913562d8-e5e9-4d89-b0fd-706d5651779f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2063-821/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00304-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. O. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo. Teismas, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas V. O. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 7777,77 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad atlikdamas laivės atėmimo bausmę Vilnius PN patiria įvairias Vilniaus PN administracijos pareigÅ«nų represijas. Nuo 2020 m. lapkričio 13 d. priimtas įsakymas, kuriuo prižiÅ«rėtojams, artimai kontaktuojantiems su pareiÅ¡kėju, nurodyta, kad iÅ¡vedant iÅ¡ kameros jam bÅ«tų dedami antrankiai.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nuolat varžoma jo laisvė ir judėjimas, kurie ir taip, jau yra suvaržyti teismo skiriant realų laisvės atėmimÄ . Dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų ne kartÄ raÅ¡tiÅ¡kai kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ , praÅ¡ydamas pareikti nutartį dėl taikomų represijų, tačiau iki Å¡iol praÅ¡omos nutarties nėra gavęs. Skunde teigia, kad dėl nuolat dedamų antrankių ir reikalaujamų atsakymų, pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡kviestas į apsaugos priežiÅ«ros skyrių pokalbiui su virÅ¡ininku, tuomet virÅ¡ininkas paaiÅ¡kino, jog nutarties nėra, tik yra patvirtintas direktoriaus įsakymas, skirtas dirbantiems pareigÅ«nams.

PareiÅ¡kėjas dėl Vilniaus PN veiksmų kreipėsi ir į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), tačiau Departamentas žino Å¡iÄ situacijÄ ir jÄ toleruoja. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dedami antrankiai jam sukėlė didelį psichologinį sukrėtimÄ â€“ Å¡okÄ . Å ia tema pareiÅ¡kėjas bendrauja su psichologu, pas psichiatrÄ nesilanko, nes nenori vaistais žaloti savo organizmo, bei dar labiau save nepataisomai traumuoti. Neteisėti reikalavimai leisti uždėti antrankius, veikia tiek psichologiÅ¡kai, tiek psichiÅ¡kai žinant, jog kiekvienÄ kartÄ , kai pareiÅ¡kėjas iÅ¡eis iÅ¡ kameros bus pažeidžiami įstatymai, o pareiÅ¡kėjas ir vėl jaus suvaržymÄ .

PaaiÅ¡kina, kad su antrankiais vedamas į laukÄ pasivaikščioti 2 kartus per dienÄ , einant koridoriumi girdi paÅ¡aipas tiek iÅ¡ kitų nuteistųjų, tiek iÅ¡ pareigÅ«nų. Nurodo, kad kiekvienÄ dienÄ telefonu skambino artimiesiems, tačiau nuo 2021 m. sausio 1 d. tai daro tik kartais, nes nesugeba su surakintomis rankomis ir telefono ragelio laikyti ir klausyti, kÄ operatorė kalba ir tuo pačiu rinkti numerį, bei klausyti kaip prižiÅ«rėtojai reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ , nes pareiÅ¡kėjas per ilgai spaudžia telefono klaviatÅ«rÄ .

Teigia, kad kalbant vaizdo ryÅ¡iu su artimaisiais, jie pamatė, jog pareiÅ¡kėjas yra surakintas, ir pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kinus, kokius suvaržymus jis patiria, jo artimieji susisiekė su žiniasklaidos atstovu. InformacijÄ apie jam taikomus suvaržymus vieÅ¡ins po pandemijos apribojimų suÅ¡velninimų, nes pareiÅ¡kėjui apmaudu kaip statutiniai valstybės tarnautojai nepaiso įstatymų bei žlugdo pareiÅ¡kėjo asmenybę. PareiÅ¡kėjo artimieji per vaizdo skambučius yra padarę fotonuotraukų, įrodančių, jog pareiÅ¡kėjas yra surakintas.

PaaiÅ¡kina, kad į duÅ¡Ä pareiÅ¡kėjas taip pat vedamas su antrankiais ir nurodo, jog pareigÅ«nams nesvarbu, kaip pareiÅ¡kėjas neÅ¡is į duÅ¡Ä higienos priemones. Nurodo, kad nesvarbu kur jis vedamas, visur bÅ«na su antrankiais. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad dėl patiriamų represijų buvo paskelbęs bado akcijÄ , nevalgė 11-12 parų, dėl Å¡ios priežasties pasireiÅ¡kė autoagresija, teko vykti į ligoninę dėl chirurgų pagalbos. O nuvykus į gydymo įstaigÄ atsirado realus pavojus užsikrėsti mirtinu COVID-19 virusu.

Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl to kalti Vilniaus PN, nes sÄ moningai ignoravo ir nekreipė dėmesio į pareiÅ¡kėjo teisėtus badavimo ir savęs žalojimo reikalavimus. Vilniaus PN ne tik nevykdė pavestų funkcijų pagal statutÄ , bet ir sudarė tokias sÄ lygas užsikrėsti mirtinu COVID-19 virusu. Dėl skunde nurodytų neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, sukeltų ir patiriamų padarinių, pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinį-emocinį sukrėtimÄ , psichologinį-moralinį spaudimÄ , kentėjimÄ dėl diskomforto, apribojimus ir užkardymus į teisėtas ir žmogiÅ¡kas kalinimo sÄ lygas.

Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad 2020 m. spalio 20 d. Vilniaus PN administracija gavo pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimÄ Nr. 29-1922, kuriame jis skundžiasi tuo, jog buvo perkeltas į kitus pataisos namus. Minėtame paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas perspėja Vilniaus PN administracijÄ kas nutiks, jeigu jo praÅ¡ymas bÅ«ti perkeltam į jo pageidaujamus pataisos namus nebus tenkinamas ir iÅ¡dėsto raÅ¡tiÅ¡kus grasinimus Vilniaus PN administracijai. 2020 m. spalio 21 d.

įvyko Vilniaus PN patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdis, kurio metu buvo svarstoma dėl pareiÅ¡kėjo įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitÄ . Minėto posėdžio metu, atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tus grasinimus, buvo nutarta pareiÅ¡kėjÄ Ä¯traukti į linkusiųjų užpulti įskaitÄ . Vilniaus PN vadovybės sprendimu, iÅ¡ kameros pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡vedamas tik uždėjus antrankius.

Å is sprendimas buvo priimtas, kadangi pareiÅ¡kėjas ne kartÄ yra pareiÅ¡kęs grasinimus užpulti bei sužaloti Vilniaus PN darbuotojus bei kitus įstaigoje laikomus nuteistuosius. Grasinimai buvo reiÅ¡kiami tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu, todėl Vilniaus PN administracija privalo imtis visų saugumo priemonių, siekiant užtikrinti įstaigos darbuotojų, kitų suimtųjų ir nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo saugumÄ . Vilniaus PN pabrėžia, kad antrankiai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu naudojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kuriame nurodoma, jog pataisos pareigÅ«nai turi teisę naudoti antrankius ir suriÅ¡imo priemones prieÅ¡ agresyvius ar linkusius žalotis asmenis.

Pažymi, kad antrankių naudojimas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ ir taikomi papildomi apribojimai bei intensyvesnė priežiÅ«ra priklausė tik nuo pareiÅ¡kėjo valios, nes pareiÅ¡kėjas grasindamas ir naudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitus asmenis bei žalodamas save pažeidė pataisos įstaigos tvarkÄ , numatytÄ teisės aktuose. Taigi, pareiÅ¡kėjas bet kokiu atveju žinojo, kad pažeidinėjant bausmės atlikimo vidaus tvarkÄ , bausmės atlikimo sÄ lygos pasikeičia į blogesnę pusę. Nurodo, kad visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.

Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ nesutinka. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, tačiau nepateikia jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Nenustačius bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, reikalavimas atlyginti žalÄ negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado reikalaujama neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ . Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos (2021 m. sausio 25 d.) iÅ¡ kameros iÅ¡vedamas su antrankiais. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę.

IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. rugsėjo 11 d. atvykęs iÅ¡ kitos pataisos įstaigos į Vilniaus PN, pokalbio metu pareigÅ«nams iÅ¡sakė ketinimus žaloti save, jeigu nebus patenkinti jo reikalavimai pasirinkti kamerÄ bei sieks bet kokiu bÅ«du iÅ¡vykti iÅ¡ Vilniaus PN. Grasinimus iÅ¡sakė impulsyviai. Taip pat pareiÅ¡kė, kad jeigu kameroje su juo kartu bus kitų nuteistųjų, jiems bus „labai blogai“ ir nurodė, kad praeityje dažnai save žalojo, siekdamas atkreipti dėmesį į savo problemas ir pagreitinti jų sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjas Vilniaus PN direktoriui adresuotame 2020 m. spalio 20 d. paaiÅ¡kinime raÅ¡tu iÅ¡dėstė nesutikimÄ , su jo pervežimu į Vilniaus PN bei informavo, kad nuo 2020 m. spalio 20 d. „įjungia savo sprendimų metodikÄ â€œ ir yra priverstas sÄ moningai daryti nusikaltimus, kol nebus pervežtas į jo pageidaujamus pataisos namus. Duodamas Vilniaus PN administracijai laiko pareikÅ¡tiems reikalavimams iÅ¡spręsti, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad pirmÄ nusikaltimÄ padarys po 1 mėnesio, t. y. 2020 m. lapkričio 20 d.

Teigė nežinantis, kÄ teks „daužyti, muÅ¡ti ar badyti“, „nesirenka žmonių ar tai nuteistasis ar pareigÅ«nas“, pažymėdamas, jog „nieko asmeniÅ¡ko, tik raÅ¡tiÅ¡kai įspėju ir savo ketinimų neatsisakysiu“ , „tik nepamirÅ¡kit, laikas eina tik...tak“, „perspėkite savo personalÄ , jog neprarastų budrumo bei nuovokumo“ (citatos). Vilniaus PN patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdyje, vykusiame 2020 m. spalio 21 d., nutarta pareiÅ¡kėjÄ V.

O. įtraukti į linkusiųjų užpulti įskaitÄ . PareiÅ¡kėjas 2020 m. spalio 27 d. aÅ¡triabriauniu daiktu sužalojo kitÄ kameroje esantį nuteistÄ jį. Kratos metu pareiÅ¡kėjo kameroje rastas ir paimtas aÅ¡triabriaunis daiktas (pagamintas iÅ¡ raÅ¡iklio). Dėl minėto incidento pareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad „š. m. spalio 26 d. buvo pasakyta KŽS, jog iÅ¡kviestų J. P. Jie nereagavo. Spalio 27 d. rytÄ rezultatai. SituacijÄ KŽS žino“ (kalba neredaguota).

Nukentėjusysis nuteistasis paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo buvo užpultas gulintis lovoje, duriant aÅ¡triu daiktu. Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 25-492 pareiÅ¡kėjui skirta nuobauda. PareiÅ¡kėjas 2020 m. gruodžio 31 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus PN teigdamas, kad pataisos namuose vykdoma nusikalstama veika, nes nuo 2020 m. lapkričio 13 d. jam dedami antrankiai iÅ¡vedant iÅ¡ kameros. PaaiÅ¡kino, kad dėl tokio elgesio yra priverstas skelbti bado akcijÄ , tačiau į jo reikalavimus pareigÅ«nai nekreipia jokio dėmesio, dėl to yra „priverstinai pastÅ«mėtas į autoagresijÄ â€œ.

PareiÅ¡kėjas prašė jam pateikti motyvuotÄ ir teisės aktais pagrįstÄ atsakymÄ , kodėl verčiamas kęsti tokias represijas. Vilniaus PN direktorius, pareiÅ¡kėjo skundo netenkino. PareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino dėl kokių priežasčių ir kokiais pagrindais jam dedami antrankiai iÅ¡vedant iÅ¡ kameros, taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjui atsisakius grasinimų prieÅ¡ įstaigos darbuotojus, kitus nuteistuosius, nustojus save žaloti bei parodžius pastangas pasikeisti, bausmės atlikimo sÄ lygos taip pat pagerėtų.

Nesutikdamas su Vilniaus PN atsakymu į skundÄ , pareiÅ¡kėjas 2021 m. sausio 4 d. pateikė skundÄ Departamentui, kuriame, be kita ko, taip pat paaiÅ¡kino, kad jo reikalavimai dėl badavimo ir savęs žalojimo buvo pagrįsti ir teisėti. Departamentas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundo netenkino. Lietuvos Respublikos pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo (toliau – Ä®statymas) (redakcija galiojanti nuo 2019 m. liepos 6 d.) 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievarta gali bÅ«ti naudojama tik tarnybinio bÅ«tinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti.

Pataisos pareigÅ«nai naudoti prievartÄ privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį, intensyvumÄ ir individualias pažeidėjo savybes. Ä®statymo 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pataisos pareigÅ«nai turi teisę naudoti antrankius ir suriÅ¡imo priemones:

1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;

2) konvojuodami arba pristatydami į policijos įstaigÄ ar kitÄ institucijÄ ar įstaigÄ asmenis, atlikdami Å¡ių asmenų apžiÅ«rÄ . Suimtųjų (nuteistųjų), likusių užpulti įraÅ¡ymÄ Ä¯ įskaitÄ ir jų priežiÅ«ros ypatumus reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – Instrukcija). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo atvykimo į Vilniaus PN reiÅ¡kia nepasitenkinÄ dėl jo perkėlimo, žodžiu teigia, jog į kitÄ pataisos įstaigÄ iÅ¡vyks bet kokia kaina, netenkinus jo pageidavimų – imsis neteisėtų veiksmų kitų nuteistųjų atžvilgiu bei pažymėjo, kad kylančias problemas sprendžia ir žalodamas save.

Vilniaus PN direktoriui pateiktame 2020 m. spalio 20 d. paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu iÅ¡dėstė aiÅ¡kius ir nedviprasmiÅ¡kus grasinimus tiek pataisos namų personalo, tiek kitų nuteistųjų atžvilgiu, t. y. nurodė, kad sÄ moningai darys smurtinius nusikaltimus, nesirinkdamas asmens (-ų), prieÅ¡ kurį (-ius) bus panaudotas fizinis smurtas, savo ketinimų neatsisakys, jeigu per pareiÅ¡kėjo nustatytÄ terminÄ jo pagedavimai nebus patenkinti, taip pat nurodė įspėti pataisos namų personalÄ â€žneparasti budrumo bei nuovokumo“.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas dalį savo grasinimų įvykdė – užpuolė ir aÅ¡triabriauniu daiktu sužalojo kartu su juo kameroje buvusį kitÄ nuteistÄ jį. Teikdamas paaiÅ¡kinimÄ dėl įvykusio incidento, pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu nurodė, kad kito nuteistojo sužalojimas yra „rezultatas“ to, jog Kriminalinės žvalgybos skyrius neįvykdė „kas buvo pasakyta“. PareiÅ¡kėjas yra įtrauktas į asmenų linkusių užpulti įskaitÄ Instrukcijos nustatyta tvarka.

Pareiškėjas taip pat pripažįsta, kad yra likęs save žalotis ir tokio elgesio imasi siekdamas reikalavimų patenkinimo bei jam pageidaujamų palankių sprendimų priėmimo. Atsižvelgiant į rašytiniais įrodymais nustatytas faktines aplinkybės, teismui abejonių, kad pareiškėjas yra ne tik linkęs save žaloti bei ir užpulti nekyla, todėl pareiškėjui būtina intensyvesnė priežiūra, siekiant apsaugoti tiek jį patį, tiek kitus su pareiškėju bendraujančius ar šalia jo esančius asmenis (pareigūnų, kitus neteistuosius).

Minėta, kad pareiÅ¡kėjas dalį raÅ¡tu iÅ¡dėstytų grasinimų jau įvykdė – sužalojo kartu bausmę atliekantį nuteistÄ jį, todėl kyla reali grėsmė, jog atsiradus galimybei gali užpulti ir kitus asmenis. Ä®statymo 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareigÅ«nų teisė prieÅ¡ agresyvius ir linkusius žalotis asmenis naudoti antrankius. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo elgesį daro iÅ¡vadÄ , kad antrankių uždėjimas iÅ¡vedant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kameros, yra adekvati ir proporcinga priežiÅ«ros priemonė, nevaržanti pareiÅ¡kėjo teisių daugiau nei bÅ«tina.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų pakeitęs savo elgesį ar atsisakęs grasinimų vykdyti smurtines nusikalstamas veikas kitų asmenų atžvilgiu bei žaloti save, o taikomos priemonės (antrankių uždėjimas) tapo pertekline. Priešingai, iš pareiškėjo surašytų dokumentų, juose vartojamų formuluočių, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu savo ketinimų nėra atsisakęs, savo elgesio ir nuteistojo pareigų vykdyti neketina, pageidavimų patenkinimo rezultato sieks neteisėtais, galimai nusikalstamais, veiksmais.

Antrankiai iÅ¡vedant iÅ¡ kameros pareiÅ¡kėjui uždedami po to, kai jis sužalojo kitÄ nuteistÄ jį (nuo 2020 m. lapkričio 13 d.). PareiÅ¡kėjui taip pat raÅ¡tu iÅ¡aiÅ¡kinta, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu jam taikoma intensyvesnė priežiÅ«ra ir papildomi ribojimai, taip pat paaiÅ¡kinta, jog pakeitus elgesį, galėtų bÅ«ti taikomos Å¡velnesnės priežiÅ«ros priemonės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, Vilniaus PN jokių neteisėtų veiksmų neatlikto, savo funkcijas vykdė tinkamai, laikydamiesi teisės aktų.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad dėl taikomos intensyvesnės jo priežiÅ«ros (antrankių uždėjimo iÅ¡vedant iÅ¡ kameros) jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė autoagresija, pažeminimu, kentėjimu dėl diskomfortu - nepagrįsti. Tai, kad pareiÅ¡kėjui taikoma intensyvesnės priežiÅ«ros priemonės lėmė ne kas kita, o tik pačio pareiÅ¡kėjo elgesys. PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad autoagresija iÅ¡ esmės yra atsakas į jo reikalavimų ignoravimÄ , o pageidavimų ir nurodymų įgyvendinimo sieks „įjungdamas savo sprendimų metodikÄ â€œ (pvz. pareiÅ¡kėjo 2020 m. spalio 20 d. paaiÅ¡kinimas, 2020 m. gruodžio 31 d. skundas).

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad antrankių uždėjimas iÅ¡vedant iÅ¡ kameros neleistų pareiÅ¡kėjui įgyvendinti kitų nuteistojo teisių (pvz. pasinaudoti duÅ¡u, ar paskambinti telefonu). Be to, pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. rečiau skambina artimiesiems, nes tuo pačiu metu nesugeba su surakintomis rankomis laikyti telefono ragelio, klausyti, kÄ kalba operatorė ir tuo pačiu metu rinkti telefono numerį, prieÅ¡taringi. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teigimu, antrankiai iÅ¡vedant iÅ¡ kameros jam uždedami nuo 2021 m. lapkričio 13 d., tačiau iki 2021 m. sausio 1 d.

Å¡i aplinkybė naudotis telefonu ir bendrauti su artimaisiais pareiÅ¡kėjui nesutrukdė. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl grėsmės užsikrėsti mirtinu COVID-19 virusu, nes teko vykti į ligonę, yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir įtakos reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ neturi. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. O. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė