2022-02-22 Nr. ANB-281-4-28-3-00059-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-788/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00059-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Harimanto Poškevičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje

1.1. S. M. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. sausio 19 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 459 straipsnio 9 dalį 450 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių už tai, kad chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, spaudė akceleratoriaus pedalą priversdamas automobilį slysti šonu, taip kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, gadino kelio dangą. Toliau vairuodamas automobilį, važiavo ratu be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, nesilaikydamas atsargumo priemonių, spaudė akceleratoriaus pedalą priversdamas automobilį slysti šonu, taip kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, gadino kelio dagą. Tokiais savo veiksmais S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 10 punktų reikalavimus.

1.2. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 nutartimi S. M. skundas tenkintas iš dalies – panaikinta 2021 m. sausio 19 d. nutarimo dalis, kuria jis nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 9 dalį, ir administracinio nusižengimo teisena pagal minėtą straipsnį nutraukta. Institucijos nutarimo dalis dėl S. M. nubaudimo už chuliganišką vairavimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį palikta nepakeista.

1.3. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi S. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir jo padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuotas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 11 Eur dydžio bauda.

1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. spalio 25 d. nutartimi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Harimanto Poškevičiaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Harimantas Poškevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ANK įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų ir įvertino ne įrodymų visumą, o akcentavo S. M. parodymus, kurie laikytini subjektyviais, nes šis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi. Skundžiamoje nutartyje įrodymų vertinimas paremtas subjektyviais duomenimis, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairavimas, trunkantis vos 16 sekundžių, nors ir pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo daugiau momentinis, nebrandumo ir atsakomybės stokos nulemtas veiksmas, noras pasipuikuoti prieš draugus, o ne siekis demonstruoti savo išskirtinumą ar pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius.

2.2. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad S. M. vairuojamas automobilis į aikštelę įvažiavo lėtai, po to S. M. be priežasties spaudė akceleratoriaus pedalą, suko vairą ir privertė automobilį slysti, vėliau buvo tęsiami panašaus pobūdžio veiksmai. Šio asmens parodymai akivaizdžiai neteisingi, nes vaizdo įraše užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad jis turėjo galimybę suvaldyti automobilį, tačiau sąmoningai elgėsi neteisėtai priversdamas jį slysti šonu.

2.3. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad S. M. veiksmai vertintini kaip pasipuikavimas prieš draugus, tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuos S. M. veiksmus stebėję asmenys būtų jo draugai ar pan., todėl jie turi būti vertinami kaip kiti eismo dalyviai.

2.4. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitiems asmenims ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamu atveju S. M. veiksmai yra būtent tokie, t. y. jis sąmoningai pažeidė Kelių eismo taisykles siekdamas demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems.

2.5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad chuliganiškas vairavimas per du atskirus momentus trunka 17–18 sekundžių, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad nėra įrodymų, jog S. M. savo vairavimu demonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams.

2.6. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šis teismas įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, šių įrodymų vertinimo reikalavimų nesilaikė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą byloje.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

3. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko H. Poškevičiaus prašymas atmestinas.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo

4. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti, kad: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.

5. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad S. M. sąmoningai manevravo automobilį priversdamas jį slysti šonu – į aikštelę įvažiavo lėtai, po to staiga padidino greitį ir suko transporto priemonę į kairę pusę, vėliau – į dešinę, tokius savo veiksmus tęsė kurį laiką. Nurodytos faktinės aplinkybės užfiksuotos byloje esančiame vaizdo įraše. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas paneigė chuliganiškų paskatų buvimą S. M. veiksmuose, tokią išvadą motyvavo tuo, kad įvykio metu aikštelėje nebuvo nei pašalinių asmenų, nei kito turto (pvz., automobilių); aikštelė yra nuošalioje, atokioje vietoje, šalia jos nėra nei gyvenamųjų namų, nei prekybos centrų ar kitų pastatų; automobilyje, kuris atvažiavo iš paskos S. M. vairuojamam automobiliui, buvo S. M. aplinkos žmonės, galimai – jo draugai, kurie nesirengė įvažiuoti į aikštelę, o laukė, kol savo manevrus jiems pademonstruos S. M.; duomenų, kad šie asmenys būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai, bylos medžiagoje nėra; taip pat nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaip nors trukdė (kliudė) kitiems, pašaliniams asmenims, nes šių įvykio metu tiesiog nebuvo; jokios nepagarbos kitiems vairuotojams S. M. nerodė, atviro iššūkio visuomeninei tvarkai nemetė; vaizdo įraše užfiksuotas automobilio slydimas šonu trunka vos 16 sekundžių. Šių aplinkybių įvertinimas lėmė teismo išvadą, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas momentinis, nebrandumo bei atsakomybės stokos nulemtas vairavimas, noras pasipuikuoti prieš draugus, o ne siekis demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

7. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą su minėtomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis nesutinkama, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodomi argumentai apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentų nepaneigia.

8. Teiginiai, kad šios instancijos teismas turėjo kitaip vertinti bylos duomenis, nėra pagrindas daryti išvadą dėl padaryto esminio proceso teisės pažeidimo. Pareiškėjas nepateikia įtikinamų argumentų, paneigiančių apeliacinės instancijos teismo pabrėžtas aplinkybes, kad užfiksuotas S. M. vairavimas vyko trumpą laiką, atokioje vietoje esančioje aikštelėje, šalia nesant gyvenamųjų namų ar kitų pastatų, matant tik jo aplinkos asmenims, kurių toks vairavimas netrikdė ir pavojaus jiems nekėlė. Šiame kontekste nesuprantama, kodėl Institucija S. M. vairavimą, kuris truko apie 16-17 sekundžių, išskaidė į du chuliganiško vairavimo epizodus ir kaltino jį du kartus sukėlus pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui.

9. Pareiškime esantys teiginiai, kad apeliacinės instancijos, darydamas išvadas, suteikė prioritetą akivaizdžiai melagingiems S. M. parodymams, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad S. M. sąmoningai privertė automobilį slysti šonu, nors pats S. M. tiek skunde dėl Institucijos nutarimo, tiek apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teigė, kad nesiekė tyčia atlikti nurodomų manevrų automobiliu. Šią S. M. gynybinę poziciją apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė, o ne rėmėsi ja priimdamas skundžiamą sprendimą, kaip klaidingai nurodo pareiškėjas. Nepagrįsti ir prašyme atnaujinti bylą esantys teiginiai, kad minėtas manevravimas buvo atliekamas ne prieš draugus, o pašalinius asmenis. Priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta įvertinus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kad atvažiavęs kitas automobilis sustojo prie įvažiavimo į aikštelę ir net nebandė į ją važiuoti. Iš to apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šioje transporto priemonėje buvusių asmenų tikslas buvo pasižiūrėti S. M. manevravimo įgūdžius. Byloje taip pat užfiksuota, kad S. M., baigęs manevravimą, privažiavo prie šio automobilio ir sustojo, šypsojosi žiūrėdamas į kitą automobilį, kalbėjosi per atidarytą langą. Šios aplinkybės taip pat patvirtina minėtos apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstumą. Be to, chuliganiškos paskatos negali būti preziumuojamos remiantis vien tuo, kad nesaugų vairavimą matė aplinkiniai.

10. Negali būti ir prezumpcijos, kad privertimas automobilio slysti šonu, neatsižvelgiant į vietą, aplinką, laiką, aplinkinių buvimą, pavojaus realumą ir kt., visada pripažįstamas chuliganišku vairavimu. Minėta, kad teismas, konstatuodamas chuliganišką vairavimą, turi remtis bylos aplinkybių visuma, leidžiančia spręsti apie dėl chuliganiškų paskatų sukeltą pavojų. Pareiškėjo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino padarytą pažeidimą ir kad iš tikrųjų S. M. siekė demonstruoti savo išskirtinumą, niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, nepagarbą kitiems vairuotojams, yra deklaratyvūs, nes pagrįsti ne konkrečiais bylos duomenimis, o subjektyviu vertinimu. Tokia argumentacija nesudaro pagrindo išvadai dėl byloje padaryto materialiosios teisės pažeidimo kvalifikuojant nustatytus veiksmus.

11. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, paneigęs S. M. veikoje esant ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, nepadarė esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui ar nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nesant pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko H. Poškevičiaus prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas