2020-03-04 Nr. AB-5011-3-61-3-02723-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1634-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02723-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. (V. Š.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (V. Š.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis: trūko ploto (kameroje Nr. 402 buvo laikoma 11 asmenų, todėl vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3 kv. m. ploto), kurį papildomai mažino kameroje esantys baldai, nebuvo pakankamai kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos ir kt. renginių, negalėjo sportuoti gryname ore, nebuvo suteikta teisė dirbti ir gauti atlygį, ventiliacija kamerose buvo nepakankama, trūko natūralios šviesos ir oro, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka reikalavimų (išėjus 10 žmonių pažaisti krepšinį nebelieka vietos pasivaikščioti kitiems nuteistiesiems). Pareiškėjas teigė, kad rūkymo vieta įrengta netinkamai, t. y. neatitverta nuo šalčio, sniego, lietaus, įrengta šalia taksofonų, viešoje vietoje lauke, rūkymo vietos, anot pareiškėjo, turėtų būti įrengtos kiekviename aukšte. Pareiškėjas paaiškino, kad priešais kamerą Nr. 401 sanitariniame mazge nėra įrengtų klozetų, įrengtos tik geležinės tupėjimo vietos, tualeto kabinos labai mažos, ne visuose bakeliuose veikia vandens nuleidimo sistema, todėl jautėsi nemalonus kvapas, dušai neatskirti atskiromis kabinomis, kartais duše prausdavosi po kelis asmenis, todėl nuteistieji vieni kitus galėjo stebėti ir tyčiotis, dėl ant langų uždėtų grotų nepateko natūrali dienos šviesa, grotos trukdė vėdinti patalpas, kameroje Nr. 402 sulaužytos apšvietimo lempos ir ventiliacinė anga sienoje, nesudarytos sąlygos vėdinti ar išpurtyti patalynę, dėl ko patalpose yra prisikaupę dulkių. Pareiškėjas teigė, jog Vilniaus PN įrengti 2 taksofonai, prie kurių nuolat susidarydavo didelė eilė, grūstis, todėl neturėjo galimybės ramiai pakalbėti su artimaisiais, pokalbių klausomasi. Pareiškėjas taip pat teigė, kad atvykęs į pataisos įstaigą, buvo patalpintas į karantino patalpą, kurioje trūko vietos, teritorija pasivaikščiojimui labai maža, bibliotekoje nebuvo reikiamų teisės aktų, todėl negalėjo tinkamai su jais susipažinti ir ginti savo teises, pareigūnų, laikomų kitame sektoriuje, sąlygos buvo daug geresnės už jo (geresnis maisto davinys, ilgesnis sporto ir pasivaikščiojimo laikas), todėl jautėsi diskriminuojamas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl minėtų laikymo sąlygų patyrė fizinių skausmų, neigiamų išgyvenimų, patyčių, jautėsi kankinamas, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, sumažėjo bendravimo galimybės.

4. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 18 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-124 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ pareiškėjas iš karantino gyvenamosios patalpos buvo perkeltas į 7-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 402 (plotas 34,46 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų). Vienam nuteistajam tenka apie 3,13 kv. m ploto. Karantino patalpos (laikino laikymo gyvenamosios patalpos) Nr. 108 plotas 14,39 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m. ploto. Karantino patalpos Nr. 109 plotas 19,78 kv. m, joje įrengtos 3 dviaukštės lovos, t. y. 6 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m ploto. Atsakovo atstovas nurodė, kad neturi galimybės nustatyti, kiek asmenų ginčo laikotarpiu gyveno karantino patalpose, nes tokie duomenys Vilniaus PN nekaupiami.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad kiekviename 1-ojo gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui, kiekviename sanitariniame mazge įrengta po 5 tualeto vietas, 4 pisuarus, 4 kriaukles bei 3 prausyklas ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai įtvirtina, kad sanitariniuose mazguose gali būti įrengti tiek sėdimi, tiek tupimi klozetai. Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose įrengti ne sėdimi, o tupimi tualetai. Teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti pertvaras dušinėse. Atsakovo atstovas teigė, kad Vilniaus PN 1-ame gyvenamajame korpuse įrengta dušinė atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus PN sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje nepertraukiamai. Šalia 1-o gyvenamojo korpuso taksofonų yra įrengtas stacionarus priežiūros postas, kuriame nuolatos budi pareigūnas, atsakingas už kontrolę. Teisės aktai nenustato jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui. Vilniaus PN yra sudaryta galimybė užsiimti sportine veikla (lankyti salę su sporto inventoriumi, mankštintis lauke), direktoriaus nustatytu laiku ir vietoje naudotis asmeniniais kompiuteriais, biblioteka, kiekviename nuteistųjų būryje įrengti poilsio kambariai, kuriuose sudaryta galimybė žiūrėti televizorių, dalyvauti nuolat organizuojamuose kultūriniuose, dvasiniuose ar sporto renginiuose, mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ar baigti mokslus bendrojo ir vidurinio lavinimo mokykloje ir t. t. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuteistieji savo laisvalaikį organizuoja patys.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad dėl riboto darbo vietų skaičiaus ir didelio norinčiųjų dirbti kiekio, kiekviena kandidatūra į laisvą darbo vietą apsvarstoma Vilniaus PN Drausmės komisijoje. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, jų plotas nereglamentuojamas, Vilniaus PN niekada nesusidaro tokių situacijų, kai visi nuteistieji į kiemelį išeitų pasivaikščioti vienu metu, todėl vietos pasivaikščioti yra pakankamai. Vilniaus PN lauko, skirto nuteistųjų pasivaikščiojimams, teritorijoje, įrengta speciali vieta rūkyti, o už rūkymą ne tam skirtose vietose nuteistieji baudžiami.

9. Atsakovo atstovas teigė, kad Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose užtikrinamas natūralus, o taip pat dieninis ir naktinis patalpų apšvietimas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolat atliekami remonto darbai. Pastato langai iš lauko pusės apsaugoti grotomis, tačiau tai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo V. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1, 111.2 punktus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl bendro kameros ploto apskaičiavimo bei nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas šiose Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: Nr. 402, kurios plotas 34,46 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, karantino patalpoje Nr. 108, kurios plotas 14,39 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, karantino patalpoje Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos. Nors atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiškėju paminėtose kamerose, teismas darė išvadą, jog net ir darant prielaidą, kad buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, pateikti duomenys rodo, jog vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nei vienoje iš paminėtų kamerų ir gyvenamųjų patalpų nebūtų buvę pažeisti. Atsižvelgęs į tai, kad minėtose patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą.

12. Teismas aptarė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) ir nustatė, kad šiuose teisė aktuose nėra reglamentuoti dušo patalpų įrengimo reikalavimai. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN dalis dušų yra atskirti pertvaromis bei darė išvadą, jog nėra sąlygų, sudarančių pagrindą kontatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą bei neturtinės žalos padarymo faktą.

13. Teismas nustatė, jog pagal Eksploatavimo taisyklių bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.6 punkto nuostatas tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

14. Teismas vadovavosi Eksploatavimo taisyklių 11.5, 11.8, 16.9 punktais, atsakovo atstovo paaiškinimais, kad visose gyvenamosiose patalpose yra įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų apšvietimą, taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėl natūralios šviesos bei ventiliacijos su skundais nesikreipė ir nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

15. Teismas analizavo Eksploatavimo taisyklių 18, 20 punktus, vertino atsakovo pateiktas pasivaikščiojimo kiemo nuotraukas, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę mankštintis gryname ore ir naudotis pasivaikščiojimo kiemeliuose esančiu sporto inventoriumi bei darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių ploto nepagrįsti.

16. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN lauko, skirto nuteistųjų pasivaikščiojimams, teritorijoje, įrengta speciali vieta rūkyti. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, HN 134:2015 7 punktą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (toliau – HN 122:2006) bei nustatė, kad HN 122:2006 nėra įtvirtina reikalavimo rūkymo vietas atitverti nuo šalčio, sniego, lietaus, teisės aktuose taip pat nėra nustatyta, kiek rūkymo vietų turi būti įrengta įstaigose. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas su prašymais ar skundais dėl rūkymo vietos įrengimo tinkamumo būtų kreipęsis į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl kultūrinių, sporto ir kt. renginių stokos yra abstraktūs ir neindividualizuoti, pažymėjo, jog dalyvavimas įvairiose užimtumo, socialinėse programose remiasi savanoriškumo principu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją dėl noro dalyvauti reabilitacijos programose ar kitose administracijos organizuojamuose užsiėmimuose, tačiau pastaroji būtų atsisakiusi tai daryti. Teismas pareiškėjo teiginius dėl jo užimtumo neužtikrinimo atmetė kaip nepagrįstus.

18. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN įrengti keli taksofonai. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu būdu buvo pažeista jo teisė naudotis taksofonu, konkrečių Vilniaus PN pareigūnų ar kitų nuteistųjų pavardžių, kurie būtų trukdę jam kalbėtis telefonu ar klausęsi jo telefoninių pokalbių, taip pat nenurodė tikslių datų, kada, pasak jo, buvo trukdoma ir klausomasi jo telefoninių pokalbių. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato pareigos pataisos įstaigai telefoną, kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems, įrengti atskiroje patalpoje, taip pat nenustato konkretaus jų skaičiaus. Teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo nustatyti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus ir šiuo aspektu.

19. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnį, 125 straipsnio 1 dalį, 125 straipsnio 3 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje analizuotas nurodytas teisinis reguliavimas ir nustatė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas teikė Vilniaus PN administracijai prašymus dėl įdarbinimo į tuo metu buvusias laisvas darbo vietas. Teismas atsižvelgė į atsakovo atstovo argumentą, kad darbo vietų skaičius Vilniaus PN yra ribotas, Vilniaus PN administracija neturi objektyvių galimybių visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų aprūpinti darbo vieta bei įtraukti į darbą ir darė išvadą, jog neturi pagrindo nustatyti neteisėtus Vilniaus PN veiksmus.

20. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju diskriminacijos pagrindu laiko tai, kad jis nėra buvęs valstybės tarnautojas, todėl Vilniaus PN jo laikymo sąlygos yra bloginamos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių aplinkybių dėl vykdomos diskriminacijos (dėl maisto davinio, sporto ir pasivaikščiojimo gryname ore trukmės), todėl nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas.

21. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, jog bibliotekoje nebuvo reikiamų teisės aktų, pažymėjo, kad Vilniaus PN administracija pareiškėjui nurodė, jog nuteistieji turi galimybę naudotis riboto interneto prieiga, tačiau dėl to reikia kreiptis su prašymu į savo būrio viršininką ar dinaminės priežiūros pareigūną. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas su tokiu prašymu būtų kreipęsis į nurodytus asmenis ir, kad jo prašymas nebūtų patenkintas, todėl nenustatė Vilniaus PN neteistų veiksmų.

III. 22. Pareiškėjas V. Š. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis buvo ir yra laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, todėl palaiko savo poziciją, išdėstytą skunde teismui. Pareiškėjas teigia, jog Vilniaus PN dėl gyvenamojo ploto pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktą, informacija apie pasivaikščiojimo kiemelius neatitinka tikrovės. Pareiškėjas teigia, jog teismas neišsiaiškino visų bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių, jos nėra patvirtintos kompetentingų institucijų, taip pat netinkamai įvertintos, teismas nepagrįstai pasitikėjo atsakovo pateikta informacija.

24. Pareiškėjas akcentuoja, jog Vilniaus PN įrengta rūkymo vieta ne tik pažeidžia HN 122:2006 reikalavimus, bet ir sukelia konfliktines situacijas tarp rūkančiųjų ir nerūkančiųjų, yra visiškai tam nepritaikytoje vietoje, neapsaugota nuo šalčio, lietaus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į jo skundo argumentus dėl unitazo, oro vėdinimo sistemos nebuvimo, dėl teisinės literatūros trūkumo bibliotekoje, dėl poilsio kambario, esančio kartu su virtuve ir teigia, jog jie turi būti pakartotinai ištirti, nes atsakovas teismui pateikė neteisingą informaciją.

25. Pareiškėjas prašo išreikalauti jo sveikatos istoriją, kuri patvirtintų, kad dėl atsakovo atstovo kaltės jis patyrė neturtinę žalą: kankinosi, atsirado nemiga, depresija, gėrė raminamuosius vaistus.

26. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, o pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia analogiškus argumentus kaip ir skunde teismui, nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo.

28. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir tariamai jam padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

29. Pareiškėjas V. Š. papildomai nurodo, kad netinkamos kalinimo sąlygos sukelia jam didelių nepatogumų, stresą bendraujant su kitais asmenimis, susilpnėjo sveikata bei nervinė sistema, todėl nagrinėjamu atveju už jo patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus teisinga nustatyti piniginę satisfakciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

31. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos.

32. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiai skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pažymėtina, jog skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pastebėtina, jog procesinio dokumento skundo trūkumai šalinami vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis normomis. Būtent trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas skundo priėmimo stadijoje, jeigu teismui kyla abejonių, kad procesinio dokumento – skundo – dalykas pagal keliamo ginčo pobūdį suformuluotas ne visiškai teisingai. Procesinė situacija, kai pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, savo skunde aiškiai nenurodo laikotarpio, kuriuo galimai prašoma priteisti žala pareiškėjui ir kilo, o teismas šios aplinkybės neišsiaiškina, o ją abstrakčiai įvardija kaip ginčo laikotarpį, vertintina kritiškai ir pripažintina proceso teisės normų pažeidimu.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundą teismo žinion, neapsibrėžė pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribų, o kartu ir ribų, kuriose teismas turi nagrinėti bylą, o vadovaudamasis tik atsakovo atstovo paaiškinimais neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikinamas.

35. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė