pareiÅ¡kėja PraneÅ¡ime nurodė, jog ji nesutinkanti, kad vaiko tėvas sÅ«nų L. iÅ¡sivežtų pasisvečiuoti į (duomenys neskelbtini) – aiÅ¡kino baimes dėl Covid-19 pandemijos, nuo kurios saugodami vaikÄ vaiko tėvo iniciatyva net neveda vaiko į darželį beveik visÄ pandemijos laikotarpį.

PraneÅ¡ime pareiÅ¡kėja nurodė aplinkybes dėl vaiko (duomenys neskelbtini), reikalingos (duomenys neskelbtini) operacijos, vaiko jautrumo, dažnų susirgimų, problemų su mityba. PareiÅ¡kėja taip pat aprašė vaiko tėvo netinkamÄ elgesį jos atžvilgiu – grasinamus atimti vaikÄ , žeminimus, priekabiavimus, nuolatinį stigmatizavimÄ jos ir jos aplinkos. Tarnybos Skyrius Skundžiamu aktu informavo pareiÅ¡kėjÄ apie veiksmus, atliktus reaguojant į jos 2021 m. birželio 10 d. PraneÅ¡imÄ .

RaÅ¡te teigiama, kad Tarnybos Skyrius, reaguodamas į praneÅ¡imÄ , Tarnybos Skyriaus specialistai atliko veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme bei numatytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. Tarnybos Skyriaus specialistai apsilankė pareiÅ¡kėjos nurodytoje vaiko gyvenamojoje vietoje, apžvelgiamos apsilankymo metu vaiko gyvenimo sÄ lygos bei vaiko paaiÅ¡kinimai, pažymėta, jog bendrauta ir su abiem vaiko tėvais.

Nurodyta, kad Tarnybos Skyrius, atsižvelgęs į aplinkybę, jog tarp vaiko L. N. tėvų dažnai kyla nesutarimų dėl vaiko, nusprendė inicijuoti paslaugų vaiko tėvams suteikimÄ bei kreipėsi į Jonavos rajono Socialinių paslaugų centrÄ su praÅ¡ymu įvertinti ir, esant poreikiui, teikti socialines paslaugas nepilnamečio vaiko L. N. tėvams. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, užpildžius Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir ApraÅ¡as), 1 priedÄ â€žInformacija apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ â€œ (2021 m. birželio 14 d., reg. Nr. 4IGP-2007), buvo priimtas sprendimas užbaigti praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimÄ , nepasitvirtinus praneÅ¡ime nurodytoms aplinkybėms bei negavus duomenų, patvirtinančių, kad nėra užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai, tačiau inicijuoti paslaugų suteikimÄ dėl tarp tėvų dažnai kylančių nesutarimo.

Skundžiamame akte taip pat paaiÅ¡kinama, kad nuo 2017 m. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (bylos Nr. 2-2790-986/2021) dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyriumi gyvenančiu vaiku tvarkos nustatymo ir kitų klausimų, byloje Å¡alys yra pareiÅ¡kėja bei vaiko L. N. tėvas Y. A. N.. Tarnybos Skyrius Å¡ioje civilinėje byloje yra įtrauktas iÅ¡vadÄ teikiančia institucija, ir kad Tarnybos Skyrius neturi teisės aktų suteiktų įgaliojimų keisti teisiniu procesiniu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

PaaiÅ¡kinta, jog jei teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka prieÅ¡tarauja teisėtiems vaiko interesams, pareiÅ¡kėja turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo bei pateikti teismui tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ pagrindžiančius įrodymus; taip pat jei pareiÅ¡kėja mano, jog vaiko tėvo praÅ¡ymas iÅ¡sivežti vaikÄ paviešėti į užsienio Å¡alį neatitinka vaiko interesų, turi teisę teismui pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimÄ , gynimÄ ir apsaugÄ , stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ atsakomybę ir galimybes rÅ«pintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir Å¡eimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymÄ organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrÄ sias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas (1 str.).

Reagavimo į praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ tvarka reglamentuojama, be kita ko, minėto įstatymo 36 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raÅ¡tu ar bet kokiomis nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo praneÅ¡imo gavimo dienos, pradeda nagrinėti praneÅ¡imÄ ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymÄ , atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandÄ iÅ¡klauso vaikÄ jam priimtinu bÅ«du apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ , pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamÄ jÄ ir (ar) socialinę aplinkÄ bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymÄ .

Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtÄ , ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi bÅ«ti iÅ¡klausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs Å¡ioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimÄ . Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs Å¡ioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimÄ baigti praneÅ¡imo nagrinėjimÄ .

To paties įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs bÅ«tinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaikÄ iÅ¡ jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigÅ«nus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iÅ¡ tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymÄ ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimÄ Å¡io įstatymo 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

Å io įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimÄ jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai užtikrina vaiko saugumÄ ir nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymÄ ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimÄ Å¡io įstatymo 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nustatęs, kad vaikas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymÄ dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų yra dingę ir jų ieÅ¡koma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai ar turimas vienintelis iÅ¡ tėvų laikinai negali rÅ«pintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iÅ¡ jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi Å¡io įstatymo 365 straipsnyje nustatytų veiksmų.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat reglamentuojami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiksmai nustačius poreikį atlikti vaiko situacijos vertinimÄ (361 str.), vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį (362 str.), vaiko apsaugos poreikį (363 str.) bei vaiko laikinosios priežiÅ«ros ir vaiko paėmimo iÅ¡ jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ tvarka (364 ir 365 str.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo V skyriaus Ketvirtajame skirsnyje aptariamas atvejo vadybos organizavimas.

Pagal minėto įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, atvejo vadybininkas paskiriamas paaiÅ¡kėjus, kad praneÅ¡imas apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ yra pagrįstas, ir nustačius bÅ«tinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį arba nustačius vaiko apsaugos poreikį. Atvejo vadybos procesas gali bÅ«ti inicijuotas ir vaiko tėvų ar pagalbÄ vaikams ir (ar) Å¡eimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų praÅ¡ymu, vadovaujantis atvejo vadybos tvarkos apraÅ¡u.

Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesÄ . Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama. Informacija apie pagalbos vaiko ir (ar) Å¡eimai poreikio vertinimo rezultatus perduodama savivaldybės administracijai. Pradėjus atvejo vadybos procesÄ , su Å¡eima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų grupė, kurioje turi pareigÄ dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus, sveikatos priežiÅ«ros, Å¡vietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko ir Å¡eimos poreikius.

Taip pat gali bÅ«ti kviečiami dalyvauti seniÅ«nai, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir iÅ¡vengti informacijos apie privatų Å¡eimos gyvenimÄ pavieÅ¡inimo, posėdžio dalyviams taikomi konfidencialumo reikalavimai. Konfidencialumo reikalavimai netaikomi vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymÄ , jeigu tai neprieÅ¡tarauja geriausiems vaiko interesams. Vaiko, dėl kurio gautas praneÅ¡imas apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , situacijos vertinimo tvarkÄ , rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimÄ , bÅ«tinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymÄ reglamentuoja Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡as (1 p.).

Pagal ApraÅ¡o 7 punktÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir:

1. nenustatę vaiko teisių pažeidimo, baigia nagrinėti praneÅ¡imÄ , užpildydami ApraÅ¡o 1 priedÄ , ir su praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimo rezultatais pasiraÅ¡ytinai susitikimo metu arba atsiųsdami Informacijos apie gautÄ praneÅ¡imÄ , kad galimai pažeistos vaiko teisės (ApraÅ¡o 1 priedas), kopijÄ elektroniniu paÅ¡tu supažindina vaiko atstovus pagal įstatymÄ . Jei buvo gautas praneÅ¡imas apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ dėl vaiko, kurio tėvai gyvena skyriumi, o praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ aplinkybės, susijusios tik su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, kitas tėvas, gyvenantis skyriumi, nenustačius galimo vaiko teisių pažeidimo, su užpildytu ApraÅ¡o 1 priedu nėra supažindinamas;

2. jei yra akivaizdžiai melagingo praneÅ¡imo požymių (pavyzdžiui, praneÅ¡ta, kad kÅ«dikis nuolat verkia, o Å¡eimoje auga tik paaugliai arba nurodytu adresu vaikai negyvena, arba nurodytu adresu negyvena Å¡eima su vaikais, arba gautas praneÅ¡imas apie be priežiÅ«ros paliktus mažamečius vaikus, o nuvykus vaikai rasti su vaiko atstovais pagal įstatymÄ ar panaÅ¡Å«s atvejai), priima sprendimÄ dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytų priemonių taikymo;

3. nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimÄ , užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketÄ (ApraÅ¡o 2 priedas);

4. jei vaiko situacijos vertinimas atliekamas Å¡eimoje, kurioje vaiko atstovai pagal įstatymÄ gyvena skyriumi, pildoma Vaiko situacijos vertinimo anketa (ApraÅ¡o 2 priedas), tačiau, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugÄ , Vaiko situacijos vertinimo anketos 1 ir 2 priedai pildomi atskirai, pateikiant tik to konkretaus vaiko tėvo ar kito jo atstovo pagal įstatymÄ duomenis. Kitam vaiko tėvui ar atstovui pagal įstatymÄ Å¡ie duomenys nėra teikiami. IÅ¡ anksčiau pacituotų teisės aktų nuostatų matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ ir nenustatę vaiko teisių pažeidimų, baigia nagrinėti praneÅ¡imÄ , užpildydami ApraÅ¡o 1 priedÄ , o tokius pažeidimus nustatę – atlieka vaiko situacijos vertinimÄ , užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketÄ (ApraÅ¡o 2 priedas), ir, esant poreikiui, atlieka tolesnius Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytus veiksmus, kurių griežčiausias – vaiko paėmimas iÅ¡ tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ .

Kaip minėta, Å¡iuo nagrinėjamu atveju Tarnybos Skyrius, iÅ¡tyręs pareiÅ¡kėjos 2021 m. birželio 10 d. praneÅ¡ime „Dėl vaiko iÅ¡vykimo“ nurodytas aplinkybes, nenustatė vaiko teisių pažeidimo ir priėmė sprendimÄ - užbaigti praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimÄ , nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai, tačiau inicijuoti paslaugų suteikimÄ (dėl tarp tėvų dažnai kylančių nesutarimų), todėl baigė praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimÄ , užpildydamas ApraÅ¡o 1 priedÄ â€žInformacija apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ â€œ (2021 m. birželio 14 d., reg.

Nr. 4IGP-2007). Teismas pažymi, kad ApraÅ¡o 1 priedo 11 punkte turi bÅ«ti pažymėtas sprendimas, priimtas iÅ¡nagrinėjus praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ : (1) užbaigti praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimÄ , nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai; (2) užbaigti praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimÄ , nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai, tačiau inicijuoti paslaugų suteikimÄ ; (3) vertinti vaiko situacijÄ ; arba (4) konstatuoti, kad vaiko teisių pažeidimÄ padarė ne vaiko atstovai pagal įstatymÄ .

Teismas, iÅ¡analizavęs aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei Skundžiamo akto turinį, prieina prie iÅ¡vados, kad Skundžiamu aktu buvo ne priimamas (įforminamas) sprendimas dėl praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimo rezultatų, o informuojama asmenį, pateikusį praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , kartu ir vienÄ iÅ¡ vaiko tėvų, apie nagrinėjant tokį praneÅ¡imÄ atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus. Skundžiamame akte nei pareiÅ¡kėjai, nei kitiems subjektams nėra suformuluoti patvarkymai, imperatyvÅ«s nurodymai ar kt.

Be to, pareiÅ¡kėja ginÄÄ kelia ne dėl jos netinkamo informavimo apie pagal 2021 m. birželio 10 d. praÅ¡ymÄ atliktus veiksmus, o iÅ¡imtinai tik dėl praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimo rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl Skundžiamas aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių ir negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundas nenagrinėtinas teismų ABTÄ® nustatyta tvarka, o byla nutrauktina (ABTÄ® 103 str. 1 d. 1 p.) bei panaikintinas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. 21R3-(AG3-105/23-2021) (ABTÄ® 91 str. 2 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-308-1062/2021).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : Administracinę bylÄ Nr. eI2-302-505/2022 pagal atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus skundÄ pareiÅ¡kėjai P. N. dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 12 d. raÅ¡to Nr. 4SD-34525 „Dėl JÅ«sų praneÅ¡imo“ panaikinimo nutraukti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ Nr. 21R3- (AG3-105/23-2021). Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė