2018-12-12 Nr. AB-22770-3-61-3-02701-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1760-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02701-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kultūros tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos skundą atsakovui Lietuvos kultūros tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos dizainerių sąjunga (toliau – ir Sąjunga) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos kultūros tarybos (toliau – ir Taryba) 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1LKT-60(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos srities „Architektūra ir dizainas“ projektų dalinio finansavimo 2016 metais“ (toliau – ir Sprendimas) 2.7, 2.12 ir 2.14 punktus tiek, kiek buvo nuspręsta neskirti Sąjungai finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų projektų „Dizaino indeksas LT-2016 Design Index“, „Lietuvos dizainas 1990–2015“, „Lietuvos dizaino inovacijų istorija 3D formatu“ (toliau – ir Projektai) įgyvendinimui; 2) ištirti, ar Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-559 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių (toliau – ir Gairės) 53 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 4 daliai tiek, kiek pakeičia individualaus administracinio teisės akto priėmimu suinteresuoto asmens informavimo būdą ir terminus; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu, išnagrinėjusi Sąjungos 2016 m. kovo 21 d. paraiškas Nr. Pr(6.3)-5527, Nr. Pr(6.3)-5548 ir Nr. Pr(6.3)-5549 iš Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo lėšų suteikti dalinį finansavimą Projektams (toliau – ir Paraiškos), Taryba nusprendė neskirti finansavimo Projektams. Sprendimas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja teisės aktų reikalavimams, Tarybos veiklos tikslams, taip pat objektyvumo ir nešališkumo principams.

3. Sąjunga pažymėjo, kad iš Sprendimo nėra galimybės nustatyti, kokiais konkrečiais argumentais ir motyvais Taryba vadovavosi atsisakydama skirti finansavimą. Sprendime nurodyti Paraiškų vertinimo balai nedetalizuoti, neaišku, pagal kuriuos kriterijus Paraiškos buvo įvertintos mažesniu balu, o pagal kuriuos – aukštesniu. Todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios pareigą individualų administracinį teisės aktą pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad, vertindama Paraiškas, Taryba iš esmės pažeidė Lietuvos kultūros tarybos 2015 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 1LKT-3(1.3) patvirtintame Kultūros ir meno sričių ekspertų darbo reglamente (toliau – ir Darbo reglamentas) nustatytas procedūrines taisykles. Pareiškėjas yra atsakovas keliose civilinėse bylose, kuriose ieškovais ir trečiaisiais asmenimis ieškovų pusėje yra dizaino srities profesionalai. Priimant Sprendimą dalyvavo asmenys, kurie dėl subjektyvių priežasčių negalėjo būti ekspertais pareiškėjo Paraiškų vertinimo procese, todėl atitinkamai privalėjo atskleisti galimą interesų konfliktą. Dėl šios priežasties galėjo būti pažeisti objektyvumo ir nešališkumo principai. Kadangi buvo nenurodyta ekspertų darbo grupės, nagrinėjusios Sąjungos pateiktas Paraiškas, sudėtis, buvo pažeistas ir skaidrumo principas, nes kyla abejonių dėl ekspertų nešališkumo.

5. Sąjunga nurodė, kad nagrinėjamu atveju galbūt nebuvo laikomasi ir Darbo reglamento 14 punkte įtvirtintos veiksmų įforminimo tvarkos, pagal kurią ekspertų darbo grupės sprendimai turi būti įforminami posėdžių protokolais, o ekspertų darbo grupės narių vertinimo lentelės ir šių vertinimo lentelių suvestinė yra neatskiriamos protokolo dalys, o protokolą ir vertinimo lentelių suvestinę pasirašo ekspertų darbo grupės vadovas ir sekretorius, vertinimo lenteles – kiekvienas ekspertų darbo grupės narys individualiai. Kadangi Taryba galbūt nesilaikė Darbo reglamento 14 punkte nurodytos veiksmų atlikimo įforminimo tvarkos, galėjo susidaryti situacija, dėl kurios tapo nebeįmanoma nustatyti, ar ekspertų, kurie galbūt buvo šališki, dalyvavimas turėjo lemiamą įtaką ginčijamo Sprendimo priėmimui. Tokiu būdu buvo pažeistas Darbo reglamento 30 punktas.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad nebuvo informuota apie ginčijamo Sprendimo priėmimą, kaip tai numato VAĮ 8 straipsnio 4 dalis. Pabrėžė, kad Gairių 53 punktas, kuris taikytinas šioje byloje, iš esmės pakeičia tiek VAĮ įtvirtintus informavimo apie priimtą administracinį aktą terminus, tiek patį informavimo būdą. Todėl pareiškėjas prašė pradėti norminio administracinio teisės akto (Gairių) teisėtumo tyrimą.

7. Atsakovas Taryba atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8. Taryba nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytas Paraiškas vertino iš 5 narių sudaryta ekspertų darbo grupė, laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų. Projektai buvo įvertinti balais nuo 0 iki 100 Gairių ir Tarybos narių susirinkimo nustatyta tvarka (Gairių 40.1 p.). Eksperto skirtas balas, patenkantis į galimų skirti balų intervalus ir atitinkantis Lietuvos kultūros tarybos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 4LKT-3(1.3 E) patvirtintame Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sričių ir programų projektų vertinimo prioritetų ir (ar) kriterijų balų apraše (toliau – ir Aprašas) nurodytus balų dydžius, laikytinas teisėta, t. y. teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančia, eksperto išvada.

9. Atsakovas paaiškino, kad Tarybos sprendimuose dėl projektų finansavimo yra nurodoma tik bendra projektui skirtų balų suma, o išsami balų sumos išklotinė, t. y. kokiu balu yra įvertinta projekto atitiktis kiekvienam vertinimo kriterijui ir prioritetui, yra teikiama projektų paraiškas teikusių asmenų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka ir terminais (Darbo reglamento 351 p.). Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo savanoriškai (Taryba nėra gavusi pareiškėjo prašymo suteikti anksčiau nurodytą informaciją), t. y. atsakovas savo veiksmais ar neveikimu nesukūrė jokių kliūčių šios teisės realizacijai, todėl Taryba negali būti laikoma atsakinga už šios informacijos nepateikimą pareiškėjui.

10. Taryba pažymėjo, kad pateiktas paraiškas vertinantys ir dėl jų rekomendacijas jos narių susirinkimui teikiantys ekspertai su Taryba nėra susiję nei darbo, nei tarnybos santykiais, t. y. ekspertai Tarybai teikia ekspertinio vertinimo paslaugas, kurios perkamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Kartu su paslaugų teikimo sutartimi ekspertai pasirašo ir Lietuvos kultūros tarybos eksperto nešališkumo deklaraciją, kuria įsipareigoja nusišalinti nuo interesų konfliktą sukėlusio klausimo svarstymo. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iš 5 pareiškėjo Paraiškas vertinusių ekspertų nuo Projektų vertinimo nenusišalino ir nebuvo nuo šių Projektų svarstymo nušalintas ekspertų darbo grupės posėdžio metu, vertinant ir svarstant Sąjungos Projektus nebuvo pagrindo konstatuoti interesų konflikto atvejus. Sprendimo dėl projektų finansavimo priėmimo procese ekspertų teikiamos išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, t. y. galutinį sprendimą dėl finansavimo skyrimo visais atvejais priima Tarybos narių susirinkimas, atlikęs ekspertų pateiktų išvadų vertinimą (Gairių 50 p.).

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėją apie priimtą Sprendimą informavo tinkamai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta Sprendimo kopija buvo pateikta Paraiškose nurodytiems kontaktiniams asmenims jų nurodytais elektroninio pašto adresais per 3 darbo dienas nuo Sprendimo priėmimo, t. y. laikantis visų VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Tarybos Sprendimo 2.7, 2.12 ir 2.14 punktus tiek, kiek buvo nuspręsta neskirti Sąjungai finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų Projektų įgyvendinimui, o bylos dalį dėl reikalavimo ištirti, ar Gairių 53 punktas neprieštarauja VAĮ 8 straipsnio 4 daliai tiek, kiek pakeičia apie individualaus administracinio teisės akto priėmimą suinteresuoto asmens informavimo būdą ir terminus, nutraukė.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Tarybos Sprendimo 2.7, 2.12 ir 2.14 punktų tiek, kiek buvo nuspręsta neskirti Sąjungai finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų Projektų įgyvendinimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Teismas pabrėžė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė reikalavimo ištirti, ar Gairių 53 punktas neprieštarauja VAĮ 8 straipsnio 4 daliai tiek, kiek pakeičia individualaus suinteresuoto asmens informavimo apie administracinio teisės akto priėmimą būdą ir terminus. Todėl šios bylos dalį teismas nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.

15. Teismas sutiko, kad Tarybos Sprendimo 2.7, 2.12 ir 2.14 punktai tiek, kiek buvo nuspręsta neskirti Sąjungai finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų Projektų įgyvendinimui, yra pagrįsti neaiškiais ekspertų vertinimais, kurie (vertinimų lentelės) apskritai buvo neviešinami, o pateikiami tik pareikalavus suinteresuotiems subjektams, taip nepagrįstai apsunkinant jų teisminės gynybos galimybę. Bendro pobūdžio vertinimai, nepateikiant kiekvieno eksperto vertinimo lentelės, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad administraciniai aktai būtų pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Poziciją, kad neviešinamomis ekspertinėmis išvadomis negalima grįsti administracinių aktų, ne kartą pateikė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl ginčijama Sprendimo dalis naikintina kaip neatitinkanti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

16. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-802-934/2016, iškeltoje dar 2015 m. gegužės 13 d., vienas iš ekspertų, t. y. V. B., buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o Sąjunga buvo atsakovas. Taigi, esant oficialiam teisminiam ginčui teisme, kuomet tiek Sąjunga, tiek minėtas ekspertas dalyvavo teismo procese, ekspertas negalėjo būti laikomas nešališku, nagrinėjant Sąjungos Paraiškas. Todėl dar ir šiuo aspektu ginčijamo Sprendimo (nurodyta apimtimi) negalima laikyti pagrįstu objektyviomis ekspertinėmis išvadomis (objektyviais vertinimais).

17. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamo Sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, dėl to naikintina.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, dėl to šį prašymą paliko nenagrinėtą.

III. 19. Atsakovas Taryba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sąjungos Projektų ekspertinis vertinimas vyko pagal aiškiai nustatytas, apibrėžtas ir Sąjungai žinomas taisykles. Ekspertų vertinimai yra itin aiškūs, išreikšti teisės aktuose nustatytais balais. Išsami balų sumos išklotinė yra teikiama pareiškėjų, t. y. projektų paraiškas teikusių asmenų, prašymu (Darbo reglamento 351 p.). Tokia nuostata niekaip neriboja asmenų teisminės gynybos;

2. dėl techninio galimybių nebuvimo ir ribotų žmogiškųjų resursų (Taryba vidutiniškai per metus administruoja 6 500 projektų paraiškų) parengti ir pateikti kiekvieno iš projektų vertinimo medžiagą kartu su individualiu administraciniu teisės aktu būtų siekiamam tikslui neproporcinga ir realias galimybes viršijanti priemonė, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Praktiką, kad sprendime pateikiama tik dalis motyvų, o su detaliu sprendimo pagrindimu asmuo gali susipažinti teikdamas prašymą savo iniciatyva, taiko daugumą finansavimą skirstančių institucijų;

3. procedūra, kai pareiškėjams nėra teikiama kiekvieno eksperto vertinimo lentelė, niekaip nepažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes priešingai, nei nurodoma teismo sprendime, Tarybos sprendimai yra grindžiami konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (ne pavienių asmenų, o jų grupės, kaip atskiro subjekto, išvadomis);

4. nėra pagrindo išvadai, kad galimas vieno iš ekspertų šališkumas buvo esminis procedūrinis Sprendimo priėmimo pažeidimas, lėmęs Sprendimo nepagrįstumą, nes Tarybos narių susirinkimas priėmė tokį patį sprendimą kaip ir ekspertų darbo grupė, nors galėjo priimti ir kitokį sprendimą, jei tam būtų buvęs pagrindas;

21. Pareiškėjas Sąjunga atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Sąjunga iš esmės neturėjo galimybių tinkamai išsiaiškinti, kodėl jai finansavimas buvo neskirtas, todėl atsakovas pažeidė VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir taip apribojo teisę į teisminę gynybą. Tarybos Sprendimo motyvuojamoji dalis nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir atitinkamų teisės aktų normomis, kad būtų galima spęsti, jog priimtas Sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus;

2. priimtas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu dar ir dėl to, kad atsakovas pareiškėjui kartu su Sprendimu nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas;

3. apeliacinio skundo argumentai, kad ekspertinis vertinimas vyko pagal aiškiai nustatytas, apibrėžtas ir pareiškėjui žinomas taisykles, yra visiškai nepagrįsti, nes Sąjunga žinojo tik abstrakčias paraiškų vertinimo taisykles, tačiau nebuvo sudaryta jokių galimybių įsitikinti, kad taisyklių iš tiesų buvo laikomasi, o tai akivaizdžiai prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 10 punkte įtvirtintam skaidrumo principui;

4. Atsakovas apeliaciniame skunde, grįsdamas savo argumentus dėl to, jog prie individualaus administracinio akto neturi būti pridėti dokumentai, kurių pagrindu toks aktas priimtas, remiasi vien tik įstatymą įgyvendinančiais teisės aktais, bet visiškai nesiremia nei VAĮ, nei šį įstatymą aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, dėl to jei būtų sutikta, kad atsakovo argumentai dėl tokios praktikos, kuomet su sprendimu nepateikiami jokie jį pagrindžiantys dokumentai, yra teisingi, faktiškai būtų paneigta teisės aktų hierarchija;

5. teisė gauti su projekto paraiškos vertinimu susijusią informaciją yra tiesiog deklaratyvaus pobūdžio teiginys, nes realybėje net ir esant prašymui dėl informacijos suteikimo atsakovas apie paraiškų vertinimą jokios informacijos neteikia;

6. tuo, kad viešojo administravimo subjektas netinkamai organizuoja veiklą ir nesugeba parengti ir pateikti su projekto paraiškų vertinimu susijusią informaciją besikreipiantiems asmenims, negali būti ribojama teisė gauti informaciją. Be to, Tarybos kultūros ir meno sričių ekspertų darbo grupės 2016 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolo Nr. 3LKT-27 (1.7) išrašas, kurį byloje pateikė Taryba, sudaro tik 7 puslapius. Todėl nesuprantama, kokius reikšmingus kaštus atsakovas patirtų, jei tokį dokumentą pridėtų prie kiekvieno sprendimo dėl lėšų projektams skyrimo ar neskyrimo;

7. Tarybos narių susirinkimas pats nevertino, kam skirti finansavimą pagal pateiktas Paraiškas, nes Tarybos narių susirinkime nėra nei vieno eksperto dizaino srityje, priešingai nei ekspertų grupėje, kurią sudarė dizaineriai;

8. eksperto V. B. šališkumas buvo akivaizdus, todėl nesuprantama, kaip, vertinant ekspertų vertinimus, nekilo jokių abejonių dėl V. B. nešališkumo, kai vieni ekspertai skiria iki 93 balų, o V. B. dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių skyrė ženkliai žemesnius, palyginus su kitais ekspertais, balus (pvz., 18 balų). Todėl patvirtindamas akivaizdžiai besiskiriančius vertinimus ir nesiaiškindamas to priežasčių atsakovas veikė neteisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kultūros tarybos Sprendimo, kuriuo spręsti Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos srities „Architektūra ir dizainas“ projektų finansavimo klausimai.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas savo poziciją grindė tuo, kad Sprendimas yra pagrįstas neaiškiais ekspertų vertinimais; bendro pobūdžio vertinimai, nepateikiant kiekvieno eksperto vertinimo lentelės, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad administraciniai aktai būtų pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Apeliantas su šiuo teismo vertinimu nesutinka.

26. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jei tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008, 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad vertinant, ar individualus administracinis aktas, kuris priimtas kito (procedūrinio) dokumento pagrindu, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, kiekvienu konkrečiu turi būti kompleksiškai vertinama, ar šiuos įstatymo reikalavimus atitinka individualus administracinis aktas kartu su atskirame dokumente išdėstyta motyvuojamąja dalimi. Tokios teisinės konstrukcijos individualaus administracinio akto turinio vertinimui atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams prasme yra itin reikšmingas to dokumento, kurio pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).

27. Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo turinio, jame yra nurodoma, kokiais teisės aktais remiamasi, pažymima, kad atsižvelgiama į ekspertų darbo grupės išvadas (I t., b. l. 29–31). Teismas vertina, kad ekspertų darbo grupės išvados, ekspertų darbo grupės posėdžio protokolai, ekspertinės vertinimo lentelės yra sudėtinės skundžiamo Sprendimo dalys. Be to, atsakovas įrodė, kad pareiškėjo Projektų ekspertinis vertinimas vyko pagal aiškiai nustatytas taisykles, ekspertinio vertinimo metu pareiškėjo Projektai buvo įvertinti balu nuo 0 iki 100 atitinkamų taisyklių nustatyta tvarka, konkretūs vertinimo prioritetai ir kriterijai bei jiems galimų skirti balų intervalai buvo nustatyti norminiais teisės aktais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas neaiškiais ekspertų vertinimais, yra klaidinga. Ginčijamas aktas, kartu su prie jo pridėtais dokumentais, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

28. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vienas iš ekspertų, t. y. V. B., nagrinėjant Lietuvos dizainerių sąjungos Paraiškas buvo šališkas, todėl dar ir šiuo aspektu skundžiamo Sprendimo negalima laikyti pagrįstu objektyviomis ekspertinėmis išvadomis.

29. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad eksperto šališkumas yra ginčo administracinės procedūros trūkumas. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. ne dėl kiekvieno procedūrinio pažeidimo yra panaikinamas aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).

30. Teismo nuomone pareiga įrodyti, kad administracinės procedūros trūkumas nebuvo esminis, teko atsakovui – viešojo administravimo institucijai. Teismas atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes ir proceso dalyvių pateiktus įrodymus vertina, kad atsakovas neįrodė, vieno šališko eksperto dalyvavimas neturėjo įtakos galutiniam sprendimui. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad buvo padarytas mažareikšmis pažeidimas.

31. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos kultūros tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė