912a32b0-99bb-4bea-a86e-3f0cbb11debc · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-380/2020 Proceso Nr. 1-04-6-00021-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.7; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.3; 1.2.29.1.3; 2.4.6.1; 2.4.6.5.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Daliai Mackevičienei, išteisintajam Š.

Š. ir išteisintosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Regimantui Špelveriui, išteisintajai K. Š., jos gynėjui advokatui Sigitui Čepui, išteisintosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Alvydui Butai, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Dainiui Žiedui, nuteistajam R. C. ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjai advokatei Reginai Baranauskienei, nuteistųjų A.

B. (A. B.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, nuteistajam E. D. ir jo gynėjui advokatui Tomui Juodžiui, nuteistajam T. J. ir jo gynėjui advokatui Dariui Kurpavičiui, nuteistajam K. K. ir jo gynėjui advokatui Kaziui Bitariui, nuteistajam D. K. ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Maurui Urbonavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės, nuteistojo E. D., nuteistojo D.

K., nuteistojo R. C., nuteistojo T. J. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus, nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Kazio Bitario, nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovo direktoriaus D. K., nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus R. C., nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Alvydo Butos, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­­â€“ BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T. J.) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K.

K., UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Å¡ios subendrintos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant, ir E. D. paskirta galutinė laisvės atėmimo 2 metams bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant E. D. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Å¡ios subendrintos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir T. J. paskirta galutinė laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant T. J. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda. K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams bausmė.

Pritaikius BK 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant K. K. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. R. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausmė.

Pritaikius BK 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant R. C. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausmė.

Pritaikius BK 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant D. K. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda. Nurodyta baudÄ sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda. Nurodyta baudÄ sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 210 MGL (7908 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 210 MGL (7908 Eur) dydžio bauda. Nurodyta baudÄ sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda. Nurodyta baudÄ sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda. Nurodyta baudÄ sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. K. Å . pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinta nesant jos veikoje Å¡ių nusikaltimų sudėties požymių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinta nesant jos veikoje Å¡ių nusikaltimų sudėties požymių.

Å . Å . pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas nesant jo veikoje Å¡ių nusikaltimų sudėties požymių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta nesant jos veikoje Å¡ių nusikaltimų sudėties požymių. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ turtui: 2019-01-07 prokuroro nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – poilsio patalpai adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, pratęstÄ 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartimi; 2018-04-12 prokuroro nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kretingalėje, pratęstÄ 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartimi; 2018-04-19 prokuroro nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – žemės sklypui (duomenys neskelbtini);

žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pratęstÄ 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartimi; 2018-04-19 prokuroro nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – pastatui-Å¡aldytuvui su skerdykla (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pratęstÄ 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartimi; 2018-10-05 prokuroro nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ T.

J. turtui – žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., pratęstÄ 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartimi; 2018-10-05 prokuroro nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ D. K. turtui – butui (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pratęstÄ 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartimi; 2018-10-05 prokuroro nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ K. Å . turtui – žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.;

žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pratęstÄ 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartimi; 2018-10-05 prokuroro nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)” turtui – keleiviniam automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); keleiviniam automobiliui „Mercedes-Benz C250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); keleiviniam automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstÄ 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartimi; 2018-11-26 prokuroro nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Å .

Å . turtui – butui (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pratęstÄ 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartimi; 2018-10-05 prokuroro nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ R. C. turtui – butui (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pratęstÄ 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartimi; 2018-10-05 prokuroro nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ E. D. turtui – gyvenamajam namui su garažu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pratęstÄ 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartimi.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. E. D. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, padedant T. J., panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , dėl to buvo padaryta didelė žala, kitų naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės: jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. gruodžio 29 d., veikdamas bendrininkų grupe su T.

J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriumi, R. C. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, D. K. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Plungės r., direktoriumi, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent:

E. D. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijos, T. J. patarus nurodytoms bendrovėms sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodžius pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus, suderinus su E. D. fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymÄ , t. y. kad E. D.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. C., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias pastarasis pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijos iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais nurodytų bendrovių naudai iÅ¡vengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodamas, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y.: 2015-04-30 transporto priemonių panaudos dvi sutartis Nr. 2015/03, dvi sutartis Nr. 2015/04, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Scania R124GB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31; 2015-05-04 dvi sutartis Nr. 2015/06, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios automobilio priekabos „Dinkel DTAP18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31; 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/15, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2016-02-05 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/19, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2015-05-04 transporto priemonių panaudos dvi sutartis Nr. 2015/07, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-30 bei 2016-01-02 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/18, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo teise priklausančio krovininio automobilio „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2015-05-11 transporto priemonių panaudos dvi sutartis Nr. 2015/10, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Mercedes-Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30 , kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31; 2015-05-04 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/05 ir Nr. 2015/09, kuriose buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie L.

Å . nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. D., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2015-05-08, 2015-05-14 bei pakartotinai 2016-02-01 ir 2016-02-09 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-08, 2015-05-14, 2016-02-01 ir 2016-02-09 praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V15-939, 2016-02-07 raštu Nr. (4.16)V 15-318 bei 2016-02-10 raštu Nr. (4.16)V 15-327, šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 išdavė leidimus Nr. 62067, Nr. 62068, Nr. 62069, 2015-05-18 išdavė leidimus Nr. 62149, Nr. 62150, Nr. 62152, 2016-02-08 išdavė leidimus Nr. 70987, Nr.70991, Nr. 70993, Nr. 70994, Nr. 70995 bei 2016-02-26 išdavė leidimus Nr. 71138, Nr. 71139.

Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais, nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis „Scania R124GB“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62067 laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2017-12-21 iÅ¡ viso 24 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 1911,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70995 laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2017-12-21 perkelta iÅ¡ viso 40 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 3186 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 5097,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „Volvo FH12“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62068, laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2017-11-29 iÅ¡ viso 52 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 4141,80 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70994 laikotarpiu nuo 2016-03-09 iki 2017-11-29 perkelta iÅ¡ viso 46 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 3663,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 7805,70 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - keleivinis automobilis „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62068, 2016-03-22 perkeltas kartÄ , apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio; - automobilio priekaba „Dinkel DTAP18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimais Nr. 62067, Nr. 62068, Nr. 70987, Nr. 70994, Nr. 70995, Nr. 71139 laikotarpiu nuo 2015-06-17 iki 2017-12-27, iÅ¡ viso 52 kartus, apgaule nemokant nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininės priekabos, kurios bendroji masė daugiau kaip 10 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 3005,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71139 laikotarpiu nuo 2016-03-14 iki 2017-12-29 iÅ¡ viso 21 kartÄ , apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 1672,65 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62069 laikotarpiu nuo 2015-05-11 iki 2016-01-21 iš viso 105 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 8363,25 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70993 laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2017-11-20 perkelta iš viso 111 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 8841,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iš viso apgaule nesumokant 17 204,40 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71138, perkeltas 2016-03-22 apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio;

3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis „Mercedes-Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62152, laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2015-11-13 iš viso 60 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 4779 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70991 laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2017-12-15 perkelta iš viso 126 kartus, nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 10 035,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 14 814,90 Eur;

4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62149 laikotarpiu nuo 2015-06-19 iki 2015-10-23 iš viso 11 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 876,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62150 perkeltas 2015-06-18 ir 2015-09-23, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 159,30 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio.

Taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 50 727 Eur mokesčio, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-12-29 Klaipėdos ir Neringos miestuose E. D., veikdamas bendrininkų grupe su T.

J., R. C., D. K., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės -– mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 50 727 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarant didelę – 50 727 Eur – žalÄ valstybės biudžetui.

Be to, E. D. ir T. J. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodami aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , dėl ko buvo padaryta didelė žala, kitų naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės: E. D., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-11-11, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent:

E. D. 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ anksto susitarė su T. J., kad siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias jis (E. D.) pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudodamas neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydamas bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. balandžio mėn. ir gegužės mėn. bei 2016 m. sausio–vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi T. J. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-04-30 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/01, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“; dvi 2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/11, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 bei 2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/12, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-05-08, 2015-05-14 bei pakartotinai 2016-02-01, Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-08, 2015-05-14 ir 2016-02-01 praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016-02-07 raÅ¡tu Nr. (4.16)V 15-318 Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 62071, 2015-05-18 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 62153 bei 2016-02-08 iÅ¡davė leidimus Nr. 70988, Nr. 70990. Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais, nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos: - keleivinis automobilis „Volkswagen LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62071, laikotarpiu nuo 2015-05-19 iki 2016-02-19, iÅ¡ viso 80 kartų, apgaule nemokant nustatyto 18,55 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė nuo 3 t iki 5 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 1484 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70988 laikotarpiu nuo 2016-02-22 iki 2017-02-09 perkelta iÅ¡ viso 187 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 3468,85 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 4952,85 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62153 laikotarpiu nuo 2015-06-07 iki 2016-02-12 iÅ¡ viso 93 kartus apgaule nemokant nustatyto 18,55 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė nuo 3 t iki 5 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 1725,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70990 laikotarpiu nuo 2016-02-27 iki 2017-11-11 perkelta iÅ¡ viso 196 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 3635,80 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 5360,95 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 10 313,80 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ , AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-11-11, Klaipėdos ir Neringos miestuose E. D., veikdamas bendrininkų grupe su T. J., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 10 313,80 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 10 313,80 Eur – žalÄ valstybės biudžetui.

Be to, E. D. ir A. B. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodami aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , kitų naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės: E. D., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su A. B. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-09 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent:

E. D. 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iÅ¡ anksto susitarė su A. B., kad siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias jis (E. D.) pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei, po to, pasinaudodamas neteisėtai įgytais leidimais „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydamas bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. gegužės mėn. bei 2015 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y.: 2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-06-09 bei pakartotinai 2016-01-04 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-06-09 ir 2016-01-04 praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančiÄ transporto priemonę, kurios faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė. Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-06-12 raÅ¡tu Nr. (4.16)V 15-1176 bei 2016- 01-18 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-114 Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-06-15 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 62513 bei 2016-02-02 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 69727.

Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jos vairuotojais, nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkelta su leidimu Nr. 62513 laikotarpiu nuo 2015-06-16 iki 2016-02-06 iÅ¡ viso 70 kartų, apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 773,50 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 69727, laikotarpiu nuo 2016-02-10 iki 2017-11-09 perkelta iÅ¡ viso 199 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 2198,95 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 2972,45 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ , AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-09, Klaipėdos ir Neringos miestuose, E. D., veikdamas bendrininkų grupe su A. B., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 2 972,45 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas 2 972,45 Eur žalÄ valstybės biudžetui.

Be to, E. D. ir K. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodami aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , dėl ko buvo padaryta didelė žala, kitų naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės: E. D., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su K. K. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-27 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent:

E. D. 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iÅ¡ anksto susitarė su K. K., kad siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias jis (E. D.) pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydamas bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , bendrininkų grupe su K. K., 2015 m. gegužės mėn. bei 2015 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K. K. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/12, Nr. 2015/13, kuriose buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių krovininio automobilio „Renault Kerax 385.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei keleivinio automobilio „Nissan x-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Mercedes-Benz 2225“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-05-14 bei 2016-01-04 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015-05-14 ir 2016-01-04 praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė. Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016-01-18 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-114 Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 iÅ¡davė leidimus Nr. 62147, Nr. 62148, 2016-02-02 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 69729 ir pagal pateiktÄ pakartotinį 2017-03-15 praÅ¡ymÄ dėl pamesto leidimo (Nr. 69729) 2017-03-16 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 75527.

Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos: - krovininis automobilis „Renault Kerax 385.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62148 laikotarpiu nuo 2015-05-21 iki 2015-11-04 iÅ¡ viso 18 kartų apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 1433,70 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - keleivinis automobilis „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62147, laikotarpiu nuo 2015-05-21 iki 2015-11-21, iÅ¡ viso 9 kartus apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 99,45 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „Mercedes-Benz 2225“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71139 bei Nr. 75527, laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-12-27 iÅ¡ viso 281 kartÄ apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 22 381,65 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 23 914,80 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ , AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-27 Klaipėdos ir Neringos miestuose E. D., veikdamas bendrininkų grupe su K. K., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas iÅ¡ viso 23 914,80 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 23 914,80 Eur – žalÄ valstybės biudžetui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodama aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , dėl to buvo padaryta didelė žala, savo naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės: juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., atstovaujama bendrovės direktoriaus T. J., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D.

– UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-11-11 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent:

T. J. 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ anksto susitaręs su E. D., kad siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydamas bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. balandžio ir gegužės mėn. bei 2016 m. sausio–vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-04-30 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/01, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2015-05-12 transporto priemonių panaudos dvi sutartis Nr. 2015/11, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 bei 2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/12, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-05-08 ir 2015-05-14 bei pakartotinai 2016-02-01 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015-05-08, 2015-05-14 ir 2016-02-01 praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų, 2015-05-15 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016- 02-07 raÅ¡tu Nr. (4.16)V 15-318 Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 62071, 2015-05-18 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 62153, 2016-02-08 iÅ¡davė leidimus Nr. 70988, Nr. 70990. Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos: - keleivinis automobilis „Volkswagen LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62071, laikotarpiu nuo 2015-05-19 iki 2016-02-19, iÅ¡ viso 80 kartų, apgaule nemokant nustatyto 18,55 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė nuo 3 t iki 5 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 1484 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70988, laikotarpiu nuo 2016-02-22 iki 2017-02-09 perkelta iÅ¡ viso 187 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 3 468,85 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 4 952,85 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62153 laikotarpiu nuo 2015-06-07 iki 2016-02-12 iÅ¡ viso 93 kartus, apgaule nemokant nustatyto 18,55 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė nuo 3 t iki 5 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 1 725,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70990 laikotarpiu nuo 2016-02-27 iki 2017-11-11 perkelta iÅ¡ viso 196 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 3 635,80 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 5 360,95 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 10 313,80 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ , AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-11-11 Klaipėdos ir Neringos miestuose T. J., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 10 313,80 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 10 313,80 Eur – žalÄ valstybės biudžetui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodama aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , dėl ko buvo padaryta didelė žala, savo naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės: juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., atstovaujama bendrovės direktoriaus K. K., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D.

– UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-27 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent:

K. K. 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ anksto susitaręs su E. D., kad siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijos, sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydamas bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. gegužės mėn. bei gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/12, Nr. 2015/13, kuriose buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių krovininio automobilio „Renault Kerax 385.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei keleivinio automobilio „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Mercedes-Benz 2225“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-05-14 bei 2016-01-04 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-14 ir 2016-01-04 praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė. Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016-01-18 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-114 Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 iÅ¡davė leidimus Nr. 62147, Nr. 62148, 2016-02-02 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 69729 ir pagal pateiktÄ pakartotinį 2017-03-15 praÅ¡ymÄ dėl pamesto leidimo (Nr. 69729), 2017-03-16 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 75527.

Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais, nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos: - krovininis automobilis „Renault Kerax 385.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62148, laikotarpiu nuo 2015-05-21 iki 2015-11-04, iÅ¡ viso 18 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 1433,70 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - keleivinis automobilis „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62147, laikotarpiu nuo 2015-05-21 iki 2015-11-21, iÅ¡ viso 9 kartus apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 99,45 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „Mercedes-Benz 2225“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71139 bei Nr. 75527, laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-12-27 iÅ¡ viso 281 kartÄ , apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 22 381,65 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 23 914,80 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-27 Klaipėdos ir Neringos miestuose K. K., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 23 914,80 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 23 914,80 Eur – žalÄ valstybės biudžetui.

D. K. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , dėl to buvo padaryta didelė žala, kitų naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės: jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Plungės r., direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-20 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T.

J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent: D. K. 2015 m. gegužės mėn. – 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T.

J., siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti leidimus dviem naudojamoms transporto priemonėms, kurios priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , pastarasis patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymÄ , po to D.

K. T. J. nenustatytu bÅ«du pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų transporto priemonių duomenis ir tokiu bÅ«du susitarė su E. D., kad jis (D. K.), veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių T. D., nesuvokusį nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarys vienÄ fiktyviÄ transporto priemonių panaudos sutartį, pasiraÅ¡ant jÄ T. D., o kitÄ sutartį sudarys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pats, sutartis E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudodamas neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ ir veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių T. D., nesuvokusį nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, 2015 m. gegužės – 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-04 dvi transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/07, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-30 bei 2016-01-02 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/18, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo teise priklausančio krovininio automobilio „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-05-08 bei pakartotinai 2016-02-01 ir 2016-02-09 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-08, 2016-02-01 ir 2016-02-09 praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-939, 2016-02- 07 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-318 bei 2016-02-10 raÅ¡tu Nr. (4.16)V 15-327, Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 62069, 2016-02-08 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 70993 bei 2016-02-26 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 71138. Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais, nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos: - krovininis automobilis „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62069 laikotarpiu nuo 2015-05-11 iki 2016-01-21 iÅ¡ viso 105 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 8363,25 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70993 laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2017-11-20 perkelta iÅ¡ viso 111 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 8841,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iÅ¡ viso apgaule nesumokant 17 204,40 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71138 perkeltas 2016-03-22 apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, ir taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 17 284,05 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-20 Klaipėdos ir Neringos miestuose D. K., veikdamas bendrininkų grupe su E. D. suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T.

J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 17 284,05 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 17 284,05 Eur – žalÄ valstybės biudžetui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodama aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , dėl to buvo padaryta didelė žala, savo naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama bendrovės direktoriaus D. K., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-20 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T.

J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent: D. K. 2015 m. gegužės mėn. – 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T.

J., siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti leidimus dviem naudojamoms transporto priemonėms, kurios priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , pastarasis patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymÄ , po D.

K. T. J. nenustatytu bÅ«du pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų transporto priemonių duomenis ir tokiu bÅ«du susitarė su E. D., kad jis (D. K.), veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių T. D., nesuvokusį nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys vienÄ fiktyviÄ transporto priemonių panaudos sutartį, pasiraÅ¡ant jÄ T. D., o kitÄ sutartį sudarys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pats, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ ir veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių T. D., nesuvokusį nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, 2015 m. gegužės – 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-04 dvi transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/07, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-30 bei 2016-01-02 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/18, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo teise priklausančio krovininio automobilio „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-05-08 bei pakartotinai 2016-02-01 ir 2016-02-09 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-08, 2016-02-01 ir 2016-02-09 praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-939, 2016-02- 07 raÅ¡tu Nr. (4.16)V 15-318 bei 2016-02-10 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-327, Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 62069, 2016-02-08 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 70993 bei 2016-02-26 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 71138. Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos: - krovininis automobilis „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62069 laikotarpiu nuo 2015-05-11 iki 2016-01-21 iÅ¡ viso 105 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 8363,25 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70993, laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2017-11-20 perkelta iÅ¡ viso 111 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 8 841,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iÅ¡ viso apgaule nesumokant 17 204,40 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71138, perkeltas 2016-03-22 apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, ir taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 17 284,05 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ , AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-20 Klaipėdos ir Neringos miestuose D. K., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T.

J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 17 284,05 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 17 284,05 Eur – žalÄ valstybės biudžetui. R. C. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , dėl to buvo padaryta didelė žala, kitų naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės: jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su E. D.

– UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-12-29 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent:

R. C. 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T. J., siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , pastarasis patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymÄ , po to Rimvydas C.

T. J. nenustatytu bÅ«du pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių ir naudojamų transporto priemonių duomenis ir tokiu bÅ«du susitarė su E. D., kad jis (R. C.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, pateiktas jam T. J., kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudodamas neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. balandžio mėn. bei gruodžio mėn. ir 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D., pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y.: 2015-04-30 dvi transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/03, dvi sutartis Nr. 2015/04, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Scania R124GB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31; 2015-05-04 dvi sutartis Nr. 2015/06, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios automobilio priekabos „Dinkel DTAP18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31; 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/15, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2016-02-05 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/19, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-05-08 bei pakartotinai 2016-02-01 ir 2016-02-09 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringa, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-08, 2016-02-01 ir 2016-02-09 praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų, 2015-05-15 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-939, 2016-02- 07 raÅ¡tu Nr. (4.16)V 15-318 bei 2016-02-10 raÅ¡tu Nr. (4.16)V 15-327 Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 iÅ¡davė leidimus Nr. 62067, Nr. 62068, 2016-02-08 iÅ¡davė leidimus Nr. 70987, Nr. 70994, Nr. 70995 bei 2016-02-26 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 71139. Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos: - krovininis automobilis „Scania R124GB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62067 laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2017-12-21 iÅ¡ viso 24 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 1911,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70995 laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2017-12-21 perkelta iÅ¡ viso 40 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 3186 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 5097,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62068 laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2017-11-29 iÅ¡ viso 52 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 4141,80 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70994 laikotarpiu nuo 2016-03-09 iki 2017-11-29 perkelta iÅ¡ viso 46 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 3663,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 7805,70 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - keleivinis automobilis „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62068 2016-03-22 perkeltas kartÄ , apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio; - automobilio priekaba „Dinkel DTAP18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimais Nr. 62067, Nr. 62068, Nr. 70987, Nr. 70994, Nr. 70995, Nr. 71139 laikotarpiu nuo 2015-06-17 iki 2017-12-27 iÅ¡ viso 52 kartus, apgaule nemokant nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininės priekabos, kurios bendroji masė daugiau kaip 10 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 3005,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71139, laikotarpiu nuo 2016-03-14 iki 2017-12-29 iÅ¡ viso 21 kartÄ , apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 121, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 1672,65 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 17 592,60 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ , AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-12-29 Klaipėdos ir Neringos miestuose R. C., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T.

J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 17 592,60 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 17 592,60 Eur – žalÄ valstybės biudžetui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodama aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , dėl ko buvo padaryta didelė žala, savo naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atstovaujama bendrovės direktoriaus R. C., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-12-29 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T.

J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent: R. C. 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T.

J., siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , pastarasis patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymÄ , po to pastarasis (R.

C.) T. J. nenustatytu bÅ«du pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių ir naudojamų transporto priemonių duomenis, ir tokiu bÅ«du susitarė su E. D., kad jis (R. C.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, pateiktas jam T. J., kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. balandžio mėn., gruodžio mėn., ir 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-04-30 dvi transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/03, dvi sutartis Nr. 2015/04, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Scania R124GB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31; 2015-05-04 dvi sutartis Nr. 2015/06, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios automobilio priekabos „Dinkel DTAP18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31; 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/15, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2016-02-05 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/19, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-05-08 bei pakartotinai 2016-02-01 ir 2016-02-09 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015-05-08, 2016-02-01 ir 2016-02-09 praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų, 2015-05-15 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-939, 2016-02- 07 raÅ¡tu Nr. (4.16)V 15-318 bei 2016-02-10 raÅ¡tu Nr. (4.16)V 15-327, Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 iÅ¡davė leidimus Nr. 62067, Nr. 62068, 2016-02-08 iÅ¡davė leidimus Nr. 70987, Nr. 70994, Nr. 70995 bei 2016-02-26 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 71139. Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos: - krovininis automobilis „Scania R124GB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62067 laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2017-12-21 iÅ¡ viso 24 kartus apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 1911,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70995 laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2017-12-21 perkelta iÅ¡ viso 40 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 3186 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 5097,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62068 laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2017-11-29 iÅ¡ viso 52 kartus apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 4141,80 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70994, laikotarpiu nuo 2016-03-09 iki 2017-11-29 perkelta iÅ¡ viso 46 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 3663,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 7805,70 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - keleivinis automobilis „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62068 2016-03-22 perkeltas kartÄ , apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio; - automobilio priekaba „Dinkel DTAP 18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), su leidimais Nr. 62067, Nr. 62068, Nr. 70987, Nr. 70994, Nr. 70995, Nr. 71139 laikotarpiu nuo 2015-06-17 iki 2017-12-27 iÅ¡ viso 52 kartus apgaule nemokant nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininės priekabos, kurios bendroji masė daugiau kaip 10 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 3005,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71139 laikotarpiu nuo 2016-03-14 iki 2017-12-29 iÅ¡ viso 21 kartÄ apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 121, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 1672,65 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 17 592,60 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ , AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-12-29, Klaipėdos ir Neringos miestuose R. C., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T.

J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 17 592,60 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 17 592,60 Eur – žalÄ valstybės biudžetui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodama aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , savo naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atstovaujama bendrovės direktoriaus A. B., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-09 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule iÅ¡vengė turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent:

A. B. 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ anksto susitaręs su E. D., kad siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei, po to, pasinaudodamas neteisėtai įgytais leidimais „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydamas bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. gegužės mėn. bei 2015 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-06-09 bei pakartotinai 2016-01-04 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015-06-09 ir 2016-01-04 praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančiÄ transporto priemonę, kurios faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė. Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-06-12 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-1176 bei 2016- 01-18 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-114 Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-06-15 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 62513 bei 2016-02-02 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 69727.

Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jos vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkelta su leidimu Nr. 62513 laikotarpiu nuo 2015-06-16 iki 2016-02-06 iÅ¡ viso 70 kartų, apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 773,50 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 69727 laikotarpiu nuo 2016-02-10 iki 2017-11-09 perkelta iÅ¡ viso 199 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 2 198,95 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 2 972,45 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-09 Klaipėdos ir Neringos miestuose A. B., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 2 972,45 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas 2 972,45 Eur žalÄ valstybės biudžetui.

2. K. Å . buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodama aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , dėl ko buvo padaryta didelė žala, kitų naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės: ji, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktore, veikdama bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12- 15 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T.

J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent: K. Å . 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T.

J., siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , pastarasis patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonės registracijos liudijimÄ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymÄ , po to K. Å . T. J. nenustatytu bÅ«du pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios ir naudojamos transporto priemonės duomenis, ir tokiu bÅ«du susitarė su E. D., kad ji (K.

Å .), veikdama per J. P., nesuvokusiÄ nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, pasiraÅ¡ant jas J. P., kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei, po to, pasinaudodama neteisėtai įgytais leidimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs didelės vertės turtinės prievolės - mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydama nusikalstamÄ sumanymÄ ir veikdama per J. P., nesuvokusiÄ nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, 2015 m. gegužės mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytos transporto priemonės nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-11 dvi transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/10, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Mercedes-Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-05-14 bei pakartotinai 2016-02-01 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-14 bei 2016-02-01 praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančiÄ transporto priemonę, kurios faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė. Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų, 2015-05-15 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016- 02-07 raÅ¡tu Nr. (4.16)V 15-318 Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 62152 bei 2016-02-08 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 70991.

Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „Mercedes-Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jos vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkelta su leidimu Nr. 62152 laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2015-11-13 iÅ¡ viso 60 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 4779 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70991 laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2017-12-15 perkelta iÅ¡ viso 126 kartus, nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 10 035,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 14 814,90 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-15 Klaipėdos ir Neringos miestuose K. Å ., veikdama bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodama aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T.

J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas iÅ¡ viso 14 814,90 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydama didelę – 14 814,90 Eur – žalÄ valstybės biudžetui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodama aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , dėl to buvo padaryta didelė žala, savo naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atstovaujama bendrovės direktorės K. Å ., kuri vadovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdama įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-15 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T.

J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent: K. Å . 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T.

J., siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , pastarasis patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonės registracijos liudijimÄ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymÄ , po to K. Å . T. J. nenustatytu bÅ«du pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios ir naudojamos transporto priemonės duomenis ir tokiu bÅ«du susitarė su E. D., kad ji (K.

Å .), veikdama per J. P., nesuvokusiÄ nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, pasiraÅ¡ant jas J. P., sutartis E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei, po to, pasinaudodama neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydama nusikalstamÄ sumanymÄ ir veikdama per J. P., nesuvokusiÄ nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytos transporto priemonės nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-11 dvi transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/10, vienoje kurių buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Mercedes-Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-05-14 bei pakartotinai 2016-02-01 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-14 bei 2016-02-01 praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančiÄ transporto priemonę, kurios faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė. Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016-02-07 raÅ¡tu Nr. (4.16)V 15-318 Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 62152 bei 2016-02-08 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 70991.

Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „Mercedes-Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jos vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkelta su leidimu Nr. 62152 laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2015-11-13 iÅ¡ viso 60 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 4779 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70991 laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2017-12-15 perkelta iÅ¡ viso 126 kartus, nemokant nurodyto mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 10 035,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 14 814,90 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-15 Klaipėdos ir Neringos miestuose K. Å ., veikdama bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodama aiÅ¡kiaisuklastotus tikrus dokumentus, padedant T.

J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 14 814,90 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydama didelę – 14 814,90 Eur – žalÄ valstybės biudžetui. Å . Å . buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , kitų naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės: jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su E. D.

– UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015- 10-23 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, iÅ¡vengė turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent:

Å . Å . 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti leidimus dviem naudojamoms transporto priemonėms, kurios priklausė L. Å ., nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , padedant T. J., kuris patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymÄ , po to Å .

Å . T. J. nenustatytu bÅ«du pateikė L. Å . priklausančių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų transporto priemonių duomenis, ir tokiu bÅ«du susitarė su E. D., kad jis (Å . Å .), L. Å . vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymu dėl leidimo nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamoms transporto priemonėms, po to pasinaudodamasneteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė L. Å . vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytų transporto priemonių,nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-04 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/05 bei Nr. 2015/09, kuriose buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie L.

Å . nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-05-14 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015-05-14 praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raÅ¡tu Nr. (4.16)V 15-939 Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 iÅ¡davė leidimus Nr. 62149, Nr. 62150. Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos: - krovininis automobilis „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62149, laikotarpiu nuo 2015-06-19 iki 2015-10-23, iÅ¡ viso 11 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 876,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62150, perkeltas 2015-06-18 ir 2015-09-23, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 159,30 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 1035,45 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015-10-23 Klaipėdos ir Neringos miestuose Å . Å ., veikdamas bendrininkų grupe su E. D. suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T.

J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 1035,45 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas 1035,45 Eur žalÄ valstybės biudžetui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodama aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , savo naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atstovaujama bendrovės direktoriaus Å . Å ., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015-10-23 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T.

J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, iÅ¡vengė turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , o bÅ«tent: Å . Å . 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti leidimus dviem naudojamoms transporto priemonėms, kurios priklausė L.

Å ., nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , padedant T. J., kuris patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymÄ , po to Å . Å . T. J. nenustatytu bÅ«du pateikė L. Å . priklausančių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų transporto priemonių duomenis ir tokiu bÅ«du susitarė su E. D., kad jis (Å .

Å .) L. Å . vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su praÅ¡ymu dėl leidimo nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudodamasneteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Po to, vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė L. Å . vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiÅ¡kai Å¡iose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-04 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/05 bei Nr. 2015/09, kuriose buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie L.

Å . nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , E. D. 2015-05-14 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-14 praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiÅ¡kiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiÅ¡kai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama suklaidinta E. D. pateiktų aiÅ¡kiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-939 Å¡iuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 iÅ¡davė leidimus Nr. 62149, Nr. 62150. Po to, pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos: - krovininis automobilis „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62149, laikotarpiu nuo 2015-06-19 iki 2015-10-23, iÅ¡ viso 11 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 876,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio; - krovininis automobilis „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62150 perkeltas 2015-06-18 ir 2015-09-23, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iÅ¡ viso nesumokant 159,30 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iÅ¡ viso apgaule nesumokant 1035,45 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ naudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015-10-23, Klaipėdos ir Neringos miestuose Å . Å ., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T.

J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 1035,45 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas 1035,45 Eur žalÄ valstybės biudžetui. II. Apeliacinių skundų argumentai 3. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D.

Mackevičienė apeliaciniu skundu prašo:

1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-03-09 nuosprendžio dalį dėl Å . Å ., K. Å ., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡teisinimo ir priimti naujÄ nuosprendį: Å . Å . pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo XII-1554 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

K. Å . pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimti Å¡velnesnę bausmę, ir paskirti subendrintÄ galutinę bausmę 1 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (LR 2015-03-19 įstatymo XII-1554 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuteisti BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 210 MGL (7908 Eur) dydžio bauda, jÄ sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 240 MGL (9038 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį – 210 MGL (7908 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimti Å¡velnesnę bausmę, ir paskirti subendrintÄ bausmę 240 MGL (9038 Eur) dydžio baudÄ , jÄ sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-03-09 nuosprendžio dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių padarytos žalos Valstybei klausimÄ dėl persikėlimo į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ keltu, nesumokant už persikėlimÄ , palikta spręsti civilinio proceso tvarka bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys byloje paliktas nenagrinėtas, ir civilinį ieÅ¡kinį 61040, 80 Eur sumos turtinei žalai atlyginti tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti: 10 313,80 Eur solidariai iÅ¡ E. D., T.

J., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 17 592,60 Eur solidariai iÅ¡ E. D., R. C., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 17 284,05 Eur solidariai iÅ¡ E. D., D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ; 14 814,90 Eur solidariai iÅ¡ E. D., K. Å ., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 1035,45 Eur solidariai iÅ¡ E. D., Å . Å ., UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ paliekant galioti iki civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo;

3) kitÄ skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Dėl nepagrįsto K. Å . ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Å . Å . ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡teisinimo 3.1. Prokurorė teigia, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog visi kaltinamieji, iÅ¡skyrus K. Å . ir Å . Å ., neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, nurodytų jiems pareikÅ¡tame kaltinime. Susipažinus su kaltinamų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentais, juose nėra užfiksuota aplinkybė, kad kuri nors transporto priemonė bÅ«tų perimta iÅ¡ vienos įmonės balanso į kitos įmonės balansÄ .

Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išduoti leidimai kaltinime nurodytoms bendrovėms priklausančioms transporto priemonėms nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, automobilių panaudos sutartys sudarytos tarp jų realiai nebuvo vykdomos, sutartyse nurodytos transporto priemonės nebuvo faktiškai perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išteisintieji to padaryti ne tik neketino, bet ir negalėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo teikti transporto paslaugų, susijusių su krovinių ar keleivių pervežimu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo transporto priemones toliau naudojo bendrovių veikloje, teikiant paslaugas klientams ir įtraukė į apskaitÄ Ä¯vairias patirtas sÄ naudas, todėl, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju vienas iÅ¡ esminių apgaulės požymių yra tai, kad automobilių panaudos sutartys buvo sudarytos tik tam, kad bÅ«tų įvykdyti formalÅ«s reikalavimai leidimui nemokamai keltis keltu gauti, o faktiÅ¡kai jokios transporto priemonės nebuvo perduotos paslaugos gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

IÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų persikėlimo keltais pravažiavimo duomenų matyti, kad pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomos ir naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai, kaip Neringos mieste registruotÄ buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos daug kartų. 3.2.

Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nors visi kaltinamieji, išskyrus A. B., teisiamojo posėdžio metu neigė sukčiavę ir klastoję dokumentus, teigė, jog neturėjo tikslo klastoti automobilių panaudos sutarčių, tokie kaltinamųjų parodymai laikytini jų gynybine pozicija bei pažymima, kad visiems jiems buvo žinoma, jog iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautų leidimų jų įmonių transporto priemonės su vairuotojais keltis keltais be mokesčio negalėjo. Visos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudariusios transporto priemonių panaudos sutartį įmonės iki veikų padarymo nebuvo registruotos Kuršių nerijoje. 3.3.

Byloje nustatyta, kad leidimai buvo išduoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tai buvo nurodyta ir ant paties leidimo, todėl visi kaltinamieji privalėjo suvokti, kad tai ne jų vadovaujama įmonė, leidimai nemokamai keltis keltais išduoti ne jų vadovaujamų įmonių vardu, bet jų įmonių valdomam ir naudojamam transportui, ir konstatuotina, kad, tai matydami ir žinodami, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, T.

J., R. C., K. K., D. K., A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimus naudojo jų įmonių veikloje, už jų transporto priemonių perkėlimÄ keltais nustatyto mokesčio nemokėjo, taip apgaule iÅ¡vengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas. 3.4. Prokurorė pažymi, jog Å . Å . Å¡ioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , kitų naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad Å .

Å . savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jokių dokumentų jis neklastojo, jokių panaudos sutarčių nepasiraÅ¡inėjo ir jokios apgaulės nenaudojo. Prokurorė sutinka su teismo pozicija, kad įrodymų, patvirtinančių, jog Å . Å . suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-04 transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/05 bei Nr. 2015/09, kuriose buvo įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie L. Å . nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimÄ be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje surinkta nėra, todėl jis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nesant jo veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties požymių.

Tačiau prokurorė nesutinka, kad Å . Å . iÅ¡teisintinas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties požymių. Prokurorės nuomone, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindinio sukčiavimo požymio – apgaulės, kuri pagal Å . Å . pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pasireiÅ¡kė tuo, kad tam tikslui pasiekti buvo klastojamos transporto priemonių panaudos sutartys, vėliau jas panaudojant – pateikiant Neringos savivaldybės darbuotojams, kad dėl Å¡ios apgaulės bÅ«tų iÅ¡duoti leidimai nemokamai keltis keltu. 3.5.

Prokurorės vertinimu, apgaulė šiuo atveju pasireiškė Neringos miesto savivaldybės administracijos suklaidinimu, kuri E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu 2015-05-15 raštu šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 išdavė leidimus nemokamai keltis keltu Nr. 62149, Nr. 62150. Tikslui pasiekti buvo klastojamos transporto priemonių panaudos sutartys, kurios vėliau ir buvo panaudotos, pateikiant Neringos miesto savivaldybės darbuotojams, kad dėl šios apgaulės būtų išduoti leidimai nemokamai keltis keltu.

Panaudota apgaulė pripažintina esmine, nes suklaidinimas turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ sprendimui dėl leidimų nemokamai keltis keltu iÅ¡davimo, o dėl tokios apgaulės panaudojimo turtinės prievolės iÅ¡vengimas laikytinas sukčiavimu. Prokurorė pažymi, kad Å . Å . veikė tyčia. Jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, visiÅ¡kai suvokė, kad leidimai nemokamai keltis keltais iÅ¡duoti ne jo vadovaujamos įmonės vardu, sudarytos automobilių panaudos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nebuvo vykdomos, sutartyse nurodytos transporto priemonės faktiÅ¡kai nebuvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tai patvirtinta byloje surinktais įrodymais.

Prokurorei akivaizdu, kad jam buvo ir privalėjo būti žinoma, jog iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautų leidimų jo įmonės transporto priemonės su vairuotojais keltis keltais be mokesčio negalėjo, nes pati bendrovė net nebuvo registruota Kuršių nerijoje. Taigi išteisintojo veika reiškėsi kaip turtinės prievolės išvengimas, panaudojant suklastotus dokumentus. Dėl šių priežasčių, prokurorės vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių ir patvirtinančių, kad Š.

Å . veiksmuose yra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl iÅ¡teisinimo naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis. 3.6. Prokurorė teigia, kad K. Å . Å¡ioje byloje buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodama aiÅ¡kiai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , kitų naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad iÅ¡teisintoji savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dokumentų neklastojo, panaudos sutarčių nepasiraÅ¡inėjo ir jai apie sutartis nieko nebuvo žinoma.

Ji jokios apgaulės nenaudojo ir negalėjo to padaryti, nes tuo metu, kai buvo pasirašytos panaudos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo dekretinėse atostogose, todėl tuo metu įmonei nevadovavo, sutarčių nesudarinėjo ir jų nederino. Jai apie šias sutartis nieko nebuvo žinoma. T. J. ji nepažįsta, su bendrovės klientais nėra bendravusi, nes tai darydavo vadybininkas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatavo, jog byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių šiuos išteisintosios parodymus.

Prokurorė nesutinka su tokiu teismo vertinimu, nes, jos manymu, byloje surinkti įrodymai vis dėlto patvirtina, kad K. Š. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad K. Š. pareikštame kaltinime nurodyta, jog automobilių panaudos sutartis pasirašė ne ji, o tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjusi J. P.. Aplinkybė, kad būtent J. P. ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, kaltinime nėra nurodyta. 3.7. Prokurorės vertinimu, K.

Š. parodymai, kad ji panaudos sutarčių pasirašymo metu nedirbo, įmonei nevadovavo, nes buvo dekretinėse atostogose, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pati išteisintoji ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog bendrovės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2012-01-16 iki 2013-01-22. Nuo 2013-01-23 iki 2015-05-05 direktoriaus pareigas ėjo J. P. (P.). 2015-05-06 K. Š. vėl skyrė save į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad abi panaudos sutartys datuotos 2015-05-11.

Minėtas sutartis, kaip patvirtino liudytoja J. P., pasirašė ji, nes dirbdama bendrovėje ji buvo atsakinga už sutarčių sudarymÄ , darbo sutarčių sudarymÄ , atsiliepdavo į skambučius, iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už atliktas paslaugas ir kt. Ji bendrovės direktore buvo nuo 2013-01-31 iki 2015-05-05. Be to, ji patvirtino, kad pagal Å¡iÄ sutartį jokių juridinių faktų neįvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nurodyto krovininio automobilio panaudai neperdavė.

Å is krovininis automobilis jos darbo laikotarpiu buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Apie tai, kad jos pasiraÅ¡yta 2015-05-11 Transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 20151/10 bus panaudota neteisėtai gauti leidimui nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , ji nežinojo. Liudytojas A. V. taip pat patvirtino, kad direktorė K. Å . biure bÅ«na beveik kiekvienÄ dienÄ , pasiraÅ¡inėja įvairius dokumentus, dirba su kai kuriais klientais, vadovauja bei prižiÅ«ri darbÄ .

Be to, K. Å . parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-12 buvo pasiraÅ¡yta nepavojingų statybinių atliekų iÅ¡vežimo darbų sutartis, kurios įkainiuose buvo numatyta, kad į konteinerių aptarnavimo kainas (duomenys neskelbtini) nėra įskaičiuoti ekologiniai ir kelto mokesčiai, Å¡iuos mokesčius sumoka arba suderina leidimÄ užsakovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei, kiek jai žinoma iÅ¡ A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. J. sakęs, kad gaus leidimÄ nemokamai keltis keltu. 3.8.

Prokurorės manymu, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė K. Å . buvo atsakinga už bendrovės veiklÄ tuo metu, kai buvo pasiraÅ¡ytos panaudos sutartys, jai taip pat buvo žinoma, kad pagal sutartį dėl nepavojingų statybinių atliekų iÅ¡vežimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įskaičiuoti ekologiniai ir kelto mokesčiai, Å¡iuos mokesčius sumoka arba suderina leidimÄ užsakovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apgaulės esmę sudarančias sutartis pasirašė bendrovės direktorė K.

Å ., veikdama per J. P., ir minėtos panaudos sutartys buvo pateiktos Neringos miesto savivaldybės administracijai, kuri, bÅ«dama suklaidinta, perdavė duomenis AB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji 2015-05-18 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 62152 bei 2016-02-08 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 70991 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuriuo neteisėtai, neatlygintinai naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokamai keltis keltu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. Å . padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl iÅ¡teisinimo naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis. 3.9.

Prokurorė nurodo, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamÄ veikÄ juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:

1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ . Prokurorės vertinimu, remiantis byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, jog Å . Å . ir K. Å . padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl K. Å . vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Å . Å . vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtinas naujas nuosprendis, nes Aukščiausiojo Teismo praktikoje bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra iÅ¡vestinė iÅ¡ fizinio asmens atsakomybės. BK 20 straipsnio prasme taikoma baudžiamoji atsakomybė už vienÄ ir tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ padaro fizinis asmuo.

Tiek Å . Å ., tiek K. Å . nusikalstamas veikas padarė bÅ«dami bendrovių direktoriai, t. y. eidami vadovaujamas pareigas ir turėdami teisę juridiniam asmeniui atstovauti, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti veiklÄ , veikdami juridinio asmens vardu ir interesais – siekdami juridiniam asmeniui nepagrįstai iÅ¡vengti turtinės prievolės. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos kvalifikuotinos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio 3.10. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisindamas Å . Å ., K. Å ., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ių įmonių padarytos žalos valstybei klausimÄ dėl persikėlimo į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ keltu, nesumokant už persikėlimÄ , paliko spręsti civilinio proceso tvarka. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį byloje paliko nenagrinėtÄ .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. 3.11. Prokurorė teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieÅ¡kovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, solidaria bendraatsake nurodydama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri byloje nebuvo patraukta kaltinamÄ ja, ir ieÅ¡kiniu prašė solidariai iÅ¡ E. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“, T.

J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 10 313,80 Eur; iš E. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. C., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 17 592,60 Eur; iš E. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 17 284,05 Eur; iš E. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 23 914,80 Eur; iš E. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 14 814,90 Eur bei iš E. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Š.

Å ., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1035,45 Eur, ir prašė patvirtinti sudarytÄ taikos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nutarimu buvo pripažinta 84 955,60 Eur sumos civiline ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė ikiteisminio tyrimo metu patikslino savo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, atsisakydama pareikÅ¡tų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. K.. Civilinis ieÅ¡kinys buvo patikslintas – 61 040,80 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimas su ieÅ¡kove dėl 2 972,45 Eur žalos atlyginimo. 3.12.

Skunde pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai žalÄ padarę asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalÄ asmenys jÄ privalo atlyginti visi kartu (solidariai). Prokurorės manymu, tarp E. D., T. J., R. C., D. K., K. K., K. Å ., Å . Å . ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam juridiniam asmeniui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Civilinis ieškinys gali būti priteisiamas tik iš pripažintų kaltais kaltinamųjų, todėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 61 040,80 Eur žalos atlyginimo priteistinas: 10 313,80 Eur solidariai iš E. D., T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 17 592,60 Eur solidariai iš E. D., R. C., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 17 284,05 Eur solidariai iš E. D., D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 14 814,90 Eur solidariai iš E. D., K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 1035,45 Eur solidariai iš E. D., Š.

Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

4. Nuteistasis E. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. 4.1. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nagrinėjant bylÄ buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. 4.2. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio taikymo apeliantas nurodo, jog BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. 4.3. Apeliantas nurodo, jog visi jam inkriminuoti nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog jo atliekami Å¡ių BK straipsnių dispozicijose apraÅ¡yti veiksmai yra neteisėti, ir nori taip veikti.

Valinis tiesioginės tyčios momentas iÅ¡reiÅ¡kia veikos siekimÄ (norėjimÄ ). Jei asmuo nesuvokė bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ ar iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamų veikų aplinkybes.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti bÅ«tini trys požymiai:

1) objektyviosios tiesos iškreipimas;

2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (sÄ lygoti nukentėjusiojo klaidÄ );

3) tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sÄ moningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Taigi sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ apgaulę pavartojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar iÅ¡vengimu. 4.4. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje netinkamai nustatė nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, dalykÄ .

Nei kaltinime, nei nuosprendyje nėra nurodyta, kokiÄ naudÄ gavo E. D. ir (ar) jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu nėra įrodymų apie turtinės naudos gavimÄ , vadinasi, E. D. negavo jokios naudos, todėl nesant nusikalstamos veikos dalyko (naudos), nėra ir nusikalstamos veikos požymių, kartu negaudamas turtinės naudos, nusikalstamo sukčiavimo aspektu E. D. negalėjo turėti jokio tikslo suklaidinti nukentėjusįjį (valstybę). Ar E. D. savo veika sudarė prielaidas iÅ¡vengti kitiems asmenims turtinės prievolė mokėjimų už AB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, galima atsakyti tik iÅ¡nagrinėjus, kas ir kokiÄ naudÄ gavo dėl to, jog buvo gauti leidimai nemokamai keltis transporto priemonėmis.

Negali bÅ«ti ignoruojamas (tai buvo daroma ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu) faktas, jog iÅ¡duoti leidimai nemokamai keltis keltu buvo skirti tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama statinio rekonstrukcijos darbus galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatyta kompensacija, todėl iÅ¡duotų leidimų nemokamai keltis keltų pagrindu atsiradusiÄ naudÄ gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji sutaupė nemokėdama už transporto priemonių persikėlimÄ , tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pareikÅ¡ti jokie kaltinimai sukčiavimu ar dokumentų klastojimu, nors Å¡iuo atveju bÅ«tent ji formaliai galėtų bÅ«ti nusikalstamos veikos subjektas.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę naudÄ dėl gautų leidimų pasinaudojimo gavo teisėtai, tai asmenys už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikę veiksmus, reikalingus tokios naudos gavimui, negali bÅ«ti laikomi veikusiais neteisėtai ar nusikalstamai. 4.5. Nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas aplinkybes, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl leidimų nemokamai kelti keltu iÅ¡davimo, vertino tik kaip kaltinamųjų gynybinę pozicijÄ , tačiau argumentų, paneigiančių tokiÄ pozicijÄ , nepateikė.

IÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas net nevertino aplinkybių, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl leidimų iÅ¡davimo, kokiÄ naudÄ gavo ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo Å¡iÄ naudÄ gauti. Padarius iÅ¡vadas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo gauti leidimus keltis transporto priemonėmis, nuteistasis E. D. negali bÅ«ti kaltinamas sukčiavimu ar dokumento klastojimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsteigta (duomenys neskelbtini). Bendrovės buveinė yra registruota Neringos miesto savivaldybės teritorijoje.

Pagrindinis Å¡ios bendrovės tikslas yra operacijos su nekilnojamuoju turtu, statyba, prekyba, paslaugos, įrangos nuoma (žiÅ«rėti bendrovės Ä®status). Å ių tikslų įgyvendinimui 2015 m. kovo 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutarties Nr. JP-1327 pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nuosavybės teisę į pastatÄ â€“ valgyklÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitÄ statinį – kiemo aikÅ¡telę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (toliau – Statiniai).

Ä®gijusi nuosavybės teise statinius, bendrovė įgijo ir teisę nuomoti 0,3172 ha plotÄ valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2003 m. birželio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2003-0229. Apeliantas pažymi, jog įgyti statiniai buvo numatyti rekonstruoti, todėl kartu su statiniais bendrovė įgijo valgyklos pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatÄ projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini), parengtÄ 2009 m. Ä®sigijus Statinius ir jų rekonstravimo projektÄ , buvo papildomai atlikta rekonstravimo projekto korektÅ«ra (pakeitimas), o 2015 m. gegužės 13 d.

Neringos savivaldybės administracija iÅ¡davė leidimÄ Nr. LNS-32-150513-00015 rekonstruoti statinius, t. y. pastatÄ â€“ valgyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (jo paskirtis buvo maitinimo) rekonstruoti į poilsio paskirties pastatÄ . 4.6. Bendrovė neturėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie galėtų atlikti statinių rekonstrukcijos darbus, taip pat ir įrangos tokių darbų atlikimui, todėl 2015 m. balandžio 9 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2015/04/09/01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos darbų, reikalingų valgyklos pastato rekonstrukcijai į poilsio pastatÄ , atlikimo (toliau – Rangos sutartis).

Rangos sutarties vykdymo metu buvo atlikti keli rangos sutarties pakeitimai. Rangos darbus apėmė visi bÅ«tini rekonstrukcijos darbai nuo nereikalingų senos statinio dalių griovimo iki visiÅ¡ko naujo statinio užbaigimo. Pagal bendrovės sudarytÄ rangos darbų susitarimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo generalinis rangovas, nes vykdydama statybos rangos darbus pasitelkė daug kitų asmenų (subrangovų). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai su subrangovais nebendravo, tačiau, vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 3 dalies nuostatomis, generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

Statybos darbų atlikimas tęsėsi iki 2017 m. rugsėjo 28 d., nurodytÄ dienÄ tarp bendrovės ir generalinio rangovo sudarytas baigiamasis atliktų darbų priėmimo –perdavimo aktas, kuriuo bendrovei perduoti visi atlikti darbai. 2017 m. spalio mėnesį suraÅ¡ytas statinio užbaigimo aktas. Apeliantas pažymi, jog statybos darbų atlikimo faktÄ patvirtina: Nekilnojamojo turto kadastro byla; Leidimas statyti naujÄ (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-32- 150513-00015;

Techninis darbo projektas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikacijos atestatas; Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas; R. B. kvalifikacijos atestatas; Statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas; Statinio geodezinė nuotrauka; Statybos darbų žurnalai; Atliktų darbų aktai; Inžinerinių tinklų geodezinė nuotrauka; Vandens tyrimo protokolas; Energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo aktas; Pažyma apie statybinių atliekų perdavimÄ jas tvarkančiai įmonei;

Žaibosaugos techninė dokumentacija; Atitikties deklaracijos; Pastato energinio naudingumo sertifikatas; Pažyma apie statinio atitiktį projektui. 4.7. Apeliantas nurodo, jog nėra abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasitelkdama subrangovus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinio statybos rangos darbus, todėl nuteistųjų paaiškinimai, kad leidimai buvo naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos statybos rangos darbams atlikti, negali būti vertinami kaip nepagrįsta gynybinė pozicija.

Nuteistasis akcentuoja, jog visi asmenys, su kuriais buvo sudarytos panaudos sutartys, atliko statybos darbus, teikė paslaugas bendrovės vykdomai statinių rekonstrukcijai, įrodymai fiksuoti byloje. Nors ikiteisminiame tyrime Å¡ias aplinkybes buvo atsisakyta tirti, tai patvirtinančius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pirmosios instancijos teisme, tačiau skundžiamame nuosprendyje jie net neaptarti. CK 6.660 straipsnyje nustatyta, jog užsakovas privalo teikti rangovui pagalbÄ atliekant darbus. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statybos rangos sutarties Å¡alys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti.

Rangos sutarties vykdymo metu rangos darbams atlikti buvo reikalinga užsakovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pagalba, bÅ«tent rangovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) paprašė, jog bÅ«tų užtikrintas subrangovų naudojamų transporto priemonių atvykimas į bendrovės vykdomos statybos objektÄ , darbas statybos objekte ir iÅ¡vykimas iÅ¡ statybos objekto. Panaudos teise gautos transporto priemonės buvo naudojamos su operatoriumi, todėl visų tokių transporto priemonių panaudojimo rezultatas bendrovės statomo statinio statybos rangos darbams atlikti yra tiesiogiai gautas bendrovės, t. y. panaudos sutartys buvo vykdomos, panaudos sutarčių pagrindu Å¡alims atsirado realios teisės ir pareigos, tokių teisių ir pareigų Å¡alys siekė. 4.8.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punkto tikslas bÅ«tent yra siekis kompensuoti perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto iÅ¡laidas juridiniams asmenims, turintiems KurÅ¡ių nerijoje registruotÄ buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų. Tiesioginis panaudos teise valdomų transporto priemonių panaudojimas bendrovės tikslams neprieÅ¡tarauja nurodytam teisiniam reglamentavimui, prieÅ¡ingai, jį atitinka.

Apylinkės teismas, nevertindamas įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos rangos darbus ir šių darbų vykdymui buvo naudojamos rangovo ir subrangovų pateiktos transporto priemonės, negalėjo teisingai atskleisti sukčiavimo požymių bendrame inkriminuojamos veikos kontekste. Toks atsisakymas vertinti aiškius faktus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus statybos darbus, kuriems atlikti naudotos panaudos teise gautos transporto priemonės, kelia abejonių dėl nuteistojo E. D. tikslų ir tyčios turinio, todėl neatitinka bylos aplinkybių išsamaus išnagrinėjimo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Siekiant paÅ¡alinti visas abejones dėl to, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko panaudos sutarties formÄ siekiant užsitikrinti jai reikalingų transporto priemonių panaudojimÄ statybos objekte, taip pat, ko iÅ¡ tikrųjų siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovas E. D., taip pat užtikrinant tinkamÄ nustatytų faktų kvalifikavimÄ , atitinkami bylos duomenys reikalauja papildomo iÅ¡tyrimo ir įvertinimo. Svarbių įrodymų nevertinimas iÅ¡kreipia galimybę nustatyti tiesÄ byloje, dėl to akivaizdžiai nebegalima tikėtis teisėto ir pagrįsto nuosprendžio. 4.9.

Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. turi bÅ«ti kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ar neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino, numatė, kad dėl jį ar kitÄ asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių. Tinkamai įvertinus nuteistÄ jį E. D. neva kaltinančius įrodymus, galima tik padaryti iÅ¡vadÄ , jog E. D. veiksmuose nėra subjektyviosios sukčiavimo pusės, nes jis negavo jokios asmeninės naudos.

NaudÄ gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymas numato teisę gauti kompensacijÄ už transporto priemonių persikėlimÄ . Apeliantui kyla klausimas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovai galėjo sukčiauti, jeigu turtinę naudÄ , kuriÄ neva sukčiaudamas gavo nuteistasis, numato įstatymas. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog E. D. veikdamas su kitais asmenimis suklastojo panaudos sutartis, kurių pagrindu vėliau buvo iÅ¡duoti leidimai nemokamai keltis transporto priemonėmis keltu, yra nepagrįstos, nes visos kaltinime nurodytos panaudos sutartys yra nenuginčytos, galiojančios ir jos buvo vykdomos.

Turi bÅ«ti vertinama ne tokio susitarimo forma, o jo esmė. Å ių panaudos sutarčių sudarymo tikslas buvo nulemtas bÅ«tent siekio užtikrinti statinių rekonstrukcijai reikalingų transporto priemonių panaudojimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Nagrinėjant bylÄ teisme visi transporto priemonių savininkai patvirtino, jog transporto priemones naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai rekonstrukcijai. Statinio rekonstrukcijos darbams atlikti perduotų transporto priemonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ forma nelemia nuteistojo E. D. veikos kvalifikavimo, kaip sukčiavimo.

Pažymima, jog panaudos sutartis net galėjo nebÅ«ti sudaroma raÅ¡tu. Vertinant situacijÄ , ar panaudos sutartis nulemia santykių esmę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprarastų teisės gauti persikėlimo iÅ¡laidų kompensacijos net tuo atveju, jeigu naudotų transporto priemones ir kitokiu pagrindu. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nebuvo paneigta, jog pagal panaudos sutartis gautos transporto priemonės buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinio statybos procese. Teisę naudotis kompensacija sukuria ne formali panaudos sutartis, o įstatyme numatytų sÄ lygų visuma, Å¡iuo atveju juridinio asmens veikla ir tikslai, todėl formai, kaip transporto priemonės buvo perduotos naudoti ir panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, negalima suteikti absoliučios reikÅ¡mės. Ne panaudos sutarties forma, o įstatymas lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę pasinaudoti kompensacija.

Panaudos sutartis Å¡iuo atveju pasirinkta tik kaip teisinius santykius įforminanti formali forma, kurios, kaip nustatyta byloje, reikalavo praÅ¡ymai leidimams iÅ¡duoti. 4.10. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog leidimai keltis keltu transporto priemonėmis buvo iÅ¡duodami vadovaujantis 2005 m. lapkričio 3 d. patvirtinta „Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarka“ atsižvelgiant į 2002 m. lapkričio 3 d. Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasitarimo protokolÄ Nr. 34, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento raÅ¡tÄ Nr. 420-S-20 „Dėl sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, 2005 m. vasario 7 d.

AB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tu Nr. 21(10.17)-57 „Dėl leidimų iÅ¡davimo Neringos juridinių asmenų transporto priemonėms“. Teismas pripažino, jog minėta leidimų iÅ¡davimo tvarka buvo panaikinta ir pakeista, tačiau laikėsi nuostatos, jog nesikeitė Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymas, todėl baudžiamoji atsakomybė yra galima. Apelianto vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada pažeidžia konstitucinį principÄ , jog bausmė gali bÅ«ti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatyme 9 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu) aiÅ¡kiai nurodyta, kad programos finansavimo lėšos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kainai kompensuoti naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatyme 9 straipsnio 5 dalies normos yra blanketinės, todėl tiksli teisinio reguliavimo taisyklė yra nurodoma įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės normų aktuose.

Leidimų iÅ¡davimo tvarka, kuria remiantis nuteistiesiems buvo iÅ¡duoti leidimai, buvo įtvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos keliu priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo Ä®statymo įgyvendinimo“ nuostatomis, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. sausio 9 d. priėmė nutarimÄ Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos keliu priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo.

Vyriausybė Å¡iuo nutarimu pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. balandžio 21 d. nutarimÄ Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos keliu priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ ir jį iÅ¡dėstė nauja redakcija. Å io nutarimo 4 punktu nuspręsta „Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimÄ Nr. 258 „Dėl Keliu priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta kraÅ¡to kelio Å ilutė-Rusnė atkarpa sÄ naudoms kompensuoti tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir priedais.

Taigi, panaikinus Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimÄ Nr. 258 ir jį keitusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimÄ Nr. 841, kaip lydimasis teisės aktas neteko galios ir jų įgyvendinimÄ reglamentavęs 2005 m. lapkričio 3 d. „Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos“ apraÅ¡as, priimtas Neringos savivaldybės administracijos. 4.11. Dėl vykusio teisinio reglamentavimo pasikeitimo per laikotarpį, kai buvo padarytos inkriminuojamos veikos (nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017 m. gruodžio 27 d.), nebuvo nustatytos teisiÅ¡kai pagrįstos tvarkos, kaip iÅ¡duodami leidimai juridiniams asmenims, turintiems buveinę Neringos miesto savivaldybės teritorijoje.

Byloje nustatyta, jog buvo vadovautasi tokia praktika, kokiÄ nurodė pati Neringos miesto savivaldybės administracija. Tai patvirtina, jog nebuvo aiÅ¡kių galiojančių teisės normų, nustatančių, kaip ir kokia tvarka juridinis asmuo gali gauti teisę pasinaudoti kompensacija keltis keltu nemokamai. 4.12. Apelianto nuomone, įstatymų leidėjas pakeisdamas teisinį reguliavimÄ ir nustatydamas jį naujai pripažįsta, kad iki tol teisinis reglamentavimas buvo neaiÅ¡kus: tik 2018 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 932 pakeisdama 2005 m. balandžio 21 d. nutarimÄ Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ nustatė teisinį reguliavimÄ , kad „Kompensuojama keleivių ir transporto priemonių, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir kurie įtraukti į Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomÄ Valstybinės reikÅ¡mės kelių eismo informacinę sistemÄ , ir dviračių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kaina.“ (žr.

Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kainai kompensuoti ir gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu kraÅ¡to kelio Å ilutė–Rusnė ruožu sÄ naudoms kompensuoti tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 6 dalį), taip pat, jog į tokiÄ informacinę sistemÄ Ä¯traukiami duomenys apie transporto priemones, registruotas juridinių asmenų, turinčių KurÅ¡ių nerijoje registruotÄ buveinę, vardu, arba Å¡ių juridinių asmenų valdomas transporto priemones, kurių registracijos liudijime Å¡ie juridiniai asmenys yra nurodyti transporto priemonės valdytojais (žr. to paties apraÅ¡o 8.6 dalį).

Taigi realus aiÅ¡kus teisinis reglamentavimas, kurį buvo galima pažeisti, atsirado tik 2018 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus apraÅ¡Ä , kuriame buvo suformuluota elgesio taisyklė, nustačiusi sÄ lygas kompensacijai dėl persikėlimo keltu gauti. Apelianto vertinimu, tik esant aiÅ¡kiai elgesio taisyklei jÄ galima pažeisti. Nesant tokios taisyklės, baudžiamoji atsakomybė yra negalima, o jÄ pritaikius galima tvirtinti, jog asmuo baudžiamas už veikÄ , už kuriÄ jos atlikimo metu pagal įstatymÄ nebuvo baudžiama. 4.13.

Nuteistasis E. D. nurodo, kad vadovavosi per ilgÄ laikÄ susiklosčiusia Neringos miesto savivaldybės pripažinta leidimų iÅ¡davimo tvarka. Jis neorganizavo ir nekontroliavo leidimų iÅ¡davimo proceso, todėl paprasčiausiai nesuvokiama, kaip galėjo pasireikÅ¡ti jo tikslas suklaidinti nukentėjusįjį. E. D., pasiraÅ¡ydamas panaudos sutartis, suprato, jog tai realios sutartys, kurios bus vykdomos, todėl negalėjo suvokti, kad pateikia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Tai paneigiančių duomenų byloje nėra.

Pagal dabartinį teisinį reglamentavimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėdama pasinaudoti galimybe gauti kompensacijÄ , ir dabar neturėtų jokių kliūčių pagal panaudos sutartis gautas transporto priemones įtraukti į informacinę sistemÄ ir naudotis jai suteiktomis teisėmis. Tai tik dar kartÄ patvirtina, jog nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei nuteistajam E. D. nereikėjo pasitelkti apgaulės tam, kad bÅ«tų gauti leidimai keltis keltu. Paprasčiausiai buvo pasinaudota įstatymo suteikta teise, tačiau tai, kad tokios teisės realizavimas yra (tapo) toks komplikuotas ir formalizuotas, nereiÅ¡kia, jog siekis pasinaudoti Å¡ia teise yra nusikalstamas. 4.14.

Apeliantui kyla klausimas – jeigu panaudos sutartys suklastotos, kas atliko darbus (veiksmus), kuriuos iÅ¡ rangovų ir subrangovų pagal panaudos sutartį gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, jei tai ne panaudos teisiniai santykiai, tada kokie tai teisiniai santykiai ir kodėl teismas gali kiÅ¡tis į Å¡alių susitarimÄ ir spręsti, kokius civilinius santykius Å¡alys gali sudaryti, o kokių negali. Byloje ir skundžiamame nuosprendyje nėra teisinių argumentų ir įrodymų, jog rangovai ir subrangovai atlikdami darbus transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perdavę kitų teisinių santykių pagrindu, todėl neįrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo transporto priemonių pagal panaudos sutartį ir jomis nesinaudojo.

Nagrinėjant bylÄ nebuvo paneigta, jog panaudos sutarčių sudarymo tikslas buvo nulemtas siekio užtikrinti statinių rekonstrukcijai reikalingų transporto priemonių panaudojimÄ . 4.15. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinka duomenų, kokia apimtimi transporto priemonės, dėl kurių buvo sudarytos panaudos sutartys, buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomo statinio rekonstrukcijai, ir kiek tų pačių transporto priemonių naudojimas nėra susijęs su statinio rekonstrukcijos darbų atlikimu.

Šie duomenys yra svarbūs nuteistųjų kaltės individualizavimui, nes E. D. yra susijęs tik su transporto priemonių naudojimu pagal panaudos sutartis statinio rekonstrukcijos metu (ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo duomenų, jog E. D. veikdamas tyčia siekė, kad transporto priemonės būtų naudojamos ne tik statinio rekonstrukcijai, bet ir kitais tikslais), tiek žalos dydžio nustatymui. Skundžiamame nuosprendyje tokio atskyrimo taip pat nėra. Vertinant E. D. veikų subjektyviosios pusės požymį (kaltę), byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų siekęs gauti leidimus nesusijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma rekonstrukcija transporto priemonių persikėlimui.

Šioje nuosprendžio dalyje neatskleistas E. D. kaltės turinys. 4.16. Apeliantas teigia, jog „faktinių veiksmų eiga“ rodo, kad jis siekė leidimus gauti tik toms transporto priemonėms, kurios turėjo būti panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslams. Nėra įrodymų, jog E. D. siekė, kad leidimai būtų išduoti ir toms transporto priemonėms, kurios nebus naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos statinio rekonstrukcijos procese. Nepakanka konstatuoti tik objektyviųjų BK 182 straipsnio požymių, svarbus yra valinis tiesioginės tyčios momentas, E. D. negali būti kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, dėl leidimo panaudojimo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslais, nes jis nesuvokė tyčinio nusikalstamos veikos pobūdžio, t. y. jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios.

Jis neatsako už tai, kad dalis asmenų, pasinaudoję panaudos teisinių santykių sukurtomis galimybėmis, pagal suteiktus leidimus transporto priemonėmis nemokamai kėlėsi į KurÅ¡ių nerijÄ . Nusikalstami bÅ«tų tik tokie E. D. veiksmai, kurie bÅ«tų pasireiÅ¡kę tiesiogine tyčia. Tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu E. D. tiesioginė tyčia, jog jis siekė, kad rangovai ir subrangovai galėtų naudotis transporto priemonių perkėlimo paslaugas nemokamai, t. y. nevykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato rekonstrukcijos darbų, nėra įrodyta.

Asmenys, kurie nemokamai keltu kėlėsi ne dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinio rekonstrukcijos, aiÅ¡kiai nurodė, kad kėlėsi be E. D. žinios. Taigi E. D. veikoje nėra esminės subjektyviosios nusikaltimo sudėties sÄ lygos kaitės, pasireiÅ¡kiančios tiesiogine tyčia. 4.17. Nuteistojo manymu, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pareikÅ¡ti kaltinimai dėl tų pačių nusikalstamų veikų, kurios inkriminuotos nuteistiesiems, nėra atsitiktinumas ar klaida. Esant duomenimis, jog transporto priemonės buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslais, reikia aiÅ¡kiai pasakyti, kas gavo naudÄ dėl to, jog nemokamai buvo keliamos transporto priemonės. Jeigu naudÄ gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikėjo šį juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jeigu nėra teisinio pagrindo baudžiamajai atsakomybei Å¡iam asmeniui atsirasti, turi bÅ«ti atsakyta, kodėl kiti juridiniai asmenys, pasirašę panaudos sutartis, buvo nuteisti, nors keldamiesi keltu jokios naudos negavo.

Apelianto manymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojusi nemokama galimybe perkelti transporto priemones, negali bÅ«ti apkaltinta neteisėtos turtinės naudos gavimu, nes tokiÄ turtinę naudÄ (kompensacijÄ ) jai numato įstatymas, todėl pasirinkta tokia baudžiamosios bylos inicijavimo ir tyrimo taktika, jog eliminuojamas tikrasis naudos gavėjas, netiriami įrodymai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta veikla, sudarant teisinę regimybę, jog leidimai keltis transporto priemonėmis buvo gaunami siekiant iÅ¡vengti turtinės prievolės, ir tai niekaip nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta veikla ir jos teise gauti kompensacijÄ už persikėlimÄ keltu.

Jeigu kylÄ abejonių, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbai buvo atlikti ir juos atliko bÅ«tent tie rangovai ir subrangovai, kurie persikėlė transporto priemonėmis, kurioms buvo iÅ¡duoti leidimai, tada kodėl nesurinkta įrodymų, jog darbai apskritai nebuvo atlikti, neapklausti statybos techninę priežiÅ«rÄ atlikę asmenys, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti, kokie darbai buvo atlikti ir (ar) pagal panaudos sutartį valdytos transporto priemonės buvo naudojamos statinio rekonstrukcijos metu.

Tokia apklausa leistų nustatyti, ar kaltinimas suklastojus panaudos sutartis turi kokį nors faktinį pagrindÄ . Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, kokius darbus statinio rekonstrukcijos metu atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nebuvo rinkti duomenys, kiek ir kokių darbų atliko subrangovai, kiek Å¡iems darbams atlikti buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos teise valdytos transporto priemonės. Tokie duomenys pateikti vertinant rangos sutartį, sÄ matas, atliktų darbų aktus, statybos darbų žurnalÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nustačius, jog transporto priemonės buvo naudojamos statinio rekonstrukcijos darbams atlikti, turi bÅ«ti atsižvelgta, kokia apimtimi tai buvo daroma ir ar toks naudojimas lemia UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovo baudžiamÄ jÄ atsakomybę įtarime nurodyto Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punkto taikymo aspektu. Negalima sukčiauti dėl turtinės teisės įgijimo, jeigu tokia teisė yra numatyta įstatymo. 4.18. E. D. nurodo, jog bendrovė neturėjo tiesioginių ryÅ¡ių su subrangovais, Å¡iuos klausimus sprendė generalinis rangovas.

Jo atliktų darbų apimtis ir perduotų transporto priemonių panaudojimas turi bÅ«ti matomas iÅ¡ atliktų darbų aktų. Transporto priemonių panaudojimÄ bendrovės interesais galima objektyviai nustatyti pagal nurodytus statinio statybos normatyvinius dokumentus. Aplinkybės, jog subrangovai galbÅ«t kėlėsi keltu ne tik bendrovės interesais, negali lemti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar nuteistojo E. D. nuteisimo, nes Å¡ios pasekmės yra nulemtos ne bendrovės ar E. D. veiksmų, o atskirų asmenų priimto valinio sprendimo naudoti leidimÄ keltis keltu ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais.

Pažymi, jog užbaigus statinių statybos darbus, panaudos sutartys nebebuvo vykdomos, tęsiamos ar kitaip modifikuojamos, tam, jog transporto priemonė galėtų ir toliau keltis keltu nemokamai, išskyrus su generaliniu rangovu. Po statybos darbų atlikimo, kad statiniai būtų pradėti tinkamai eksploatuoti, bendrovė toliau naudojosi dviem generalinio rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėmis, jos buvo naudojamos tik iki 2017 metų pabaigos. Tai aiškiai liudija, jog panaudos sutartimis bendrovė naudojosi transporto priemonėmis išimtinai tik bendrovės interesais (statinių rekonstrukcijos metu). 4.19.

Skundžiamame nuosprendyje akcentuojama, jog apgaulė pasireiÅ¡kė ir tuo, kad praÅ¡ymuose Neringos miesto savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltu iÅ¡davimo buvo nurodoma, kad transporto priemonės priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiÅ¡kai bendrovė jų neperėmė. E. D. vertinimu, tokios iÅ¡vados akivaizdžiai nepagrįstos ir padarytos netinkamai vertinant įrodymus, nes bendrovė pateikdama praÅ¡ymÄ dėl leidimo iÅ¡davimo pateikė ir įrodymus, kokiu pagrindu valdo transporto priemones, t. y. pateikė panaudos sutartis, transporto priemonių registracijos liudijimus, kuriuose buvo nurodytas transporto priemonių savininkas, todėl Neringos miesto savivaldybės administracijai aiÅ¡kiai buvo atskleista visa informacija, kokiu pagrindu bendrovė valdo transporto priemones.

Jeigu bendrovės nurodytas transporto priemonės valdymo pagrindas neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo, Neringos miesto savivaldybės administracija (AB „(duomenys neskelbtini)“) galėjo atsisakyti iÅ¡duoti leidimus. Pavartota sÄ voka „priklauso“ nesuponuoja iÅ¡ankstinės iÅ¡vados, jog priklausymas reiÅ¡kia ir nuosavybės teisės turėjimÄ , daiktas asmeniui gali priklausyti tiek panaudos, tiek nuomos ar kitos daiktinės teisės pagrindu, todėl nei bendrovė, nei E. D. neturėjo jokios tyčios suklaidinti Neringos miesto savivaldybės administracijos, pateikdami praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ keltis keltu.

Toks praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ negali bÅ«ti laikomas sukčiavimu, nes Neringos miesto savivaldybės administracijai buvo suteikta visa reikalinga informacija, kurios ji reikalavo, be to, ir pati Neringos miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad transporto priemonės naudojimas panaudos sutarties pagrindu yra pagrindas gauti leidimÄ kelti keltu nemokamai. 4.20. Apeliantas mano, jog iÅ¡siaiÅ¡kinus, kaip ir kokiais tikslais buvo naudojamos bendrovės panaudos teise įgytos transporto priemonės, nustačius, jog Å¡ios transporto priemonės buvo naudojamos bendrovės statinio statybos rangos darbams, kaltinimams, jog panaudos sutartys buvo suklastotos, o pasinaudojant jomis apgaule iÅ¡vengta prievolės sumokėti už keltÄ , nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas, o baudžiamoji byla nuteistiesiems nutraukta.

5. Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ D. K. nutraukti. 5.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu. Nurodo, jog Å¡is nuosprendis iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, jog D. K. turėjo suvokti, kad naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡duotais leidimais, jis tokio pobÅ«džio leidimais negalėjo naudotis ir tuo, jog apeliantas neva buvo sutaręs su E. D. sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo atitinkamoms transporto priemonėms.

Apelianto manymu, tokie teismo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir nemotyvuoti. 5.2. Apeliantas nurodo, kad Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nuteisiant asmenį pagal BK 182 straipsnį svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktÄ , bet ir apgaulės subjektyvų suvokimÄ bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimÄ . Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai (subjektyvusis sukčiavimo požymis), t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ ir to nori bei siekia.

Apeliantas mano, jog Å¡ioje byloje nenustatyti visi bÅ«tinieji apgaulės požymiai – objektyviosios tiesos iÅ¡kreipimas, tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ siekiant iÅ¡vengti turtinės prievolės. Skundžiamame nuosprendyje formaliai, vos keliais sakiniais aptarti nuteistojo D. K. veiksmai, visiÅ¡kai neatskleisti nusikaltimo motyvai ir tikslai. 5.3. Skunde pažymima, jog apeliantas jokios apgaulės prieÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ nevartojo.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu apeliantas davė nuoseklius parodymus apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama užsakymus krovinių pervežimui per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , iÅ¡laidas už perkėlimÄ pateikdavo apmokėti užsakovams. Taip pat apeliantas baudžiamojoje byloje yra pateikęs raÅ¡ytinius įrodymus apie tai, kad atliekant užsakymus klientams bei keliantis keltu buvo atliekami mokėjimai, kuriuos kompensuodavo užsakovas.

Å ios baudžiamosios bylos atveju perkėlimo iÅ¡laidų kompensavimas įvyko, kai užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė leidimus nemokamai naudotis keltu. Todėl vykdant užsakymus pervežimui per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , apeliantas neturėjo jokio tikslo ir motyvo apgauti AB „Smiltynės perkėlÄ â€œ (t. y. keltis nemokamai), o tuo labiau daryti nusikaltimÄ . Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad apeliantas ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų gavę bent kokiÄ naudÄ dėl galbÅ«t padaryto nusikaltimo.

Å iuo atveju visÄ naudÄ gavo užsakovė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri Å¡ioje byloje net nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Jei dėl nemokamo kėlimosi D. K. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų gavę kokiÄ nors naudÄ , pasidaliję dėl nemokamo kėlimosi sutaupytas lėšas ar pan., bÅ«tų galima įžvelgti savanaudiÅ¡kus tikslus. Tačiau tokių duomenų byloje nėra ir bÅ«ti negali, nes nei apeliantas, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios naudos dėl kėlimosi keltu su leidimais negavo.

Todėl nebuvo nei tikslo, nei motyvo daryti nusikaltimÄ . 5.4. Apeliantas teigia, jog apelianto veiksmuose nebuvo jokios tyčios iÅ¡vengti turtinės prievolės. Jis neturėjo jokio tikslo ir motyvo daryti nusikaltimÄ , nebuvo jokios bÅ«tinybės kažkÄ klastoti ir norėti keltu pasinaudoti nemokamai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovui, kėlimosi per KurÅ¡ių marias iÅ¡laidas kompensuodavo užsakovai. Pagal visas bylos aplinkybes matyti, jog D. K. net nesuvokė, kad yra daromas nusikaltimas, (automobiliai keliami neteisėtai), o tai reiÅ¡kia, jog inkriminuojamoje veikoje nėra D.

K. kaltės. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių apelianto suvokimÄ apie nusikaltimo padarymÄ . Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės tik deklaratyviai motyvuojama, kad apeliantas turėjo suvokti, jog jis negalėjo naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡duotais leidimais, tačiau nėra įrodymų, pagrindžiančių teismo nuomonę. Atvirkščiai, byloje nenuginčyta, jog apeliantas nežinojo leidimų nemokamai keltis iÅ¡davimo tvarkos (o ir žinoti negalėjo, nes teisės aktai, reglamentuojantys leidimų iÅ¡davimÄ , tuo metu negaliojo), keliantis keltu ir vykdant rangos darbus kitiems užsakovams atlikdavo mokėjimus AB „(duomenys neskelbtini)“ bei nesinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais leidimais.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo statybos darbų užsakovė, todėl ir iÅ¡duoti leidimai Å¡ios bendrovės vardu apeliantui nesukėlė bei negalėjo sukelti įtarimų ar abejonių apie neteisėtÄ leidimų gavimo bÅ«dÄ . Taigi pagal užsakovo praÅ¡ymÄ pasiraÅ¡ydamas panaudos sutartį, apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti, taip pat nenumatė ir negalėjo numatyti padarinių, kurie kiltų jam pasiraÅ¡ius panaudos sutartį. Tuo labiau apeliantas negalėjo suprasti, jog pasiraÅ¡yta panaudos sutartis kam nors sukels žalingų pasekmių.

Todėl apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantas, pasiraÅ¡ydamas panaudos sutartį ir jÄ pateikdamas E. D., panaudos sutartį naudojo kaip apgaulės priemonę siekiant iÅ¡vengti turtinės prievolės. 5.5. Apeliantas nurodo, jog BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis numato tik tyčinę kaltės formÄ . Kaltininkas suvokia, kad įraÅ¡o į tikrÄ dokumentÄ aiÅ¡kiai melagingas žinias, kurios iÅ¡kreips dokumento tikrumÄ , ir nori taip veikti. Å ioje byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad apeliantas tyčia į dokumentÄ bÅ«tų įrašęs melagingus duomenis ar savo veiksmais siekė suklaidinti kitus asmenis ar institucijas ir kėsinosi pažeisti BK 300 straipsniu saugomÄ vertybę – teisinės apyvartos funkcionalumÄ bei jos patikimumÄ .

Kaip jau žinoma, apelianto vadovaujama bendrovė kaip subrangovė atliko rangos darbus Neringoje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymÄ (generalinis rangovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“). Kadangi apelianto vadovaujamos bendrovės automobiliai buvo naudojami rangos darbams atlikti, generalinis rangovas nurodė pasiraÅ¡yti panaudos sutartis tiems automobiliams, kurie bus naudojami objekte, todėl apeliantas nesuprato ir negalėjo suprasti, kad Å¡ios sutartys gali bÅ«ti suklastotos. Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju buvo sudaryta panaudos sutartis suteikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas, kai nuomotojas ar panaudos davėjas savo jėgomis ir lėšomis užtikrina transporto priemonės vairavimÄ ir jo komercinį bei techninį eksploatavimÄ .

Tokios sutarties sudarymas nėra draudžiamas civilinėje apyvartoje. Apeliantas neturi juridinio iÅ¡silavinimo, jam nežinoma, kas yra nuosavybės teisių turinys, kuo skiriasi teisė naudoti, teisė valdyti ir teisė disponuoti daiktu. Todėl ar tai panauda, ar nuoma, ar subrangos dalis (pasiraÅ¡yta panaudos sutartis), neturi esminės reikÅ¡mės, nes apelianto tikslas – nuvykti į objektÄ , atlikti darbus ir gauti pelnÄ . Tai teisėti veiksmai ir, kaip jie bus įvardyti, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, tuo labiau, jog apeliantui nebuvo bÅ«tinumo klastoti, apgaudinėti ir daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Pažymi, jog kvalifikuojant veikÄ pagal BK 300 straipsnį bÅ«tina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčiÄ , jog jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2010, Nr. 2K-559/2011 ir kt.). Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog apeliantas nenumatė ir negalėjo numatyti jokių neigiamų pasekmių, juo labiau to nenorėjo, nes jam to paprasčiausiai nereikėjo.

6. Nuteistasis R. C. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. 6.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas, mano, kad skundžiamas nuosprendis yra priimtas nesilaikant įrodymų vertinimo sÄ lygos, kad įrodymai turi bÅ«ti vertinami ne tik kiekvienas atskirai, bet vertinama jų visuma, sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltės. Konstatuojant kaltę negalima apsiriboti tik objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių nustatymu neanalizuojant subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, o vieni iÅ¡ pagrindinių procesinių dokumentų, iÅ¡ kurių gaunama informacija apie subjektyviuosius padarytos veikos požymius, yra įtariamojo apklausos protokolai ir kaltinamojo apklausa teisme.

Nereti atvejai, kai veika yra padaroma be kaltės, o tinkamas teisinis asmens poelgio įvertinimas labai priklauso nuo teisingai nustatytų subjektyviųjų veikos požymių. 6.2. R. C. kaltu neprisipažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nes jokios jo darbinės veiklos aplinkybės nesukėlė nė menkiausio įtarimo, jog gali tapti nusikalstamos veikos bendrininku. Kai darbinių santykių metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. J. pasakė, kad jis į pervežamų statybinių medžiagų kainas neskaičiuotų persikėlimo keltu mokesčio, nes jis gaus leidimus keltis nemokamai, apeliantas nieko nusikalstamo neįtarė.

Leidimų nemokamai keltis keltais tvarka jis nesidomėjo, tačiau puikiai suprato, kad tokio leidimo turėjimas kokios nors materialinės naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteiks ir kad tai yra iÅ¡imtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbiniai reikalai. Jeigu nebÅ«tų buvę leidimų, tai persikėlimo keltu iÅ¡laidas apeliantas bÅ«tų įtraukęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡omas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir jie visa tai apmokėtų, nes taip bÅ«davo ir dirbant su kitomis įmonėmis, jeigu darbo reikalais atsirasdavo bÅ«tinumas pasinaudoti keltų paslaugomis.

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo net teorinės galimybės dėl nemokamo leidimo keltis keltais turėti bent menkiausios materialinės naudos. 6.3. Nuteistasis pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad „vienas iš esminių apgaulės požymių yra tai, kad automobilių panaudos sutartys buvo sudarytos tik tam, kad būtų įvykdyti formalūs reikalavimai leidimui nemokamai keltis keltu gauti, o faktiškai jokios transporto priemonės nebuvo perduotos paslaugos gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ <...> Visi kaltinamieji, išskyrus E. D., nėra deklaravę gyvenamosios vietos Kuršių nerijoje.

Byloje nustatyta, kad leidimai buvo išduoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tai buvo nurodyta ir ant paties leidimo, todėl visi kaltinamieji privalėjo suvokti, kad tai ne jų vadovaujama įmonė, leidimai nemokamai keltis keltais išduoti ne jų vadovaujamų įmonių vardu, bet jų valdomam ir naudojamam transportui.

Tai matydami ir žinodami, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. J., R. C., K. K., D. K., A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimus naudojo jų įmonių veikloje, už jų transporto priemonių perkėlimÄ keltais nustatyto mokesčio nemokėjo, taip apgaule iÅ¡vengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „ (duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas“. 6.4.

Apelianto vertinimu, tokia teismo nuostata absoliučiai neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių, nes jis tikrai nesuvokė leidimų gavimo ir naudojimosi jais tvarkos taip, kaip nuosprendyje nurodė teismas. Panaudos sutartį traktavo taip, kad panauda – tai paslaugų atlikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra visais atvejais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė krovinius UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai ir buvo panauda. Jeigu R. C. panaudos sutarčių turinį ir sÄ lygas bÅ«tų supratęs taip, kaip, pasak teismo, privalėjo suprasti, bÅ«tų buvę visai nesudėtinga tiesiog suraÅ¡yti automobilių priėmimo–perdavimo aktus, kad bent jau bÅ«tų imituoti panaudos sutartyse įtvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių perdavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant slėpti jų neva nusikalstamÄ sumanymÄ .

Apeliantas atkreipia dėmesį į suformuotÄ teismų praktikÄ , kurioje nurodoma, tyčia klastoti dokumentÄ turi apimti ne vien patį veiksmÄ , bet ir suvokimÄ , kad atliekami veiksmai yra nusikaltimas, kad tik tokiu bÅ«du kaltinamasis galėjo pasiekti siekiamų tikslų ir bÅ«tent tuos veiksmus padaręs asmuo tokiu bÅ«du siekė pažeisti nustatytÄ tvarkÄ â€“ padaryti nusikaltimÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kino, kad visus savo atliekamus veiksmus, Å¡ioje byloje traktuotus kaip nusikalstamus, vertino kaip galimybę užsiimti savo verslu, tai daro jau daug metų, siekdamas vienintelio teisėto tikslo – dirbti, todėl kategoriÅ¡kai nesutinka, kad jo veikimo motyvas ir siekiamas rezultatas buvo nusikalstamas. 6.5.

Nuteistojo nuomone, apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos teismo iÅ¡vados nebuvo paremtos iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu. Pasisakydamas dėl BK 24 straipsnio 1 dalies teismas konstatavo, jog „iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog T. J., R. C., K. K., D. K., A. B., kiekvienas atskirai susitarę su E. D., turint tikslÄ jų bendrovėms priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , jie sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo minėtų įmonių transporto priemonėms, po ko, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ â€œ.

Apeliantas pažymi, jog įstatymuose įtvirtinta, jog bendrininkai gali bÅ«ti atsakingi tik esant susitarimui ir bendrai tyčiai, tačiau apie kokiÄ bendrÄ tyčiÄ ar susitarimÄ galima kalbėti, jeigu R. C. E. D. nepažinojo ir pirmÄ kartÄ pamatė tik teisme. Nagrinėjamu atveju Å¡ios bendros tyčios ir bendro susitarimo nustatyta nebuvo, nes nėra galimybės susitarti su asmeniu, kurio nepažįsti. Teismas net neanalizavo bendrininkavimo požymių R. C. ir E. D. veiksmuose, nenustatė tokio susitarimo pobÅ«džio ir apimties, sÄ sajų su skirtingais padarytos nusikalstamos veikos požymiais. 6.6.

Pasak nuteistojo, skundžiamas nuosprendis iÅ¡ esmės yra grindžiamas tik prielaida, kad visi nuteistieji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, todėl jie visi neva atsakingi už kilusius padarinius, tačiau tai tik prielaida, savaime neleidžianti daryti iÅ¡vados, kad visų atlikti veiksmai buvo bendrininkų susitarimo dalykas. 6.7. Skunde pažymima, jog Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reiÅ¡kia, kad kaltinamojo kaltė turi bÅ«ti įrodyta nesant abejonės. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Tai reiÅ¡kia, kad asmens kaltė negali bÅ«ti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, o visos abejotinos aplinkybės (iÅ¡naudojus visas įmanomas priemones abejonėms paÅ¡alinti) turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai vystomoje praktikoje pripažįstama, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nes už teisės pažeidimus baudžiamoji atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik kaip kraÅ¡tutinė priemonė (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-169-222/2017 ir kt.). 6.8.

Apelianto įsitikinimu, Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas nepaisė Å¡ių nuostatų ir nuosprendis nėra pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagrindžiančių jo kaltę. Tik sistemiÅ¡kai iÅ¡analizavus ir įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei jas sugretinus su byloje nustatytomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, o visas bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones vertinant nuteistojo naudai (vadovaujantis nekaltumo prezumpcija), bÅ«tų galima vertinti situacijos galimybę (tikimybę), kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika.

Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir tai neleidžia skundžiamo nuosprendžio laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu, o byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad R. C. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

7. Nuteistojo T. J. gynėjas advokatas D. Kurpavičius apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – T. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, jog T. J. dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas. 7.1. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių apraÅ¡ymu. Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, bÅ«tini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das Å¡ioje nuosprendžio dalyje nurodomi visada.

Kai neįmanoma nustatyti tikslios vietos ar laiko, šios aplinkybės nurodomos kiek įmanoma tiksliau. Nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimas, motyvai ir veikos kvalifikavimas išdėstyti pirmosios instancijos nuosprendžio 36–44 puslapiuose. Minėtoje nuosprendžio dalyje nurodyta, jog nors T. J. iš esmės neigia savo kaltę, tačiau jo kaltę įrodo byloje esantys duomenys – kaltinamųjų bei liudytojų parodymai, buhalterinės apskaitos dokumentai, panaudos sutartys, AB „(duomenys neskelbtini)“ persikėlimo keltais duomenys.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas iš esmės nekonkretizuoja, kokie byloje esantys duomenys neginčijamai įrodo T. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pažymima, jog viso proceso metu visų įtariamųjų ir kaltinamųjų parodymai buvo nuoseklūs, aiškūs, konkretūs bei logiški, taip pat tarpusavyje sutapo. Be to, kaltinamųjų parodymus patvirtino ir kiti byloje esantys duomenys. Nuteistojo gynėjo vertinimu, išanalizavus skundžiamame nuosprendyje nurodytus bylos duomenis, palyginus juos vienus su kitais, darytina išvada, jog nuosprendyje nurodyti duomenys, kuriais remiantis grindžiama T.

J. kaltė nusikalstamų veikų padarymu, negali būti pripažinti patikimais įrodymais, neginčijamai įrodančiais T. J. kaltę. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų argumentų. 7.2. T. J. tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius, konkrečius, aiškius bei logiškus parodymus. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) yra įsteigta (duomenys neskelbtini). Pagrindinis šios Bendrovės tikslas – operacijos su nekilnojamuoju turtu, statyba, prekyba, paslaugos, įrangos nuoma.

Å ių tikslų įgyvendinimui 2015-03-27 nekilnojamojo turto prikimo– pardavimo sutarties Nr. JP-1327 pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nuosavybės teisę į pastatÄ â€“ valgyklÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitÄ statinį – kiemo aikÅ¡telę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (toliau – Statiniai). Ä®gijusi nuosavybės teise statinius, bendrovė įgijo ir teisę nuomoti 0,3172 ha plotÄ valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2003-06-12 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2003-0229.

Pažymima, jog įgyti statiniai buvo numatyti rekonstruoti, todėl kartu su statiniais bendrovė įgijo valgyklos pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatÄ projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini), parengtÄ 2009 m. Ä®sigijus statinius ir jų rekonstravimo projektÄ , buvo papildomai atlikta rekonstravimo projekto korektÅ«ra (pakeitimas), o 2015-05-13 Neringos savivaldybės administracija iÅ¡davė leidimÄ Nr. LNS-32-150513-00015 rekonstruoti statinius, t. y. pastatÄ -valgyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (jos paskirtis buvo maitinimo) į poilsio paskirties pastatÄ .

Bendrovė neturėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie galėtų atlikti statinių rekonstrukcijos darbus, todėl 2015-04-09 sudarė rangos sutartį Nr. 2015/04/09/01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos darbų, reikalingų valgyklos pastato rekonstrukcijai į poilsio pastatÄ , atlikimo (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutarties vykdymo metu buvo atlikti keli rangos sutarties pakeitimai. Rangos darbus apėmė visi reikalingi darbai nuo nereikalingų seno statinio dalių griovimo iki visiÅ¡ko naujo statinio užbaigimo.

Pagal bendrovės sudarytÄ rangos darbų susitarimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo generalinis rangovas, nes vykdydama statybos rangos darbus pasitelkė daug kitų asmenų (subrangovų). Pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tiesiogiai susijusios įmonės, nes jų akcininkai yra tie patys žmonės – Å¡eimos nariai. Akivaizdu, jog automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbams atlikti.

Nustačius, jog rangos darbams bÅ«tina pasitelkti ir kitas transporto priemones, T. J. nuvyko į Neringos savivaldybės administracijÄ siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti leidimų suteikimo tvarkÄ . T. J. buvo paaiÅ¡kinta, jog leidimus nemokamai keltis keltu gali gauti Neringos gyventojai, Neringoje registruotos įmonės, Neringoje veiklÄ vykdančios įmonės. Kaip žinia, Neringoje registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ vykdė Neringoje.

T. J., neturėdamas jokių teisinių žinių, nežinojo bei nesuprato aplinkybės, jog Neringos savivaldybėje bÅ«tina įregistruoti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir generalinį rangovÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip žinoma, įmonės buveinės vietos perregistravimas yra itin paprasta administracinė procedÅ«ra, kuri atliekama internetu. Pateikus paprastus tipinius dokumentus ir sumokėjus 2,90 Eur administracinį mokestį, įmonės buveinės pakeitimas įregistruojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Tokiu atveju, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitus buveinės vietÄ , bÅ«tų eliminuota galimybė taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Apeliantui akivaizdu, jog asmuo negali baudžiamÄ ja tvarka atsakyti už savo veiksmus, kuriuos atliko dėl nežinojimo, t. y. teisinis neiÅ¡prusimas negali bÅ«ti laikomas nusikaltimu. 7.3. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog T. J. kaltę įrodo įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai, nes juose nėra užfiksuota aplinkybė apie transporto priemonių perėmimÄ iÅ¡ vienos įmonės balanso į kitos įmonės balansÄ .

IÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje daro iÅ¡vadÄ , jog panaudos sutartys fiktyvios, tačiau panaudos sutarčių neanalizavo, nesiaiÅ¡kino panaudos sutarties sÄ vokos, sutartyje pavartotų terminų ir pan. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės. Kaip minėta, teismas nurodė, jog buvo sudarytos fiktyvios sutartys, nes nebuvo perduotos transporto priemonės, jos nebuvo įtrauktos į įmonės balansÄ , nebuvo suraÅ¡yti perdavimo–priėmimo aktai.

Pažymima, jog jokie teisės aktai nenustato pareigos įtraukti transporto priemones į įmonės balansÄ , suraÅ¡yti perdavimo–priėmimo aktus ir pan. Kartu pažymima, jog, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias normas, yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Šiuo konkrečiu atveju tarp įmonių sudarant panaudos sutartis buvo panaudoti terminai – nuomos davėjo teisės, nuomos davėjo pareigos ir kt. Savaime suprantama, jog kyla klausimas – sudaryta panaudos sutartis, nuomos sutartis ar kt. sutartis. Šiuo konkrečiu atveju sudarytos sutartys, kurios pavadintos panaudos sutartimis, turi kelių sutarčių požymių, nes subrangovas įsipareigojo atlikti rangovui tam tikrus darbus (rangos sutarties požymis – CK 6.644 straipsnio 1 dalis), o ši už tai įsipareigojo leisti subrangovui naudotis jai priklausančia technika atliekant savo darbus (nuomos arba panaudos požymis – CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis).

CK normos atskirai nereglamentuoja tokios rÅ«Å¡ies sutarčių, tačiau civilinės teisės normos nedraudžia Å¡alims sudaryti miÅ¡riÄ sutartį, t. y. turinčiÄ kelių rÅ«Å¡ių sutarčių požymių, svarbu, kad jos atitiktų sutartims keliamus reikalavimus ir neprieÅ¡tarautų imperatyviosioms teisės normoms. IÅ¡ nuteistųjų bei liudytojų paaiÅ¡kinimų galima nustatyti, kad sutartis sudarę asmenys suprato, jog transporto priemonės panauda yra transporto priemonės panaudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (pavyzdžiui, liudytoja E. J. nurodė, jog panaudos sutartis apima priemonę bei paslaugÄ , nuteistieji E. D., R.

C., D. K., T. J. ir kt. nurodė, jog panauda yra paslaugų atlikimas). IÅ¡ esmės nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų ar liudytojų negalėjo pateikti tikslų panaudos sutarties apibrėžimÄ . Tai suprantama, nes nė vienas iÅ¡ jų neturi teisinio iÅ¡silavinimo ar pakankamų teisinių žinių. 7.4. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantÄ . Å i jų laisvė gali bÅ«ti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti vieÅ¡uosius, t. y. visos visuomenės, interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityviÅ¡kumas, be kita ko, pasireiÅ¡kia per sutarties laisvės principÄ (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtina, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį Å¡alys turi teisę sudaryti sutartį, turinčiÄ kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rÅ«Å¡ių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato Å¡alių susitarimas arba tai neprieÅ¡tarauja sutarties esmei. Minėta, kad sutarčių teisė leidžia Å¡alims sudaryti miÅ¡rias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai Å¡alys sudaro CK nereglamentuojamÄ sutartį, ji gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip panaÅ¡ius požymius turinčios rÅ«Å¡ies sutartis arba kaip miÅ¡ri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos.

Å iuo konkrečiu atveju nuteistasis T. J., kaip ir kiti nuteistieji, sutarties tekstÄ surado internete, dėl minėtų sutarčių sudarymo jie nesikreipė į teisininkus. 7.5. Apelianto vertinimu, Å¡ių panaudos sutarčių sudarymo tikslas buvo nulemtas siekio užtikrinti statinių rekonstrukcijai reikalingų transporto priemonių panaudojimÄ . Visi asmenys, su kuriais buvo sudarytos panaudos sutartys, atliko statybos darbus ir teikė paslaugas, susijusias su bendrovės vykdoma statinių rekonstrukcija. CK 6.660 straipsnyje nustatyta, jog užsakovas privalo teikti rangovui pagalbÄ atliekant darbus, to paties įstatymo 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statybos rangos sutarties Å¡alys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti.

Rangos sutarties vykdymo metu rangos darbams atlikti buvo reikalinga užsakovo pagalba, bÅ«tent rangovas paprašė, jog bÅ«tų užtikrintas subrangovų naudojamų transporto priemonių atvykimas į bendrovės vykdomos statybos objektÄ , darbas statybos objekte ir iÅ¡vykimas iÅ¡ statybos objekto. Panaudos teise gautos transporto priemonės buvo naudojamos su operatoriumi, todėl visų tokių transporto priemonių panaudojimo rezultatas buvo skirtas bendrovės statomo statinio statybos rangos darbams atlikti, t. y. panaudos sutartys buvo vykdomos, panaudos sutarčių pagrindu Å¡alims atsirado realios teisės ir pareigos, tokių teisių ir pareigų Å¡alys siekė.

Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punkto tikslas bÅ«tent yra siekis kompensuoti perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto iÅ¡laidas juridiniams asmenims, turintiems KurÅ¡ių nerijoje registruotÄ buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų. Tiesioginis panaudos teise valdomų transporto priemonių panaudojimas bendrovės tikslams neprieÅ¡tarauja nurodytam teisiniam reglamentavimui, prieÅ¡ingai, jį atitinka.

Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, jog analizuojant sutartis reikia remtis ne pažodiniu sutarties tekstu, o žiÅ«rėti / analizuoti, koks buvo tikslas – kam praÅ¡oma iÅ¡duoti leidimus nemokamai keltis keltu. Neginčijamai buvo nustatyta, jog leidimai gauti objekto, esančio Neringos savivaldybėje, sutvarkymui. Jokių duomenų, įrodančių, kad nuteistasis T. J. mėgino gauti leidimus siekdamas vystyti kitokiÄ veiklÄ , pavyzdžiui, pervežinėti keleivius, krovinius ar pan., nebuvo ir nėra.

Taip pat nebuvo nustatyta, jog T. J. sukčiavo ir įtraukė į mokėjimo dokumentus papildomus mokesčius už transporto priemonių perkėlimÄ keltais. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog sutartys sudarytos siekiant atlikti rangos darbus objekte, esančiame Neringos savivaldybės teritorijoje, o visi numatyti statybos rangos darbai buvo atlikti. 7.6. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog teismų praktikoje aiÅ¡kinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai.

Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (pvz., asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-788/2019 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012). Å ios sÄ lygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalÄ arba kitaip teisės atkÅ«rimÄ padarė neperspektyvų; sÄ moningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtÄ ; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ ; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymÄ ; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiÅ¡kai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 285/2013, 2K-93/2013). 7.7.

Skunde pažymima, kad Å¡iuo konkrečiu atveju buvo sudarytos civilinės sutartys, jos buvo pateiktos asmenims, įgaliotiems iÅ¡duoti leidimus kelti keltais, tokie leidimai buvo iÅ¡duoti, transporto priemonės buvo keliamos objekto, esančio Neringos savivaldybėje, statybos rangos darbams atlikti. Akivaizdu, jog tarp juridinių asmenų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Todėl tuo atveju, jeigu koks nors fizinis ar juridinis asmuo mano, kad buvo padaryta žala, jis turi teisę kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka.

Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ iÅ¡dėstė pozicijÄ , kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014, 2K-179- 697/2018). 7.8.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog T. J. pasinaudodamas apgaule gavo leidimus nemokamai keltis keltu. Apeliantas akcentuoja leidimų iÅ¡davimų tvarkÄ , t. y. kaip buvo iÅ¡duodami leidimai, kas už tai buvo atsakingas, koks teisinis aktas reglamentavo, kokias teises ir pareigas nustatė ir kt. Nagrinėjamu atveju svarbÅ«s keli teisės aktai. Pirmas – Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta kraÅ¡to kelio Å ilutė–Rusnė atkarpa sÄ naudoms kompensuoti tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-20 nutarimu 258, kuris reglamentavo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta kraÅ¡to kelio Å ilutė–Rusnė atkarpa sÄ naudų kompensavimÄ .

Antras – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-05 nutarimas Nr. 841, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-20 nutarimas Nr. 258 „Dėl Kelių priežiÅ«ros b plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta kraÅ¡to kelio Å ilutė–Rusnė atkarpa sÄ naudoms kompensuoti tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Vadovaujantis minėtais teisės aktais AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2005-11-03 patvirtino Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkÄ , kuria buvo vadovaujamasi iÅ¡duodant leidimus – kam iÅ¡duodami tokie leidimai, kokius praÅ¡ymus, leidimus bei sutartis bÅ«tina pateikti, kaip pildomos paraiÅ¡kos ir kt. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-01-07 priėmė nutarimÄ Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo pakeitimo, kuriuo nusprendė pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-20 nutarimÄ Nr. 258.

Savaime suprantama, jog panaikinus nutarimÄ Nr. 258 ir jį keitusį nutarimÄ 841, teisinės galios neteko ir visi kiti įstatymo įgyvendinamieji aktai, tarp jų ir 2005-11-03 Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarka. Apeliantui akivaizdu, jog nesant galiojančio norminio teisės akto, reglamentuojančio nemokamo kėlimosi keltais tvarkÄ , neįmanoma tos tvarkos pažeisti ar atlikti kažkÄ neteisėto. Todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog T. J. neteisėtai gavo nemokamus leidimus keltis keltu. 7.9.

Skunde pažymima, kad anksčiau galiojo ydinga perkėlimo į KurÅ¡ių nerijÄ leidimų iÅ¡davimo tvarka. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojos apklaustos AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos parodė, kad nemokamai keltis į KurÅ¡ių nerijÄ galėjo KurÅ¡ių nerijoje registruoti juridiniai asmenys ir, jei transporto priemonė priklausė kitam asmeniui ar įmonei, norėdama gauti leidimÄ , įmonė turėjo pateikti dokumentus, kurie pagrįstų, kad ji tikrai naudosis Å¡ita transporto priemone.

Liudytojos patvirtino, kad iki 2019-01-01 buvo galima teikti ir transporto priemonių nuomos sutartis, ir panaudos sutartis, o nutraukus šias sutartis, buvo būtina apie tai pranešti, kad leidimas būtų anuliuotas. Šiuo konkrečiu atveju, teikiant prašymus dėl leidimų išdavimo, buvo pateikti ir įrodymai, kokiu pagrindu valdomos transporto priemonės, t. y. pateiktos panaudos sutartys, todėl Neringos savivaldybės administracijai aiškiai buvo atskleista visa informacija, kokiu pagrindu bendrovė valdo transporto priemones.

Jeigu bendrovės nurodytas transporto priemonės valdymo pagrindas neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo, Neringos savivaldybės administracija galėjo atsisakyti iÅ¡duoti leidimus. Be to, nuo 2019-01-01 nustatyta minėta tvarka pasikeitė, t. y. nuo Å¡iol sprendimÄ , kas turi teisę nemokamai keltis, priima nebe Neringos ir Klaipėdos savivaldybės, bet Lietuvos automobilių kelių direkcija. Perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto 2019-02-12 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-30, 29 punkte nustatyta, kad transporto priemonė turi bÅ«ti registruota juridinio asmens vardu arba transporto priemonės liudijime valdytoju turi bÅ«ti nurodytas juridinis asmuo, kuris turi registruotÄ buveinę KurÅ¡ių nerijoje ar Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje.

Taigi pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ leidimų iÅ¡davimo tvarkÄ , pateikus transporto priemonės panaudos sutartį, leidimas nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais nebÅ«tų iÅ¡duotas. Akivaizdu, jog anksčiau egzistavo ydinga leidimų iÅ¡davimo tvarka, todėl asmenys negali bÅ«ti baudžiami už įstatymų leidėjo bei vieÅ¡ojo administravimo subjekto padarytas klaidas priimant teisės aktus. 7.10. Apelianto vertinimu, visos minėtos aplinkybės, skundžiamame nuosprendyje traktuojamos kaip įrodančios T.

J. kaltę, iÅ¡ esmės yra prielaidos bei spėjimai. Å ie skundžiamo nuosprendžio teiginiai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisės aktuose įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, jog byloje turi bÅ«ti neginčijamų duomenų, įrodančių, jog asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaujantis prieÅ¡inga logika, net ir nesant duomenų apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , galima asmenį pripažinti kaltu, kadangi nėra duomenų, įrodančių prieÅ¡ingai.

Pažymi, jog pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams, t. y. bÅ«tent ikiteisminį tyrimÄ atliekančiam pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui, o ne kaltinamajam tenka pareiga nustatyti byloje tiesÄ , ir Å¡ių institucijų pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, turi bÅ«ti aktyvi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vienus įrodymus remdamasis abstrakčiais motyvais atmetė, tuo tarpu kitais įrodymais, iÅ¡ esmės pagrįstais spėjimais bei prielaidomis, grindė nuosprendžio iÅ¡vadas.

Nuteistojo gynėjas daro iÅ¡vadÄ , jog esant iÅ¡ esmės prieÅ¡taringiems kaltinimo ir gynybos parodymams, teismas be papildomo tyrimo ir įvertinimo esamų duomenų, taip pat be papildomų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų kuriÄ nors iÅ¡ prieÅ¡taringų pozicijų, paieÅ¡kos, vieniems (kaltinimo) įrodymams suteikė prioritetinę reikÅ¡mę. Byloje nėra neabejotinų ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių T. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

8. Nuteistasis K. K. ir jo gynėjas advokatas K. Bitaris apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį K. K. nustačius, jog nėra padarytos veikos, už kurias jis yra nuteistas. 8.1. Nuteistasis K. K. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka. Mano, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį tinkamai neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.

Nagrinėjamoje byloje, siekiant atskleisti bylos esmę, teismas privalėjo tinkamai nustatyti ir patikrinti kaltinime dėstomas faktines aplinkybes, atlikti jų tinkamÄ vertinimÄ ir tada spręsti, ar bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ inkriminuoti nusikalstamas veikas K. K., ir nustatyti, ar yra inkriminuotų nusikalstamų veikų bÅ«tini sudėties požymiai. Dėl valstybės institucijų veiksmų, kai nebuvo galiojančios leidimų iÅ¡davimo tvarkos 8.2. K. K. mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino valstybės institucijų atliktus veiksmus pagal negaliojančiÄ leidimų iÅ¡davimo tvarkÄ , kuri sÄ lygojo tai, kad buvo netinkamai nustatytas apgaulės subjektas, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių bei kitos asmens atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės. Nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad net ir panaikinus ankstesnę tvarkÄ , pagal kuriÄ buvo iÅ¡duodami leidimai, nereiÅ¡kia, kad visos įmonės įgauna teisę nemokamai (už valstybės lėšas) keltis keltu. 8.3.

Baudžiamojoje byloje Neringos savivaldybės administracija 2018-10-18 pateikė raÅ¡tÄ dėl informacijos pateikimo Nr. (4.16)V15-2182), kuriame nurodyta, kad Neringos savivaldybės administracija neturi duomenų apie teisės aktÄ , kuris įpareigotų administracijÄ parengti tvarkÄ , susijusiÄ su neatlygintino perkėlimo AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais į KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos leidimų iÅ¡davimu. Administracija tiek 2015-01-01–2017-12-31 laikotarpiu, tiek dabar duomenis iÅ¡ juridinių asmenų, turinčių Neringoje registruotÄ buveinę, ir Neringoje gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių asmenų renka ir teikia AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 ir 7 punktais, Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos (toliau – Tvarka) apraÅ¡o, patvirtinto 2005 m. lapkričio 3 d., 6.1 ir 6.2 papunkčiais, bei atsižvelgiant į 2005-11-03 Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Pasitarimo protokolÄ Nr. 34, 2005 m. sausio 24 d.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento raÅ¡tÄ Nr. 420-S-20 „Dėl sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, 2005 m. vasario 7 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tÄ Nr. 21(10.17)-57 „Dėl leidimų iÅ¡davimo Neringos juridinių asmenų transporto priemonėms.“ 8.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Å¡iame raÅ¡te minimos 2005 m. lapkričio 3 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patvirtinto Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos apraÅ¡o 2 punkte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 258 „Dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta kraÅ¡to kelio Å ilutė –Rusnė atkarpa sÄ naudoms kompensuoti tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 4 punktu neatlygintinai keltais keliami neįgalieji ir jų vairuojami specialieji lengvieji automobiliai, tarnybos reikalais vykstantys greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliai, prieÅ¡gaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiÅ«ros, uosto saugos tarnybų, prokuratÅ«ros, muitinės, inspekcijų, <...> juridinių asmenų, turinčių KurÅ¡ių nerijoje registruotÄ buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai.

Å ios tvarkos apraÅ¡o 3 p. nurodyta, kad „Šios tvarkos 2 punkte nurodyti asmenys ir jų transporto priemonės neatlygintinai keliami keltais su leidimais“. Å ios tvarkos apraÅ¡o 6 punkte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 841 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo 258 „Dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta kraÅ¡to kelio Å ilutė–Rusnė atkarpa sÄ naudoms kompensuoti tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo 2 punkto 2.2. papunkčiu, Neringos miesto savivaldybė akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateikia:

„6.1. <...> juridinių asmenų, turinčių KurÅ¡ių Nerijoje registruotÄ buveinę, darbuotojų ir transporto priemonių sÄ raÅ¡us ir skaičių, patvirtintus savivaldybės administracijos direktoriaus paraÅ¡u ir antspaudu, o pasikeitus duomenims juos atnaujina. 6.2. <...> Nurodytų juridinių asmenų sÄ raÅ¡uose pateikia: juridinio asmens pavadinimÄ , kodÄ , buveinės registracijos adresÄ , juridinio asmens transporto priemonių markes, tipus, valstybinius numerius, techninių pasų numerius, darbuotojų darbo sutarčių galiojimo laikÄ , darbuotojų, kuriems norima suteikti neatlyÄ intino perkėlimo leidimus, skaičių (pridedami pavyzdžiai Nr. 1, 2, 3)“. 8.5.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog Å¡ios tvarkos apraÅ¡o 11 punkte nurodoma, kad „AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktus savivaldybės sÄ raÅ¡us įsipareigoja pagaminti ir iÅ¡duoti juridiniams asmenims, turintiems KurÅ¡ių nerijoje ir Klaipėdos miesto dalyje – Smiltynėje – registruotÄ buveinę, jų transporto priemonėms ir darbuotojams, <...> neatlygintino perkėlimo leidimus per 24 valandas nuo sÄ rašų pateikimo datos (iÅ¡skyrus Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį). <...> Juridinių asmenų transporto <...> neatlygintino persikėlimo leidimuose nurodomas juridinio asmens pavadinimas, transporto priemonės valstybinis numeris, transporto priemonės tipas ir leidimo galiojimo laikas“.

Šios tvarkos aprašo 18 punkte nurodoma, kad leidimų, suteikiančių teisę neatlygintinai keltis keltais, naudojimo kontrolę nuolat atlieka AB „(duomenys neskelbtini)“ administracija. 8.6. Skunde teigiama, kad 2005 m. lapkričio 3 d. Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasitarimo (protokolo Nr.

34) darbotvarkėje nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 841 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo 258 „ Dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta kraÅ¡to kelio Å ilutė–Rusnė atkarpa sÄ naudoms kompensuoti tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ AB „(duomenys neskelbtini)“ paruošė keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkÄ .

Su Å¡ia tvarka buvo supažindintos Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių administracijos pasiÅ«lė tvarkÄ tobulinti, pateikiant papildomus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir koreguojant punktus dėl informacijos AB „(duomenys neskelbtini)“ teikimo. 2005 m. lapkričio 3 d. Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasitarime iÅ¡ esmės susitarta dėl „Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos“, kuri 2005 m. lapkričio 3 d. buvo patvirtinta AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus.

Å i tvarka aiÅ¡kiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo 258 „Dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta kraÅ¡to kelio Å ilutė–Rusnė atkarpa sÄ naudoms kompensuoti tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo “ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 841 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo 258 „Dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta kraÅ¡to kelio Å ilutė–Rusnė atkarpa sÄ naudoms kompensuoti tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo įgyvendinimÄ .

Tvarkoje nurodytos Neringos, Klaipėdos savivaldybių bei AB „(duomenys neskelbtini)“ teisės ir pareigos iÅ¡duodant leidimus nemokamai keltis keltu, t. y. kam iÅ¡duodami tokie leidimai, kokie praÅ¡ymai ir juos lydintys dokumentai pateikiami savivaldybėms, kuo remiantis užpildomos paraiÅ¡kos leidimams iÅ¡duoti, jų formos, jų gamyba, kokie keliami saugumo reikalavimai patiems leidimams bei kas kontroliuoja Å¡ių leidimų naudojimÄ . 8.7. Skunde nurodoma, jog 2015 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimÄ Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo.

Vyriausybė Å¡iuo nutarimu pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimÄ Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ ir jį iÅ¡dėstė nauja redakcija. Å io nutarimo 4 punkte nurodyta pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimÄ Nr. 258 „Dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡iu nerijÄ (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta kraÅ¡to kelio Å ilutė–Rusnė atkarpa sÄ naudoms kompensuoti tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir priedais.

Taigi, panaikinus Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimÄ Nr. 258 ir jį keitusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimÄ Nr. 841, neteko galios ir jų įgyvendinimÄ reglamentavusios keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarka, patvirtinta 2005 m. lapkričio 3 d., kurių įgyvendinimui ji ir buvo parengta bei patvirtinta. 8.8. Skunde teigiama, kad 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius priėmė įsakymÄ Nr. V-30 „Dėl perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo 2015 m. sausio 9 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto nutarimo Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo įgyvendinimo tvarkÄ . 8.9. Nuteistojo ir jo gynėjo manymu, iÅ¡ byloje esančių duomenų ir teismo proceso metu nustatytų aplinkybių tapo aiÅ¡ku, kad Neringos savivaldybės administracija nuo 2015 m. sausio 9 d., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimÄ Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo, neturėjo jokių teisių ar įgaliojimų nagrinėti praÅ¡ymus dėl leidimų neatlygintinai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Tokiu atveju AB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės teikti praÅ¡ymo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl patirtų sÄ naudų kompensavimo už nemokamai perkeltas transporto priemones, o valstybės valdoma AB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisinio pagrindo vykdyti Neringos miesto savivaldybės paraiÅ¡kas dėl leidimų iÅ¡davimo, t. y. leidimus gaminti ir juos iÅ¡duoti asmenims. Neringos savivaldybės administracijos veiksmai imantis funkcijos, kuri jai jokiu teisės aktu nebuvo suteikta, veikiant be teisinio pagrindo priimant praÅ¡ymus dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , atliekant Å¡ių praÅ¡ymų bei pateiktų dokumentų vertinimÄ , vykdant sprendimų/-o priėmimÄ iÅ¡duoti / neiÅ¡duoti leidimÄ , paraiÅ¡kos teikimas AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl leidimo gamybos ir jo iÅ¡davimo, laikytini neteisėtais, t. y. veikimu ne pagal galiojančiÄ teisę. 8.10.

Apeliaciniame skunde reiÅ¡kiama nuomonė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisės aktais nustatytos tvarkos, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad K. K. ir kiti nuteistieji negalėjo padaryti valstybės biudžetui žalos, nes tarp inkriminuotų veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, taip pat jokios institucijos ir asmenys nebuvo suklaidinti bei nepažeidė jokios tvarkos gaunant ir naudojant leidimus. Vien tik netinkamų dokumentų pateikimas netinkamam subjektui negali sukelti teisinių padarinių. 8.11.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas K. K. priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir nuteisė jį iÅ¡ esmės už tai, kad valstybės institucijos iÅ¡davė leidimus nesant galiojančios tvarkos, nors K. K. jokios galiojančios tvarkos nepažeidė. EŽTT praktikoje nurodoma, kad valstybės institucijų klaidos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų rizikÄ ir padarytos klaidos negali bÅ«ti taisomos privataus asmens sÄ skaita byloje (EŽTT 2007-12-13 sprendimas byloje Gashi prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 32457/05, 40 punktas).

EŽTT jurisprudencijoje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo.

Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo rizikÄ turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi bÅ«ti taisomos susijusio asmens sÄ skaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (EŽTT 2009-06-11 sprendimas byloje Trgo prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 35298/04, 67 punktas ir kt.). EŽTT 2017 m. vasario 15 d. sprendime byloje J. Misiukonis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 49426/09) iÅ¡dėstė, kad valstybės institucijų klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sÄ skaita.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas valstybės institucijų klaidų pagrindu konstatavo K. K. tariamÄ neteisėtÄ veikimÄ ir žalos valstybės biudžetui padarymÄ , o tai yra nesuderinama su EŽTT praktika. Å iuo atveju yra bÅ«tina pripažinti valstybės bei savivaldos institucijų, taip pat valstybės valdomos įmonės (pelno siekiantis Å«kio subjektas), atsakingų už valstybės biudžeto lėšų gavimÄ , panaudojimÄ ir kontrolę, kurios nenustatė jokios leidimų iÅ¡davimo tvarkos, atliko teisės aktais nepriskirtas funkcijas bei leidimus nemokamai keltis iÅ¡duodavo nesant galiojančios ir patvirtintos tvarkos, o ne prieÅ¡ingai, valstybės institucijų klaidas imtis taisyti asmenų sÄ skaita perkeliant jiems visÄ atsakomybės naÅ¡tÄ .

Dėl leidimų turinio aiÅ¡kinimo 8.12. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog net ir panaikinus ankstesnę tvarkÄ , pagal kuriÄ buvo iÅ¡duodanti leidimai, tai nereiÅ¡kia, kad visos įmonės įgauna teisę nemokamai (už valstybės lėšas) keltis keltu. Nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, jog jokios reglamentuotos tvarkos nebuvo, tai patvirtina ir byloje surinkta medžiaga, o pačių institucijų darbuotojų, kurie atliko veiksmus leidimo iÅ¡davimui, parodymai teisme leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog galiojanti tvarka buvo nustatyta pačių institucijų, iÅ¡davinėjančių leidimus, t. y. paremta papročiais ir susiklosčiusia praktika, kad leidimu gali naudotis transporto priemonė, kuriai Å¡is leidimas iÅ¡duotas, o ne tas juridinis ar fizinis asmuo, kuris turi teisę naudotis ta transporto priemone.

Skundžiamo nuosprendžio, kuriame absoliučiai nebuvo įvertintas institucijų, iÅ¡davusių leidimus, elgesys, argumentai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog net ir tuo atveju, jeigu Neringos savivaldybės administracija ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų per klaidÄ iÅ¡davusios leidimÄ asmeniui, kuris tokio leidimo neturėjo teisės gauti, už minėtų institucijų klaidas bÅ«tų atsakingos ne pačios institucijos, o bÅ«tent pats asmuo ir dar baudžiamÄ ja tvarka. Tokia logika visiÅ¡kai neatitinka teisėtų lÅ«kesčių, todėl nagrinėjamos bylos kontekste kyla pagrįstų abejonių, ar asmens veiksmai gali bÅ«ti kriminalizuojami už tai, jog jis, nesant jokios teisės aktais patvirtintos leidimų iÅ¡davimo tvarkos, laikėsi tvarkos, kuriÄ nustatė pačios leidimus iÅ¡duodančios institucijos. 8.13.

Skunde nurodoma, kad priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo visiÅ¡kai neįvertinti liudytojų parodymai dėl leidimų iÅ¡davimo tvarkos. Nagrinėjant bylÄ Neringos savivaldybės administracijos darbuotoja I. K. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad savo tarnybinėje veikloje vadovavosi Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, Neringos savivaldybės protokoliniu nutarimu rinkdavo dokumentus, sutikrindavo ir siųsdavo perkėlai.

AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal savivaldybės pateiktas paraiÅ¡kas iÅ¡duodavo leidimus. Ji vadovavosi 2005-11-03 protokoliniu nutarimu. Ji maniusi, kad iÅ¡ ministerijos Neringos savivaldybėje turėjo bÅ«ti gauta tvarka dėl leidimų iÅ¡davimo. Papildomai nurodė, kad ji Neringos gyventojams ir įmonėms iÅ¡aiÅ¡kindavo leidimų naudojimosi tvarkÄ , t. y. keleivių ir transporto priemonių neatlygintinos kėlimosi tvarkos taisykles, triÅ¡alį susitarimÄ tarp Neringos savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bei patį įstatymÄ . 8.14.

Nuteistajam ir jo gynėjui liudytojos duotų parodymų teisingumas kelia pagrįstų abejonių dėl leidimų tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo. IÅ¡ savivaldybės administracijos darbuotojos I. K. duotų parodymų akivaizdu, kad ji negalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nuteistiesiems leidimų neatlygintinai keltis keltais tvarkos, kadangi ji su persikėlimÄ keltais reglamentuojančiais teisės aktais nebuvo tinkamai susipažinusi, nes jei jai bÅ«tų žinomi norminiai aktai, reglamentuojantys neatlygintinÄ persikėlimÄ keltu, tai nei ji asmeniÅ¡kai, nei pati Neringos savivaldybės administracija nebÅ«tų priėmusi E. D. praÅ¡ymų ir jų nagrinėjusi.

Neringos savivaldybės valstybės tarnautoja I. K., kuriai kaip valstybės tarnautojai privalu žinoti jos veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, nepasidomėjo, kad dar 2015 m. sausio 9 d., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimÄ Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo, kuriuo buvo panaikinti ankstesni Vyriausybės nutarimai ir jų įgyvendinimo tvarka, kuriais Neringos miesto savivaldybės administracija buvo įgaliota nagrinėti tokius praÅ¡ymus dėl neatlygintino persikėlimo keltais.

Liudytoja I. K. parodė, kad ji AB „(duomenys neskelbtini)“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadybininke dirbo nuo 2016 m. iki 2017 m. vasario mėnesio. Tiesioginis jos darbas buvo gauti dokumentus iÅ¡ savivaldybės bei iÅ¡duoti leidimus nemokamai keltis keltu. Pagal gautÄ savivaldybės paraiÅ¡kÄ ji gamindavo leidimÄ . Atsiimant leidimÄ ji iÅ¡aiÅ¡kindavo, kad turi važiuoti su tuo automobiliu, kuriam iÅ¡duotas leidimas. Už dokumentų teisingumÄ atsakė savivaldybė. PrieÅ¡ persikeliant keltu kasoje kasininkei paduodamas leidimas.

Ji mato valstybinį numerį, nuskenuoja kortelę. 8.15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog tiek savivaldybės darbuotoja I. K., tiek ir AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja I. K. teikdamos parodymus nenurodė, jog iÅ¡aiÅ¡kindavo taisykles, kad krovinius gali vežti tik įmonė, kuri registruota Neringos mieste, ar, pvz., kad leidimÄ reikia grÄ Å¾inti, jei pasibaigė nuomos / panaudos sutartis ar pan., tai patvirtina, jog leidimų gavėjams iÅ¡aiÅ¡kinant leidimų naudojimo tvarkÄ bÅ«davo akcentuojamas tik transporto priemonės valstybinis numeris, įraÅ¡ytas leidime.

AB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama objektyviÄ galimybę kasoje įleidžiant transporto priemonę į keltÄ patikrinti krovinio gabenimo važtaraÅ¡tį, kad įsitikintų, kas yra vežėjas, t. y. ar leidime nurodyta įmonė, Å¡ios kontrolės nevykdė, tuo leisdama suprasti, jog tai nėra bÅ«tina leidimo panaudojimo sÄ lyga. Be to, Neringos savivaldybės darbuotojos priimdamos praÅ¡ymus iÅ¡ įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ net nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ji turi licencijÄ vežti krovinius transporto priemonėmis, kurias naudoja kaip panaudos gavėja, ar vykdo Å¡iÄ veiklÄ pati ir t.t.

Daug kitų bylos aplinkybių ir liudytojų apklausos teisme leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog galiojanti tvarka, kuri buvo paremta papročiais ir susiklosčiusia praktika, nustatė, kad leidimu gali naudotis transporto priemonė, kuriai Å¡is leidimas iÅ¡duotas. Nagrinėjamos bylos atveju leidimus naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės, kurios buvo nurodytos (įraÅ¡ytos) leidime. BÅ«tent toks naudojimasis leidimu buvo atviras, vieÅ¡as, nebuvo siekiama nieko klaidinti, maskuoti realiai vykdomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežimus.

Taip pat nebuvo vengiama pateikti bet kokios informacijos, jei jos bÅ«tų pareikalauta iÅ¡ kontroliuojančių institucijų. Pabrėžiama, jog tokio pobÅ«džio byla yra viena iÅ¡ daugelio, kuriose nagrinėjamos iÅ¡ esmės identiÅ¡kos situacijos, o tai tik patvirtina iÅ¡vadÄ , jog realiai egzistavo nusistovėjusi praktika, kuri buvo taikoma, toleruojama ir priimtina visoms pusėms, t. y. tiek Neringos savivaldybei, tiek AB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, teismas turėjo konstatuoti, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas sutikti su K.

K. parodymais, kad jokios teisės aktais reglamentuotos tvarkos nebuvo, todėl susiklosčiusios tradicijos buvo bÅ«tent tokios, kokias susigalvojo pati savivaldybė ir AB „(duomenys neskelbtini)“. Ä®monės, kurios gavo leidimus ir jais naudojosi, nieko nepažeidė ir nieko nesuklaidino, tiesiog vykdė tuos reikalavimus, kurios kėlė savivaldybė ir AB „(duomenys neskelbtini)“. 8.16. Skunde pažymima, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje niekas neabejoja, jog paslauga keltis keltais buvo suteikta ir už Å¡iÄ paslaugÄ nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo.

PaaiÅ¡kėjus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ia neatlygintina paslauga negalėjo naudotis, tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant po sutarties pasiraÅ¡ymo atlygino patirtÄ Å¾alÄ . Akcentuojama, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo (AB „(duomenys neskelbtini)“ Ä®statų II skyriaus 7 punktas) ir tik mechaniÅ¡kai vykdė leidimų gamybÄ pagal savivaldybės pateiktas paraiÅ¡kas, todėl atsižvelgus į aptartus liudytojų parodymus, jog leidimu turi teisę naudotis transporto priemonė, kuriai Å¡is leidimas iÅ¡duotas, nepaisant to, kas Å¡iÄ priemonę vairuoja ir jÄ naudoja, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tokia tvarka buvo suinteresuota ir leido jai vykti pati AB „(duomenys neskelbtini)“.

Jai, kaip pelno siekiančiam asmeniui, buvo aktualu uždirbti, o vienas iÅ¡ tokių bÅ«dų (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo) buvo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos kompensavimas už transporto priemonių perkėlimÄ pagal leidimus. Nuteistasis mano, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas jam apkaltinamÄ jį nuosprendį tinkamai neįvertino jo veiksmų ir to, kad leidimų naudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo tik dėl valstybės institucijų ir AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų / neveikimo, nes bÅ«tent Å¡ių institucijų veiksmai / neveikimas suformavo tokiÄ tvarkÄ ir praktikÄ , kurios K.

K. nepažeidė, nes nieko neklaidino ir nesiekė padaryti žalos, o paaiÅ¡kėjus faktui, Å¡iÄ Å¾alÄ atlygino. K. K. neturėjo jokio tikslo ar motyvo tyčia iÅ¡ anksto susitarti su E. D. ir apgaulės bÅ«du iÅ¡vengti didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. K. sÄ Å¾iningai suklydo gautus leidimus panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamų krovinių perkėlimui keltais, ir tam tiesioginės įtakos turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. D. nežinojimas apie leidimų nemokamai keltis keltais naudojimo tvarkÄ bei Neringos savivaldybės darbuotojų anksčiau nurodyti neteisėti veiksmai priimant nagrinėti tokius praÅ¡ymus dėl pačių leidimų iÅ¡davimo.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo konstatuojant dokumentų klastojimÄ 8.17. Skunde nurodoma, jog BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tikro dokumento suklastojimu ir netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu. Skundžiamame nuosprendyje teismas neįvertino, jog Neringos savivaldybės administracija įgaliojimų vertinti jai pateikiamų dokumentų neturėjo, t. y. ji nebuvo jokiu teisės aktu įgaliota vykdyti funkcijÄ priimant praÅ¡ymus dėl leidimų iÅ¡davimo, vertinti kartu su praÅ¡ymu pateikiamus dokumentus ir dėl jų priimti sprendimus.

Teismas absoliučiai neatsižvelgė į tai, kad jei Neringos savivaldybės administracija bÅ«tų nesiėmusi spręsti jai nepriskirtų funkcijų, praÅ¡ymas ir prie jo pridėti dokumentai tiesiog bÅ«ti palikti nenagrinėti ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui, o transporto priemonių panaudos sutarčių pateikimas savaime negalėjo sukelti jokių pasekmių. Taip pat nebuvo vykdoma ir leidimų naudojimo kontrolė. Jeigu ji bÅ«tų buvusi, tai nebÅ«tų leidę kilti pasekmėms. Akivaizdu, kad K. K. negalėjo žinoti apie tai, kad dėl kėlimo keltais AB „(duomenys neskelbtini)“ patiriamos iÅ¡laidos yra kompensuojamos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos.

Be to, teismas nevertino, jog pats panaudos sutarties sudarymas ir jos pateikimas Neringos savivaldybės administracijai nesukėlė jokios žalos, nes žalos padarymas siejamas ne su panaudos sutarčių pateikimu, o bÅ«tent su leidimų nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ keltais panaudojimu, tuo bÅ«du iÅ¡vengiant turtinės prievolės mokėti už kėlimÄ si. Taigi pats panaudos sutarties sudarymas ir net jų pagrindu leidimo gavimas objektyviai negali sukelti materialių pasekmių. Pasekmes galėtų sukelti tik leidimo panaudojimas tuo iÅ¡vengiant mokėjimo už persikėlimÄ keltu.

Nuteistajam ir jo gynėjui akivaizdu, jog didelės žalos padarymas yra siejamas ne su inkriminuotų dokumentų (panaudos sutarčių) pagaminimu ir panaudojimu, o su leidimo panaudojimu, todėl veika pagal BK 300 straipsnio 3 dalį inkriminuota nepagrįstai. 8.18. Jeigu E. D. ir K. K. tinkamai ir laiku būtų išaiškinta galimybė neatlygintinai keltis keltais ir nurodyta, jog su išduotais leidimais negali būti neatlygintinai perkeliami UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenami kroviniai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų apsimokėjusi už perkėlimo paslaugas.

IÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad K. K. neturėjo jokios tyčios apgaulės bÅ«du iÅ¡vengti didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, o sÄ Å¾iningai suklydo gautus leidimus panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamų krovinių perkėlimui keltais ir tam tiesioginės įtakos turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. D. nežinojimas apie leidimų nemokamai keltis keltais naudojimo tvarkÄ bei Neringos savivaldybės darbuotojų anksčiau nurodyti neteisėti veiksmai priimant nagrinėti tokius praÅ¡ymus dėl pačių leidimų iÅ¡davimo.

Å ioje baudžiamojoje byloje niekas neabejoja, kad paslauga keltis keltais buvo suteikta ir už Å¡iÄ paslaugÄ nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo. PaaiÅ¡kėjus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ia neatlygintina paslauga negalėjo naudotis, tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant po sutarties pasiraÅ¡ymo atlygino patirtÄ Å¾alÄ . 8.19.

Skunde nurodoma, jog aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ankstinio tikslo įvykdyti inkriminuotas veikas nebuvo, todėl nėra ir subjektyviausiosios pusės požymio (kaltės), nes K. K. objektyviai negalėjo numatyti veiksmų ir pasekmių, kurie jam buvo inkriminuoti. BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba aiÅ¡kiai netikrÄ ar suklastotÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti padarydamas didelė turtinę žalÄ .

Nagrinėjamu atveju teismas netinkamai įvertinęs įrodymus, susijusius su tuo, jog panaudos sutarčių sudarymo metu nebuvo jokio tikslo jas klastoti ir jų pagrindu suteikti teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokamai keltis į (iÅ¡) Kurių nerijÄ (-os), netinkamai konstatavo tyčios K. K. veiksmuose buvimÄ . Anksčiau aptarti bylos duomenys patvirtina, jog tyčios klastoti panaudos sutartis ar juo labiau siekti didelės žalos padarymo nuteistasis neturėjo. Panaudos sutarčių pasiraÅ¡ymas pats savaime nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių padarinių, taip pat nepažeidė ir negalėjo pažeisti jokių kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl vien tik panaudos sutarčių pasiraÅ¡ymas negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Å iuo atveju skundžiamame nuosprendyje nurodytus padarinius (žalÄ ) galėjo sukelti tik pats leidimų suklastojimas, tačiau to Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta.

K. K. veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių – pavojingos veikos ir tiesioginės tyčios, todėl K. K. negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo 8.20. Skunde nurodoma, jog įrodinėjant sukčiavimo sudėtį visuomet būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir jos padarinių, t. y., jog veika buvo nukentėjusiojo turto aktyvo sumažėjimo ar turto pasyvo padidėjimo arba ekonominio pobūdžio turtinės žalos tiesioginė ir pagrindinė priežastis.

Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai:

1) objektyviosios tiesos iškreipimas;

2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (sÄ lygoti nukentėjusiojo klaidÄ );

3) tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį K. K. netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog K. K. sudarydamas panaudos sutartis neva turėjo tikslÄ gauti leidimus savo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms nemokamai keltis keltu. Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė, jog skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad K.

K. turėjo tikslÄ suklaidinti valstybę, veikiančiÄ per Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ , kuri laikoma nukentėjusiÄ ja Å¡ioje byloje. Realios naudos gavėjo nustatymas yra neabejotinai susijęs su galimybe apskritai taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Pasitvirtinus faktui, jog iÅ¡ tariamai nusikalstamos veikos, t. y. turtinės prievolės iÅ¡vengimo mokėti už perkėlimo paslaugas keltais į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ naudÄ gavo Lietuvos automobilių kelių direkcija, baudžiamoji atsakomybė taptų negalima.

Pažymima, jog iš bylos medžiagos matyti, kad mokėjimų už perkėlimo keltu paslaugas negavo būtent AB „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, jog tik šis juridinis asmuo byloje galėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu). Nagrinėjamoje byloje pasirinkta kaltinimo kontrakcija (dėl žalos subjekto), kur teigiama, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negauta suma buvo kompensuota Lietuvos automobilių kelių direkcijos, todėl žala buvo padaryta ne AB „(duomenys neskelbtini)“, bet valstybės biudžetui.

Pažymima, jog civiliniai santykiai tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir AB „(duomenys neskelbtini)“ nei K. K., nei kitiems nuteistiesiems nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomi, todėl negalima asmens nuteisti už pasekmes, apie kurių kilimo galimybę jis objektyviai negali žinoti. BPK normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. 8.21.

Skunde daroma iÅ¡vada, kad teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį bei netinkamai nustatydamas BK 182 ir 300 straipsniuose numatytų veikų bÅ«tinuosius požymius, skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog K. K., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iÅ¡ viso 23914,80 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 23914,80 Eur – žalÄ valstybės biudžetui.

Nėra jokio pagrindo manyti, kad K. K. nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste būtų galėjęs ir siekęs suklastoti dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siektų išvengti didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai už tai Lietuvos automobilių kelių direkcija kompensavo iš valstybės biudžeto.

9. Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas V. JanuÅ¡auskas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir A. B. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡teisinti. 9.1. Nuteistojo gynėjas teigia, jog nei A. B., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykdę jokios nusikalstamos veikos. 2015 m. gegužės 12 d. A. B. su E. D. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi) tikrai pasirašė panaudos sutartį dėl keleivinio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ne tam, kad perduotų Å¡iÄ transporto priemonę nuolatiniam naudojimuisi UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tam, kad nemokamai atvyktų į objektÄ , dėl kurio statybos buvo pasiraÅ¡ytos darbų atlikimo sutartys ir žodžiu susitarta, kad automobilis faktiÅ¡kai nebus perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Realiai jokios naudos A. B. nei sau, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės gauti, nes bet kuriuo atveju statybos darbų sutartyje buvo numatytos iÅ¡laidos keltų paslaugoms apmokėti. Nėra jokios A. B. kaltės dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenorėjo mokėti už kelto paslaugas, ir A. B. informavo, kad dirbant jos objektuose nereikia mokėti už kelto paslaugas ir paprašė jo iÅ¡ bendros sÄ matos eliminuoti persikėlimo keltu iÅ¡laidas. A. B. kaltės dėl to nėra.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota Neringos mieste ir turėjo teisę gauti nemokamus leidimus keltis nemokamai keltu per KurÅ¡ių marias, t. y. jie pasinaudojo savo teisėmis taip, kaip jiems leido tuo metu galioję teisės norminiai aktai. PasiraÅ¡ant panaudos sutartį buvo aiÅ¡kus susitarimas, o sutartys, kaip tai numatyta CK 1.63 straipsnio 1 dalyje, yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, o tai reiÅ¡kia, kad sandorio Å¡alys turėjo teisę pasiraÅ¡yti panaudos sutartį, susitardamos dėl tos sutarties vykdymo tvarkos, t. y. susitarusios, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), realiai nebus perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o juo ir toliau naudosis UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau panauda bus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyks į Neringos miestÄ atlikti darbų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavimÄ .

Tokiu atveju niekas niekam negali sukurti naudos, iÅ¡vengti bet kokios prievolės ar padaryti kitus neteisėtus veiksmus, kai viskas aptarta panaudos sutartimi, kuriÄ Å¡alys pasiraÅ¡ydamos vertino ir suprato bÅ«tent taip. 9.2. A. B. pasiraÅ¡ydamas panaudos sutartį suprato, kad automobilio jis niekam neperduos ir kad to daryti nereikės, nes Å¡ios sutarties pagrindu bus iÅ¡duotas leidimas nemokamai keltis keltu. Jis tai laikė visiÅ¡kai normaliu, suprantamu ir pateisinamu dalyku, todėl tikrai neplanavo, negalvojo ir nesiekė suklastoti dokumento.

Ant dokumento pasirašė pats, padėjo savo paraÅ¡Ä ir gavęs leidimÄ nemokamai keltis keltu, suprato, kad sutarties sÄ lygos vykdomos taip, kaip jos ir yra aptartos. Jis panaudos sutarties niekur nepanaudojo, jos niekam neperdavė, jÄ pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi todėl, kad buvo pasiraÅ¡yta statybos darbų sutartis, o sÄ mata mažinama tiek, kiek reikalinga persikėlimams per KurÅ¡ių marias kompensuoti. Nuteistojo gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad jei A. B. ir pasirašė suklastotÄ sutartį, jis tai padarė bÅ«damas apgautas ir apie Å¡iÄ apgaulę negalėjęs suprasti ar kitaip sužinoti.

Todėl jo veiksmuose tikrai nėra BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. 9.3. A. B. nuteistas ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. A. B. savo veiksmais nieko panaÅ¡aus neatliko. Jis tik pasirašė dokumentÄ , kurį turėjo teisę pasiraÅ¡yti, gavęs leidimÄ juo naudojosi pagal paskirtį. Realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, atliko visas sutartyse numatytas funkcijas, t. y. darė tai, kÄ ir privalėjo daryti sutarčių pagrindu.

Jis neiÅ¡vengė jokios prievolės, nes neturėjo jokių prievolių AB „(duomenys neskelbtini)“ ar Kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Vykdydamas savo darbines funkcijas naudojosi jų paslaugomis, tačiau tam turėjo leidimÄ nemokamai keltis keltu. Nesant tokio leidimo visos iÅ¡laidos bÅ«tų tekusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Å¡i įmonė turėjo teisę nemokamai naudotis keltais, todėl iÅ¡eina, kad niekas neatliko jokių veiksmų kieno nors naudai, todėl nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Apelianto nuomone, teismas neteisingai vertino visas bylos aplinkybes ir, priimdamas nuosprendį savo įsitikinimu, buvo neteisus. A. B. su nukentėjusiuoju pasirašė žalos atlyginimo sutartį. Net ir nebÅ«damas kaltu, siekia atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ atlyginęs, turės restitucijos teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 9.4. Skunde pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tas pačias nusikalstamas veikas, kaip ir A. B., tačiau atkreipiamas dėmesys, kad BK 20 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamÄ veikÄ juridinio asmens naudai padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, turėdamas tokiÄ teisę.

Å iuo atveju juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios naudos negavo ir negalėjo gauti, nes bet kuriuo atveju už kėlimÄ si per KurÅ¡ių marias už Å¡iÄ Ä¯monę bÅ«tų sumokėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios projektuose dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė bet kuriuo atveju bÅ«tų uždirbusi ir gavusi tÄ pačiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ ir gavo, todėl jos naudai nėra atlikti jokie nusikalstami veiksmai, dėl to nėra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės. Pirmosios instancijos teismas nesugebėjo tinkamai įvertinti A.

B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, nepagrįstai panaudos sutartį įvardijo suklastotu dokumentu, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.

10. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas direktorius D. K. apeliaciniu skundu prašo:

1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir bylÄ nutraukti;

2) sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtÄ baudÄ . 10.1. Skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu, praÅ¡oma apeliantui priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamÄ veikÄ juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklÄ .

Apeliantas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo D. K., o skundžiamas nuosprendis yra grįstas fizinių asmenų padarytomis veikomis, apeliantas neperrašydamas D. K. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir motyvų pareiškia, kad jiems pritaria ir palaiko. Todėl apeliantas pasisako tik dėl skundžiamame nuosprendyje neteisingai paskirtos bausmės juridiniam asmeniui ir juridinio asmens kaltės. 10.2.

Nuteistosios atstovas nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nubausta 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda. UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka mokesčius valstybei, sukuria bei iÅ¡laiko darbo vietas, vysto naujus projektus, tačiau įmonė nėra itin pelninga ir jai paskirta bauda yra per didelė. Nors teismui buvo pateikti duomenys apie bendrovės deklaruojamÄ ir sumokamÄ pelno mokesčio dydį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir paskyrė neadekvataus dydžio baudÄ . Pažymi, kad už 2019 m.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjusi 8732 Eur pelno mokesčio (Priedas Nr. l). Teismo paskirta bauda yra viso bendrovės metinio pelno dydžio, o tai sÄ lygoja proporcingumo ir teisingumo principų pažeidimÄ skiriant bausmę. Taip pat apeliantas mano, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ galbÅ«t padaryta veika prarado pavojingumÄ , nes nuo tariamai padarytų nusikalstamų veikų padarymo praėjo ketveri metai, per tÄ laikotarpį juridinis asmuo nepadarė jokios nusikalstamos veikos, sėkmingai vykdė Å«kinę finansinę veiklÄ , valstybės Å«kinės krizės metais užtikrino darbo vietas dirbantiesiems, finansinius metus baigdavo pelningai, valstybei sumokėdavo visus mokesčius.

Per laikotarpį nuo 2018 m. iki 2019 m. bendrovė priskaičiavo ir sumokėjo socialinio draudimo mokesčio bendros 93 602 Eur sumos ir 4941 Eur aplinkos tarÅ¡os mokesčio (Priedas Nr. 1). Esant Å¡ioms aplinkybėms, akivaizdu, kad skundžiamame nuosprendyje juridiniam asmeniui paskirta bauda yra neadekvati, nes nebuvo atsižvelgta į padarytos veikos pavojingumÄ , kilusias pasekmes, todėl bauda turėtų bÅ«ti mažinama atsižvelgiant į juridinio asmens finansinius rodiklius ir galimybes sumokėjus baudÄ toliau vykdyti veiklÄ .

11. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius R. C. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį: juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡teisinti, kadangi jos veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 11.1.

Skunde nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiÅ¡kia, kad kaltininko (fizinio asmens) nusikalstama veika turi bÅ«ti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. 11.2. Apelianto nuomone, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ net nebuvo analizuota, kaip ir kokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ar galėjo gauti naudos.

Buvo tiesiog konstatuota, kad įmonės direktorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 17 592,60 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Šios aplinkybės neatitinka tiesos, nes ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė didelės vertės prievolių, o šių prievolių išvengė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip yra dėl to, kad bet kuriuo atveju, nesant leidimų nemokamai keltis keltais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas su persikėlimu sumokėtas sumas bÅ«tų atgavusi pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui net nekilo mintis domėtis leidimų keltis keltais gavimo peripetijomis, jų naudojimo darbinėje veikloje subtilybėmis, nei kas už keltus moka, kadangi įmonė jau keturiolika metų sÄ Å¾iningai vykdo darbinę veiklÄ ir, tikėdamasi to paties iÅ¡ tų, su kuriais tenka bendradarbiauti, net neabejojo, kad visi leidimai gauti teisėtai.

Dėl Å¡ių priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nerevizavo panaudos sutarčių turinio, sÄ lygų, panaudojimo ypatumų, kadangi ketinimo slėpti neva nusikalstamÄ sumanymÄ ar tyčios tokiu bÅ«du gauti įmonei kokios nors naudos tiesiog nebuvo. 11.3. Skunde pažymima, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡duotus leidimus be mokesčio keltis keltais, įgavo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ įmones konkurentes, kurios rinkoje teikė analogiÅ¡kas paslaugas, bet neturėjo leidimų nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ konkurencingumo ar bet kokio kito neva įgyto pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas įmones klausimas net nebuvo paminėtas, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip vienos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų konstatavimas, nes byloje nebuvo rinkti, analizuoti bei vertinti jokie panaÅ¡aus pobÅ«džio duomenys. Å iuo atveju teismo iÅ¡vada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyto konkurencijos sÄ lygų pranaÅ¡umo prieÅ¡ įmones konkurentes yra grindžiama tik prielaidomis ir vertintina kritiÅ¡kai. 11.4.

Skunde nurodoma, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai bÅ«tų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifikÄ â€“ ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi bÅ«ti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Sprendžiant klausimÄ , ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens – bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Pažymima, jog pagrindžiant juridinio asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę tikslo nustatymas yra bÅ«tina sÄ lyga, kuri turi bÅ«ti nustatyta iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡, neva, neteisėtų fizinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus – veiksmų nesiekė kokios nors naudos ar kitaip sukuriamų padarinių, tai yra konkurencingumo padidėjimo prieÅ¡ kitas įmones, įvaizdžio gerinimo ar kitokio pranaÅ¡umo įgijimo.

12. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. Buta apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti, nes nepadaryta veika, numatyta BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. 12.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalta padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir juridinio asmens kaltės. Dėl veikų vertinimo ir tyčios 12.2.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad fizinis asmuo, susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nusikalstamai veikęs jos naudai asmuo, yra T. J., kuris Å¡ioje byloje pripažintas kaltu už tas pačias veikas, kaip ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tokio pobÅ«džio bylose svarbu nustatyti, ar, kaip nurodoma kaltinime, suklastotos panaudos sutartys atitinka tikrovę, ar jos buvo vykdomos, ar, prieÅ¡ingai, sutartys yra fiktyvios, sudarytos kitais tikslais, t. y. siekiant apgaule iÅ¡vengti turtinės prievolės mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ .

Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ . Sukčiavimas gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitÄ asmenį (institucijÄ ), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalÄ , o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Byloje esančių įrodymų visuma rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio tikslo suklaidinti Neringos savivaldybės, kuriai pateikė praÅ¡ymus ir jÄ lydinčius dokumentus, siekdama gauti leidimÄ nemokamai keltis keltu. 12.3.

Skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas T. J. apklausiamas nuo pat pradžių nuosekliai parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo šeimos verslas, nes jis kartu su sutuoktine E. J. yra šių abiejų įmonių didieji akcininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo nupirktas senas valgyklos pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, siekiant jį rekonstruoti. Statinio rekonstrukcijos darbams atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015-10-07 tarp užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindinė rangovė, kuri atskiriems darbams atlikti samdėsi subrangovus, kurie Å¡ioje byloje teismo nuteisti už analogiÅ¡kas veikas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡duotais leidimais tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek jos subrangovai teikė paslaugas ir gabeno medžiagas tik į užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį statybos objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, ir niekur daugiau. Å ios faktinės aplinkybės yra neabejotinai patikimai nustatytos baudžiamojoje byloje, jas patvirtino Å¡ias aplinkybes atsiminę liudytojai R.

J., T. Å ., T. D., R. U., R. L., S. J. ir M. K.. Be to, nė vienas iÅ¡ kitų liudytojų, kurie neatsiminė, į kokiÄ tiksliai vietÄ vyko, nepatvirtino, kad kėlėsi kitais, nei pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos rangos sutarties vykdymo tikslais. Pats pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje apklausti liudytojai transporto priemonių vairuotojai patvirtino aplinkybę, kad jie vežė krovinius į (duomenys neskelbtini), tačiau jiems nebuvo žinoma, jog jų vairuojamos transporto priemonės ar jie patys kartu su transporto priemone bÅ«tų iÅ¡nuomoti kitai įmonei ir ten kiek nors dirbtų, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad panaudos sutartys realiai nebuvo vykdomos. 12.4.

Apelianto vertinimu, Å¡i teismo iÅ¡vada, kuri iÅ¡ esmės ir lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimÄ , yra nepagrįsta, neatitinkanti bylos faktinių aplinkybių ir realios situacijos. Bylos medžiaga patvirtina, kad sudarytos automobilių panaudos sutartys, iÅ¡ kurių kildinama baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimÄ ir dokumentų klastojimÄ , buvo realiai vykdomos, jos buvo sudarytos tam, kad tiek pati UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek pasitelkusi subrangovus, atliktų rangos darbus pagal 2015-10-07 sudarytÄ rangos sutartį užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas neįsigilino į juridinių asmenų ryÅ¡ius, neanalizavo ir netyrė, kokie realÅ«s santykiai siejo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovus, kokie buvo tikrieji leidimų keltis naudojimo tikslai, kas tikrieji naudos gavėjai, o apsiribojo tik formaliu aplinkybių teisiniu vertinimu – esÄ pagal panaudos sutartis faktiÅ¡kai transporto priemonės panaudos gavėjams nebuvo perduotos, buhalterinės apskaitos dokumentuose neužfiksuotas transporto priemonės perdavimas iÅ¡ vienos įmonės balanso kitai, todėl realiai sutartys vykdomos nebuvo, todėl teismui neliko abejonių dėl kaltės įrodytumo. 12.5.

Skunde teigiama, jog apylinkės teismas susiklosčiusiÄ situacijÄ nepagrįstai laikė nusikalstama ir jÄ vertino tik formaliai, nepaisant to, kad net ir neperdavus transporto priemonių fiziÅ¡kai panaudos gavėjui, jos buvo naudojamos tik užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais ir jais teikta nauda atiteko tik užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. PrieÅ¡ingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, panaudos sutartys buvo reikalingos ne tam, kad jas fiktyviai sudarant bÅ«tų gauti leidimai keltis keltais, o tam, kad bÅ«tų realiai vykdoma rangos sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai jos nuosavybės teise įgytame statinyje (duomenys neskelbtini).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pridėti įrodymai, kurie patvirtina, kad panaudos sutartys buvo realiai vykdomos: pateikti du tomai dokumentų (Tomas A ir Tomas B) bei apibendrinti Å¡ių dokumentų duomenys, kurie sugretinti su persikėlimų keltais datomis, kiekiais ir atliktų rangos darbų užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte (duomenys neskelbtini), Neringoje, faktÄ patvirtinančiais dokumentais, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje Å¡ių duomenų net nevertino ir nė vienu žodžiu apie juos nepasisakė. 12.6.

Apeliantas pastebi, kad pirmas kėlimasis keltu UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotas 2015-05-18, o paskutinis – 2017-11-16. Rangos sutartis buvo sudaryta 2015-04-09, o statybos darbų užbaigimo aktas sudarytas 2017-11-29. Anksčiau aptartos aplinkybės ir įrodymai patvirtinta, kad keltais keltasi tik per rangos sutarties vykdymo laikotarpį, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad keltasi ne kitais, bet tik rangos sutarties vykdymo tikslais ir užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T.

J. veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir į panaudos sutartis įraÅ¡ydamas duomenis apie transporto priemones, kurių panaudos gavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperėmė, dokumentÄ suklastojo tyčia ir tokiu bÅ«du apgaule siekė iÅ¡vengti turtinės prievolės. Å is teismo argumentas nepagrįstas, nes tyčia klastoti dokumentÄ turi apimti ne vien patį veiksmÄ , bet ir suvokimÄ , kad atliekami veiksmai yra nusikaltimas, kad tik tokiu bÅ«du kaltininkas galėjo pasiekti siekiamų tikslų ir bÅ«tent tuos veiksmus padaręs asmuo tokiu bÅ«du siekė pažeisti nustatytÄ tvarkÄ â€“ padaryti nusikaltimÄ . 12.7.

Skunde nurodoma, jog apklausiami T. J. ir E. D. parodė, kad kai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta rangos sutartimi buvo nuspręsta vykdyti rangos darbus Neringoje, jie kartu nuvyko į Neringos savivaldybę, kur teiravosi, ko reikia, kad būtų galima gauti leidimus transporto priemonėms keltis keltais nemokamai. Savivaldybės darbuotoja paaiškino, kokius dokumentus reikia pristatyti, taip pat paaiškino, kad įmonės, neturėdamos nuosavybes teise transporto priemonių, paprastai pateikia panaudos sutartis.

Savivaldybėje gavo blankus, pagal kuriuos ir parengė panaudos sutartis su subrangovais, vėliau jas pateikė savivaldybei leidimams gauti. Neringos savivaldybės administracijos darbuotoja I. K. parodė, kad juridinis asmuo, kuris norėdavo gauti leidimÄ nemokamai keltis keltu, turėdavo bÅ«ti registruotas Neringoje. Tuo atveju, jei automobilio registracijos liudijime nebÅ«davo įmonės vardo, turėjo bÅ«ti papildomas dokumentas, įrodantis, kad įmonė, kuri praÅ¡o, yra Å¡ios transporto priemonės naudotoja.

Jei įmonė kreipiasi ir įrodo, kad ji naudos tas transporto priemones, nebuvo jokių apribojimų dėl automobilių skaičiaus. Jei automobilis priklausė įmonei, kuri neregistruota Neringoje, praÅ¡ydavo pateikti nuomos, lizingo, panaudos sutartis. Pateiktos panaudos sutartys buvo pagrindas iÅ¡duoti leidimus, tačiau ji neturėjo galimybės patikrinti, ar tos sutartys buvo realiai vykdomos. Ji „sutikrindavo“ tik panaudos ar nuomos, ar lizingo sutarties rekvizitus ir, jeigu jie atitiko reikalavimus, užpildydavo paraiÅ¡kÄ ir jÄ siųsdavo AB „(duomenys neskelbtini)“. 12.8.

Skunde nurodoma, jog iÅ¡ Neringos savivaldybės darbuotojų parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, visumos matyti, kad savivaldybei nebuvo jokio skirtumo, ar automobiliai bus perduoti panaudos gavėjui, kieno vairuotojai vairuos transporto priemones. Taip pat savivaldybei buvo visiÅ¡kai nesvarbu, kokiu pagrindu (nuomos, patikėjimo, panaudos, lizingo, įgaliojimo) naudosis automobiliu leidimÄ siekiantis gauti juridinis asmuo. Savivaldybei reikėjo pateikti tik savo santykį su transporto priemone įrodančius dokumentus ir nieko daugiau.

Tokiu bÅ«du vien formaliu panaudos sutarties sÄ lygų pažeidimu (transporto priemonės neperdavimu) institucija, iÅ¡davusi leidimÄ keltis keltais neatlygintinai per KurÅ¡ių marias, nebuvo suklaidinta, transporto priemonės perdavimas / neperdavimas niekaip nebÅ«tų paveikęs institucijos, sprendžiančios leidimų keltis neatlygintinai keltais per KurÅ¡ių marias, sprendimo iÅ¡duoti / neiÅ¡duoti leidimÄ , nes panaudos sutartyje iÅ¡vardytos sÄ lygos buvo perteklinės, nebÅ«tinos ir į sutartį buvo įtrauktos dėl formalaus požiÅ«rio.

Apeliantui visiÅ¡kai akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjusioms gauti leidimÄ keltis keltais, mintį, kad reikia pateikti automobilių panaudos sutartis, įpirÅ¡o prieÅ¡ tai konsultavę savivaldybės darbuotojai, o nuteistieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. J. tokiÄ formÄ pasirinko per neapsižiÅ«rėjimÄ , nelaikydami to nusikaltimu ir žinodami, kad siekia teisėto tikslo, t. y. galimybės atlikti darbus ir vykdyti rangos sutartį.

Jų veikimo motyvas ir siekiamas rezultatas nebuvo nusikalstamas. 12.9. Skunde pažymima, kad galimi automobilio valdymo pagrindai norint gauti leidimus keltis keltais yra labai platÅ«s, neapsiriboja tik nuoma, lizingu ar panauda. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, iÅ¡nagrinėjęs Neringos savivaldybės mero 2004-12-23 praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti sÄ vokas, 2005-01-24 raÅ¡tu Nr. 420-S-20 „Dėl sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ atsakė, kad „Naudojant sisteminį ir loginį teisės aiÅ¡kinimo metodus, manytume, jog teisė neatlygintinai keltis per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ yra siejama su Å¡ių asmenų gyvenamosios vietos deklaravimu Neringos mieste, juridinių asmenų buveinės registravimu KurÅ¡ių nerijoje, bei teisėtu transporto priemonės valdymu (nuosavybės teisė, patikėjimo teisė, nuomos teise, panaudos teise, pagal lizingo sutartį ir kt.)“.

T. y., departamento nuomone, transporto priemonių valdymo pagrindų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. IÅ¡ 2005-11-03 Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasitarimo protokolo Nr. 34 matyti, kad nutarta „Transporto priemonės valdymu laikyti: nuosavybės teisę, patikėjimo teisę, panaudos sutartį, lizingo sutartį, įgaliojimÄ â€œ. Be to, informacijos santraukoje, esančioje iÅ¡kaboje prie savivaldybės specialistės, atsakingos už dokumentų leidimams iÅ¡duoti priėmimÄ , kabineto durų nurodyta, kad „Juridiniai asmenys pateikia:

PraÅ¡ymÄ ; Transporto priemonių registracijos liudijimų kopijas; Jei transporto priemonė registruota ne asmens vardu, jos valdymo pagrindÄ Ä¯rodančio dokumento kopijÄ (banko lizingo pažymÄ , įgaliojimÄ , nuomos, panaudos sutartį)“. Taip pat dienraščio „Vakarų ekspresas“ 2016 m. sausio 12 d. ir sausio 21 d. numeriuose paskelbtas savivaldybės skelbimas, kuriame nurodoma, kad „Juridiniai asmenys turi pateikti laisvos formos praÅ¡ymÄ bei transporto priemonės registracijos liudijimo kopijÄ .

Jei transporto priemonė registruota ne asmens vardu, jos valdymo pagrindÄ â€“ banko lizingo pažymÄ , įgaliojimų, nuomos, panaudos sutartį ir pan.“. Paminėti dokumentai patvirtina, kad net įgaliojimas buvo tinkamas valdymo pagrindas gauti leidimÄ keltis keltu nemokamai. 12.10. Apelianto vertinimu, vien aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama T. J., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. D., bÅ«tų pasirinkusios tinkamÄ sutarties formÄ (transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas sutartį) (CK 6.512 straipsnis) arba įgaliojimo institutÄ ir taip įforminusios faktiÅ¡kai tarp Å¡alių vykusius santykius, lygiai taip pat bÅ«tų gavusios leidimus, kaip ir santykius įforminusios panaudos sutartimi, kuriuos teismas laikė nusikalstamais.

Tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos subrangovai turėjo teisėtÄ pagrindÄ pasinaudodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis keltu ir gabenti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius krovinius į statybos objektÄ . Nagrinėjamu atveju nuteistųjų veiksmai buvo formaliai kvalifikuoti kaip nusikalstami tik dėl to, kad dėl savo teisinio neiÅ¡prusimo ir savivaldybės darbuotojų įpirÅ¡tos minties jie netinkamai pasirinko juos siejusių santykių įforminimo bÅ«dÄ , nors Å¡ių santykių turinys nėra prieÅ¡ingas teisei, t. y. nėra nusikalstamas.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog T. J. su savo sutuoktine buvo abiejų įmonių (tiek nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Klaipėdos rajone, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Neringoje, didieji akcininkai, t. y. įmonių savininkai. Dėl to T. J. galėjo teisėtai, be jokių kliūčių perregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu Neringoje. Tam bÅ«tų pakakę pateikti VÄ® Registrų centrui praÅ¡ymÄ pakeisti buveinės adresÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip patalpų Neringoje savininkei, pateikti raÅ¡ytinį sutikimÄ suteikti patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Visa tai buvo galima atlikti elektroniniu bÅ«du registro tvarkytojui sumokant viso labo 2,90 Eur. Tai, kad T. J. pasirinko ne šį visiÅ¡kai teisėtÄ ir lengvai įgyvendinamÄ bÅ«dÄ , o įformino santykius pagal savivaldybės įpirÅ¡tÄ panaudos sutartį, rodo, kad T. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose nebuvo tyčios klastoti ir sukčiauti. 12.11. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kėlimosi keltais naudos tikrÄ jį naudos gavėjÄ , todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai pripažino kalta.

Teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos Å¡ioje byloje nuteistos įmonės, turėdamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡duotus leidimus be mokesčio keltis keltais, įgavo pranaÅ¡umÄ (gavo naudÄ plačiÄ ja prasme) prieÅ¡ įmones konkurentes, kurios rinkoje teikė analogiÅ¡kas paslaugas, bet neturėjo leidimų nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais. Apelianto vertinimu, teismas Å¡iuo atveju naudÄ Ä¯Å¾velgė tik per konkurencinio pranaÅ¡umo prizmę.

Å i teismo iÅ¡vada yra grįsta tik prielaida, kuri aiÅ¡kinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudai. Byloje net nėra jokių užuominų, kad gavusi leidimÄ nemokamai keltis keltais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų sumažinusi teikiamų paslaugų kainÄ ir dėl to bÅ«tų įgavusi konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitas įmones, teikiančias analogiÅ¡kas paslaugas. Pažymima, jog kaltinime nurodyta, kad klastojami tikri dokumentai (transporto priemonių panaudos sutartys) ir apgaulė buvo naudojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes ji iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės. Su tokiu aplinkybių vertinimu apeliantas nesutinka.

Jo manymu, Å¡iuo atveju naudos gavėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji mokėjo už visus rangos darbus, todėl bÅ«tent ji ir sutaupė rangovų persikėlimo į NeringÄ kaÅ¡tus. PrieÅ¡ingu atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebÅ«tų turėję leidimo nemokamai keltis keltu, rangovai, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, persikėlimo į NeringÄ kaÅ¡tus neabejotinai bÅ«tų įtraukę į rangos sutarčių kainÄ . Å ias aplinkybes nuteistieji patvirtino teisminio nagrinėjimo metu, tokiu aiÅ¡kinimu nėra pagrindo abejoti, nes jis atitinka normaliÄ verslo praktikÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis nebuvo siekiama turtinės naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ji nuteista nepagrįstai. Dėl civilinio delikto 12.12. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad net ir nustačius sukčiavimo veikos požymių, ji neturi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama. Dėl mažesnio tokio pobÅ«džio veikų pavojingumo gali bÅ«ti taikomos kitų teisės Å¡akų nustatytos priemonės, pavyzdžiui, administracinė, civilinė atsakomybė.

Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iÅ¡Å¡vaistymo bylose suformuotų baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijų, iÅ¡plėtė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principÄ ir dėl to nepagrįstai kriminalizavo nuteistųjų ir civilinės ieÅ¡kovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. 12.13. Nenustatyta, kad civilinės ieÅ¡kovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos galbÅ«t pažeistų teisių gynyba civiline tvarka buvo iÅ¡ esmės apsunkinta.

Nėra jokių duomenų, kad kas nors iÅ¡ nuteistųjų bÅ«tų kaip nors tyčia sudaręs situacijÄ , kuri neleistų civiliniam ieÅ¡kovui civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų tiek apsunkintas, kad taptų neįmanomas. PrieÅ¡ingai, byloje netgi taikytas nuosavybės teisių apribojimas, kuris daug kartų virÅ¡ija civilinių ieÅ¡kinių sumÄ . Be to, civiliniam ieÅ¡kovui ginant savo teises civilinėmis priemonėmis nebÅ«tų kliūčių įrodinėti ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ sudarytų panaudos sutarčių fiktyvumÄ , nes sudarytų sutarčių turinys nėra suklastotas taip, kad nebÅ«tų galima identifikuoti jos Å¡alių ar nustatyti kitų svarbių aplinkybių.

Transporto priemonių perdavimo / neperdavimo faktas, tikrieji šalių ir trečiųjų asmenų santykiai gali būti įrodyti / paneigti įprastomis civiliniame procese įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir liudytojų paaiškinimais. Kiekvienas nusikaltimas yra teisės pažeidimas, tačiau ne kiekvienas teisės pažeidimas yra nusikaltimas. Apelianto įsitikinimu, jei ir buvo pažeista teisė, tai ji šiuo atveju galėtų būti laikoma nebent civiliniu piktnaudžiavimu, kuris įrodinėtinas civiliniame procese, o ne laikomas baudžiamuoju sukčiavimu.

Civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikoma ir dėl to, kad inkriminuotu laikotarpiu negaliojo daug blanketinių teisės aktų, kurie reglamentavo leidimų keltis keltais iÅ¡davimo tvarkÄ , dėl kurios nesilaikymo nuteista UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pasikeitus tam tikram reglamentavimui, numatytam įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymas nebuvo pakeistas, todėl privalu juo vadovautis ir jo laikytis.

Net ir panaikinus ankstesnę tvarkÄ , pagal kuriÄ buvo iÅ¡duodami leidimai, nereiÅ¡kia, kad visos įmonės įgauna teisę nemokamai (už valstybės lėšas) keltis keltu, ir Å¡i aplinkybė taip pat neÅ¡alina kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės, įvykdžius nusikalstamas veikas, kurios jiems buvo inkriminuotos. Apelianto vertinimu, Å¡i teismo iÅ¡vada nepagrįsta. IÅ¡ tiesų ne pasikeitė tam tikras teisinis reglamentavimas, o iÅ¡vis nebuvo jokio teisinio reguliavimo, įgyvendinančio Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymÄ .

Nenormalu ir neteisėta, kai asmuo nuteisiamas už blanketinių teisės aktų reikalavimų nesilaikymÄ , kurios inkriminuotu veikų laikotarpiu net negaliojo. Apeliantas galėtų sutikti su tokia teismo iÅ¡vada, jei bÅ«tų suklastotos sutartys ir jų pagrindu iÅ¡duoti leidimai asmenims, kurie net negalėjo pretenduoti į lengvatÄ , pvz., įmonė, neturėjusi buveinės Neringoje ar su nurodytomis įmonėmis visiÅ¡kai nesusijusios transporto priemonės ir pan. Tuo tarpu Å¡iuo atveju byloje vyksta esminis ginčas dėl transporto priemonės valdymo pagrindo įforminimo teisėtumo, pagrįstumo ir / ar baudžiamumo, nors apie transporto priemonių valdymo pagrindus įstatyme neužsimenama nė vienu žodžiu.

Todėl aplinkybė, kad inkriminuotu laikotarpiu galiojo tik Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos Finansavimo įstatymas, kurio tuometinės redakcijos 9 straipsnio 6 dalies 5 punkte nurodytas tik bendro pobÅ«džio subjektų ratas, už kurių kėlimÄ si keltais kompensuojamos lėšos, neturi esminės reikÅ¡mės ir Å¡iuo konkrečiu atveju savaime negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. 12.14. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymÄ Ä¯gyvendinantys teisės aktai yra Å¡ie: - Vyriausybės 2002 m vasario 20 d nutarimas Nr. 258 „Dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta kraÅ¡to kelio Å ilutė–Rusnė atkarpa sÄ naudoms kompensuoti tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuris 2015-01-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 20 panaikintas nuo 2015-01-10.

BÅ«tent Å¡io nutarimo pagrindu AB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-08-26 įsakymu Nr. 49 nustatė keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkÄ , kurios esÄ nesilaikė nuteistieji. - Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 841 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m vasario 20 d nutarimo Nr. 258 „Dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta kraÅ¡to kelio Å ilutė–Rusnė atkarpa sÄ naudoms kompensuoti tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas Vyriausybės nutarimas Nr. 258 ir 2015-01-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 20 panaikintas nuo 2015-01-10. - Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“, kuris nuo 2019-01-07 Vyriausybės nutarimu Nr. 20 pakeistas nauja redakcija. - Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 12 d.

įsakymas Nr. V-30 „Dėl Perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo tik nuo 2019-06-05 nustatyta tvarka. 12.15. Apelianto vertinimu, dėl teisėkÅ«ros aplaidumo panaikinus Vyriausybės nutarimus nuo 2015-01-10 iki 2019-06-05 susidarė laikotarpis, kai leidimų keltis keltais iÅ¡davimo tvarkos nereglamentavo joks įstatymÄ Ä¯gyvendinantis teisės aktas, kol Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius 2019-02-12 įsakymu Nr. V-30 nuo 2019-06-05 pavirtino apraÅ¡Ä â€žDėl perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ â€œ.

Taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už sukčiavimÄ dėl blanketinių teisės aktų pažeidimų nesilaikymo, teisinis reguliavimas, kurio nesilaikyta, turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir nekeliantis abejonių, jau nekalbant apie tai, kad jis net negaliojo ir juolab, kad inkriminuotas vienas sunkus nusikaltimas. 2019-06-05 įsigaliojo Perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-30.

Pagal šį dokumentÄ leidimų keltis iÅ¡davimo tvarka buvo dar labiau sugriežtinta, palyginti su ankstesne tvarka. ApraÅ¡o 29 punkte nustatyta, kad transporto priemonė turi bÅ«ti registruota juridinio asmens vardu arba transporto priemonės liudijime valdytoju turi bÅ«ti nurodytas juridinis asmuo, kuris turi registruotÄ buveinę KurÅ¡ių nerijoje ar Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklausančiame statinyje buvo atliekami rangos darbai, buveinė registruota Neringoje, ji Neringoje turi nekilnojamojo turto.

Pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles, registracijos liudijime asmuo nurodomas valdytoju, kai pateikiami dokumentai, kad transporto priemonė valdoma: nuomos, panaudos, patikėjimo ar kitu teisėtu pagrindu (iÅ¡perkamosios nuomos, veiklos nuomos, nuomos, panaudos, turto patikėjimo sutartys, teisę naudotis transporto priemone suteikiantis įgaliojimas ar kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio dokumentas). Taigi pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ leidimų iÅ¡davimo tvarkÄ , pateikus tinkamÄ transporto priemonės valdymo pagrindÄ patvirtinantį dokumentÄ ar sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės registracijos liudijime bÅ«tų nurodytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės (-ių) valdytoju ir leidimas nemokamai keltis bÅ«tų iÅ¡duotas, o tai dar kartÄ patvirtina, kad jei nuteistieji bÅ«tų pasirinkę tinkamÄ sutarties formÄ , įforminančiÄ faktiÅ¡kai tarp jų egzistavusius santykius, bÅ«tų lygiai taip pat gavę leidimus, kaip ir santykius įforminant panaudos sutartimi, tačiau jie jau nebÅ«tų laikomi nusikalstamais. 12.16.

Skunde pažymima, jog panašių baudžiamųjų bylų būta ir iki šiol, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi faktinėmis aplinkybėmis. Kitose bylose iš esmės vyko prekyba leidimais keltis keltais, nes klastojant dokumentus buvo gauti leidimai keltis kitų įmonių priklausančiais automobiliais, kurios su leidime nurodytomis įmonėmis neturėjo jokio ryšio, be to, jos akivaizdžiai negalėjo net pretenduoti į lengvatas keliantis keltu, todėl ir inkriminuotų veikų šioje byloje teisinis vertinimas turėtų būti kitoks, nei kitose bylose.

13. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas D. Žiedas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o baudžiamÄ jÄ bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti. 13.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susipažinusi su bendrovės vadovo K. K. apeliaciniu skundu, ir, jam pritardama, motyvų formaliai nekartos, pasisakys dėl su įmone labiau susijusių aspektų. 13.2.

Apeliantas teigia, jog iÅ¡ teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog visi byloje kaltinti asmenys buvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytais pastato rekonstrukcijos darbais (duomenys neskelbtini), t. y. teikė atitinkamas statybos rangos, krovinių pervežimo paslaugas. Visų įmonių vadovai parodė, kad įprastai teikiant pervežimo paslaugas į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ Ä¯ paslaugos kainÄ Ä¯traukdavo kelto kainÄ . Å iuo atveju E. D. pasiÅ«lė sudaryti sutartis, kurių pagrindu teikiant pervežimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikės mokėti už perkėlimÄ per KurÅ¡ių marias.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat gavo tokį pasiÅ«lymÄ . Kadangi nebuvo skirtumo, ar perkėlimo kainos dalis kompensuojama užsakovo, ar jos mokėti iÅ¡ viso nereikia, su pasiÅ«lymu sutiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė transporto priemonių, kurios bus naudojamos teikiant paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentus, taip pat pasirašė E. D. pateiktas panaudos sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprato, kad įmonės, veikiančios KurÅ¡ių nerijoje, atstovai žino, kokiomis sÄ lygomis ar susitarimams esant galima gauti leidimus keltis per KurÅ¡ių nerijÄ â€“ Å¡iuo atveju teikiant nuolatines paslaugas Å¡ioje teritorijoje veikiančiai įmonei.

Bet kokius įtarimus Å¡alino ir faktas, kad leidimų iÅ¡davimas administruojamas Neringos savivaldybės administracijos, neabejotinai veikiančios teisės aktų nustatyta tvarka. 13.3. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės paneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdžius sukčiavimÄ siekiant iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės. Bendrovė teikdama transportavimo paslaugas į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ Ä¯ paslaugų kainÄ Ä¯traukdavo ir perkėlimo per KurÅ¡ių marias mokestį.

Šį mokestį kompensuojant užsakovui nebuvo prasmės ir tikslo imtis (neteisėtų) priemonių iÅ¡vengti perkėlimo kainos. Tuo tarpu tokį tikslÄ turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdanti pastato renovacijÄ ir užsakanti didelės apimties paslaugas į (duomenys neskelbtini), susijusias su transporto priemonių persikėlimu per KurÅ¡ių marias. BÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tikslÄ ir iÅ¡vengė, remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos civiliniu ieÅ¡kiniu, didelės vertės turtinės prievolės apie aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties tÅ«kstančių eurų sÄ naudų už suteiktas transportavimo ir kitas paslaugas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne gavo naudos (iÅ¡vengė didelės vertė turtinės prievolės), o, atvirkščiai, – patyrė didžiulių nuostolių. Laimėjo tik užsakovė, kuriai, tiesiogiai negavusiai perkėlimo per KurÅ¡ių marias paslaugos, prievolė grÄ Å¾inti „sutaupytas“ lėšas nekyla. Tuo tarpu tik paaiÅ¡kėjus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės gauti leidimų nemokamai keltis keltais per uosto akvatorijÄ , nedelsiant sudarė sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir susimokėjo už visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai atliktus transporto priemonių perkėlimus.

Teismas Å¡iÄ aplinkybę pripažino lengvinančia. 13.4. Apeliantas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesigilino į pateiktas pasiraÅ¡yti panaudos sutartis, jų turinį, pasitikėdama užsakove ir leidimų iÅ¡davimÄ administruojančia Neringos savivaldybės administracija, AB „(duomenys neskelbtini)“ bei Lietuvos automobilių kelių direkcija. Bendrovė iÅ¡ užsakovės pateiktos informacijos suprato, kad Å¡ių sutarčių pagrindu teikiant paslaugas Neringos savivaldybės subjektui, galės naudotis nemokama perkėlimo paslauga.

Teismas pripažindamas juridinį asmenį kaltu rėmėsi kasacinio teismo jurisprudencija, teigiančia, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklÄ reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktÅ«ra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Apeliantas pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nedidelė įmonė, teikianti transportavimo, žemės darbų, technikos nuomos paslaugas.

Bendrovėje dirba dvideÅ¡imt darbuotojų: direktorius, buhalterė, vadybininkas ir vairuotojai bei darbininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisininko ir teisinių paslaugų iki baudžiamosios bylos bendrovei nereikėjo. Taigi įmonės struktÅ«ra, darbuotojų kvalifikacija ir veiklos pobÅ«dis nesudarė prielaidų iÅ¡manyti teisinio reglamentavimo, susijusio su leidimų keltis per KurÅ¡ių marias iÅ¡davimu, AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ naudų kompensavimu iÅ¡ valstybės biudžeto ir pan.

Tuo tarpu valstybė, Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymu nustačiusi kompensavimo atskiroms fizinių ir juridinių asmenų grupėms už perkėlimÄ per KurÅ¡ių marias, Å¡io įstatymo įgyvendinimÄ pavedė Vyriausybei. Vyriausybės nutarimais skirtos lėšos programos įgyvendinimui, pavesta Lietuvos automobilių kelių direkcijai priimti lydimuosius teisės aktus, įgyvendinančius įstatymÄ ir Vyriausybės nutarimus. Leidimų iÅ¡davimÄ administravo Neringos savivaldybės administracija, juos iÅ¡davinėjo AB „(duomenys neskelbtini)“, turinti įvairius padalinius, taip pat ir teisininkus.

Tai, kas nurodyta, suponuoja, kad iÅ¡ valstybės, savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir valstybinės įmonės pusės, įgyvendinant Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnį, veikė daug subjektų su aukščiausios kvalifikacijos specialistais, priimta (panaikinta) daug teisės lydimųjų aktų, leidimų iÅ¡davimÄ vykdė savivaldybės administracija ir AB „(duomenys neskelbtini)“, veikę ar turėję veikti teisės aktų nustatyta tvarka ir užtikrinti tinkamÄ Ä¯statymo nuostatų įgyvendinimÄ .

Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tik vairuotojus, traktorininkus, ekskavatorininkus, kitus darbininkus, kurie negalėjo iÅ¡manyti sudėtingo teisinio klausimo reglamentavimo. Bendrovė pasitikėjo verslo partneriu ir neabejojo, kad, jei teikiant paslaugas Neringos savivaldybės įmonei leidimo keltis per KurÅ¡ių marias gauti negalima, tokio praÅ¡ymo Neringos savivaldybės administracija netenkins, AB „(duomenys neskelbtini)“ neiÅ¡duos leidimo. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės dydis, struktÅ«ra ir vykdomos veiklos pobÅ«dis aiÅ¡kiai rodo, kad bendrovė nebuvo pajėgi suprasti, kad pasiraÅ¡omos sutartys neatitinka panaudos, kaip tai numatyta CK, sampratos, ir nėra sÄ lyga gauti leidimus nemokamai keltis per KurÅ¡ių marias. 13.5.

Apeliantas teigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius suprato, kad transporto priemonės bus naudojamos užsakovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikiams, todėl sutartis atitiko Å¡alių valiÄ . Taigi panaudos sutartys iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės neklastotos – vadovo paraÅ¡u patvirtinta tikrovę atitinkanti informacija, jog bendrovės transportas bus naudojamas panaudos gavėjo veiklos vykdymui – pastato (duomenys neskelbtini) renovacijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčia neapėmė tikslo iÅ¡kreipti tikrovę, t. y. bendrovės ir jos vadovo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika pasireiškė tik panaudos sutarčių, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo teisiškai ydingos, sudarymu. Jokių kitų veikų bendrovė neatliko. Tačiau tai nešalino atsakomybės, nes teismas, nustatęs, kad nusikaltimai įvykdyti bendrininkaujant, o bendrininkas gali atlikti ir (tik) dalį neteisėtų veiksmų. Nuosprendžiu nustatyta, kad sutartis ir prašymus išduoti leidimus pateikė E. D., juos įvertino ir sprendimus priėmė Neringos savivaldybės administracija, pagal savivaldybės sprendimus leidimus išdavė AB „(duomenys neskelbtini)“.

Akivaizdu, kad dvišalės sutarties, kurios tikrumu viena pusė neabejoja, sudarymas nėra bendrininkavimas. Todėl tolimesni kitos pusės veiksmai siekiant sumažinti renovacijos kaštus ir jų pasekmės negali būti inkriminuojami kitai pusei, kaip bendrininkavimas sukčiaujant. Ypač, kai leidimų išdavimas ir išlaidų nemokamam perkėlimui kompensavimas buvo ar bent turėjo būti aiškiai reglamentuotas įstatymo ir Vyriausybės nutarimus įgyvendinančiais teisės aktais, užtikrinamas kelių valstybės institucijų ir įmonių, savivaldybės direkcijos. 13.6.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. sausio 9 d. priėmė nutarimÄ Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo. Vyriausybė Å¡iuo nutarimu pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimÄ Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ ir jį iÅ¡dėstė nauja redakcija.

Å io nutarimo 4 punktu nuspręsta pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimÄ Nr. 258 „Dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta kraÅ¡to kelio Å ilutė–Rusnė atkarpa sÄ naudoms kompensuoti tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir priedais.

Taigi, panaikinus Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimÄ Nr. 258 ir jį keitusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimÄ Nr. 841, kaip lydimasis teisės aktas neteko galios ir jų įgyvendinimÄ reglamentavusi 2005 m. lapkričio 3 d. keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarka. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius 2019 m. vasario 12 d. priėmė įsakymÄ Nr. V-30 „Dėl perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo 2015 m. sausio 9 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto nutarimo Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo, įgyvendinimo tvarkÄ . 13.7. Apelianto vertinimu, dėl Å¡ių priežasčių laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 10 d. iki 2019 m. vasario 12 d. nebuvo jokio privalomÄ galiÄ turinčio teisės akto, reglamentuojančio perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkÄ , nustatančio subjekto, galinčio iÅ¡duoti leidimÄ nemokamai keltis per KurÅ¡ių marias ir įprasminančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimÄ Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“.

Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-217-255/2019 nurodė, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo ir pažeidimų padarymo metu galiojusi ydinga perkėlimo į KurÅ¡ių nerijÄ leidimų iÅ¡davimo tvarka. Perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto 2019-02-12 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-30, 29 punkte nustatyta, kad transporto priemonė turi bÅ«ti registruota juridinio asmens vardu arba transporto priemonės liudijime valdytoju turi bÅ«ti nurodytas juridinis asmuo, kuris turi registruotÄ buveinę KurÅ¡ių nerijoje ar Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje.

Taigi pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ leidimų iÅ¡davimo tvarkÄ , pateikus transporto priemonės panaudos sutartį, leidimas nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais nebÅ«tų iÅ¡duotas. 13.8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mano, jog tai, kad turtinę naudÄ gavo užsakovė, Å¡alina jos baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudariusi realų sandorį toliau leidimų iÅ¡davimo procese nedalyvavo, o leidimų iÅ¡davimų teisėtumÄ privalėjo užtikrinti aiÅ¡kus teisinis reglamentavimas ir pagal jį veikiančios institucijos.

UAB ,(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ ydingų panaudos sutarčių sudarymo naudos negavo, nes paaiÅ¡kėjus, kad negalėjo naudotis leidimais, nedelsiant sudarė sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcijos dėl atlyginimo už transporto perkėlimÄ per KurÅ¡ių marias. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažino paslaugų kainÄ , tačiau neturi prievolės atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . 13.9. Apeliantas pažymi, kad sukčiavimo objektyvÅ«s požymiai reikalauja priežastinio ryÅ¡io tarp apgaulės ir veikos nustatymo, o tai reikÅ¡tų, kad kaltininko apgaulė sÄ lygojo nukentėjusiojo suklydimÄ ir buvo svetimo turto ar turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės iÅ¡vengimo arba jos panaikinimo priežastimi.

Turtinės prievolės iÅ¡vengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iÅ¡ delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę. IÅ¡vengti turtinės prievolės reiÅ¡kia atsisakyti vykdyti jÄ arba naudojant apgaulę sudaryti tokiÄ padėtį, kad kreditorius prarastų realiÄ galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba Å¡i galimybė bÅ«tų iÅ¡ esmės suvaržyta, o kaltininkas iÅ¡vengtų realus pavojaus bÅ«ti teisiÅ¡kai priverstas vykdyti savo pareigÄ teisės turėtojui (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-304-976/2016).

Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant, kad apgaule esmingai suklaidinus asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus, išvengia turtinės prievolės (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-161/2013). Sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 507/2012, 2K-7-255/2012, 2K-16I/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K- 31-788/2017, 2K-7-136-489/2017).

Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerÅ«pestingai (pvz., savo turtÄ perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2013, Nr. 2K-7-152-895/2019). 13.10. Skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad tuo metu, kai buvo vykdomos inkriminuotos veikos, galiojo norminis teisės aktas, reglamentuojantis perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkÄ , įgyvendinantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimÄ Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“.

Tai reiÅ¡kia, kad Neringos savivaldybės administracija neturėjo įgaliojimų priimti ir administruoti praÅ¡ymus dėl leidimų iÅ¡davimo, o AB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių įgaliojimų nuspręsti dėl leidimų iÅ¡davimo ir iÅ¡ esmės savavaldžiavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikiant praÅ¡ymus Neringos savivaldybės administracijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo apgaulės bÅ«du iÅ¡vengti turtinės prievolės ar jÄ panaikinti, nes Å¡is subjektas, pagal įstatymÄ , neturėjo teisės spręsti, kam (ne)suteikti lengvatÄ (palikti ar anuliuoti prievolę).

Atitinkamai, nebuvo įmanoma suklaidinti asmens, kuris veikia ultra vires, t. y. neturi įgaliojimų spręsti, ar kažkuriam asmeniui priklauso kompensacija, lengvata ir pan. Neteisėtai veikiančio vieÅ¡ojo administravimo subjekto – Neringos savivaldybės administracijos – atžvilgiu neįmanoma atlikti neteisėtų veiksmų ir neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis per KurÅ¡ių marių akvatorijÄ , nes savivaldybės administracija neturėjo teisės teisėtai iÅ¡duoti arba neiÅ¡duoti tokių (jokių) leidimų.

Neringos miesto savivaldybės administracija leidimų tiesiogiai neiÅ¡duodavo, juos administracijos raÅ¡to pagrindu suteikdavo privatus asmuo – AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat neturėjo jokių įgaliojimų spręsti, kas atleistinas nuo prievolės mokėti už perkėlimÄ per KurÅ¡ių marias ir pan. 13.11. Apeliantas teigia, kad tarp to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Neringos savivaldybės administracijai dokumentus (panaudos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir kilusių padarinių (turtinės žalos atsiradimo), nėra priežastinio ryÅ¡io, nes nuteistieji negalėjo suklaidinti Neringos savivaldybės administracijos ir AB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančių ultra vires, kadangi jos neturėjo jokių įstatymų pagrindu įgaliojimų ir teisės iÅ¡duoti leidimus.

Be to, skundžiamame nuosprendyje neatskleistas bÅ«das, kuriuo sukčiavo nuteistieji. Neįvardyti galiojantys ir (ar) turintys galiÄ norminiai teisės aktai ir jų reikalavimai, nustatę leidimų keltis per KurÅ¡ių marias iÅ¡davimo tvarkÄ . Taip pat neįvardyta, kaip suklaidintas subjektas, turintis įstatymo ar jo lydimojo teisės akto suteiktÄ teisę spręsti dėl leidimų iÅ¡davimo ar neiÅ¡davimo, sÄ lygojant žalÄ Å¡iuose santykiuose nedalyvaujančiam trečiajam subjektui – Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. 13.12.

Skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad Å¡is įstatymas nustato kelių naudojimo apmokestinimo ir Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo tvarkÄ , 3 dalyje nurodyta, jog įstatymo tikslas – kaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad Å¡is tinklas veiktų. Apelianto vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad įstatymas reglamentuoja, kaip surinkti lėšas ir panaudoti automobilių kelių tinklo priežiÅ«rai bei plėtrai.

Pažymi, kad 2014 metais įstatymo Nr. XII-898 9 straipsnyje atsirado nuostata, jog Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kainai kompensuoti juridinių asmenų, turinčių KurÅ¡ių nerijoje registruotÄ buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų (Å¡io straipsnio 6 dalies 5 punktas). Remiantis CK 2.49 straipsnio 1 dalimi juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas.

Juridinio asmens buveinė apibÅ«dinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresÄ . Juridinis asmuo savo buveinę gali teisėtai registruoti bet kurioje Å¡alies vietoje, taip pat ir KurÅ¡ių nerijoje, tačiau veiklÄ vykdyti visoje Lietuvos Respublikoje ar Europos SÄ jungoje. Ä®statymas lengvatų suteikimo nesieja su faktiniu veiklos vykdymu ar paslaugų teikimu, darbų atlikimu KurÅ¡ių nerijoje, o tik su formalia buveinės registracija. Teisėtai įregistruoti įmonės buveinę Neringoje nėra jokių kliūčių, kaip ir Å¡iuo pagrindu naudotis lengvatomis. 13.13.

Apeliantas pažymi, jog Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytas konstitucinis asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas įtvirtina formaliÄ visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiÅ¡kai vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmės tokius pat faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų (Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarimas). Pagal KonstitucijÄ valstybė negali neribotai kiÅ¡tis į asmens Å«kinę veiklÄ , todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esmines Å«kinės veiklos laisvės nuostatas, tokias kaip Å«kinės veiklos subjektų lygiateisiÅ¡kumas, sÄ Å¾ininga konkurencija ir kt. (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas „Dėl įpareigojimo tvarkyti alyvos atliekas“).

Spręsdamas klausimÄ , ar Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 171 straipsnio (2009 m. gruodžio 17 d. redakcija) 2 dalies 2 punktas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, perdavęs tam tikras keleivių vežimo veiklos organizavimo funkcijas savivaldybėms, laikydamasis iÅ¡ Konstitucijos 46 straipsnio kylančių imperatyvų, inter alia jame įtvirtintų Å«kinės veiklos tarnavimo bendrai tautos gerovei, sÄ Å¾iningos konkurencijos, vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiÅ¡kumo imperatyvo, privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį savivaldybės užtikrintų sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, vartotojų teises (inter alia, kad vartotojai gautų kokybiÅ¡kas, jų interesus atitinkančias, finansiÅ¡kai prieinamas paslaugas net ir tais atvejais, kai teikti tokias paslaugas yra nenaudinga) keleivių vežimo srityje, taip pat nepaneigtų keleivių vežėjų lygiateisiÅ¡kumo (Konstitucinio Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimas „Dėl konkurencijos keleivių vežimo paslaugų srityje“). 13.14.

Apeliantas teigia, jog valstybė be jokios teisėtos ir pagristos priežasties iÅ¡kraipė konkurencijÄ , vieniems Å«kio subjektams suteikdama privilegijÄ nemokėti už persikėlimÄ per KurÅ¡ių marias. SÄ lyga gauti lengvatÄ , pagal įstatymÄ , neturi jokio turinio, nes konstituciÅ¡kai nepagrįsta, kodėl viena grupė subjektų kitų atžvilgiu yra diskriminuojama suteikiant lengvatÄ nemokėti už persikėlimÄ keltu per KurÅ¡ių marias. T. y. vieni Lietuvos Respublikos piliečiai ir juridiniai asmenys į valstybės teritorijos dalį gali patekti nemokamai, kiti privalo mokėti už perkėlimo paslaugÄ .

Toks asmenų diskriminavimas privalo būti pateisinamas įstatymiškai, kaip ir fizinių asmenų atžvilgiu dėl amžiaus (moksleiviai, studentai, pensininkai), negalios ir pan. Juridinių asmenų atžvilgiu – spec. tarnybos, įmonės, vykdančios darbus ar teikiančios paslaugas valstybei ar savivaldybei, jų įmonėms ir pan. Todėl apeliantui kyla pagrįstų abejonių, ar Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio aktualios nuostatos, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta įvykdžiusi du nusikaltimus, neprieštarauja Konstitucijos 29 ir 46 straipsniams.

14. Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės apeliacinį skundÄ civilinė ieÅ¡kovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos sutinka su apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį visiÅ¡kai tenkinti.

15. Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintieji K. Å . ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

16. Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundÄ , o nuteistųjų ir jų gynėjų advokatų apeliacinius skundus atmesti. IÅ¡teisintieji ir jų gynėjai advokatai prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 17. Prokurorės Dalios Mackevičienės apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo E. D., nuteistojo D. K., nuteistojo R. C., nuteistojo T. J. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus, nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Kazio Bitario, nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovo direktoriaus D. K., nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus R. C., nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Alvydo Butos, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliaciniai skundai tenkintini.

18. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarinėti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo argumentÄ . Dėl prokurorės apeliacinio skundo 19.

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamÄ nuosprendį ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai K. Å . pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį;

Š. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisino, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

20. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultÅ«rinę reikÅ¡mę turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Å io baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės ar jÄ panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-104-1073/2020).

21. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar iÅ¡vengimu. Vadinasi, sukčiavimui bÅ«dinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimÄ turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

Darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ apgaulė pavartojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pavyzdžiui, teismÄ , antstolį, notarÄ ) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-104-1073/2020).

22. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Å ios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , lemti neteisingų sprendimų priėmimÄ , suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ ir pan. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus.

Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu suraÅ¡yti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu suraÅ¡o, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentÄ , jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , arba kito asmens į dokumentÄ Ä¯trauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina paraÅ¡u, antspaudu arba kitokiu bÅ«du, siekdamas paleisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip tikrÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019).

Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007, 2K-328/2014, 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-117-697/2017, 2K-104-1073/2020).

23. Jeigu, be kita ko, dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padaroma didelė žala, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Å iuo atveju yra bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ â€“ dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalÄ bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina nustatyti ir kaltininko tyčiÄ , t. y. kad jis suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sÄ moningai – nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Tai, kad didelė žala yra būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018, 2K-104-1073/2020).

24. Analizuodamas BK 182 ir 300 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų santykį Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrÄ dokumentÄ ar suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimÄ turtÄ , turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-45-511/2020).??? 25.

Å ioje byloje Å . Å . pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodamas žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , kitų naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės. Skundžiamu nuosprendžiu Å . Å . dėl Å¡ių jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Atsižvelgdamas į tai, kad Å . Å . priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 20 straipsnyje nurodytomis juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sÄ lygomis Å .

Å . vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodė, kad nors Å¡ios įmonės veikoje nenustatyta nusikaltimo sudėtis, tačiau nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės, neturėdamos tam teisėto pagrindo, pasinaudodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡duotais leidimais, nemokamai keltais kėlėsi per KurÅ¡ių nerijÄ , Å¡ios įmonės padarytos žalos Valstybei klausimas dėl persikėlimo į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ keltu, nesumokant už persikėlimÄ , spręstinas civilinio proceso tvarka.

26. Tokį sprendimÄ pirmosios instancijos teismas priėmė, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad Å . Å . savo kaltės nepripažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jokių dokumentų jis neklastojo, jokių panaudos sutarčių nepasiraÅ¡inėjo ir jokios apgaulės nevartojo. Statybos objekte (duomenys neskelbtini) jis ir jo įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – atliko darbus pagal sudarytÄ sutartį su rangove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Persikėlimo keltu iÅ¡laidas iÅ¡teisintajam apmokėdavo rangovas.

Vėliau išteisintajam buvo pasakyta, kad jo įmonės automobiliams bus išduotas leidimas nemokamai keltis keltu. Jis tam neprieštaravo, nes jam buvo nesvarbu, kokiu būdu jo įmonei bus kompensuotos persikėlimo keltu išlaidos. Išteisintasis nežino, kaip T. J. su E. D. gavo tuos leidimus. Jis jiems pateikė tik automobilių techninius pasus. Jokių panaudos sutarčių jis nesudarinėjo, transporto priemonių niekam neperdavė (t. 18, b. l. 122–123). Apylinkės teismas nurodė, jog netikėti šiais išteisintojo parodymais neturi pagrindo, nes jie nėra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.

Teismas pažymėjo, jog iÅ¡ Å . Å . pareikÅ¡to kaltinimo matyti, kad jis apgaule iÅ¡vengė turtinės prievolės, o apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad jis suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ automobilių panaudos sutartis, kurias panaudojo ir tokiu bÅ«du neteisėtai gavo leidimus nemokamai keltis keltais. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog Å . Å . suklastojo dokumentÄ , nes Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡teisintasis neigia nurodydamas, kad jokių sutarčių jis nepasiraÅ¡inėjo, o ant panaudos sutarčių esantys neva jo paraÅ¡ai yra suklastoti.

Be to, byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-312(18) (t. 8, b. l. 164–166) nepatvirtino, kad ant tirti pateiktų panaudos sutarčių pasirašė Å . Å ., todėl teismas jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Teismas taip pat nurodė, jog nesant pagrindinio sukčiavimo požymio – apgaulės, kuri pagal Å . Å . pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pasireiÅ¡kė tuo, kad tikslui pasiekti buvo klastojamos transporto priemonių panaudos sutartys, vėliau jas panaudojant – pateikiant Neringos savivaldybės darbuotojams, kad dėl Å¡ios apgaulės bÅ«tų iÅ¡duoti leidimai nemokamai keltis keltu, todėl Å .

Š. išteisino ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

27. Prokurorė sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl Š. Š. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau teigia, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių ir patvirtinančių, kad Š. Š. veiksmuose yra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Taip pat prokurorė siekia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Prokurorės vertinimu, pagrindinis sukčiavimo požymis – apgaulė – šiuo atveju pasireiškė Neringos miesto savivaldybės administracijos suklaidinimu, kuri E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu 2015-05-15 raštu šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 išdavė leidimus nemokamai keltis keltu Nr. 62149, Nr. 62150.

Tikslui pasiekti buvo klastojamos transporto priemonių panaudos sutartys, kurios vėliau ir buvo panaudotos, pateikiant Neringos miesto savivaldybės darbuotojams, kad dėl Å¡ios apgaulės bÅ«tų iÅ¡duoti leidimai nemokamai keltis keltu. Prokurorės vertinimu, panaudota apgaulė pripažintina esmine, nes suklaidinimas turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ sprendimui dėl leidimų nemokamai keltis keltu iÅ¡davimo, o dėl tokios apgaulės panaudojimo turtinės prievolės iÅ¡vengimas laikytinas sukčiavimu. Prokurorė pažymi, kad Å .

Š. veikė tyčia. Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, visiškai suvokė, kad leidimai nemokamai keltis keltais išduoti ne jo vadovaujamos įmonės vardu, sudarytos automobilių panaudos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nebuvo vykdomos, sutartyse nurodytos transporto priemonės faktiškai nebuvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prokurorei akivaizdu, kad išteisintajam buvo ir privalėjo būti žinoma, jog iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautų leidimų, jo įmonės transporto priemonės su vairuotojais keltis keltais be mokesčio negalėjo, nes pati bendrovė net nebuvo registruota Kuršių nerijoje.

Taigi išteisintojo veika reiškėsi kaip turtinės prievolės išvengimas, panaudojant suklastotus dokumentus.

28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Š. Š. ir jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo. Skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai nurodyta, jog Š. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuotų veikų visiškai nepripažino, byloje esanti specialisto išvada Nr. 11K-312(18) nepatvirtina, kad jis pasirašė ant panaudos sutarčių, o kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nors prokurorė teigia, kad išteisintajam inkriminuojamos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos atveju apgaulė reiškėsi tuo, kad buvo klastojamos transporto priemonių panaudos sutartys, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu negali sutikti.

Kaip jau minėta, analizuodamas BK 182 ir 300 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų santykį Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrÄ dokumentÄ ar suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimÄ turtÄ , turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį. Å iuo atveju apylinkės teismas nenukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir iÅ¡teisinęs Å .

Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino jį ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Priešingai, nei nurodo prokurorė, pagrindinis sukčiavimo požymis – apgaulė – nagrinėjamu atveju galėjo pasireikšti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad išteisintasis klastojo panaudos sutartis, tačiau tai nebuvo įrodyta. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad išteisintasis visiškai suvokė, jog leidimai nemokamai keltis keltais išduoti ne jo vadovaujamos įmonės vardu, o sudarytos automobilių panaudos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nebuvo vykdomos, nes sutartyse nurodytos transporto priemonės faktiškai šiai įmonei nebuvo perduotos.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Byloje nėra paneigta Å . Å . versija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus (duomenys neskelbtini), o pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ persikėlimo keltu iÅ¡laidas įmonei apmokėdavo rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl iÅ¡teisintajam nebuvo tikslo Å¡ios prievolės iÅ¡vengti, nes jam nebuvo svarbu, kokiu bÅ«du jo įmonei Å¡ios iÅ¡laidos bus kompensuotos. Kaip jau minėta, iÅ¡teisindamas Å .

Å . ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog Å¡ios įmonės padarytos žalos Valstybei klausimas dėl nemokamo persikėlimo į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ keltu gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

29. Å ioje byloje K. Å . pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule, panaudodama žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , dėl to buvo padaryta didelė žala, kitų naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės. Skundžiamu nuosprendžiu K. Å . dėl Å¡ių jai pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinta, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Atsižvelgdamas į tai, kad K. Å . priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 20 straipsnyje nurodytomis juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sÄ lygomis K. Å . vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodė, kad nors Å¡ios įmonės veikoje nenustatyta nusikaltimo sudėtis, tačiau nustačius, jog UAB „Klaipėdos tvarka“ transporto priemonės, neturėdamos tam teisėto pagrindo, pasinaudodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡duotais leidimais, nemokamai keltais kėlėsi per KurÅ¡ių nerijÄ , Å¡ios įmonės padarytos žalos Valstybei klausimas dėl persikėlimo į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ keltu, nesumokant už persikėlimÄ , spręstinas civilinio proceso tvarka.

30. Tokį sprendimÄ pirmosios instancijos teismas priėmė, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad K. Å . savo kaltės nepripažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad ji jokių dokumentų neklastojo, jokių panaudos sutarčių nepasiraÅ¡inėjo ir jai apie tas sutartis nieko nebuvo žinoma. Ji jokios apgaulės nevartojo ir negalėjo to padaryti, nes tuo metu, kai buvo pasiraÅ¡ytos panaudos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo „dekretinėse atostogose“, todėl tuo metu įmonei nevadovavo, jokių sutarčių su niekuo nesudarinėjo ir jų nederino.

Jai apie šias sutartis nieko nebuvo žinoma. T. J. ji nepažįsta, su bendrovės klientais nėra bendravusi, nes tai darydavo vadybininkas (t. 18, b. l. 126–127). Teismas nurodė, jog byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių šiuos išteisintosios parodymus, ir pažymėjo, jog K. Š. pareikštame kaltinime nurodyta, kad automobilių panaudos sutartis pasirašė ne ji, o tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjusi J. P.. Išteisintajai pareikštame kaltinime nurodyta, kad J.

P., pasiraÅ¡ydama ant panaudos sutarčių, nesuvokė, kÄ ji daro, o K. Å . tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sutarė su T. J. bei E. D. dėl sukčiavimo, po to vėl nenustatytu bÅ«du pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios ir naudojamos transporto priemonės duomenis ir tokiu bÅ«du susitarė su E. D., kad ji (K. Å .), veikdama per J. P., nesuvokusiÄ nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, jas pasiraÅ¡ant J.

P., o šias sutartis E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai. Apylinkės teismas pažymėjo, jog iš kaltinimo matyti, kad jis yra labai nekonkretus ir dviprasmiškas. Kaltinime nurodytų aplinkybių nepatvirtina nei E. D., nei T. J.. Teismas nurodė, jog byloje apklausta J. P. taip pat nenurodė, kad panaudos sutartis ji pasirašė verčiama K. Š. (t. 18, b. l. 120–121). Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apgaulės esmę sudarančias sutartis pasirašė ne K. Š., kuri tuo metu nėjo įmonės direktorės pareigų, o įrodymų, kad ji vertė tai padaryti J.

P., byloje nėra surinkta. Dėl šios priežasties teismas K. Š. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisino, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo sudėties požymių. Teismas įvertino aptartus motyvus dėl K. Š. kaltės ir konstatavęs, jog nėra nustatytas dokumentų klastojimas, išteisino K. Š. ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

31. Su tokiu apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytu bylos aplinkybių vertinimu prokurorė nesutinka ir teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. Š. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Taip pat prokurorė siekia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Prokurorė nurodo, kad nuo 2013-01-23 iki 2015-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo J.

P. (P.). 2015-05-06 K. Å . vėl skyrė save į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Abi panaudos sutartys datuotos 2015-05-11. Jas pasirašė J. P., nes bendrovėje ji buvo atsakinga už sutarčių sudarymÄ , darbo sutarčių sudarymÄ , atsiliepdavo į skambučius, iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už atliktas paslaugas ir kt. Ji bendrovės direktore buvo nuo 2013-01-31 iki 2015-05-05. Ji patvirtino, kad pagal Å¡iÄ sutartį jokių juridinių faktų neįvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nurodyto krovininio automobilio panaudai neperdavė.

Å is krovininis automobilis jos darbo laikotarpiu buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Apie tai, kad jos pasiraÅ¡yta 2015-05-11 Transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 20151/10 bus panaudota neteisėtai gauti leidimui nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , ji nežinojo. Liudytojas A. V. patvirtino, kad direktorė K. Å . biure bÅ«na beveik kiekvienÄ dienÄ , pasiraÅ¡inėja įvairius dokumentus, dirba su kai kuriais klientais, vadovauja bei prižiÅ«ri darbÄ .

K. Å . parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-12 buvo pasiraÅ¡yta nepavojingų statybinių atliekų iÅ¡vežimo darbų sutartis, kurios įkainiuose buvo numatyta, kad į konteinerių priežiÅ«ros kainas (duomenys neskelbtini) nėra įskaičiuoti ekologiniai ir kelto mokesčiai, Å¡iuos mokesčius sumoka arba suderina leidimÄ užsakovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei, kiek jai žinoma iÅ¡ A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. J. sakęs, kad gaus leidimÄ nemokamai keltis keltu.

Prokurorės manymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė K. Å . buvo atsakinga už bendrovės veiklÄ tuo metu, kai buvo pasiraÅ¡ytos panaudos sutartys, jai taip pat buvo žinoma, kad pagal sutartį dėl nepavojingų statybinių atliekų iÅ¡vežimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įskaičiuoti ekologiniai ir kelto mokesčiai, Å¡iuos mokesčius sumoka arba suderina leidimÄ užsakovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apgaulės esmę sudarančias sutartis pasirašė bendrovės direktorė K.

Å ., veikdama per J. P., ir minėtos panaudos sutartys buvo pateiktos Neringos miesto savivaldybės administracijai, kuri, bÅ«dama suklaidinta, perdavė duomenis AB „(duomenys neskelbtini)“, o Å¡i 2015-05-18 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 62152 bei 2016-02-08 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 70991 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuriuo neteisėtai, neatlygintinai naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokamai keltis keltu.

32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl K. Å . ir jos vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡teisinimo. Nors prokurorė teisingai nurodo, jog K. Å . 2015-05-06 vėl skyrė save į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas (Å¡ios aplinkybės iÅ¡teisintoji neneigia ir apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundÄ ) (t. 20, b. l. 29–30), o panaudos sutartys buvo pasiraÅ¡ytos 2015-05-11, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad byloje yra nustatyta, jog Å¡ias sutartis pasirašė J.

P., o ne K. Å .. Teisiamajame posėdyje J. P. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016 m. Tam tikrÄ laikÄ buvo bendrovės direktore. Ji pasirašė 2015-05-11 transporto priemonių panaudos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos vertinimu, pasiraÅ¡ius sutartį nebÅ«tinai reikia jÄ vykdyti. K. Å . jai nedavė jokių nurodymų, J. P. turėjo įgaliojimÄ pasiraÅ¡yti sutartis. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka už keltÄ , tada įtraukia tai į sÄ skaitÄ .

Visas sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡ydavo J. P. (t. 18, b. l. 121–122). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog K. Å . savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų visiÅ¡kai nepripažino, teigė, kad panaudos sutarčių nepasirašė, neklastojo ir apie jas nieko nežinojo, jokios apgaulės nenaudojo. Å i iÅ¡teisintosios versija nėra paneigta bylos įrodymų visuma. PrieÅ¡ingai nei nurodo prokurorė, tai, kad panaudos sutarčių pasiraÅ¡ymo metu K. Å . buvo grįžusi iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų ir galėjo bÅ«ti UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, niekaip nepatvirtina, jog ji, veikdama per J.

P. (jÄ versdama), pasirašė apgaulės esmę sudariusias sutartis ar kad jai apskritai apie Å¡ias sutartis buvo žinoma, taip pat, kad ji bÅ«tų siekusi suklaidinti Neringos miesto savivaldybės administracijÄ ir iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės. Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog aplinkybė, kad asmuo turėjo teorinę galimybę padaryti nusikaltimÄ , niekaip nepatvirtina, kad jis nusikaltimÄ padarė. Be to, asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, prieÅ¡ingai, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį byloje esantys įrodymai turi neginčijamai patvirtinti asmens kaltę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019).

33. Sutiktina ir su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡teisintajai pareikÅ¡tas kaltinimas yra nekonkretus, dviprasmiÅ¡kas, apraÅ¡omojo pobÅ«džio, jame nurodomų aplinkybių dėl iÅ¡teisintajai inkriminuotų veikų nepatvirtino nei J. P., nei E. D., nei T. J. ar kiti proceso dalyviai. Be kita ko, kaltinime neaptartas anksčiau minėtas bÅ«tinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties – didelės žalos padarymo – požymis. Kaltinime nurodytas didelės žalos padarymo požymis tapatinamas su didelės vertės, virÅ¡ijančios 250 MGL dydžio sumÄ (BK 190 straipsnio 1 dalis), turtinės žalos valstybės biudžetui padarymu sukčiaujant, tačiau Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės žalos požymiui ir negali bÅ«ti preziumuojamas, jis turi bÅ«ti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis.

Pažymėtina ir tai, jog iÅ¡teisindamas K. Å . ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog Å¡ios įmonės padarytos žalos Valstybei klausimas dėl nemokamo persikėlimo į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ keltu gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

34. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat remdamasi tuo, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamųjų naudai, o šių neaiškumų nagrinėjamu atveju nėra įmanoma pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti K. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; Š. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų bei abejoti apylinkės teismo padaryta išvada, kad K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Š. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė veikų, turinčių jiems inkriminuotų nusikaltimų požymių.

Todėl naikinti ar keisti Å¡iÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendžio dalį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nuteistųjų, jų atstovų ir gynėjų apeliacinių skundų 35. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria E. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T.

J.), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 1 dalį; T. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį;

A. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį; K. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; R. C. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; D. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Å ioje nuosprendžio dalyje apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas dėl E. D., T. J., A. B., K. K., R. C., D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės. Pirmosios instancijos teismas nesant įrodytiems visiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, todėl Å¡i Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendžio dalis negali bÅ«ti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

36. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).

37. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (2006 m. sausio 16 d. nutarimas), kad teismas baudžiamajame procese turi bÅ«ti ir neÅ¡aliÅ¡kas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingÄ sprendimÄ dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyviÄ tiesÄ , turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus.

Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje bÅ«tų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai iÅ¡spręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaltumo klausimas. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konstitucijoje (31 straipsnyje) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ suponuoja ir teismo pareigÄ iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamojoje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes.

Ä®tvirtintas aktyvaus teismo modelis reiÅ¡kia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-398/2013, 2K-155-693/2015, 2K-104-1073/2020 ir kt.).

38. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra inkriminuota iÅ¡ esmės tokia sukčiavimo (turtinės prievolės iÅ¡vengimo) schema: T. J., A. B., K. K., R. C. ir D. K., turėdami tikslÄ jų Neringoje neregistruotoms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , kiekvienas atskirai susitarę su Neringoje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pažymėtina, jog Å¡is juridinis asmuo nagrinėjamoje byloje baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas) direktoriumi E. D., kad jie sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ iÅ¡davimo minėtų įmonių transporto priemonėms, po to, pasinaudodami neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengs prievolės bei didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ .

Jiems pasiraÅ¡ius automobilių panaudos sutartis dėl tariamų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių ir naudojamų transporto priemonių, nors faktiÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ių transporto priemonių neperėmė, E. D. kreipėsi į Neringos savivaldybės administracijÄ dėl leidimų nemokamai persikelti AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms buvo iÅ¡duoti leidimai nemokamai persikelti AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ . Apylinkės teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, jog T.

J., R. C., K. K., D. K. ir A. B. neteisėtais veiksmais, pasiraÅ¡ydami automobilių panaudos sutartis, suvokė, kad kiekvienas iÅ¡ jų nusikalstamÄ veikÄ daro ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu – E. D.. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu negali sutikti.

39. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 300 straipsnio 1 ir 3 dalis ypatumai šiame procesiniame sprendime jau buvo aptarti, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Tačiau papildomai pažymėtina, jog esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės vartojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju vartojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.

Apgaulė sukčiaujant pavartojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę ar priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiÅ¡kia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti.

BK 182 straipsnio dispozicija nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi bÅ«ti suklaidintas. Tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014).

Tik esminė apgaulė gali bÅ«ti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sÄ vokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo. Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis Å¡iuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį.

Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerÅ«pestingai, pavyzdžiui, savo turtÄ perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas itin lakoniÅ¡kai ir nepagrįstai atmetė nuteistųjų argumentus dėl jiems inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu galiojusios ydingos transporto priemonių ir darbuotojų perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kainai kompensuoti tvarkos.

41. Pažymėtina, jog 2000-10-12 Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 nuostata, jog Vyriausybės nustatyta tvarka Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos ir juridinių asmenų, turinčių KurÅ¡ių nerijoje registruotÄ buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos bilieto kainai kompensuoti, Å¡iame įstatyme yra įtvirtinta jau nuo 2003-07-10 (2003-07-04 įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1703 redakcija, 11 straipsnio 5 dalis), galiojo inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (nauja įstatymo redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-898, 9 straipsnio 5 dalies 5 punktas), galioja ir Å¡iuo metu.

Neringos savivaldybės administracijos 2018-10-18 raÅ¡te Nr. (4.16)V15-2182 nurodyta, kad Neringos savivaldybės administracija 2015-01-01–2017-12-31 laikotarpiu duomenis iÅ¡ juridinių asmenų, turinčių Neringoje registruotÄ buveinę, ir Neringoje gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių asmenų renka ir teikia AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 ir 7 punktais, Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos, patvirtintos 2005-11-03, 6.1 ir 6.2 papunkčiais bei atsižvelgdama į 2005-11-03 Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasitarimo protokolÄ Nr. 34, 2005-01-24 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento raÅ¡tÄ Nr. 420-S-20 „Dėl sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, 2005-02-07 AB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tÄ Nr. 21(10.17)-57 „Dėl leidimų iÅ¡davimo Neringos juridinių asmenų transporto priemonėms“ (t. 5, b. 1. 35–36).

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-02-07 raÅ¡te Nr. 2R (10.17)-57 „Dėl leidimų iÅ¡davimo Neringos juridinių asmenų transporto priemonėms“ nurodyta, kad atsakant į Neringos savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ , informuojama, kad 2005-02-02 Susisiekimo ministerijoje pas sekretorių A. V. vyko pasitarimas neatlygintino perkėlimo į KurÅ¡ių nerijÄ klausimais. Pasitarime prieita prie bendros nuomonės, jog juridiniai asmenys, turintys KurÅ¡ių nerijoje registruotÄ buveinę, neatlygintinai gali keltis su transporto priemonėmis, valdomomis nuosavybės, nuomos, panaudos teisėmis ar pagal lizingo sutartį.

Be to, Å¡iame raÅ¡te Neringos savivaldybės administracijos praÅ¡oma visus juridinius asmenis, kurie kreipiasi į Neringos savivaldybės administracijÄ dėl neatlygintino leidimo iÅ¡davimo transporto priemonėms, valdomoms nuomos ar panaudos teisėmis, įtraukti į sÄ raÅ¡us ir AB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ioms transporto priemonėms iÅ¡duos leidimus. 2005-11-03 Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasitarimo protokole nurodyta, kad nutarta transporto priemonių valdymu laikyti: nuosavybės teisę, pasitikėjimo teisę, panaudos sutartį, lizingo sutartį, įgaliojimÄ .

42. Teisiamajame posėdyje liudytoja Neringos savivaldybės administracijos darbuotoja I. K. parodė, jog dirba nuo 2016 m. Leidimai nemokamai keltis keltais buvo išduodami tik Neringos mieste registruotiems juridiniams asmenims, leidimus išduodavo pagal pateiktus dokumentus, papildomų dokumentų, tokių kaip lizingo, panaudos, nuomos sutarčių reikalaudavo tik tada, jei transporto priemonė priklausydavo ne įmonei, kuri registruota Neringoje. Jei įmonė kreipdavosi ir įrodydavo, kad naudos transporto priemones, nebuvo jokių apribojimų dėl automobilių skaičiaus.

Leidimų naudojimo nekontroliavo, tai turėjo daryti keltai (t. 16, b. l. 122–124). Liudytoja I. K. parodė, kad ji AB „(duomenys neskelbtini)“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadybininke dirbo nuo 2006 m. iki 2017 m. vasario mėnesio. Kartu su ja 2015 m.–2017 m. vasario mėnesio laikotarpiu dirbo ir liudytoja R. R.. Leidimai juridiniams asmenims buvo iÅ¡duodami tokia tvarka – liudytoja iÅ¡ savivaldybės gaudavo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodytas įmonės pavadinimas, buveinės adresas, įmonės kodas, automobilio, kuriam buvo reikalingas leidimas, markė ir valstybinis numeris.

Remdamasi ta paraiÅ¡ka, ji gamindavo leidimÄ . PagamintÄ leidimÄ atsiimti ateidavo juridinio asmens atstovas, kuriam leidimÄ iÅ¡duodavo pasiraÅ¡ytinai. Atsiimant leidimÄ ji iÅ¡aiÅ¡kindavo, kad turi važiuoti automobiliu, kuriam iÅ¡duotas leidimas – pats leidimas buvo iÅ¡duodamas konkrečiam automobiliui. Kai ateidavo nauja įmonė, ji iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kindavo taisykles, o nuolatiniams klientams kiekvienÄ kartÄ detaliai taisyklių neaiÅ¡kino, nes jie jas žinojo. Už dokumentų teisingumÄ atsakė savivaldybė.

AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų netikrindavo. Jau iÅ¡duotus leidimus tikrindavo kasoje, nes visi duomenys buvo suvesti į duomenų bazę. PrieÅ¡ persikeliant keltu kasoje kasininkei paduodamas leidimas. Ji mato valstybinį numerį, nuskenuoja kortelę. Naudojimosi kontrolės nebuvo, jokių duomenų, kad nutraukta panaudos sutartis, jie negaudavo. Vyriausybės nutarimams, pagal kuriuos buvo nustatyta leidimų iÅ¡davimo tvarka, netekus galios, jie Neringos savivaldybės apie tai atskirai neinformavo, tačiau pats įstatymas nebuvo panaikintas, todėl leidimų iÅ¡davimo esmė visiÅ¡kai nesikeitė, tiesiog buvo panaikintas iÅ¡plėstinis įmonių, galinčių keltis nemokamai, sÄ raÅ¡as (t. 16, b. l. 124–125).

Liudytoja AB „(duomenys neskelbtini)“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkė R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja I. K. (t. 16, b. l. 125–126).

43. Aptartas leidimų iÅ¡davimo teisinis reglamentavimas ir jų vykdymo tvarka leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu teisėtai gauti leidimus, suteikiančius teisę nemokamai persikelti keltais per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ KurÅ¡ių nerijÄ ir iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos, turėjo teisę tie KurÅ¡ių nerijoje registruotÄ buveinę turintys juridiniai asmenys, kurie savo veikloje naudojo ne tik jiems nuosavybės teise priklausančias, bet ir kitokiu (pavyzdžiui, panaudos sutarties) pagrindu valdomas transporto priemones. Tai reiÅ¡kia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu turėjo teisę gauti leidimus nemokamai keltis keltais toms transporto priemonėms, kurios buvo naudojamos jos veikloje.

44. Nagrinėjamu atveju viso baudžiamojo proceso metu nuteistieji pripažino, jog kaltinime nurodomu aptariamų veikų padarymo laikotarpiu vyko nemokamas transporto priemonių kėlimasis keltais, tačiau nuosekliai neigė padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir teigė, kad panaudos sutartyse minimos transporto priemonės buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomuose darbuose (duomenys neskelbtini).

45. Byloje yra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta Neringos miesto savivaldybės teritorijoje registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Å¡ios įmonės direktorius – nuteistasis E. D.). Ä®monė užsiima operacijomis, susijusiomis su nekilnojamuoju turtu, statyba, prekyba, paslaugomis, įrangos nuoma. 2015-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nuosavybės teisę į pastatÄ â€“ valgyklÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitÄ statinį – kiemo aikÅ¡telę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa.

Ä®monė nusprendė statinius rekonstruoti. Rekonstravimo darbams atlikti 2015-04-09 sudarė rangos sutartį Nr. 2015/04/09/01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Å¡ios įmonės direktorius – nuteistasis T. J.). Rangos darbus apėmė visi bÅ«tini rekonstrukcijos darbai. Pagal bendrovės sudarytÄ rangos darbų susitarimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo generalinė rangovė, nes vykdydama statybos rangos darbus pasitelkė daug kitų asmenų (subrangovų). Å ie asmenys nagrinėjamoje byloje taip pat yra nuteisti.

Statybos darbai tęsėsi iki 2017-09-28. Å iÄ dienÄ tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir generalinės rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas baigiamasis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti visi atlikti darbai. 2017 m. spalio mėnesį suraÅ¡ytas statinio užbaigimo aktas. Tai, kad statybos darbai nurodytu laikotarpiu iÅ¡ tiesų vyko ir juose dalyvavo nuteistieji, patvirtina daugybė byloje esančių dokumentų – nekilnojamojo turto kadastro byla, leidimas statyti naujÄ (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-32-150513-00015, techninis darbo projektas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikacijos atestatas, rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, R.

B. kvalifikacijos atestatas, statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, statinio geodezinė nuotrauka, statybos darbų žurnalai, atliktų darbų aktai, inžinerinių tinklų geodezinė nuotrauka, vandens tyrimo protokolas, energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo aktas, pažyma apie statybinių atliekų perdavimÄ jas tvarkančiai įmonei, žaibosaugos techninė dokumentacija, atitikties deklaracijos, pastato energinio naudingumo sertifikatas, pažyma apie statinio atitiktį projektui ir t.t.

46. IÅ¡tyrus bylos medžiagÄ teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu generalinė rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkdama subrangoves UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ tiesų atliko minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių statinių rangos darbus (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina labai didelis kiekis įvairaus pobÅ«džio byloje esančių dokumentų, kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino.

Darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra iki galo paneigta nuteistųjų versija, jog generalinė rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užtikrinti generalinės rangovės ir subrangovių naudojamų transporto priemonių atvykimÄ Ä¯ bendrovės vykdomos statybos objektÄ , o panaudos teise gautos transporto priemonės buvo naudojamos bÅ«tent Å¡iems darbams atlikti.

47. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog 2015–2016 m. T. J., A. B., K. K., R. C. ir D. K., turėdami tikslÄ jų Neringoje neregistruotoms bendrovėms priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ , kiekvienas atskirai susitarę su Neringoje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D., žinodami, kad faktiÅ¡kai jie sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad jiems priklausančių ir naudojamų transporto priemonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiÅ¡kai neperims, ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus.

48. Sutiktina su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kaltinime nurodytų tariamai fiktyvių sandorių (panaudos sutarčių) sudarymo tikslų, motyvų bei jų sukeltų teisinių pasekmių tam, kad būtų nustatyta tiek tikroji šalių valia, tiek tai, ar šie sandoriai tikrai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, ir atitinkamai asmenų tyčia siekti šiais savo veiksmais nusikalstamų tikslų.

49. Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Å¡iuo aspektu aktuali teismų praktika suformuota civilinėse bylose, kuriose iÅ¡aiÅ¡kinta, kad situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ , t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ , realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-104-1073/2020). Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamasis sandoris turi paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , kad toks sandoris neturi teisinių padarinių (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003).

Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , kad neturi jokių realių padarinių (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-47/2006, 3K-3-418/2008). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimÄ , ar sandoris tariamasis, turi bÅ«ti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio Å¡alių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip Å¡alys elgėsi po sandorio sudarymo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-68/2005, 3K-3-418/2008). Nagrinėjamu atveju svarbus ir tariamojo sandorio atribojimas nuo apsimestinio sandorio. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

Å alių siekiamas sandorio tikslas, iÅ¡ Å¡io sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrÄ jį sandorį Å¡alys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo Å¡alių sudaryto sandorio nustatymÄ (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-18-469/2016, e3K-3-109-248/2018).

50. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiformavę teisiniai santykiai, tačiau tarp jų sudarytos ydingos (neatitinkančios tikrosios Å¡alių valios) panaudos sutartys turėjo bÅ«ti aiÅ¡kintos ne formaliai, kaip darė pirmosios instancijos teismas lakoniÅ¡kai nurodydamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiÅ¡kai transporto priemonių neperėmė, o aiÅ¡kinantis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgiant į sandorių sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, bei nustatant, ar sandoriai sukėlė teisines pasekmes.

Darytina iÅ¡vada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. D. sudaręs transporto priemonių panaudos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip iÅ¡reikÅ¡damas tikrÄ jÄ valiÄ naudoti Å¡ioms įmonėms priklausančias transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (rangos darbams), kreipėsi į Neringos savivaldybės administracijÄ dėl leidimų iÅ¡davimo ir gavo leidimus minėtais automobiliais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais.

51. Kaip jau minėta, byloje nėra patikimai paneigta nuteistųjų versija, jog transporto priemonių panaudos sutartys buvo vykdomos atliekant statybos darbus ir teikiant paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose (duomenys neskelbtini), todėl Å¡ių sutarčių pagrindu Å¡alims atsirado realios teisės ir pareigos, tokių teisių ir pareigų Å¡alys siekė, o numatyti rangos darbai buvo atlikti. AiÅ¡kinantis tikrÄ jÄ sandorius sudariusių Å¡alių valiÄ pažymėtina, jog byloje esantys nuteistųjų ir liudytojų paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog panaudos sutartis sudarę asmenys suprato, jog transporto priemonės panauda yra transporto priemonės panaudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (pavyzdžiui, liudytoja E. J. nurodė, jog panaudos sutartis apima priemonę bei paslaugÄ , nuteistieji E. D., R.

C., D. K., T. J. ir kt. nurodė, jog panauda yra paslaugų atlikimas). Nė vienas iÅ¡ nuteistųjų ar liudytojų nepateikė teisiÅ¡kai tikslaus panaudos sutarties apibrėžimo. Atsižvelgdama į aptartÄ Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ ir bylos įrodymų visumÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju negalima vien formaliai tvirtinti, jog minėtos ydingos formos transporto priemonių panaudos sutartys buvo fiktyvios (nevykdomos) ir tarp Å¡alių buvo sudarytos sutartys, kurių iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti civilinių teisių ir pareigų.

52. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas niekaip neaptarė ir neįrodinėjo bÅ«tinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties – didelės žalos padarymo – požymio. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas Å¡iame baudžiamajame įstatyme nurodytÄ didelės žalos padarymo požymį tapatino su didelės vertės, virÅ¡ijančios 250 MGL dydžio sumÄ (BK 190 straipsnio 1 dalis), turtinės žalos valstybės biudžetui padarymu sukčiaujant. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės žalos požymiui ir negali bÅ«ti preziumuojamas, jis turi bÅ«ti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018, 2K-104-1073/2020).

53. IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ ir skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuotina, kad sukčiavimo sudėties požymių buvimÄ nuteistųjų veiksmuose pirmosios instancijos teismas nustatė tik formaliai. Kaip minėta, sukčiavimo (BK 182 straipsnis) dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ apgaulę pavartojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar iÅ¡vengimu. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai T.

J., R. C., K. K., D. K. ir A. B. nusikalstamas veikas padarė savo vadovaujamų įmonių naudai. Å i nauda pasireiÅ¡kė turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimÄ keltais per Klaipėdos jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ â€“ iÅ¡vengimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog viso bylos proceso metu nuteistieji nurodė, kad pagal susiklosčiusiÄ verslo praktikÄ leidimus persikelti keltu visada parÅ«pina užsakovas (nagrinėjamu atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“), todėl, jeigu nuteistųjų bendrovėms bÅ«tų reikėję pirkti leidimus iÅ¡ savo lėšų, Å¡iÄ sumÄ užsakovas vis vien turėtų padengti pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Byloje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti Å¡ias nuteistųjų nurodytas aplinkybes. Todėl sutiktina su nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iÅ¡reiÅ¡kiama nuomone, jog Å¡ioje byloje turtinę naudÄ gavo (iÅ¡vengė mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už generalinei rangovei ir subrangovėms priklausančių transporto priemonių perkėlimÄ keltais) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo teisę gauti leidimus nemokamai keltis keltu ir Å¡ioje byloje nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, jog nuteistasis E. D. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2015 m. pradžioje jis ir generalinės rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas T.

J. nuvyko į Neringos miesto savivaldybę, kurioje jiems buvo paaiškinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikusi reikalingus dokumentus gali kreiptis dėl leidimų keltis keltu nemokamai, todėl su įmonėmis subrangovėmis buvo sudaromos transporto priemonių panaudos sutartys. Kartu su jomis Neringos savivaldybei buvo pateikti transporto priemonių techniniai pasai bei kiti reikalingi dokumentai. Savivaldybė spręsdavo, ar išduoti leidimus ar ne. Nebuvo nė vienos bendrovės, kuri būtų gavusi leidimus nemokamai keltis keltu, tačiau neatlikusi darbų Neringoje pas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pasibaigus darbams, baigėsi ir leidimai (t. 18, b. l. 123–124). Teisiamajame posėdyje T. J. patvirtino Å¡ias E. D. nurodomas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, jog nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota ne Neringoje, tačiau tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė jo Å¡eimai ir buvo galima nesunkiai perregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Neringoje, todėl nebuvo tikslo nei kÄ nors klastoti, nei apgauti (t. 18, b. l. 124–126).

Šios nuteistųjų nurodomos aplinkybės baudžiamojoje byloje taip pat nėra paneigtos.

54. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino ir kilusiÄ Å¾alÄ , jos neanalizavo ir nesiaiÅ¡kino jos atsiradimo aplinkybių ir dydžio pagrįstumo. Teismas nurodė, jog iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų persikėlimo keltais duomenų matyti, kad pasinaudojant iÅ¡duotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomos ir naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai, kaip Neringos mieste registruotÄ buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ Ä¯ (iÅ¡) KurÅ¡ių nerijÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos daug kartų.

Kaip jau minėta, užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip Neringoje registruota įmonė pagal galiojusį teisinį reguliavimÄ turėjo teisę keltis per perkėlÄ nemokamai (tokiÄ teisę turėjo ir Å¡ios įmonės veikloje panaudos sutarčių pagrindu naudojamos transporto priemonės), tačiau apylinkės teismas bylos situacijos ir įprastos verslo praktikos kontekste neįvertino nuteistųjų teiginių dėl užsakovui kylančio įsipareigojimo atlyginti kelto iÅ¡laidas. Be to, nors byloje nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose, tačiau neatmestina, kad tam tikra dalis transporto priemonių persikėlimų galėjo nebÅ«ti tiesiogiai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla.

Vis dėlto, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatinėjama, kokia apimtimi rangovėms priklausančios transporto priemonės, dėl kurių buvo sudarytos panaudos sutartys, buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai statinio rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini) ir kiek Å¡ių transporto priemonių naudojimas (įskaitant nemokamÄ kėlimÄ si keltais) galėjo nebÅ«ti susijęs su minėtais rekonstrukcijos darbais.

55. Pagrįstų abejonių kelia ir tiesioginės tyčios nuteistųjų E. D., T. J., R. C., K. K., D. K. ir A. B. veiksmuose buvimas. Kaip minėta, sukčiavimo atveju tyčia reiÅ¡kiasi tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuteistieji pasirašė kaltinime nurodytas panaudos sutartis, žinodami, jog tarp Å¡alių nėra panaudos santykių, o transporto priemonės, nurodytos panaudos sutartyse, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotos nebuvo, nusprendė, kad nuteistieji suprato, jog Å¡iose sutartyse nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, ir tai suprasdami Å¡iuos aiÅ¡kiai suklastotus dokumentus panaudojo, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pateikdami Neringos miesto savivaldybei kartu su praÅ¡ymais iÅ¡duoti leidimus panaudos sutarčių pagrindu valdomoms transporto priemonėms nemokamai keltis į NeringÄ .

Nustatęs, kad tai lėmė Neringos miesto savivaldybės sprendimÄ kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad dėl Å¡ios priežasties praÅ¡ymuose nurodytoms transporto priemonėms buvo iÅ¡duoti leidimai keltis perkėla nemokamai, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji yra kalti dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju skundžiamame nuosprendyje nustatant tiesioginę tyčiÄ turėjo bÅ«ti ne tik perraÅ¡ytas kaltinimas, tačiau ir apsvarstytos nuteistųjų nurodytos aplinkybės, atskleidžiančios jų tyčios turinį ir, įvertinus visÄ bylos įrodymų kontekstÄ , patvirtintas tiesioginės tyčios atliekant kaltinime nurodytus veiksmus buvimas, tačiau to nebuvo padaryta.

56. Nagrinėjamu atveju labai aktualus civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo klausimas, nes tiek kaltinimas E. D., tiek kaltinimai T. J., R. C., K. K., D. K., A. B. ir jų atstovaujamiems juridiniams asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kildinami iÅ¡ fiktyvių sandorių. Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visada yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-152-895/2019 ir kt.).

Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433-507/2016, 2K-104-1073/2020).

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad tarp nuteistųjų ir civilinės ieÅ¡kovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos susiklostę civiliniai teisiniai santykiai turėtų bÅ«ti sprendžiami pasitelkiant baudžiamosios teisės priemones. Nenustatyta, kad civilinės ieÅ¡kovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos galbÅ«t pažeistų teisių gynyba civiline tvarka bÅ«tų iÅ¡ esmės apsunkinta. Byloje nėra duomenų, kad kuris nors iÅ¡ nuteistųjų bÅ«tų tyčia sudaręs situacijÄ , kuri neleistų civiliniam ieÅ¡kovui civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų tiek apsunkintas, kad taptų neįmanomas.

Pažymėtina, jog nė vienas nuteistasis neneigia faktinių nemokamo kėlimosi keltais aplinkybių (jie tik nesutinka, kad tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimus). Byloje yra duomenų, jog nuteistieji D. K. ir jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡iuo metu jau yra savanoriÅ¡kai atlyginę žalÄ civilinei ieÅ¡kovei. Manytina, jog civilinei ieÅ¡kovei ginant savo teises civilinėmis priemonėmis nebÅ«tų kliūčių įrodinėti ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ sudarytų panaudos sutarčių fiktyvumÄ , nes Å¡ių sutarčių turinys nėra suklastotas taip, kad nebÅ«tų galima identifikuoti jų Å¡alių ar nustatyti kitų svarbių aplinkybių.

Transporto priemonių perdavimo / neperdavimo faktas, tikrieji Å¡alių ir trečiųjų asmenų santykiai gali bÅ«ti įrodyti / paneigti įprastomis civiliniame procese įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir liudytojų paaiÅ¡kinimais. Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kiekvienas nusikaltimas yra teisės pažeidimas, tačiau ne kiekvienas teisės pažeidimas yra nusikaltimas. ManymÄ , kad nagrinėjamu atveju nuteistųjų padaryti teisės pažeidimai galėtų bÅ«ti pripažinti civiliniu piktnaudžiavimu, kuris įrodinėtinas civiliniame procese, sustiprina ir tai, kad byloje vyksta ginčas dėl transporto priemonių valdymo pagrindo įforminimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Be to, nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo ydinga nemokamo kėlimosi keltais tvarka, o leidimai transporto priemonėms nemokamai keltis keltu buvo išduoti turėjusios teisę tokius leidimus gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismų praktikoje yra įtvirtinti aukšti kokybiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis ir įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių E. D. kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T. J.), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T.

J., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 1 dalį; T. J. kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; A. B. kaltę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį;

K. K. kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; R. C. kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; D. K. kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, visos abejonės, kurioms pašalinti, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai.

59. E. D. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T. J.), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 1 dalį; T. J. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį;

A. B. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį; K. K. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; R. C. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; D. K. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintini, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Todėl Å¡i Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 60. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai paliko nenagrinėtÄ civilinės ieÅ¡kovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį nurodęs, jog civilinės ieÅ¡kovės įgaliotas atstovas Å¡ioje byloje nedalyvavo, civilinio ieÅ¡kinio netikslino, o pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje dėl visų praÅ¡omų priteisti sumų solidaria bendraatsake nurodyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri Å¡ioje byloje nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgdama į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas dėl iÅ¡teisintųjų K.

Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Š. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmetamas, o nuteistieji E. D., T. J., A. B., K. K., R. C., D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo nagrinėti šį civilinį ieškinį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės apeliacinį skundÄ atmesti. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį dėl E. D. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T. J.), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T.

J., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 1 dalį; T. J. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; A. B. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį;

K. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; R. C. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; D. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį: E. D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T.

J.), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. T. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. K. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. C. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. D. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Dalius Jocys Eduardas Maškevičius Aurelija Sadauskaitė