91392fbc-fd6e-4b4e-9df4-2f39e0040dac · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                       Administracinė byla Nr. I-9691-580/2015                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-03317-2015-5                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. M. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PaaiÅ¡kino, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį ir 2015-03-04 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nepriimtinomis sÄ lygomis. Ne kartÄ besigydant buvo užimtos visos vietos.

Palatose inventorius kietas, spintelės, lovų gultai yra labai seni ir susidėvėję. Kėdžių ir stalų palatose nėra. Pareiškėjas nerūko, bet turėjo būti su rūkančiais. Kaskart atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nebuvo pasirūpinama maisto daviniu, dėl ko pareiškėjas jausdavo alkį. Administracija nesuteikdavo galimybės išsimaudyti, neatliekamas sanitarinis švarinimas. Buvo pažeidžiami ploto reikalavimai. Pareiškėjas buvo traumuojamas ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, jam sukelta kančia, sumenkintas žmogiškasis orumas.

Laikė, kad teismų argumentas priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ remtis žemu pragyvenimo lygiu Lietuvoje, yra diskriminacinis.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2014-10-08 iki 2014-10-15 jis buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 2 (24,92 kv. m, 7 lovos) palatoje; nuo 2015-04-08 iki 2015-04-15 ir nuo 2015-04-24 iki 2015-04-29 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 kv. m, 8 lovos) palatoje.

Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su pareiškėju jo gydymosi laikotarpiais buvo palatose, negali pateikti. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 :Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma HN 76:2010), patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 11-1 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui, ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems.

Pripažino, kad teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus bausmių bei suėmimo vykdymo įstatymuose, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.Chirurgijos skyriuje sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl ploto neatitikimas kompensuojamas galimybe laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ar keičiamas. Patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Kiekvienais metais panaudojamos iÅ¡ biudžeto skiriamos lėšos remontui. Ligoninės patalpų deratizacijÄ ir dezinsekcijÄ vykdo UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, o prireikus ir dažniau. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka sanitarai.

Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“. Atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nustatyta tvarka.Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Å is grafikas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Asmenų aprÅ«pinimÄ maistu nustato Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis bei Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis. Maitinimas buvo organizuojamas pagal valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams. ValgiaraÅ¡tis patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138. Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) maisto tiekimo sutartį, maistas tiekiamas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K valgyklos.

Ligoninės dietistė iki 13 valandos LukiÅ¡kių TI-K Buhalterinės apskaitos skyriui pristato pažymÄ apie gydomų ligoninėje pacientų skaičių (kitai dienai). Porcijos gaminamos pagal tÄ dienÄ esamÄ suimtųjų ir nuteistųjų skaičių. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2007-05-23 įsakymo Nr. V-141 34 punktu, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys užtikrina atvykusių asmenų maitinimÄ pagal įstaigose patvirtintÄ dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ne ilgiau kaip vienÄ parÄ sausas davinys vienam asmeniui.

Naujai atvykusiems asmenims, jeigu jie pavėluoja pietų, maistas patiekiamas pagal nustatytÄ darbotvarkę. Esant praÅ¡ymams ligoninės darbuotojai iÅ¡duoda sauso maisto davinį. Informacija apie draudimÄ rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iÅ¡kabinta visose Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iÅ¡kabinti ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti. Mano, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė tinkamai pasirÅ«pino Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimu.

Bausmių vykdymo sistemÄ reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Tabako kontrolės įstatymas yra aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktas prieÅ¡ pataisos įstaigas reglamentuojančius teisės aktus, todėl privaloma vykdyti Tabako kontrolės įstatymÄ . Tabako kontrolės įstatymas nenustato galimybės skirstyti į rÅ«kančiųjų ir (arba) nerÅ«kančiųjų kameras, kadangi Å¡io įstatymo draudimas galioja Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijoje ir jos patalpose.

Nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Laisvės atėmimo vietos ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų gydymo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų tipo palatų ploto trÅ«kumų ir kitų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 25 000 Eur. Dėl kamerų tipo palatų ploto reikalavimųPataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.IÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2014-10-08 iki 2014-10-15 (8 dienas) pareiÅ¡kėjas laikytas Chirurgijos skyriaus 2 palatoje, kurios plotas 24,92 kv. m. Nepažeidžiant ploto reikalavimų gali bÅ«ti laikomi 4 asmenys, tačiau kameroje yra 7 lovos.

Nuo 2015-04-08 iki 2015-04-15 ir nuo 2015-04-24 iki 2015-4-29, (14 dienų) pareiÅ¡kėjas buvo laikytas Chirurgijos skyriaus 2 palatoje, kurios plotas 34,06 kv. m. Nepažeidžiant ploto reikalavimų gali bÅ«ti laikomi 6 asmenys, tačiau kameroje yra 8 lovos. Atsakovas nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotÄ vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad gydant pareiÅ¡kėjÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, visÄ laikotarpį, t. y. iÅ¡ viso 22 dienas, pareiÅ¡kėjui nebuvo skiriama pakankamai kamerų tipo palatų ploto.

Argumentas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės valstybės atsakomybei. VieÅ¡oji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sÄ lygų – nepakako patalpų, trÅ«ko lėšų ir pan.

Aplinkybė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiÅ¡kėjÄ tokiomis sÄ lygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo.Dėl rÅ«kymo kamerosePareiÅ¡kėjas nurodė, kad rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais ir dėl to kildavo konfliktų. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose Å¡vietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiÅ«ros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose.

Tos pačios dalies 3 punkte įtvirtintas aiÅ¡kus draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, kad informacija apie draudimÄ rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iÅ¡kabinta visose Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iÅ¡kabinti ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.

Å iuos teiginius patvirtina prie atsiliepimo pridėtos fotonuotraukos (b. l. 43-48). Teismo nuomone, Laisvės atėmimo vietų ligoninė ėmėsi veiksmų, jog bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, tačiau ne visi asmenys laikosi nurodytų reikalavimų. Neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos veiksmų, kad kamerose-palatose bÅ«tų buvę rÅ«koma su įstaigos administracijos žinia ir leidimu, nenustatyta. Dėl maitinimo konvojavimo metuPareiÅ¡kėjas teigia, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl to, jog jį konvojuojant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę jis negaudavo pietų.

Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles reguliuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymas Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Maitinimo taisyklės). Pagal Maitinimo taisyklių 31 punktÄ asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, iÅ¡duodamas kiekvienam iÅ¡vykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 val.

Maitinimo taisyklių 32 punkte nustatyta, jog kalinimo įstaigų, iÅ¡ kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iÅ¡ vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. IÅ¡vykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Tuo tarpu pagal Maitinimo taisyklių 34 punktÄ kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimÄ pagal įstaigose patvirtintÄ dienotvarkę.

Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ne ilgiau kaip vienÄ parÄ sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietÄ , patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad laisvės atėmimo įstaigos privalo bendradarbiauti, kad užtikrintų tinkamÄ maitinimÄ iÅ¡ vienos įstaigos į kitÄ perkeliamiems asmenims.

Valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar areÅ¡to bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija ir siekti, kad asmuo, kuris į laisvės atėmimo atlikimo vietÄ atvyksta po nustatyto maitinimo laiko, praėjus pakankamam laikotarpiui nuo paskutinio maitinimo ir pageidauja gauti maisto, nesant galimybės pamaitinti jį karÅ¡tu maistu, turėtų teisę į sausÄ maisto davinį. Teisės aktų nepakankamumas, netobulumas ar valstybės pareigÅ«nų veiksmų nesuderinimas negali bÅ«ti teisėta ir pagrįsta kliÅ«timi neužtikrinti asmens maitinimo ir tuo pačiu jo teises į tinkamas bausmės atlikimo ar kardomosios priemonės vykdymo sÄ lygas. (žr., pvz., 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-582/2014; 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-649/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2158/2013).PareiÅ¡kėjo laisvės atėmimo vieta, iÅ¡ kurios jis buvo konvojuojamas į ligoninę, ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė turėjo pareigÄ pasirÅ«pinti etapuojamų asmenų maitinimo užtikrinimu.

Institucijų bendradarbiavimas yra vykdomas nuolatos, todėl institucijos turi tokiu bÅ«du organizuoti suimtųjų ir nuteistųjų maitinimÄ , kad jie nebÅ«tų palikti be maisto. Laisvės atėmimo įstaiga, žinodama, kad konvojavimas truks mažiau nei 6 valandas neturi pareigos aprÅ«pinti maisto produktais, tačiau turi pareigÄ iÅ¡ vakaro informuoti, o konvojui iÅ¡vykus patikslinti informacijÄ apie konvojuojamus asmenis. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi pasirÅ«pinti atvykusiu asmeniui ir jam iÅ¡duoti maisto davinį, jeigu toks nebuvo iÅ¡duotas siunčiančioje įstaigoje.

Teisės aktai numato atsakovams pareigas, susijusias su maitinimo organizavimu, todėl nepakankamas institucijų bendradarbiavimas negali bÅ«ti laikomas tinkamu teisės aktais pavestų reikalavimų vykdymu. Dėl tinkamo pareigų nevykdymo negali nukentėti asmenys, suimti ar atliekantys laisvės atėmimo bausmes. Nagrinėjamu atveju dėl to, kad įstaigos nepakankamai bendradarbiavo pareiÅ¡kėjas prarado teisę į jam skirtÄ maitinimÄ , t.y. negavo pietų. Teismo nuomone, tokios aplinkybės pripažįstamos svarbiomis konstatuojant, kad institucijos neveikė taip, kaip turėjo veikti.

Atsakovų teiginys, jog pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis dėl sauso davinio vertintinas kaip nepagrįstas, nes teisės aktais įstaigoms pavesta užtikrinti maisto organizavimÄ , o ne nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems teisė reikalauti ar kreiptis dėl maitinimo užtikrinimo. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl maitinimo negavimo vertintini kaip pagrįsti.Dėl kamerų įrengimoPareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės įrengimo, kad joje esantys baldai yra susidėvėję.

Higienos normos HN 76:2010 54 punktas nustato, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Atsakovas prie atsiliepimo pridėjo ligoninių palatų fotonuotraukas (b. l. 35-42). Iš šių fotonuotraukų matyti, kad ligoninėje yra tinkami ir pakankami baldai, palaikoma švara, baldai nesusidėvėję, neaplūžę, atitinkantys poreikius. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-07-17 pažymos (b. l.

49) matyti, jog tiek 2, tiek 4 palatose yra po stalÄ , įrengtos lentynėlės ir pakabos, pastatytos spintelės. Vilniaus visuomenės sveikatos centras tikrino Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir sudarė 2013-11-21, 2015-03-27 bei 2014-08-04 patikrinimo aktus. Nei viename patikrinimo akte higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo kamerų įrengimo nepasitvirtino.Dėl maudymosi, Å¡varinimo atlikimoHigienos normos HN 76:2010 68 punkte nurodyta,, kad Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Laisvės atėmimo vietų direktoriaus 2013-03-29 įsakymu Nr. V-65 patvirtinta Pacientų naudojimosi duÅ¡u tvarka, kurioje nurodyta, kad pacientams suteikiama galimybė naudotis duÅ¡u teisės aktuose nustatytu periodiÅ¡kumu (2 punktas) papildomÄ naudojimosi duÅ¡u procedÅ«rÄ pacientui skiria jį gydantis gydytojas (15 punktas). Už tinkamÄ asmens higienos laikymÄ si atsako patys pacientai (17 punktas). Jokių neatitikimo teisės aktų reikalavimams dėl naudojimosi duÅ¡u nenustatyta. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog jį paguldžius į ligoninę nebuvo atliekamas privalomas Å¡varinimas.

Higienos normos HN 76:2010 40 punkte nurodoma, jog visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi bÅ«ti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę pateko iÅ¡ kitos laisvės atėmimo vietos, todėl privalomo Å¡varinimo procedÅ«ra nebuvo bÅ«tina. Å varinimo procedÅ«ra jam turėjo bÅ«ti įvykdyta patenkant į laisvės atėmimo vietÄ , todėl pakartotinis patikrinimas nereikalingas.Dėl neturtinės žalos atlyginimoIÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Å i aplinkybė teisinės reikÅ¡mės neturi, nes ja gali bÅ«ti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Valstybė turi pareigÄ užtikrinti tinkamas gydymo sÄ lygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nors byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Laisvės atėmimo vietų ligoninei pažeidus asmens teisę į tinkamas laikymo sÄ lygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala.

Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti gydomam tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 100 Eur. PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä 2015 m. liepos mėnesį sudarė 256,81 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, Å¡iuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur (Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                        Jūra Marija Strumskienė