91442bb1-e7ec-4f48-af04-54d2c838d0eb · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-316-606/2018 Teisėja Rasa Stonkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14906-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2.; 1.1.10.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui, gynėjai advokatei Natalijai Fočenkovai, nuteistajam R.

K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano UÅ¡insko apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį 21 MGL (790,86 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinta su Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. K. paskirti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams ir 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. K. paskirtos subendrintos dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant tęsti darbÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Å iuo nuosprendžiu nuteisti ir M. B. bei A. B., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. R. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 10 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), trečio aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ A. B. už 10 eurų įgijo 0,894 g, t. y. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, jÄ laikė ir gabeno su savimi automobilyje „Mazda2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol tÄ pačiÄ dienÄ prie degalinės „Statoil“, (duomenys neskelbtini), jis buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , (duomenys neskelbtini), kur apie 16.15 val., paminėto automobilio kratos metu policijos pareigÅ«nai paminėtÄ paketėlį su narkotine medžiaga surado ir paėmė.

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. UÅ¡inskas praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį paskirti 21 MGL dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 14 MGL dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinti su Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R.

K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ dvejiems metams trims mėnesiams ir 14 MGL dydžio baudÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. 2.2. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienų iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 2.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jo Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būt: teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.

Taigi, bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jo nustatytos, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Pagal teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012). 2.4.

Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Ä®statymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Tačiau, pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo.

Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. 2.5. Prokuroras pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kuri galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama {kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-309-507/2016, 2K-379-303/2016).

Dėl pakartotinio bausmės vykdymo atidėjimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nors baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014). IÅ¡ aptartos BK 75 straipsnio taikymo praktikos, prokuroro nuomone, galima spręsti, jog tokia iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma. kaip bausmės vykdymo atidėjimas, pakartotinai taikytina tik tais atvejais, kai pagal bylos aplinkybes nekyla jokių abejonių dėl to, kad nepaisant pakartotinai padarytų nusikalstamų veikų, kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo nusikalstamÄ elgesį, pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir yra pasirengęs resocializacijai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir kad tokiu bÅ«du bus pasiekti visi bausmei keliami tikslai. 2.6.

Prokuroras nurodo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog R. K. anksčiau teistas du kartus, t. y. 2015 m. rugsėjo 16 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tiek pirmoje, tiek antroje byloje, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas buvo atidėtas, t. y. bausmės vykdymo atidėjimas R. K. jau buvo taikomas net du kartus. Å ioje byloje R. K. buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , t. y. jam priimtas trečias apkaltinamasis nuosprendis.

R. K. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, žinodamas visas gręsiančias pasekmes, tačiau tai jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė. 2.7. Prokuroro teigimu, Å¡ioje byloje teismas nenustatė jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios suponuotų pagrindÄ teigti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. R. K. anksčiau teistas du kartus, abiem atvejais jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, o kiekvienÄ naujÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, realiai neatlikęs jam paskirtos bausmės. Tuo labiau, trečiÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė taip pat neatlikęs jam anksčiau paskirtos bausmės. Tai akivaizdžiai įrodo, kad R.

K. iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti. Be to, jis jau buvo teistas už tapatų nusikaltimÄ , susijusi su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Toks R. K. nusikalstamas elgesys eliminuoja bet kokiÄ galimybę pakartotinai, t. y. trečiÄ kartÄ iÅ¡ eilės, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymÄ atidėti. Pirmosios instancijos teismas ir nenurodė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių Å¡ios normos taikymo pagrindimui. 2.8. Remdamasis byloje esančių, teismo nustatytų, skunde nurodytų konkrečių bylos aplinkybių visetu, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sÄ lygas, vertinant byloje esančius ir teisme iÅ¡nagrinėtus įrodymus kompleksiÅ¡kai, prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės skyrimo nuteistajam R.

K. yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nuosprendžio dalis dėl neteisingai paskirtos bausmės keistina.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, priimtÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo R. K. kaltės, jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

7. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. UÅ¡inskas praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti BK 75 straipsnio taikymÄ , kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

8. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554)).

Pagal teismų praktikÄ laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neiÅ¡vardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimÄ vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, turi bÅ«ti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. 8.1. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamu nuosprendžiu R. K. nuteistas jau trečiÄ kartÄ , ankstesniais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, jis nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tačiau pažymėtina, kad nuteistasis R.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, kai dar nebuvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ . Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už kitokio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ . 8.2. Nors nuteistajam R. K. Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu jau buvo atidėtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos ir su Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, ir nuteistasis naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau į Å¡iÄ aplinkybę buvo atsižvelgta parenkant jam bausmės rūšį bei nustatant jos dydį už naujai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Akcentuotina, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmenims, kuriems jau buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, o tokį savo sprendimÄ teismas privalo motyvuoti. 8.3.

Kaip jau minėta, R. K. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , ne mažiau svarbu įvertinti ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog nauja R. K. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai – ji nėra laikoma nusikaltimu, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis R.

K. prisipažino kaltu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, labai gailisi, Å¡iuo metu jam naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis anksčiau baustas administracine tvarka du kartus – 2013 m. balandžio 9 d. ir 2015 m. sausio 10 d. nutarimais, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 132–133), naujų administracinių nusižengimų bylų iÅ¡kelta nėra. Nuteistasis R. K. dirba, turi mažametį vaikÄ , iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad R.

K. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepaÅ¡alina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau nagrinėjamu atveju pagrįstas teismo manymas, jog bausmės tikslai ir Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir yra galimybė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , taip kartu apsaugant kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Teismo manymÄ , kad nuteistajam R. K. bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, sustiprina ir iÅ¡ jo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti jį charakterizuojantys duomenys.

IÅ¡ jų nustatyta, kad nors R. K. Å¡ioje bendrovėje dirba dar pakankamai neilgai, tačiau jis vadovės charakterizuojamas kaip atsakingas, kruopÅ¡tus ir pareigingas, geru strateginiu mÄ stymu pasižymintis ir sugebantis operatyviai priimti sprendimus, susijusius su bendrovės veikla, darbuotojas, jis bendrovėje yra vertinamas, todėl planuojama jį pakelti pareigose. Charakteristikoje vadovė patvirtino, kad R. K. yra atsidavęs Å¡eimai (t. 5, b. l. 45). 8.4. Aplinkybė, kad nuteistasis R. K. turi faktinę Å¡eimÄ , dirba, darbdavys jį charakterizavo teigiamai, įvertinusi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas, o ne nusikaltimas, kolegija turi pagrindo manyti, kad jis, bÅ«damas dar jauno amžiaus, gali sÄ Å¾iningai dirbti, pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei gyventi visuomenei priimtinÄ gyvenimÄ .

Akcentuotina, kad kolegija teigiamai vertina nuteistojo norÄ bei pastangas pasitaisyti bei konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo patikėti nuteistuoju bei daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismui laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjus (BK 75 straipsnio 1 dalis) bei paskyrus jam atitinkamus įpareigojimus, turėsiančius teigiamos įtakos jo elgesiui.

9. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano UÅ¡insko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Edita Lapinskienė Savinijus Katauskas Dalia Kursevičienė