91351899-e70a-43c6-a050-4e92483ec28a · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                  Administracinė byla Nr. ATP-176-354/2017                                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00002-2017-8                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                    2.4.11; 3.26.1 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 5 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 6 dalyje ir nubaustas 1000 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams 6 mėnesiams bei su pažeidimo padarymo įrankio – kombinuoto Å¡autuvo (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimu, ir n u s t a t ė:

Ž. Ž. nubaustas už tai, kad 2016 m. gruodžio 3 d., apie 10 val., medžioklės (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) rajone, metu, turėdamas medžioklės lapÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2016 m. spalio 11 d., galiojantį iki 2017 m. kovo 31 d., neturėdamas licencijos briedžio patinui sumedžioti, neteisėtai sumedžiojo briedžio patinÄ , padarydamas žalÄ laukinei gyvÅ«nijai, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.4, 17, 24.1, 85.2.2, 74.1 punktų reikalavimus.Apeliaciniu skundu Ž.

Ž. praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.Skunde pastebima, kad 2017 m. sausio 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti pažeisti Medžioklės taisyklių 16.4, 17, 24.1, 58.2.2, 74.1 punktai, todėl teismo nutarime nurodytas 85.2.2 punktas vertintinas kaip raÅ¡ymo apsirikimas.Skunde pažymima, kad nebuvo atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra ir neužfiksuoti įvykio tyrimui reikÅ¡mingi duomenys – briedžio radimo vieta, jo pėdsakai, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, ar briedis krito jo suradimo vietoje, ar iki kritimo vietos dar ėjo, iÅ¡ kurios pusės ėjo, nebuvo patikrinta jo (Ž.

Ž.) versija – neieškoti ir nefiksuoti elnių jauniklių pėdsakai, be to, liudytojų S. B., V. Š. nurodyti pėdsakai objektyviai neužfiksuoti. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio tyrimo metu nebuvo atliktas nušauto briedžio skrodimas ir nenustatyta jo kritimo priežastis, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar tyrimui tikrai buvo pateikta kulka, išimta iš briedžio kūno, nes negalima paneigti, kad paprastai užklijuoto voko ir mazgu užrišto maišelio turinys galėjo būti pakeistas iki pateikimo tyrimui, kad tyrimui galėjo būti pateikta po šautuvo paėmimo iššauta kulka.

Skunde atkreipiamasis dėmesys ir į tai, kad S. B. parodymai apie nuÅ¡auto briedžio Å¡iltumÄ ir teismo iÅ¡vada, kad briedis buvo nuÅ¡autas kÄ tik, labai abejotinos, nes sunkiai tikėtina, kad per 5 valandas neigiamoje temperatÅ«roje briedžio kÅ«nas galėjo iÅ¡likti Å¡iltas. Skunde apeliantas pažymi, kad jo kvalifikacija patvirtina tai, kad jis negalėjo neatskirti elnio jauniklio nuo briedžio patino, ir tai, kad jis negalėjo rizikuoti medžiotojo statusu. Be to, apelianto skunde pabrėžiama, kad, net jei darant prielaidÄ , kad briedis krito nuo jo (Ž.

Ž.) Å¡Å«vio, byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia to, kad į briedį galėjo bÅ«ti pataikyta visiÅ¡kai atsitiktinai, briedžiui esant giliau miÅ¡ke už elnių, į kuriuos Å¡ovė jis (Ž. Ž.).Apelianto manymu, teismo teiginys, kad jis negalėjo paaiÅ¡kinti, kas galėjo nuÅ¡auti briedį jo Å¡autuvu, parodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , iÅ¡ankstinę nuomonę, kad briedis nuÅ¡autas jo Å¡autuvu. Teismo neobjektyvumÄ patvirtina ir tai, kad teismas ginklo konfiskavimÄ taikė nesvarstydamas, ar tai atitinka teisingumo ir protingumo principus, nesvarstė ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo, nes konfiskuotas ginklas yra didelės vertės.Taip pat Ž.

Ž. skunde nurodo, kad jis ne kartÄ girdėjo, jog norima jį paÅ¡alinti iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio, byloje liudytoju apklaustas ir aktyviai tyrime dalyvavęs S. B. jam tiesiai į akis yra pasakęs, kad jį paÅ¡alins iÅ¡ bÅ«relio. Ž. Ž. manymu, S. B. galėjo iÅ¡ anksto žinoti apie kritusį briedį ir ta kryptimi paleisti Å¡unis. Å iuo atveju teismo teiginys, kad liudytojai S. B. ir V. Å . nėra suinteresuoti bylos baigtimi, yra ne tik deklaratyvus, bet ir neteisingas, nes bÅ«tent prieÅ¡prieÅ¡a tarp medžiotojų bÅ«relio narių rodo suinteresuotumÄ bylos baigtimi.Be to, apeliaciniame skunde paminima ir tai, kad utilizuojant briedį buvo padaryti akivaizdÅ«s pažeidimai., dėl to pareigÅ«nams paskirtos tarnybinės nuobaudos.

PareigÅ«nai I. Å . ir B. K. patvirtino briedžio kÅ«no utilizavimÄ , nors procedÅ«roje patys nedalyvavo, ir tai panaÅ¡u ne tik į tarnybinį pažeidimÄ , bet ir į dokumentų klastojimÄ .Skunde pažymima, kad ATPK 85 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už gyvÅ«no, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimÄ , bet to paties straipsnio pastaba numato, kad administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvÅ«no, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai.

Medžioklės Taisyklių 58.2.2 punktas numato, kad draudžiama sumedžioti gyvÅ«nÄ , kurio sumedžioti neturi teisės, iÅ¡skyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Teismas Å¡ių teisės normų iÅ¡ viso nenagrinėjo ir nemotyvavo, todėl liko neatsakyta, kodėl, nors ir be licencijos, sumedžiotas briedis nebuvo įformintas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas praÅ¡o Ž.

Ž. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepime nurodoma, jog iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad prieÅ¡ medžioklę buvo pravestas instruktažas, iÅ¡vardinta, kokius žvėris galima medžioti, instruktaže dalyvavo ir Ž. Ž.. Po pirmo varymo pasigirdo du Å¡Å«viai, tarp Å¡Å«vių buvo 1–2 minučių tarpas. Medžiotojai, kurie kartu su Ž. Ž. buvo atvažiavę į pirmojo varymo vietÄ (S. B., J.

B., N. P., V. Å ., G. S.) nurodė, kad abu Å¡Å«viai buvo iÅ¡ tos vietos, kurioje jie buvo palikę savo maÅ¡inas ir kur Ž. Ž. buvo likęs vienas. Abu Å¡Å«viai pasigirdo nuo tos vietos, kur prieÅ¡ pirmÄ varymÄ pasiliko tykoti Ž. Ž., netoli tos vietos ir buvo rastas nuÅ¡autas briedis. Toje vietoje, kurioje buvo rastas kÄ tik nuÅ¡autas briedžio kÅ«nas, be Ž. Ž. daugiau jokių asmenų nebuvo.Taip pat atsiliepime pabrėžiama, kad iÅ¡ 2016 m. gruodžio 3 d. nuÅ¡auto briedžio lupime dalyvavusių medžiotojų R.

N., S. B., A. U., A. B., S. B., V. Å ., G. S. ir R. V. paaiÅ¡kinimų bei vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pargabenus briedį į (duomenys neskelbtini) skyrių, nulupus jo kailį, priekinėje mentėje buvo rasta karabino kulka, kuri, kaip patvirtina gauta iÅ¡vada, buvo iÅ¡Å¡auta iÅ¡ tirti pateikto Å¡autuvo (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iÅ¡ Å¡autuvo, su kuriuo medžioklės plotuose 2016 m. gruodžio 3 d. buvo Ž. Ž..Atsiliepime pažymima, kad teisinis medžioklės reglamentavimas draudžia medžioklės metu Å¡auti į gyvÅ«nÄ , kuris Å¡ios medžioklės metu negali bÅ«ti medžiojamas (Å¡iuo atveju – briedis buvo nemedžiojamas laukinis gyvÅ«nas), Å¡audyti į neatpažintÄ taikinį ar vietÄ negalima, taigi prieÅ¡ Å¡aunant privaloma įsitikinti, kad Å¡aunama į laukinį gyvÅ«nÄ , kuris gali bÅ«ti sumedžiotas.

Apeliacinis skundas atmetamas. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti.

Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v.

Finland).Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. Ž. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, įrodyta visiÅ¡kai. Atsakant į skundo argumentus, kad nebuvo atlikti visi tyrimo veiksmai (neieÅ¡koti elnių jauniklių pėdsakai, neatliktas nuÅ¡auto briedžio skrodimas), pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis – jų turi bÅ«ti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms iÅ¡vadoms dėl asmens kaltės padaryti.

Kartu pabrėžtina ir tai, kad nei vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija bylÄ nagrinėjančiam organui nėra privaloma. Todėl klausimų, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos, o kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje konkrečioje byloje ir ar skundas tenkintinas, sprendimas yra tik skundÄ nagrinėjančio teismo (teisėjo) kompetencija.2016 m. gruodžio 22 d.

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos pažymoje pateikta iÅ¡vada, kad tirti pateikta kulka, iÅ¡imta iÅ¡ briedžio, yra iÅ¡Å¡auta iÅ¡ tirti pateikto Å¡autuvo (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (45–47, 50–52 b. l.). Nors Ž. Ž. neigė nuÅ¡ovęs briedį, teismo posėdžio metu jis negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip briedyje atsirado iÅ¡ jo Å¡autuvo iÅ¡Å¡auta kulka (94 b. l.). Abejonės dėl vaizdo įraÅ¡o patikimumo, kuriame užfiksuotas briedžio lupimas ir kulkos išėmimas, buvo paÅ¡alintos atlikus ekspertizę ir gavus ekspertų iÅ¡vadÄ , kad kiekvienas vaizdo bylos epizodas yra iÅ¡tisinis (103–104, 119–120 b. l.).

IÅ¡ tiesų, pateiktoje iÅ¡vadoje konstatuota, kad iÅ¡imama kulka nėra fiksuojama nuo 334 iki 398 vaizdo bylos kadro, tačiau įvertinus tai, kad kadrų dažnis per sekundę – 30, darytina iÅ¡vada, kad kulka nebuvo fiksuojama itin trumpÄ laikÄ â€“ dvi sekundes. Be to, nėra jokio pagrindo manyti, kad briedžio lupime dalyvavę visi 8 medžiotojai kartu su medžioklės vadovu V. Å . ir dar du valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai (4–5 b. l.) bÅ«tų turėję pagrindÄ apkalbėti Ž.

Ž. ir atlikti neteisėtus veiksmus, sukeičiant kulkÄ . Taip pat nėra pagrindo teigti, kad galėjo bÅ«ti sukeistas užklijuoto voko ir maiÅ¡elio turinys, nes 2016 m. gruodžio 3 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad kulka buvo įdėta į maiÅ¡elį, paskui į vokÄ ir užantspauduoti bei pasiraÅ¡yti valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių I. Å . ir B. K. (4–5 b. l.), o jau minėtoje 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje yra nurodyta, kad tirti pateiktas vokas su paaiÅ¡kinamaisiais užraÅ¡ais ir inspektorių paraÅ¡ais užklijuotas, įpakavimo pažeidimų neaptikta (45 b. l.).

Ž. Ž. apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepaneigta galimybė, jog į briedį galėjo bÅ«ti pataikyta visiÅ¡kai atsitiktinai, jam esant giliau miÅ¡ke už elnių, į kuriuos Å¡ovė jis (Ž. Ž.). Dėl to pirmiausia pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklaustas V. Å . nurodė, kad briedis nukrito pabėgęs į miÅ¡kÄ , tačiau Å¡auta buvo plyname lauke, esant geram orui (102 b. l.). 2016 m. gruodžio 3 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad pagal pėdas matėsi, jog briedis perėjo (duomenys neskelbtini) upelį ir nuėjęs apie 70 metrų krito miÅ¡ke (4–5 b. l.).

Å ios aplinkybės paneigia Ž. Ž. teiginius, kad briedis galėjo bÅ«ti miÅ¡ke už elnių, į kuriuos, Ž. Ž. teigimu, jis Å¡ovė. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių X skyriaus 65 punkte yra nustatyta, kad Å¡audamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad Å¡Å«vis nepavojingas, be kita ko, ir nemedžiojamiems laukiniams gyvÅ«nams. Taisyklių 72.9 punkte nurodyta, kad draudžiama Å¡audyti į neatpažintÄ taikinį ar vietÄ , kurioje girdėti Å¡lamesys.

Taigi Ž. Ž. nurodytos aplinkybės nepaneigia jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl liudytojų S. B. ir V. Å . parodymų nepatikimumo kaip nepagrįstus. Byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡ie liudytojai bÅ«tų suinteresuoti duoti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį Ž. Ž. kaltinančius parodymus. Abu liudytojai jau yra medžioklės bÅ«relio nariai, todėl jiems nėra pagrindo siekti, kad bÅ«relyje atsilaisvintų vieta. Apeliantas savo skunde taip pat nenurodė konkrečių duomenų, kodėl Å¡ie liudytojai yra suinteresuoti paÅ¡alinti Ž.

Ž. iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų parodymais ir dėl to, kad minėti liudytojai buvo apklausti teismo posėdyje, bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , jų parodymai neprieÅ¡taringi, Å¡iuos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, nurodyti Å¡ioje nutartyje ir skundžiamame nutarime.Ä® apeliacinio skundo argumentus dėl aplinkos apsaugos pareigÅ«nų padarytų pažeidimų jau buvo atsakyta skundžiamame nutarime pažymint, kad tai, jog aplinkos apsaugos pareigÅ«nai galimai netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas (briedžio kÅ«no utilizavimas), nepaÅ¡alina Ž.

Ž. atsakomybės už neteisėtai sumedžiotÄ briedį. Dėl apelianto manymo, kad pareigÅ«nų veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami ne tik kaip tarnybinis pažeidimas, bet ir dokumentų klastojimas, atkreipiamas dėmesys, kad tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, Lietuvos Respublikos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamente atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimÄ dėl pareigÅ«nų netinkamai vykdytų pareigų buvo nuspręsta, kad pažeidimas nepadarė esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, todėl veikos negalima kvalifikuoti baudžiamosios atsakomybės prasme (123 b. l.).Ž.

Ž. apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad neužtraukia administracinės atsakomybės Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvÅ«no, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai (ATPK 85 straipsnio pastaba). Taisyklių 58.2.2 punkte nustatyta, kad draudžiama sumedžioti gyvÅ«nÄ , kurio sumedžioti neturi teisės, iÅ¡skyrus Medžioklės taisyklių 15.3 (Å¡iuo atveju minėtas punktas neaktualus, nes taikomas, kai siekiama nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvÅ«no, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias) ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus.

Remdamasi Å¡iuo teisiniu reglamentavimu, savo baigiamojoje kalboje Ž. Ž. atstovė pagrįstai teigė, kad neužtraukia atsakomybės atvejis, kai medžioklėje medžiojant stirnas yra sumedžiojamas briedžio patinas, jei suraÅ¡omas nustatytos formos aktas pagal taisyklių 2 priedÄ (129 b. l.). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo 28 punkte numatytu atveju turi bÅ«ti sumedžiotas tik toks briedžio patinas, kuris yra numetęs ragus. Å iuo atveju 2016 m. gruodžio 3 d. patikrinimo akte yra užfiksuota, kad briedžio patinas buvo su ragais (4 b. l.), todėl ATPK 85 straipsnio pastaba netaikoma.Apygardos teismui nustačius, kad Ž.

Ž. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, padarymo įrodyta, o pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstos ir teisingos, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo motyvus dėl bylÄ pirmÄ ja instancija nagrinėjusio teismo tariamo Å¡aliÅ¡kumo. Pažymėtina, kad dalyvaujantiems byloje asmenims buvo iÅ¡aiÅ¡kinta jų teisė reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, tačiau nuÅ¡alinimų pareikÅ¡ta nebuvo (93 b. l.). Teisėjo užduodami klausimai, aiÅ¡kinantis bylos aplinkybes, negali bÅ«ti traktuojami kaip iÅ¡ankstinis įsitikinimas pažeidėjo kalte.

Svarstyti ATPK 301 straipsnio taikymo galimybę teismui nebuvo pagrindo, nes nenustatyta nė viena Ž. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Todėl tai taip pat negali bÅ«ti teismo Å¡aliÅ¡kumo įrodymu.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiÅ¡kai, objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu bei objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Naikinti skundžiamÄ nutarimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje nurodydamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 85.2.2 punktÄ , vietoj 58.2.2. punkto, padarė raÅ¡ymo apsirikimÄ , kuris turi bÅ«ti iÅ¡taisytas. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17 punktas ir 74.1 punktas Ž. Ž. inkriminuoti pagrįstai, nes jie papildo punktus, reglamentuojančius medžiotojų veiksmus (nustato, kad pažeidimas Å¡iurkÅ¡tus; kad medžioklės lapas nesuteikia teisės medžioti medžiojamųjų gyvÅ«nų, kurių medžiojimui reikalingos licencijos, neturint licencijų Å¡iems gyvÅ«nams sumedžioti).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Ž. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ .JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ patikslinti – iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimÄ ir nutarimo įžanginės dalies pastraipoje, kurioje suformuluotas kaltinimas Ž. Ž., klaidingai nurodytÄ Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktÄ â€ž85.2.2“ iÅ¡taisyti į punktÄ â€ž58.2.2“.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                    Nijolė Matuzevičienė