2016-01-06 Nr. AB-545-3-61-3-04722-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-41-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04722-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamentas (toliau – ir pareiškėjai) 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) įpareigoti valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą (toliau – ir atsakovas) atsakyti į pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 3 d. paštu ir elektroniniu paštu atsakovui išsiųstą skundą, kuriuo pareiškėjas prašė jo vardu įregistruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone (toliau – ir nekilnojamojo turto objektas), išduoti nekilnojamojo turto objekto nuosavybės registracijos pažymėjimą ir iki 2015 m. rugpjūčio 22 d. atsiprašyti už VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pareiškėjui padarytą itin didelę moralinę ir materialinę žalą; 2) panaikinti nekilnojamojo turto objekto registraciją K. B. vardu ir įregistruoti nekilnojamojo turto objektą pareiškėjo J. B. vardu. Pareiškėjai skunde teismo taip pat prašė areštuoti nekilnojamojo turto objektą (270 443,00 Lt sumai) ir visą kitą K. B. turtą nuostoliams atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartimi priimta pareiškėjų skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 3 d. paštu ir elektroniniu paštu išsiųstą skundą dėl nekilnojamojo turto objekto registracijos.

2015 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas atsakovo atsiliepimas į pareiškėjų skundą ir su ginču susijusi medžiaga. Atsakovas teismui pateikė pareiškėjams adresuotą 2015 m. spalio 19 d. raštą, kuriuo atsakovas atsisakė nagrinėti skundą dėl nekilnojamojo turto objekto registracijos.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjams išaiškintina teisė patikslinti skundą, papildomai reiškiant reikalavimus dėl atsakovo 2015 m. spalio 19 d. rašto panaikinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjų J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 14 d. (pagal pašto antspaudą ant voko) pareiškėjai pateikė teismui skundo patikslinimą, kuriame nei skundo dalykas, nei skundo pagrindas nėra tikslinamas ar keičiamas, pareiškėjai reiškia tik procesinio pobūdžio prašymus, t. y.: 1) išreikalauti iš Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) visus dokumentus, susijusius su nekilnojamojo turto objektu, taip pat ir VMI 2002 m. vasario 11 d. pažymą Nr. 18-02-V-1; 2) išreikalauti iš atsakovo dokumentus, susijusius su nekilnojamojo turto objekto registracija; 3) išreikalauti iš Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 34-660/2004; 4) išreikalauti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamąją bylą Nr. 68-1-00115-03. Aktyvaus teismo principas įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti renkant įrodymus, tačiau įrodinėjimas turi apsiriboti tik reikšmingų bylai aplinkybių nustatymu. Taigi teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų skundo dalyką (pareiškėjų reiškiamą byloje reikalavimą), netenkino pareiškėjų prašymo dėl dokumentų ir bylų išreikalavimo.

Pareiškėjai taip pat prašė skubiai areštuoti nekilnojamojo turto objektą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato galimybės taikyti turto areštą, pareiškėjų prašymas areštuoti nekilnojamojo turto objektą netenkintas.

Papildomai pareiškėjai prašė teismo uždrausti atsakovui atlikti bet kokius nekilnojamojo turto objekto registracijos veiksmus. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjai skunde nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių šios užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos buvimo faktą, todėl pareiškėjų prašymas uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto objekto registracija, netenkintas.

Pagal ABTĮ 10 straipsnį, teismas turi padėti asmenims įgyvendinti jų procesines teises, todėl pareiškėjams išaiškinta, kad teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjų nurodyto skundo dalyko ribose. Nagrinėjamu atveju skundo dalyku yra reikalavimas įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 3 d. paštu ir elektroniniu paštu išsiųstą skundą dėl nekilnojamojo turto objekto registracijos. Kaip matyti iš atsakovo su atsiliepimu į skundą pateiktų dokumentų, šis pareiškėjų reikalavimas šiuo metu jau yra įvykdytas. Pagal ABTĮ 81 straipsnį, teismas privalo aktyviai dalyvauti, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes. Vis dėlto, dispozityvumo ir rungimosi administraciniame procese principai draudžia teismui pačiam spręsti dėl skundo dalyko, todėl patikslinti skundą ir nurodyti konkretų skundo dalyką turi pareiškėjas.

III. Pareiškėjai J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamentas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį ir įpareigoti teismą išreikalauti įrodymus, areštuoti žemę ir statinį.

Pareiškėjų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pateiktais įrodymais. Mano, kad, vadovaujantis ABTĮ 199 ir 57 straipsniais, yra būtina išreikalauti įrodymus. Teisėja elgėsi šališkai, atsakovo naudai, neleisdama pareiškėjui apsiginti, įrodyti, kad jis žemės ir sandėlių nepardavė. Teismas privalo išreikalauti iš atsakovo turto pardavimo dokumentus, taip pat Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 34-660/2004, kadangi joje yra korupcijos požymių. Išreikalauti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamąją bylą Nr. 68-1-00115-03 taip pat reikalinga, kadangi iš jos matyti dokumentų klastojimo faktai. Nesutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu nebuvo tenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. uždrausti atsakovui atlikti bet kokius nekilnojamojo turto objekto registracijos veiksmus, areštuojant dvigubą arkinį statinį ir 0,53 ha žemės sklypą.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Pažymi, kad pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, ABTĮ nenumato taikyti tokią reikalavimo užtikrinimo priemonę kaip turto areštas.

Pareiškėjai 2015 m. gruodžio 16 d. pateikė atskirojo skundo papildymą, kuriame nurodo, jog nebeprašo išreikalauti Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 34-660/2004, taip pat nesutinka su VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo įtraukimu į bylą ir prašo pripažinti klaidingu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. lydraščio sprendimą, savavališkai išsiųstą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo ir netaikė jų prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių bei atsisakė išreikalauti pareiškėjų prašomus įrodymus.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje įvardintos galimos reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšys – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius nekilnojamojo turto objekto registracijos veiksmus, t. y. prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Kaip ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs savo nuoseklioje praktikoje, taikant ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti konkrečiai nurodyta, kokius veiksmus, kurių atlikimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų negalimu, draudžiama atlikti ir neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų, negu yra būtina šio straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Priešingu atveju būtų pažeisti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo principai (žr., pvz., 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjai skunde nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių reikalavimo užtikrinimo priemonių (uždrausti atsakovui atlikti bet kokius nekilnojamojo turto objekto registracijos veiksmus) taikymo sąlygos buvimo faktą. Be to, pareiškėjai šiuo atveju nepagrindė, kaip ir kokiu būdu netaikius jų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą atsakyti į pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 3 d. paštu ir elektroniniu paštu išsiųstą skundą dėl nekilnojamojo turto objekto registracijos (I t. b. l. 21–22), tačiau pati nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, registracija nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to vertintina, jog pareiškėjai, prašydami taikyti tokią reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždrausti atsakovui atlikti bet kokius nekilnojamojo turto objekto registracijos veiksmus), reiškia reikalavimą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais. Pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas baigtinis reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių sąrašas, o tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kaip turto arešto taikymas, nėra numatyta, dėl to pareiškėjų prašymas areštuoti nekilnojamojo turto objektą pagrįstai netenkintas.

Pareiškėjai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi tuo aspektu, jog teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti pareiškėjų prašomus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjęs, jog įrodinėjimas turi apsiriboti tik reikšmingų bylai aplinkybių nustatymu, atsižvelgdamas į pareiškėjų skundo dalyką (pareiškėjų reiškiamą byloje reikalavimą), netenkino pareiškėjų prašymo dėl dokumentų ir bylų išreikalavimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog visais atvejais, spręsdamas, ar rinkti kokius nors įrodymus, teismas turi atsižvelgti į tai, kokias aplinkybes šie įrodymai galėtų patvirtinti, ar šios aplinkybės teisiškai reikšmingos byloje, ar jos pagrindžiamos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. privalu laikytis įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų. Tai patvirtina ir nuosekli teismų praktika. Pavyzdžiui, pasisakydamas dėl netenkinto proceso šalies prašymo apklausti liudytoją turinio, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad teismui negali būti reiškiami abstraktūs reikalavimai išreikalauti tam tikrus įrodymus, prašyme turi būti nurodyta, kokias reikšmingas bylai aplinkybes tais įrodymais siekiama pagrįsti. Teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas tenkindamas ar atmesdamas prašymą dėl įrodymų išreikalavimo turi teisę spręsti įrodymų liečiamumo klausimą, t. y., ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui (žr., pvz., 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2742/2011).

ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje teismas šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog pareiškėjų prašomi išreikalauti įrodymai bylos nagrinėjimui nėra reikšmingi. Tai, ar proceso šalių pateikti į bylą dokumentai ir duomenys yra pakankami visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, sprendžia bylą iš esmės nagrinėjantis teismas (ABTĮ 57, 81 str.). Administracinė byla pirmosios instancijos teisme neišnagrinėta. Proceso šalys, tarp jų pareiškėjai, turi teisę teikti pirmosios instancijos teismui papildomus įrodymus ir prašymus dėl įrodymų prijungimo ar išreikalavimo, tačiau tai, ar byloje esanti medžiaga buvo pakankama visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, apeliacinės instancijos teismas gali vertinti tik tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės, pagrįstumą bei teisėtumą. Šiuo atveju byla iš esmės neišnagrinėta ir visi su įrodymų teikimu bei prijungimu prie bylos susiję klausimai gali būti sprendžiami pirmosios instancijos teisme. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose bylose (žr., pvz., 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-42/2009). Taigi pareiškėjų prašymo įpareigoti pirmosios instancijos teismą išreikalauti jų prašomus įrodymus nėra pagrindo.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, be kita ko, skelbia, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Šis principas perkeltas ir į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2, 3 bei 5 straipsnius bei ABTĮ 7 straipsnį, kuris įtvirtina pagrindines teisėjų ir teismų nepriklausomumo administracinėse bylose nuostatas.

Nors pareiškėjai nurodo, kad bylos nagrinėjimo paruošiamuosius veiksmus atliekanti teisėja buvo šališka, šis argumentas yra grindžiamas tik subjektyviu pareiškėjų vertinimu, susiformavusiu netenkinus jų procesinio prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, todėl šis jų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ suteikia teisę proceso šalims teikti įrodymus ir kelti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, jei šalys jų negali gauti ir pateikti teismui pačios, tiek pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, tiek nagrinėjant bylą teisme (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) (ABTĮ 53 str., 68 str. 1 d. 4 p., 82 str. 6 d.), t. y. jokių šios teisės apribojimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenustatyta. Taigi papildomų įrodymų išreikalavimo klausimas gali kilti ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo (ABTĮ 149 str. 2 d.). Pareiškėjų atskirasis skundas buvo paduotas laiku, dėl to buvo priimtas nagrinėti. Tačiau tokio procesinio dokumento kaip atskirojo skundo papildymas, kuriame reiškiami atskirajame skunde neišdėstyti reikalavimai ir argumentai, ABTĮ nėra numatyta, dėl to teisėjų kolegija nepasisakys dėl pareiškėjo po atskirojo skundo padavimo pateiktame dokumente išdėstytų argumentų ir prašymų.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir prašymą dėl įrodymų išreikalavimo atmesti, todėl pareiškėjų atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan