912c2811-bc35-40ff-a73e-a4ecad2d7554 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1216-739/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01561-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15; 1.15.2.3.2; 1.21.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. R. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriui, irn u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-7) praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI), priteisti 6 000,00 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI kamerose, atlyginimÄ . Skunde nurodė, jog Å iaulių TI buvo laikomas periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2014-04-10 iki 2014-09-30. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jo laikymo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo užtikrinta ploto normos, tenkančios vienam asmeniui, reikalavimas, dėl to pareiÅ¡kėjui tekdavo bÅ«ti perpildytoje kameroje.

Paaiškino, jog ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, t. y. 3,6 kv. m. prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui, be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, minimalus gyvenamasis plotas vienam suimtajam arba nuteistajam turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m. Taip pat nurodė, kad Šiaulių TI kamerose nėra užtikrintas natūralus apšvietimas, tai labai kenkia regėjimui, be to kamerose buvo drėgna, tamsu, šalta.

Atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu iÅ¡ Å iaulių TI, asmens ar jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, paaiÅ¡kino, kad esant žemai oro temperatÅ«rai, asmuo yra verčiamas nusirengti virÅ¡utinius drabužius, daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes, tokiu bÅ«du yra žeminamas jo orumas, be to, atliekant asmens apžiÅ«rÄ jis yra filmuojamas, tai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 8 straipsnį. Teigė, jog per parÄ suteikiamas 1 val. trukmės pasivaikščiojimas prieÅ¡tarauja Europos Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Dėl nurodytų laikymo sÄ lygų Å iaulių TI pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sutrikimus, emocinę depresijÄ , orumo pažeminimÄ , galimybių bendrauti sumažėjimÄ , kuriuos praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ priteisiant pinigais.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta ABTÄ® nustatyta tvarka, teismo Å¡aukimu (b. l. 76). Å iaulių TI atsiliepimu prašė bylÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 72).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių TI, atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 64-72) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime atsakovas paaiÅ¡kino, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-04-04 iki 2014-09-17 kameroje Nr. 13 kartu su 2-7 asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis plotas svyravo nuo 1,98 kv. m. iki 5,29 kv. m., todėl atsakovas pripažįsta, kad vienam asmeniui teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma.

Å iaulių TI atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).PaaiÅ¡kino, kad 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems Tardymo izoliatoriams. Higienos normos HN 76:2010 2 punkte įtvirtinta analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ , t. y. veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Pažymėjo, kad mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.).

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso (pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä ) negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga už nustatomus Å¡ių reikalavimų pažeidimus. Å iaulių TI kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Nurodė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam yra sudarytos sÄ lygos (esant poreikiui, iÅ¡duodamas valymo inventorius). Esant nurodytoms aplinkybėms, Å iaulių TI mano, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl kamerų vėdinimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Nenustačius Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. Taip pat paaiÅ¡kino, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Atsakovas pažymėjo, kad administracinio pastato patalpos vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus bei duris, todėl iÅ¡matuota jutiminė oro temperatÅ«ra neparodo tikslios jutiminės temperatÅ«ros patalpoje. Teigė, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡alčio, purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Taip pat paaiÅ¡kino, kad Å iaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo/paskirstymo patalpose yra vaizdo kamera, kuri fiksuoja daiktų ir bagažo saugumo kontrolės prietaiso (introskopo) darbÄ .

Minėtieji įraÅ¡ai yra saugojami 7 dienas. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis pusnuogis priėmimo/paskirstymo patalpose buvo filmuojamas yra nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys byloje surinktai medžiagai, dėl to negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.Taip pat paaiÅ¡kino, kad Å iaulių TI ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Teigė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, tokios pat trukmės pasivaikščiojimÄ nustato ir Å iaulių TI direktoriaus 2010-08-16 įsakymas.Atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius Å iaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. (12-19 b. l.). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo M. R. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimo.Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; kt.).Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta ir nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Remdamasis EŽTT praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Konvencija (žr. EŽTT sprendimÄ byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , sprendimÄ byloje Van der Ven prieÅ¡ Nyderlandų Karalystę). Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Dėl pareiÅ¡kėjui tekusio kameros ploto normosPareiÅ¡kėjas M. R. kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m. kameros ploto pažeidimÄ ir dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius nepatogumus, įskaitant judėjimo suvaržymus. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog buvo pažeista jo teisė į minimalų kalinimo ploto imperatyvÄ , t. y. 4 kv. m. vienam asmeniui reikalavimÄ , kaip numato EŽTT.Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .Kiek tai susiję su reikalavimu pagrįsti, kad buvo laikomasi Ä®sakyme numatyto reguliavimo, pastebėtina, jog, remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr.

EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Atitinkamai, Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.EŽTT taip pat formuoja praktikÄ , jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Pastebėtina, jog EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Kita vertus, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. IÅ¡ byloje pateiktos Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-07-03 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. R.“ matoma, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2014-04-04 iki 2014-09-17 (toliau – ir ginčo laikotarpis), t. y. nuo 2014-04-04 iki 2014-05-29 ir nuo 2014-06-03 iki 2014-09-17 kameroje Nr. 13, kurios plotas 15,88 kv. m. (30-33 b. l.).

Pateiktoje pažymoje atsakovas taip pat nurodė kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių, buvusį nuo 7 val. 30 min. ir 19 val. 30 min. Vadovaujantis minėtosios pažymos duomenis, iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas 155 dienas, iÅ¡ kurių 19 parų ploto norma svyravo nuo 3,97 kv. m. iki 5, 29 kv. m. tomis paromis, kai kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų; likusias 136 paras – nuo 1,99 kv. m. iki 3,18 kv. m., kai kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma nuo 5 iki 8 asmenų.Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu Å iaulių TI pareiÅ¡kėjas 136 paras buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų nustatytÄ minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, normÄ .

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl judėjimo galimybių sumažėjimo yra glaudžiai susiję su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertinami kaip Å¡io pažeidimo dalis. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, konstatuojama, kad nurodytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, o Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI kamerosePareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinę žalÄ jis patyrė dėl to, kad Å iaulių TI kamerose nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, kamerose buvo drėgna, tamsu, Å¡alta.

Gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimus nustato Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Higienos normos HN 76:2010 22 punktas numato, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Tuo tarpu dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Atsakovo pateiktoje 2015-07-08 pažymoje Nr. 62/08-739 nurodyta, kad kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotÄ , yra du Å¡viestuvai, kuriuose įstatytos dvi-keturios dienos Å¡viesos lempos (lium 36W/840 613) ir dirbtinė naktinė Å¡viesa (kaitrinė lemputė 25 W).

Taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai. Vadovaujantis Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014-06-17 atlikto patikrinimo duomenimis, tikrintose Šiaulių TI kamerose, tame tarpe ir kameroje Nr. 13, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, išmatuota nuo 192 lx iki 248 lx dirbtinė apšvieta (norma 200 lx). Iš pateiktų duomenų matyti, kad dirbtinė apšvieta ginčo laikotarpiu atitiko Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas numato, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos normos HN 76:2010 (2010-03-30 redakcija) 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vadovaujantis atsakovo pateiktos 2015-07-08 pažymos Nr. 62/08-739 duomenimis, Å iaulių TI nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, todėl patalpose gali bÅ«ti per mažas judėjimo greitis ir /ar santykinės drėgmės lygis. Taip pat pažymėjo, kad pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas. (34-37 b. l.) Tai, kad Å iaulių TI kameros, tame tarpe ir kamera Nr. 13, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinama natÅ«raliu bÅ«du per langus patvirtina atsakovo pateiktame Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014-06-17 patikrinimo akte Nr. EP-239 užfiksuota informacija (44-47 b. l.).

Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė vėdinti kameros, taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant drėgmės patalpose. Pažymėtina, jog aptariamo klausimo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktÄ Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1758-575/2015; 2015 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1780-575/2015).

Minėtosios Higienos normos HN 76:2010 26 punktas taip pat nustato oro temperatūros (°C), santykinės drėgmės (%) bei oro judėjimo (m/s) reikalavimus šaltuoju ir šiltuoju periodu. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad Šiaulių TI visos patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų, todėl pati įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja (34 b. l.). Pažymėtina, kad pagal Šiaulių visuomenės sveikatos 2014-06-17 patikrinimo metu nustatytus rezultatus tikrintose kamerose, tame tarpe ir kameroje Nr. 13, oro temperatūra svyravo nuo 19,7 °C iki 22 °C ir tai atitiko Higienos normos HN 76:2010 26 punkte nustatytus šiltuoju periodu oro temperatūros reikalavimus (18–28 °C), bei nustatytos santykinės drėgmės 54,8-56,5 % reikalavimus, taikytinus šiltajam periodui (35–65 %).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡vardindamas galimai netinkamas jo laikymo sÄ lygas Å iaulių TI, tuo pasisakydamas, kad kameroje drėgna, tamsu, Å¡alta, Å¡ių laikymo sÄ lygų pažeidimų nedetalizavo, nepaaiÅ¡kino, kokiÄ Å¾alÄ tokios sÄ lygos sukėlė pareiÅ¡kėjui. Teismas, įvertinęs byloje atsakovo pateiktus asmens sveikatos istorijos duomenis, sprendžia, jog sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti pareiÅ¡kėjo nurodytos laikymo sÄ lygos, nenustatė. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Å iaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos Å iaulių TI, nenustatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimo.

Dėl atvykstančių/iÅ¡vykstančių asmenų paskirstymo patalpųPareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, asmens ar daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis: Å¡alta, purvina, daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes, o kalinamieji, esant žemai oro temperatÅ«rai, verčiami nusirengti, be to jie yra filmuojami.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) (ginčo laikotarpiu galiojo 2012-03-13 įsakymu Nr. V-92 Instrukcijos redakcija) 144 punktas numatė, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant).

JÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Instrukcijos 145.1 punktas nustatė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai nustatė visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje, atliekant minėtame punkte nurodytus veiksmus. PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens ir jo daiktų apžiÅ«ras tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, taip pat jo teiginiai dėl Å¡alčio, purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, be to, pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 užfiksuoti duomenys, pagal kuriuos išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos (59-62 b. l.). Paminėto patikrinimo metu jokių esminių paminėto teisinio reglamentavimo dėl patalpų būklės pažeidimų, tame tarpe per žemos oro temperatūros ar per didelės drėgmės, neužfiksuota. Be to, asmens krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala.

Teismas taip pat pastebi, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI buvo pristatytas 2014-04-04, o paleistas 2014-09-17, atsižvelgiant į ginčo laikotarpį darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas Å¡iltuoju metų periodu.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigė, kad atliekant asmens kratÄ , asmuo yra filmuojamas, o tai pareiÅ¡kėjo teigimu, pažeidžia Konstitucijos 8 straipsnį. Atsakovas pateiktoje 2015-07-23 pažymoje Nr. 60/09-24354 „Dėl informacijos pateikimo“ neneigia, kad Å iaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo/paskirstymo patalpose yra vaizdo kamera, tačiau pagal atsakovo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus minėtoji vaizdo kamera fiksuoja daiktų ir bagažo saugumo kontrolės prietaiso (introskopo) „Rapiscan“ darbÄ .

Be to, minėtoje pažymoje paminėta, kad vaizdo įrašų saugojimo terminas yra 7 dienos; vėliau vaizdo įrašai automatiškai išsitrinami ir į elektronines laikmenas nėra įrašomi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, duomenų valdytojas privalo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie atvejus, kai automatiniu būdu ketinama tvarkyti ypatinguosius asmens duomenis.

IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad tokį praneÅ¡imÄ apie duomenų tvarkymÄ atsakovas 2006 m. kovo 17 d. yra pateikęs Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kuriame nurodė, kad yra renkami tardymo izoliatoriaus teritorijos, rėžiminio korpuso pirmojo aukÅ¡to koridoriaus ypatingieji duomenys, bei pažymėjo, jog tokių duomenų tvarkymo, atliekant vaizdo stebėjimÄ , tikslas yra užtikrinti tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevencijÄ , tyrimÄ ir nustatymÄ (40-41 b. l.).

Jei nurodyto vaizdo stebėjimas bÅ«tų neteisėtas ir nepagrįstas, valstybės įgaliota institucija bÅ«tų uždraudusi tokių duomenų rinkimÄ . IÅ¡ pateikto praneÅ¡imo apie duomenų tvarkymÄ , sprendžiama, kad atsakovas nesiekė vykdyti asmenų, kuriems atliekama asmens krata, stebėjimo, be to, iÅ¡ pateiktų paaiÅ¡kinimų, matyti, kad suimtieji ar sulaikytieji asmenys, kuriems atliekama krata, nepatenka į vaizdo kamera stebimos teritorijos laukÄ .Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad aptartos pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl teisės pasivaikščioti gryname orePareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl to, jog vienos valandos trukmės pasivaikščiojimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Taigi, minėtÄ jÄ nuostatÄ Ä¯tvirtina ir Å iaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“.Atkreiptinas dėmesys, jog Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) antrajame bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf (92)3, prieÅ¡ingai, nei tvirtina pareiÅ¡kėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o bÅ«tent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells).PareiÅ¡kėjas neneigia, jog teisė pasivaikščioti gryname ore nebuvo užtikrinta.

Be to, byloje nėra duomenų, jog gydytojai pareiÅ¡kėjÄ bÅ«tų pripažinę ligoniu ir jo atžvilgiu bÅ«tų iÅ¡davę iÅ¡vadÄ , lemiančiÄ ilgesnę pareiÅ¡kėjo pasivaikščiojimo gryname ore trukmę.Teismas neturi pagrindo abejoti, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å iaulių TI kamerose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tokios praktikos laikosi ir EŽTT savo sprendimuose (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsižvelgus į byloje nustatytas kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis intensyvumÄ (pažeidimas ilgiausiai truko iÅ¡ eilės 20 parų), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kuriuos teismas vertina kaip virÅ¡ijančius neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, žeminančius žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukeliančius dvasines kančias, bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jo nurodytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, kad dėl teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimo bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI administracijai skundų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų neteikė (b. l. 38), į teismÄ dėl galimai pažeistų savo teisių kreipėsi tik po aÅ¡tuonių mėnesių, kai iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI (b. l. 8).

PareiÅ¡kėjas jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2015-02-11 nutartis byloje Nr. A-550-575/2015, 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, 2015-06-12 nutartis byloje Nr. A-2045-520/2015 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 680 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 822,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Priteisti M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 680 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Dalia Pranckienė