2022-09-14 Nr. AB-22733-3-61-3-03881-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3305-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03881-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. K. ir M. k. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 11 763,95 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Molėtų teismo rūmus su ieškiniu, prašydami jiems perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų G. R. ir V. R. 2018 m. liepos 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nes ji buvo sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir ŽŪPŽĮĮ) nuostatas, t. y. neinformavus pareiškėjų apie besiribojančio žemės sklypo pardavimą. Pareiškėjams priklauso trys žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su G. R. ir V. R. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), todėl ieškovai buvo suinteresuoti įsigyti minėtą žemės sklypą. NŽT buvo įtraukta byloje suinteresuotu asmeniu atsakovų pusėje ir aktyviai dalyvavo procese. Apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-122-1093/2020, kuriame konstatavo, kad ieškovai įrodė, jog pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą jie turėjo pirmumo teisę įgyti Žemės sklypą už tą kainą, už kurią jis buvo parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis. Teismas konstatavo, kad Žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra buvo pažeista, nes ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie Žemės sklypo savininko sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, dėl ko jie negalėjo realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti Žemės sklypą. Konstatavęs ieškovų teisės pažeidimą NŽT neveikimu, teismas netenkino ieškinio, nes pripažino atsakovų reikalavimą taikyti ieškinio senatį pagrįstu. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-391-252/2020 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

3. Pareiškėjai nurodė, kad Žemės sklypo įsigijimas buvo jiems itin aktualus. Vienintelis privažiavimo kelias link pareiškėjams priklausančių žemės sklypų (kadastriniai Nr.: duomenys neskelbtini), ėjo pareiškėjo įrengtu ir prižiūrimu jo reikmėms skirtu keliuku palei ginčo Žemės sklypo ribą. Naujasis savininkas atliko kadastrinius matavimus ir perkėlė žemės sklypų ribą taip, jog ieškovo įrengto ir prižiūrimo kelio dalis atsidūrė naujojo savininko žinioje. Žemės sklypą įsigijęs perkasė pareiškėjo įrengtą kelią ir įrengė užtvarą, todėl pareiškėjas keliu naudotis nebegalėjo. Žemės sklypai, iki kurių vedė kelias, naudojami žemės ūkio veiklai, tačiau iki jų nebegalėjo privažiuoti žemės ūkio technika. Viename iš žemės sklypų yra suplanuota kaimo turizmo sodyba, todėl taip pat buvo būtinas kelias. Pareiškėjai, neįgiję ginčo Žemės sklypo, buvo priversti tiesti naują kelio atkarpą, už ką sumokėjo 4 981,19 Eur. Daugelis su kelio naudojimu faktinių aplinkybių yra nustatytos minėtoje civilinėje byloje, todėl iš naujo neįrodinėtinos.

4. Pareiškėjai teigė, kad minėtos aplinkybės susiklostė tik dėl tos priežasties, jog NŽT darbuotojas, turėjęs išsiųsti pasiūlymą įsigyti Žemės sklypą pareiškėjui, to sąmoningai nepadarė. Įsigijęs nuosavybėn Žemės sklypą, pareiškėjas ir toliau būtų netrukdomai naudojęsis egzistavusiu keliu. Utenos apylinkės teismui konstatavus, jog pažeidus procedūrą ieškovo teisės buvo pažeistos dėl NŽT neveikimo, visos su naujos kelio dalies įrengimu ir civilinės bylos nagrinėjimu dėl pirkėjo teisių perkėlimo susijusios išlaidos yra neteisėtų NŽT veiksmų pasekmė. Tokiu būdu pareiškėjai patyrė nuostolius, kurių, jei nebūtų neteisėtų NŽT darbuotojo veiksmų, nebūtų atsiradę. Pareiškėjai reikalavo atlyginti 11 763,95 Eur turtinę žalą, kurią sudarė: būtinos kelio dalies ir pralaidos įrengimo išlaidos – 4 981,19 Eur, civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 6782,76 Eur.

5. Pareiškėjai nurodė patyrę ir neturtinę žalą. Valstybės pavestas funkcijas turintis atlikti darbuotojas sąmoningai neatliko savo pareigų, o pareiškėjas, net teismui pripažinus šio darbuotojo klaidą, negavo jokios satisfakcijos. Tokia situacija pakirto pareiškėjo pasitikėjimą valstybės institucijomis. Pareiškėjui kiekvieną kartą kaip ūkininkui atvykus į Molėtų NŽT skyrių, darbuotojai jį palydi kreivomis šypsenomis ir šnabždesiu už nugaros, tokia situacija prilygsta mobingui, žeidžia ir sukelia nemalonius išgyvenimus. NŽT darbuotojas, kuris buvo tiesiogiai atsakingas dėl pareiškėjui padarytos žalos, tebedirba tą patį darbą ir pareiškėjui kaip ūkininkui sprendžiant su žemės valdymu nuolat iškylančius klausimus, reikia bendrauti su tuo pačiu žmogumi, kuris jį valstybės vardu apgavo. Dėl tokių aplinkybių pareiškėjas vengia kreiptis į NŽT, nes negali pasitikėti šia institucija, o tai riboja jo kaip ūkininko darbinę veiklą. Pareiškėjai neturtinę žalą įvertino 3 000 Eur.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. NŽT paaiškino, kad NŽT Molėtų skyrius Žemės sklypo pardavimą vykdė teisės aktų nustatyta tvarka, gretimų žemės sklypų savininkams pranešimai buvo išsiųsti. Taip pat pranešimas apie parduodamą Žemės sklypą viešai buvo paskelbtas NŽT tinklalapyje. Nepareiškus pageidavimo pirkti gretimų žemės sklypų savininkams, leidimas buvo išduotas pasirinktam pirkėjui parduoti. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje išaiškinta, kad jei žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-391- 252/2020 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ir tai sudaro pagrindą ieškovų ieškinį atmesti. Pareiškėjas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo posėdyje neneigė, kad su jo žemės sklypais besiribojantis Žemės sklypas jį domino, jis kontaktavo su jo savininke ir jos sūnumi. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokios išlaidos neatlyginamos kaip žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Pareiškėjai byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų patirtas išlaidas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjų A. K. ir M. K. skundą atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Utenos apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-122-1093/2020 konstatavo, jog pareiškėjų atžvilgiu buvo pažeista ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta garantija pirmumo teise įgyti žemės sklypą už tą kainą, už kurią jis buvo parduodamas ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, kadangi pareiškėjai nebuvo tinkamai informuoti (t. y. raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku) apie žemės sklypo savininko sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, dėl ko jie negalėjo realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti gretimą žemės sklypą. Aplinkybių dėl netinkamo ŽŪPŽĮĮ nuostatų įgyvendinimo byloje atsakovo atstovas neginčija.

10. Teismas konstatavo, kad neteisėti atsakovo tarnautojų veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovo darbuotojai neįgyvendino teisės aktais jiems nustatytos pareigos informuoti pareiškėjus apie parduodamą su jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, taip pažeidžiant jų pirmumo teisę.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.249 straipsnį pareiškėjai privalo įrodyti žalą ir priežastinį ryšį tarp jo nurodytos žalos ir neteisėtų veiksmų.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 4 981,19 Eur kelio įrengimo išlaidoms kaip turtinei žalai pagrįsti byloje pateikė 2020 m. spalio 8 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020/10/08, sudarytą tarp pareiškėjų ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kurklių karjeras“, kurios objektas yra keliuko ir pralaidos įrengimo darbai (duomenys neskelbtini) už preliminarią 5 000 Eur su PVM kainą. Taip pat į bylą pateikta lokalinė sąmata, atliktų darbų aktas už kelio ir pralaidos įrengimo darbus (duomenys neskelbtini) 4 981,19 Eur sumai su PVM, 2020 m. spalio 20 d. UAB „Kurklių karjeras“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. KAR00016390 4 981,19 Eur sumai bei 2020 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo pareiškėjas apmokėjo aukščiau nurodytą sąskaitą faktūrą.

13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl turtinės žalos patyrimo kelio įrengimui, pažymėjo, kad ji nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės išrašų su istorija Nr. (duomenys neskelbtini) apie NTR įregistruotus pareiškėjų nurodytus žemės sklypus kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), nustatė, kad nurodytuose žemės sklypuose yra įregistruota daiktinė teisė kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis), kurio įregistravimo pagrindas 2000 m. lapkričio 23 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 10-06-381, 2012 m. rugsėjo 28 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 40SK-(14.40.110)-373, 2018 m. vasario 21 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 40SK-139-(14.40.110), 2018 m. balandžio 16 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 40SK-246-(14.40.110). Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes dėl pareiškėjų nurodytuose žemės sklypuose įregistruoto kelio servituto, nesutiko, kad pareiškėjai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė žalą dėl kelio į jiems priklausančius žemės sklypus įrengimo.

14. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjų nurodytos kelio įrengimo išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovų neteisėtais veiksmais, o pareiškėjų paaiškinimai dėl kelio įrengimo yra prieštaringi. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas savo lėšomis buvo įsirengęs keliuką, kurį vėliau naujieji savininkai perkasė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad tas keliukas jau buvo nuo seno įrengtas, jis buvo įrengtas jau tuo metu, kai pareiškėjai įsigijo savo žemės sklypus. Taigi jeigu ginčo atveju kažkas ir būtų panaikinęs servitutinį kelią, tokiu atveju žalos atlyginimo klausimas turėtų būti keliamas ne valstybei, o tai padariusiam subjektui.

15. Teismas, įvertinęs CK 6.249 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymėjo, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo atveju bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai patyrė dėl savo pačių neveikimo, kadangi jie ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo pateikė praleidę ieškinio senaties terminą, nenurodė teismui jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jį praleido bei neprašė teismo atnaujinti praleistą senaties terminą. Dėl to jų ieškinys dėl pirkėjo teisių perkėlimo buvo atmestas ir jiems nebuvo atlygintos bylinėjimosi išlaidos bei buvo priteistos atlyginti atsakovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 ir 2 d.).

17. Teismas vertino, kad pareiškėjai byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjai nepagrindė, kad jų išgyvenimai buvo pakankamai reikšmingi. NŽT darbuotojų padarytą klaidą dėl jų tiesioginio neinformavimo raštu apie parduodamą gretimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pažeidžiant pareiškėjų pirmumo teisę, buvo galima ištaisyti laiku pateikiant ieškinį teismui dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Tačiau, kaip matyti iš Utenos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-122-1093/2020 bei Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-391-252/2020 pareiškėjai savo teises pradėjo ginti praėjus pakankamai ilgam laikui po sužinojimo apie įvykusį žemės perleidimo sandorį. Iš teismų sprendimų nustatyta, kad pareiškėjai tiesiogiai iš žemės sklypo pardavėjo žinojo apie jo ketinimus perleisti žemės sklypą, todėl, jeigu pareiškėjus būtų rimtai dominęs žemės sklypo įsigijimas, jie turėjo tokią galimybę. Nei šioje byloje, nei civilinėje byloje nenustatytos aplinkybės, kad NŽT darbuotojai būtų siekę sąmoningai suklaidinti pareiškėjus, kad jie neturėtų galimybės įsigyti gretimo žemės sklypo. Teismas sprendė, kad pareiškėjų išgyvenimai laikytini abstrakčiais bei tokiais, jog teisių pažeidimo, negavus tiesioginio raštiško pranešimo apie parduodamą gretimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

III. 18. Pareiškėjai A. K. ir M. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą patenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino servitutinio kelio teisinio reglamentavimo turinį. Byloje esantys NTR išrašai patvirtina, jog pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose nustatyti kelio servitutai yra skirti kitiems asmenims naudotis šiuose sklypuose esančiais servitutiniais keliais, o ne pareiškėjų naudai kituose sklypuose esančiais keliais tikslu pasiekti pareiškėjų nurodytus sklypus. Teismo išvados remiantis NTR išrašais apie NTR įregistruotus pareiškėjo žemės sklypus (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini)) bei juose nustatytus servitutus neturi jokios teisinės reikšmės ginčo išsprendimui. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjai turi galimybę naudotis gretimuose sklypuose esančiais servitutiniais keliais tikslu patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, o pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo principą šiuos įrodymus privalėjo pateikti atsakovas.

20. Pareiškėjai pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtent kelias, kuris neperkėlus pirkėjo teisių pareiškėjams po kadastrinių matavimų atsidūrė G. R. priklausančio sklypo teritorijoje, buvo būtent tas kelias, kurio atžvilgiu 2000 m. lapkričio 23 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 10-06-381 ir NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimais buvo nustatytas kelio servitutas.

21. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 1 straipsniu, 3 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad tik nustačius, jog konkretus vidaus kelias įtrauktas į Molėtų rajono savivaldybės sprendimu patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą, galima būtų laikyti, jog konkrečiam keliui NTR registruotais NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimais buvo nustatytas servitutas ir nepriklausomai nuo to, jog vidaus kelias atsidūrė kito asmens nuosavybės teise priklausančiame sklype, anksčiau nustatytas kelio servitutas galioja ir naujam savininkui kaip apribojimas kitų asmenų atžvilgiu. Kadangi byloje nėra tokių duomenų, nėra pagrindo teigti, jog būtent ginčo keliui buvo nustatytas kelio servitutas. Šias aplinkybes kaip savo atsikirtimų pagrindą turėjo įrodyti atsakovas, tačiau to nepadarė. Pareiškėjai nurodė, kad jų pasirinktas problemos sprendimo būdas nutiesti jiems reikalingą kelią, o ne reikalauti servituto nustatymo iš kaimyninio žemės sklypo savininko, buvo vienintelis racionalus, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus elgesio variantas.

22. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad be neteisėtų NŽT veiksmų reikalaujami atlyginti nuostoliai jiems nebūtų kilę. Egzistuoja neabejotinas priežastinis ryšys tarp NŽT darbuotojo neteisėtų veiksmų, kuriais buvo užkirstas kelias pareiškėjams įgyti Žemės sklypą ir šie neteisėti veiksmai buvo pirminė priežastis, nulėmusi įvykius bei pareiškėjų nuostolių susidarymą. Neteisėti NŽT darbuotojo veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su pareiškėjams kilusiomis neigiamomis pasekmėmis pakankamu faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu, todėl egzistuoja deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Net darant prielaidą, kad pareiškėjų elgesys galėjo lemti civilinės bylos nagrinėjimo dėl pirkėjo teisių perkėlimo eigą, teismo išvados, kad pareiškėjai netinkamai procesiškai elgėsi ir būtent tai lėmė žalos jiems kilimą, nepagrįsti ir nesąžiningi. Pareiškėjai nuosekliai laikėsi savo pozicijos, jog ieškinio senaties termino jie nepraleido, todėl jiems nebuvo nei teisinio nei faktinio pagrindo prašyti teismo šį terminą atnaujinti. Aplinkybę, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas, civilinėje byloje šalys ginčijo ir tik po išsamaus bylos nagrinėjimo teismas nustatė ją remdamasis atsakovų ir NŽT darbuotojo, kuris neįvykdė savo pareigos ir tokiu būdu sukėlė pareiškėjams žalą, paaiškinimais.

23. Pareiškėjai, remdamiesi teismų praktika, teigė, kad teismui laikantis pozicijos, jog pareiškėjų veikimas civilinėje byloje buvo tiek neprotingas ir nerūpestingas, jog lėmė civilinėje byloje jų teisės pripažinimą iš esmės, tačiau atsisakymą ją ginti praleidus ieškinio senaties terminą, reikalaujamas žalos atlyginimo dydis gali būti atitinkamai proporcingai mažinamas, bet nesudaro faktinio pagrindo apskritai atmesti reikalavimą. Faktinės aplinkybės dėl pareiškėjų procesinio veikimo civilinėje byloje nesudaro pagrindo teigti, jog jie veikė aplaidžiai nerūpestingai, todėl jų kaltės reikalaujama forma nėra, o paprasto neatsargumo tokiu atveju neužtenka. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjų kaltės formos visiškai nepasisakė ir bylos šiuo aspektu neanalizavo, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

24. Pareiškėjai teigė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, kaip turtinės žalos atlyginimo, rėmėsi neaktualia ginčui teismų praktika. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovų R. atžvilgiu civilinėje byloje buvo procesinis reikalavimas ir jis ta apimtimi buvo išspręstas. Šioje byloje atsakovu yra valstybė, atstovaujama NZT, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių priteisimo klausimą jau išnagrinėjo teismas civilinėje byloje. Atsakovo – Lietuvos valstybės – atžvilgiu nei vienas teismas dar nenagrinėjo pareiškėjų reikalavimo atlyginti jiems neteisėtais valstybės tarnautojo veiksmais padarytos žalos, kuri pasireiškė priverstiniu civilinės bylos iškėlimu, nes kito būdo apginti savo pažeistas teises pareiškėjai neturėjo. Pareiškėjų reikalavimas nėra pakartotinis reikalavimas, kuriam gali būti taikoma pirmosios instancijos teismo aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai pasibaigus bylos nagrinėjimui tarp tų pačių šalių iš naujo keliamas ginčas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju tai savarankiškas materialusis reikalavimas, pareikštas kaltam dėl priverstinio civilinės bylos inicijavimo atsakovui.

25. Pareiškėjai pažymėjo, kad tai, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išspręstas tik toje pačioje byloje, neatitinka pasikeitusios teismų praktikos. Tai, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti atskiros bylos nagrinėjo dalyku, patvirtina ir teismų praktika po Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimo 2020 m. spalio 19 d. sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18). EŽTT praktikoje pripažįstama, kad aiškaus reguliavimo nebuvimas negali atimti iš asmens teisės reikalauti žalos, atsiradusios dėl valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, todėl tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pateikus reikalavimą dėl žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnyje nustatyta tvarka laikytinas pagrįstu ir teisingu. Kadangi civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nustatyta tvarka negalėjo pateikti reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui šioje byloje – Lietuvos valstybei, jie pasirinko vienintelę galimą alternatyvą – inicijuoti naują teisminį procesą dėl žalos atlyginimo. NŽT darbuotojas neatliko savo pareigų tinkamai, tai sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjams, tačiau jiems jokia forma žala nebuvo atlyginta visiškai, o atsakovui dėl to nekilo jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėjai reikalavimą atsakovui atlyginti civilinėje byloje patirtas išlaidas laiko pagrįstu.

26. Pareiškėjai nurodė, jog valstybės pavestas funkcijas turintis atlikti asmuo sąmoningai neatliko savo pareigų, o pareiškėjai, net teismui pripažinus šio asmens neteisėtą veiką, negavo jokios satisfakcijos. Pareiškėjai NŽT, kaip institucijos, elgesį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vertino kaip pasityčiojimą – į paaiškinimą, jog teismui nustačius akivaizdų pareiškėjų teisių pažeidimą, jų net nebuvo atsiprašyta, NŽT atstovė nurodė, jog pareiškėjai turi kreiptis į NŽT Molėtų skyrių ir tada (galimai) apsvarsčius jų prašymą būtų pateiktas atsakymas. Pareiškėjai aiškiai įvardijo, jog dėl neteisėtų NŽT veiksmų buvo priversti ilgą laiką bylinėtis, tai lėmė konflikto su kaimynu eskalavimą ir kelio į žemės sklypus perkasimą, o tai savo ruožtu sukėlė nerimą ir jaudulį dėl vykdomos žemės ūkio veiklos organizavimo ir pan. Tokie išgyvenimai nėra kasdieniniai ar įprasti, gerokai viršija eilinių išgyvenimų sukeliamą stresą ir įtampą. Pareiškėjų patirtos neturtinės žalos dydis galėjo būti sumažintas, bet ne netenkintas visiškai. Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika kitose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį (administracinės bylos Nr. A-464-520/2018, eA-2195-575/2019, A444- 619/2008; A146-39/2012; A438-336/2012).

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

28. NŽT nurodė, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Sprendžiant pareiškėjų reikalavimo bylinėjimosi išlaidas, patirtas kitose bylose, pripažinti žala, pagrįstumą, aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 pateikti išaiškinimai, kad tais atvejais, kai asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje. Pareiškėjai į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas. Taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų dėl keliui patirtų išlaidų. NŽT nuomone, teismas tinkamai pritaikė teisės aktus, tinkamai išaiškino faktines ir teisines aplinkybes, priimtas teismo sprendimas yra teisingas bei teisėtas.

IV. 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjų A. K. ir M. K. apeliacinį skundą patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjų A. K. ir M. K. reikalavimai dėl 4 981,19 Eur turtinės žalos, patirtos dėl kelio ir pralaidos įrengimo, ir dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir šiuos reikalavimus grąžino nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

30. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių, susijusių su reikšmingų šiai bylai žemės sklypų dislokacija, patekimo į jais galimybėmis bei naujos kelio dalies įrengimo vieta ir būtinumu neišsiaiškino ir jų tinkamai neįvertino, neišsireikalavo visų ginčui spręsti reikšmingų duomenų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti vertinama kaip teisėta, pagrįsta ir tai sudarė pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir administracinę bylą dėl šių pareiškėjų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su turtinės žalos už patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje atlyginimu, pažymėjo, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, be kita ko, konstatavo, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Prašymai atlyginti civilinėje byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose, ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį. Teismas išaiškino, jog pareiškėjai civilinėje byloje patyrė išlaidas, kurios yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Pažymėjo ir tai, kad šios išlaidos buvo patirtos ne tik dėl atsakovo darbuotojų veiksmų, bet ir dėl pačių pareiškėjų uždelsimo ir pasirinkto elgesio modelio, kas suponavo sprendimo civilinėje byloje priėmimą ne pareiškėjų naudai. Ta aplinkybė, kad šioje byloje reikalavimas pareikštas kitam asmeniui, situacijos vertinimo nekeičia.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjai dėl neteisėtų atsakovo darbuotojų veiksmų patyrė neturtinę žalą, tačiau jų išgyvenimai nebuvo tokio masto, kad būtų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė iš esmės tuo, kad pareiškėjai per vėlai ėmė ginti savo teises, o NŽT darbuotojai nesiekė sąmoningai suklaidinti pareiškėjus, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų nustatė, kad neturtinę žalą pareiškėjai kildina ne tik iš to, kad jiems teko ginant savo teises kreiptis į teismą, tačiau ir iš to, kad jie nusivylė valstybės tarnautojų darbu, patyrė papildomų sunkumų bendraudami su kaimynu ir vykdydami žemės ūkio veiklą, įrengdami naują privažiavimo kelią.

33. Teismas vertino, jog šiuo atveju neaišku, ar pareiškėjai iš tikrųjų nepatyrė turtinės žalos. Turtinės žalos egzistavimas bei jos dydis yra tarp CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų bei gali lemti neturtinės žalos įvertinimą pinigais, o ne vien teisės pažeidimo pripažinimą, kaip satisfakciją. Teisėjų kolegija nurodė, jog grąžinus nagrinėti iš naujo pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, būtų pagrįsta panaikinti teismo sprendimo dalį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme ir šį pareiškėjų reikalavimą.

34. Atsižvelgusi į tai, kad didžioji dalis pareiškėjų reikalavimų grąžinama nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija šiame etape nesprendė pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

V. 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs administracinę bylą, 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjų A. K. ir M. K. skundą atmetė.

36. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad Utenos apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-122-1093/2020 konstatavo, jog pareiškėjų atžvilgiu buvo pažeista ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta garantija pirmumo teise įgyti žemės sklypą už tą kainą, už kurią jis buvo parduodamas ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, kadangi pareiškėjai nebuvo tinkamai informuoti (t. y. raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku) apie žemės sklypo savininko sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, dėl ko jie negalėjo realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti gretimą žemės sklypą. Pažymėjo, kad šiuo atveju neteisėti NŽT veiksmai dėl neįvykdymo ŽŪPŽĮĮ nuostatų yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovas neįgyvendino teisės aktais jam nustatytos pareigos informuoti pareiškėjus apie parduodamą su jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, taip pažeidžiant jų pirmumo teisę.

37. Teismas, įvertinęs pareiškėjų ir atsakovo pateiktus papildomus paaiškinimus ir įrodymus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjai nebuvo nuoseklūs ir jų pozicija nebuvo aiški, ar jie patys įrengė kelią, ar tas kelias buvo įrengtas seniau, šiuo metu jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus anksčiau valdžiusio asmens. Ginčo sklype buvęs kelias, kuriuo naudojosi ir pareiškėjai, buvo įrengtas neoficialiai, neatlikus kadastrinių matavimų, preliminariai palei sklypo ribą. Tiksli sklypų riba buvo nustatyta tik naujam ginčo sklypo savininkui atlikus kadastrinius matavimus. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų ginčiję naujojo ginčo sklypo savininko iniciatyva atliktus matavimus. Pareiškėjai minėtu keliu naudojosi taip pat pagal neoficialų susitarimą (neprieštaravimą) su ankstesniais ginčo sklypo savininkais.

38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų nurodytos kelio įrengimo išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovų neteisėtais veiksmais.

39. Teismas nustatė, kad pareiškėjai tiesiogiai iš žemės sklypo pardavėjo sužinojo apie jo ketinimus perleisti žemės sklypą, todėl, jeigu pareiškėjus būtų rimtai dominęs žemės sklypo įsigijimas, jie turėjo tokią galimybę. Teismas nei šioje byloje, nei civilinėje byloje nenustatė aplinkybės, kad NŽT darbuotojai būtų siekę sąmoningai suklaidinti pareiškėjus, kad jie neturėtų galimybės įsigyti gretimo žemės sklypo. Taigi, pareiškėjo išgyvenimus pripažino abstrakčiais ir tokiais, jog teisių pažeidimo, negavus tiesioginio raštiško pranešimo apie parduodamą gretimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

VI. 40. Pareiškėjai A. K. ir M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

41. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė teisės normas bei teismų suformuotą praktiką, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

42. Pareiškėjai teigia, kad grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo byloje buvo pateikti papildomi įrodymai, aiškiai detalizuojantys duomenis apie aktualius ginčui žemės sklypus. Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino ir patvirtino, kad būtent pareiškėjui priklausančiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas, kuriuo naudojosi abiejų gretimų sklypų savininkai, buvo ieškovo žemės sklype, o naudojosi juo visi, nes servitutas yra viešas. Po atliktų tikslių kadastrinių matavimų, dalis ginčo kelio atsidūrė G. R. priklausančio sklypo teritorijoje, todėl ginčo keliui atsidūrus kitame sklype, atitinkamai tokie patys sprendimai turėjo būti priimti G. R. priklausančio sklypo atžvilgiu.

43. Pareiškėjai nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp NŽT darbuotojo neteisėtų veiksmų, kuriais buvo užkirstas kelias pareiškėjams įgyti ginčo sklypą ir šie neteisėti veiksmai buvo priežastis ir pretekstas, nulėmusi įvykių seką bei pareiškėjų nuostolių atsiradimą. Pareiškėjai pažymi, kad jeigu teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjų veikimas civilinėje byloje buvo neprotingas ir nerūpestingas, jog lėmė civilinėje byloje jų teisės pripažinimą iš esmės, tačiau atsisakymą ją ginti praleidus ieškinio senaties terminą, reikalaujamas žalos atlyginimo dydis turėtų būti proporcingai mažinamas. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas, turėdamas pareigą pranešti apie parduodamą gretimą sklypą, savo pareigos neįvykdė, todėl šiuo atveju turėtų būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

44. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

45. Tarnyba atsiliepime nurodo, kad NŽT Molėtų skyrius žemės sklypo pardavimą vykdė teisės aktų nustatyta tvarka, išsiuntė gretimų žemės sklypų savininkams pranešimus. Pranešimai apie parduodamą žemės sklypą taip pat buvo skelbiami NŽT oficialiajame tinklalapyje. Nepareiškus pageidavimo pirkti gretimų žemės sklypų savininkams, leidimas buvo išduotas pasirinktam pirkėjui parduoti.

46. Atsakovas pažymi, kad tai atvejais, kai asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, įtvirtinančiomis teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Pareiškėjai byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas (įskaitant ir kelio išlaidas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII. 47. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjai sieja su NŽT tarnautojų, kaip teigiama, neteisėtomis veikomis, atlyginimo.

48. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė nenustatęs būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

49. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjai, grįsdami savo apeliacinio skundo reikalavimą, teigia pirmosios instancijos teismą, netinkamai įvertinusį byloje pateiktus įrodymus, padarius nepagrįstas išvadas dėl jų reikalavimo pagrįstumo.

50. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma primintina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; ir kt.).

51. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti minėtų būtinų viešosios atsakomybės sąlygų buvimą tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui / asmenims, nagrinėjamu atveju – pareiškėjams.

52. Pareiškėjai 4981,19 Eur turtinės žalos, kurią sudaro kelio įrengimo išlaidos, kaip matyti iš jų skundo pagrindo ir paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje, atsiradimą sieja su NŽT tarnautojų veikomis, dėl kurių jie neteko galimybės naudotis keliu (jo dalimi) ir buvo priversti įsirengti naują: NŽT tarnautojo nebuvę tinkamai informuoti apie besiribojančio su jiems priklausančiais žemės sklypais žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą, negalėjo realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti šį žemės sklypą. Vienintelis privažiavimo kelias link trijų iš pareiškėjams priklausančių penkių žemės sklypų, t. y. žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paprastu, pareiškėjų prižiūrimu, jų reikmėms skirtu keliuku palei žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribą. Įgijęs ginčo žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naujasis savininkas, atlikęs kadastrinius matavimus, kurie NŽT buvo neteisėtai patvirtinti, pagal kuriuos sklypų riba buvo perkelta taip, jog pareiškėjo naudoto kelio dalis atsidūrė naujojo savininko žinioje, perkasė kelią ir įrengė užtvarą taip, kad pareiškėjai keliu naudotis nebegalėjo ir turėjo įsirengti naują kelio atkarpą.

53. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjų nurodyta turtinė žala, kurią sudaro kelio įrengimo išlaidos, priežastiniu ryšiu yra susijusi su NŽT neteisėtais veiksmais: visų pirma pažymėtina, Utenos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-122-1093/2020 konstatuota ne tik aplinkybė, jog pareiškėjai, pažeidžiant ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, NŽT nebuvo tinkamai informuoti apie žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko sprendimą jį parduoti ir negalėję realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti minėtą žemės sklypą, bet ir aplinkybė, kad, teisę įsigyti žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) galėję realizuoti pareikšdami ieškinį dėl teisių pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį perkėlimo, jos (šios teisės) neteko praleidę ieškinio senatį, jų ieškinys netenkintas būtent dėl šios priežasties; pareiškėjų skundo teiginiai dėl NŽT veiksmų, kuriuos pareiškėjai nurodo esant neteisėtais, t. y.

žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų patvirtinimas, yra abstraktūs ir nepatvirtinti jokiais įrodymais: pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, apart teiginių apie būtinybę ir NŽT pareigą administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinat pastarojo kadastrinius duomenis, nėra nurodyta nei tokius teiginius patvirtinančių teisės aktų nuostatų, nei faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pareiškėjai taip pat iš esmės niekaip nepaaiškino, kodėl neginčijo NŽT aktų, susijusių su 2018 m. vykdytais žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) matavimais, tvirtinimu, kodėl nebandė tartis su šio žemės sklypo, į kurį, kaip pasirodė po atliktų matavimų, patenka dalis pareiškėjų naudoto kelio, savininku dėl tolimesnio kelio naudojimo; pareiškėjų paaiškinimai apie kelio, kurios dalis yra žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengimą, t. y. kas, kada ir kokiu pagrindu jį įrengė, t. y. ar jie, ar jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus anksčiau valdžiusio asmens, nėra nuoseklūs, nėra nurodyti ir byloje pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kad aktų, kuriais žemė buvo perleista privatiems asmenims, priėmimo metu buvo numatytas kelias, kurios dalis, patikslinus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus, patenka į šį sklypą, t. y. kad šis kelias (jo dalis) nepateko į sklypus, ir šiuo metu valdomus pareiškėjų.

54. Taip pat nepagrįsti dalis apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas jų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo: dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumento, kad teisinėje valstybėje negali būti toleruojama situacija, kad valstybės pavestas funkcijas turinčiam atlikti asmeniui sąmoningai neatlikus savo pareigų, pareiškėjai, net teismui pripažinus šio asmens veiką, negavo jokios satisfakcijos, pažymėtina, kaip jau konstatavo pirmosios instancijos teismas nei civilinėje byloje, nei administracinėje byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad NŽT tarnautojas būtų siekęs sąmoningai suklaidinti pareiškėjus, kad jie neturėtų galimybės įsigyti gretimo žemės sklypo; NŽT tarnautojo padarytas pažeidimas dėl pareiškėjų tiesioginio neinformavimo raštu apie parduodamą gretimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, taip pažeidžiant jų pirmumo teisę, objektyviai galėjo būti ištaisytas pareiškėjams savalaikiai pareiškiant ieškinį teisme dėl pirkėjo teisių perkėlimo.

55. Tačiau teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pareiškėjų apeliaciniame skunde argumentais dėl kitų aplinkybių, susijusių patirtų išgyvenimų, nepatogumų, kuriuos jie įvertino prašoma priteisti lėšų suma, priežastimis netinkamo vertinimo: nors pareiškėjų pateikto skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindas nėra itin konkretus, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir jų paaiškinimus teismo posėdyje, konstatavo, kad neturtinę žalą pareiškėjai kildina ir iš to, kad jiems, ginant savo teises, teko kreiptis į teismą, taip pat iš to, kad jie nusivylė valstybės tarnautojų darbu, patyrė papildomų sunkumų bendraudami su kaimynu ir vykdydami žemės ūkio veiklą, įrengdami naują privažiavimo kelią.

56. Byloje pateiktų įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad pašalinti NŽT tarnautojo padaryto pažeidimo dėl pareiškėjų tiesioginio neinformavimo raštu apie parduodamą gretimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pasekmes, pareiškėjai galėjo iš esmės tik inicijuodami teisminį procesą dėl pirkėjo teisių perkėlimo, kas jau savaime objektyviai kelia nepatogumus, tam tikrus išgyvenimus, kuriame (teisminiame procese) reikalavimai yra reiškiami sutarties šalims, šiuo atveju – buvusiems ir esamiems gretimo sklypo savininkams, dėl ko pareiškėjų paaiškinimai dėl atsiradusių sunkumų bendraujant su šiais asmenims nėra nepagrįsti, nereikšmingi ar pan., dėl ko išvada, kad pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nėra pagrįsta.

57. Tačiau kartu pažymėtina, kad ši ginčo dalis šiuo metu negali būti išspręsta apeliacinės instancijos teisme ir byla šioje dalyje grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 146 str. 1 d.): pažeidimo padarymo galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio dalis nustatė, kad valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Šiuo metu nuostatos dėl valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos teisės reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo ją (jos dalį) atlyginti yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnyje.

58. Kadangi skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimo atveju turės būti išspręstas klausimas dėl NŽT tarnautojo padarytos žalos (jos dalies) atlyginimo, šis asmuo turėtų būti įtrauktas į šią administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 46 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. K. ir M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų A. K. ir M. K. reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Milda Vainienė