91368da2-ca63-46dc-b7f0-25ddb3bdfbf5 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-937-446/2021 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01349-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 28 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad jo tėvas A. D. po savo sutuoktinės E. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

PareiÅ¡kėjo atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo tėvai A. ir E. D. gyvendami santuokoje įsigijo kelis žemės sklypus, gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio paskirties pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), kur jie abu iki savo mirties ir gyveno. Abiejų sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). PaÅ¡lijus tėvų sveikatai, pareiÅ¡kėjas 2013 metais atsikraustė į tėvų namus, kur gyvena iki Å¡iol. (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjo mamai E. D., pareiÅ¡kėjas ir jo tėvas liko gyventi tėvų įsigytame name, rÅ«pinosi visu tėvų santuokoje įsigytu turtu - tiek nekilnojamuoju, tiek namų apyvokos, buities daiktais, Å«kio padargais.

E. D. mirties dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo vienintelis mirusios įstatyminis įpėdinis, sÅ«nus R. D. jau buvo miręs. PareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl mirusios motinos palikimo paveldėjimo, nes neprieÅ¡taravo, kad visas turtas bÅ«tų jo tėvo nuosavybėje. Tėvui mirus, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į notarÄ dėl tėvo palikimo paveldėjimo ir tik tuomet sužinojo, kad tėvas nėra priėmęs motinos palikimo, todėl jis kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos E. D. palikimo perėjimÄ valstybei, nevykdė jos turto paveldėjimo procedÅ«rų. PraÅ¡o sprendimÄ dėl praÅ¡ymo nustatyti juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo tėvas A. D. po savo žmonos E. D. mirties priėmė jos palikimÄ faktiniu valdymu priimti teismo nuožiÅ«ra.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Turto bankas nėra gavęs parneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos E. D. palikimo perėjimÄ valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos turto valdymÄ , neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo R. D. pareiÅ¡kimo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymÄ ir realizavimÄ reglamentuoja BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.

Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal Å¡ių taisyklių 2 punktÄ valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grÄ Å¾ina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtÄ turtÄ , o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamÄ jį turtÄ pagal minėtas taisykles. Palikimo parėjimo valstybei procedÅ«ros dėl E. D. priklausančio nekilnojamojo turto pagal minėtų taisyklių nuostatas Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra pradėtos.

PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo R. D. pareiÅ¡kimÄ nagrinėti ir sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kimas pagrįstas ir tenkintinas. IÅ¡ mirties ir santuokos liudijimų matyti, kad pareiÅ¡kėjo tėvai A. D. ir E. D. susituokė (duomenys neskelbtini), E. D. mirė (duomenys neskelbtini), bÅ«dama santuokoje su A. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pažymų apie asmenų deklaruotas gyvenamÄ sias vietas matyti, kad abu sutuoktiniai savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravę (duomenys neskelbtini), kur abu gyveno iki savo mirties.

IÅ¡ nekilnojamojo turto registro pažymėjimų, namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad gyvendami santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis A. D. ir E. D. įsigijo nekilnojamojo turto: 0,86 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), 1,21 ha ir 0,72 ha žemės sklypus, gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad palikėjos E. D. testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.

Ä®statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnis). IÅ¡ įrašų nekilnojamojo turto registre, pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kėjo atstovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad A. D. ir E. D. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, duomenų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigÄ mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių – E. D. - nėra.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal E. D. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . A. D. – mirusios E. D. sutuoktinis, kuris, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visÄ palikimÄ (CK 5.13 straipsnis.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo atstovės paaiÅ¡kinimų, Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad po E. D. mirties nei įstatyminis įpėdinis – pareiÅ¡kėjas, nei jÄ pragyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki Å¡iol nesikreipė.

Duomenų, kad sutuoktinis A. D. bÅ«tų atsisakęs palikimo nėra, pirmos eilės įpėdinis – mirusios palikėjos sÅ«nus, pareiÅ¡kėjas R. D. nurodo, kad jis į motinos palikimÄ nepretendavo, iÅ¡ jo pateikto mirties liudijimo matyti, kad kitas palikėjos sÅ«nus R. D. palikėjos mirties momentu jau buvo miręs, duomenų apie kitus įpėdinius teismui nepateikta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis bÅ«stas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ bÅ«ste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat bÅ«sto priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su bÅ«stu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad A.

D. po savo sutuoktinės E. D. mirties priėmė jos palikimÄ aktyviais veiksmais – gyvendamas name, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį bÅ«stÄ prižiÅ«rėdamas, savo nuožiÅ«ra tvarkydamas, naudodamasis žemės sklypais, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimÄ priimdamas faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. PalikėjÄ E. D. pergyvenusio sutuoktinio veiksmais iÅ¡reikÅ¡tai valiai niekas neprieÅ¡taravo, įstatyminis įpėdinis – mirusios palikėjos sÅ«nus R.

D. – dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, patvirtino, kad neprieÅ¡taravo, jog motinos palikimÄ priimtų jo tėvas. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktÄ , kad po E. D. mirties jos palikimÄ priėmė jÄ pergyvenęs sutuoktinis A. D.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiÅ¡kėjas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei atleistas, jam suteikus valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), Å¡ioje byloje nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad po E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė