2020-02-05 Nr. AB-2358-3-62-3-02423-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-90-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02423-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. S. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. S. ir G. S. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl administracinio akto nuginčijimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai G. S. ir G. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydami: 1) dalyje dėl Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) miško sklypo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. birželio 18 d. sprendimą patvirtinti 2010 m. birželio 18 d. Duomenų perdavimo-priėmimo aktą ir šių duomenų įregistravimą pripažinti neteisėtu; 2) panaikinti 2019 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinės miškų tarnybos sprendimą Nr. R2-1800-((duomenys neskelbtini).4) atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą; 3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) miško sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro. Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, jei teismas spręs, kad jis praleistas.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti: pasiūlė patikslinti skundo reikalavimą dėl duomenų įregistravimo miškų kadastre pripažinimo neteisėtu. Teismas įpareigojo formuluojant šį skundo reikalavimą aiškiai nurodyti sprendimą, kurį prašoma pripažinti neteisėtu, nurodant šį sprendimą priėmusią instituciją, sprendimo priėmimo datą, taip pat išaiškino teisę prašyti atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

Pareiškėjai padavė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. birželio 18 d. sprendimą dalyje dėl Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) miško sklypo įregistravimo miškų valstybės kadastre; 2) panaikinti 2019 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinės miškų tarnybos sprendimą Nr. R2-1800-(39.4) atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą; 3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) miško sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro. Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, jei teismas spręs, kad jis praleistas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi: priėmė pareiškėjų G. S. ir G. S. patikslinto skundo dalį, kuria prašoma: 1) panaikinti 2019 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinės miškų tarnybos sprendimą Nr. R2-1800-(39.4) atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą; 2) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) miško sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro; prašymo dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. birželio 18 d. sprendimo dalį dėl Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) miško sklypo įregistravimo miškų valstybės kadastre.

Teismas nustatė, kad Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo (duomenys neskelbtini)miško žemės taksacinis sklypas miškų valstybės kadastre buvo registruotas 2010 m. birželio 24 d. pagal 2009 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, vadovaujantis 2010 m. birželio 18 d. Duomenų perdavimo-priėmimo aktu, kuriame Valstybinės miškų tarnybos direktorius parašu patvirtino, jog priimami duomenys teisingi ir tinkami įregistravimui. Pareiškėjai patikslintame skunde pažymėjo, kad matininkas J. D., 2018 m. birželio mėnesį atlikęs ginčo žemės sklypo matavimus, pastebėjo, jog pareiškėjų sklype 2010 metais buvo inventorizuotas miško plotas ir kitą dieną matininkas šiuos duomenis pareiškėjams parodė miškų kadastre. Pareiškėjai pažymėjo, kad nedelsdami 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdiją su prašymu patikslinti miškų inventorizacijos duomenis sklype, nes, jų nuomone, 2010 metais miškų inventorizacija buvo atlikta neteisingai. Teismas sprendė, kad apie 2010 metais inventorizuotus miško plotus ginčo sklype pareiškėjams buvo žinoma 2018 m. birželio 26 d., kreipiantis į VĮ Valstybinių miškų urėdiją dėl miškų inventorizacijos duomenų patikslinimo. Todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, skundą teismui dėl sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti miškų inventorizacijos duomenys, panaikinimo pareiškėjai vėliausiai galėjo pateikti iki 2018 m. liepos 26 d. Kadangi pareiškėjai skundą teismui dėl Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 18 d. sprendimo panaikinimo padavė 2019 m. spalio 28 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą 1 metus ir 3 mėnesius praleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų teiginius, kad ginčijamas 2010 metų Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimas jiems buvo įteiktas tik 2019 m. rugsėjo 21 d., o Valstybinė miškų tarnyba tik 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu išaiškino, kad būtent šis duomenų perdavimo-priėmimo aktas yra duomenų miškų kadastre įregistravimo pagrindas, pažymėjo, kad kreipimasis į institucijas (Valstybinę miškų tarnybą, VĮ Valstybinių miškų urėdiją) savaime neužkerta kelio pareiškėjams skųsti skunde nurodytus administracinius aktus ginant savo interesus teisme. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai patys delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų veiksmai yra jų valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Aplinkybė, kad pareiškėjai skundu visų pirma kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi jų skundą atsisakė priimti, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui atnaujinimo klausimą. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas, nenustatyta, todėl teismas termino skundui dėl Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 18 d. sprendimo panaikinimo paduoti neatnaujino ir šią skundo dalį atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjai G. S. ir G. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. birželio 18 d. sprendimo dalį dėl Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) miško sklypo įregistravimo miškų valstybės kadastre ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą šios skundo dalies priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad apie galbūt padarytą jų nuosavybės teisių pažeidimą sužinojo 2018 m. birželio mėnesį, tačiau jų kreipimosi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją negalima laikyti momentu, nuo kada jie sužinojo apie ginčijamą aktą. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jų 2018 m. birželio 26 d. prašymas VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriui (ne atsakovui ir skundžiamą sprendimą priėmusiam subjektui) laikytinas sužinojimu apie esminius skundžiamo akto elementus. Nei viename iš pareiškėjų prašymų (įskaitant ir 2018 m. birželio 26 d.) ir nei viename atsakovo atsakymų (iki pat 2019 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. R6-5319) nėra nurodomas, įvardijamas skundžiamas aktas ir / ar nėra jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šis administracinis aktas (ar jame esantys esminiai elementai) pareiškėjams buvo / tapo žinomi. Pareiškėjams 2018 m. birželio 26 d. tapo žinoma tik tai, kad jų žemės ūkio paskirties žemės sklype yra inventorizuotas miškas, kurį grafinėje medžiagoje parodė matininkas, neturintis galimybės matyti duomenų, kurie yra grafinėje medžiagoje esančių duomenų įregistravimo pagrindai. Teikdama atsakymus pareiškėjams Valstybinė miškų tarnyba taip pat nė karto nenurodė, kad duomenys įregistruoti 2010 m. birželio 18 d. Duomenų perdavimo priėmimo akto pagrindu su direktoriaus tvirtinimo žyma. Raštuose nurodoma tik tai, kad miškas inventorizuotas 2009 m. sklypinės inventorizacijos metu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. birželio 18 d. pareiškėjams tapo žinoma apie skundžiamą aktą, nepagrįsta.

Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad tik 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu jiems buvo įteikta skundžiamo administracinio akto kopija (paštu gavo 2019 m. rugsėjo 21 d.). Rašte nebuvo nurodoma, kad tai yra administracinis aktas, kurio pagrindu įregistruoti kadastro duomenys. Paprastai perdavimo-priėmimo aktas nėra individualus administracinis aktas (sprendimas), o tiesiog duomenų perdavimą fiksuojantis dokumentas, pagrindas administraciniam sprendimui priimti. Todėl pareiškėjai be papildomo paaiškinimo, patvirtinimo negalėjo šio dokumento vertinti kaip administracinio akto (sprendimo), kurį reikia skųsti. Todėl ir nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. negalima skaičiuoti pareiškėjų sužinojimo apie skundžiamą aktą momento, nes jiems buvo būtina prašyti iš atsakovo gautą informaciją patikslinti, tai buvo padaryta nedelsiant. Paaiškinimą ir patvirtinimą, kad būtent duomenų perdavimo-priėmimo aktas (atsakovo vadovo tvirtinimo žyma ant jo) yra aktas (sprendimas), kurio pagrindu įregistruoti ginčijami duomenys miškų kadastre, pareiškėjai gavo tik 2019 m. spalio 18 d. (2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R6-6028). Todėl sužinojimo apie skundžiamą aktą laikytina 2019 m. spalio 18 d. Skundas teismui buvo paduotas 2019 m. spalio 28 d., t. y. nepažeidus įstatymo numatyto 1 mėnesio termino.

Pareiškėjai tvirtina, kad pagrįstai suabejojo, jog kartu su atsakovo 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. R-5319 pateiktas duomenų perdavimo priėmimo aktas ir yra tas sprendimas, kurio pagrindu buvo įregistruoti ginčijami duomenys. Tai, jų nuomone patvirtina ir aplinkybė, jog ir teismui sprendžiant skundo priėmimo klausimą dėl to kilo abejonių, teismas pats 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į atsakovą, nurodydamas pateikti duomenis, kokiu sprendimu pareiškėjų sklype buvo įregistruotas miškas. Atsakovas pakartotinai nurodė, kad duomenų perdavimo priėmimo aktas (ir direktoriaus tvirtinimo žyma) yra sprendimas dėl ginčijamų duomenų įregistravimo. Taip pat atsakovas patvirtino teismui, kad apie šį sprendimą pareiškėjams tapo žinoma tomis aplinkybėmis ir metu, kurį pareiškime nurodė patys pareiškėjai. Pareiškėjų nuomone, jie nėra praleidę termino ginčyti skundžiamą aktą. Jei teismas vertintų, kad sužinojimo momentas yra perdavimo-priėmimo akto įteikimo pareiškėjams diena, yra pagrindai terminą atnaujinti, pareiškėjai pagrįstai suabejojo, kad būtent šis dokumentas yra būtinas skųsti sprendimas ir turėjo sulaukti papildomų duomenų ir / ar atsakovo paaiškinimo, patvirtinimo.

Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad teisės aktas, kurio pagrindu miškų inventorizacijos duomenys tampa kadastro duomenimis – 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 34-04-G Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus patvirtintas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), t. y. norminis administracinis aktas. Atsakovo veiksmas įrašyti inventorizavimo duomenis į kadastro duomenų bazę, nesukėlė ir negali sukelti pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, negali būti laikomas ir sprendimu, nustatančiu pareiškėjams tam tikras teises ar pareigas. Valstybinė miškų tarnyba, kaip kadastro tvarkymo įstaiga, tik patikrina, ar duomenų teikėjai pateikė visus teisės aktuose nurodytus duomenis ir dokumentus, ar juos tinkamai užpildė ir tik tuomet miškų inventorizacijos duomenis įrašo į kadastrą per 10 dienų nuo jų pateikimo (Aprašo 18 p.). Atsakovo manymu, vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 1 dalimi, ginčas dėl Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) miško sklypo įregistravimo miškų valstybės kadastre pagal miškų inventorizacijos duomenis, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Jei teismas manytų, kad miškų inventorizacijos duomenų įrašymas į miškų valstybės kadastrą yra valinis atsakovo veiksmas ar individualus administracinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjams teisines pasekmes ar nustatantis jiems teises ar pareigas, atsakovas visiškai pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems motyvams dėl termino kreiptis į teismą praleidimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų G. S. ir G. S. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. birželio 18 d. sprendimo dalį dėl Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) miško sklypo įregistravimo miškų valstybės kadastre ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. birželio 18 d. sprendimo dalį (2010 m. birželio 18 d. Duomenų perdavimo-priėmimo akto, kuriame Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus parašas patvirtino, kad duomenys teisingi ir tinkami įregistravimui) dėl Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) miško sklypo įregistravimo miškų valstybės kadastre, t. y., sprendimą, kurio pagrindu minėtas sklypas įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (redakcija, galiojusi iki 2018 m. lapkričio 14 d.) (toliau – ir Nuostatai), 6 punktą taksacinis miško žemės sklypas – vientisa miško žemės dalis, kurios atskyrimą nuo kitų dalių ir minimalų plotą lemia žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai. Sklypas yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas. Jis atskiriamas per valstybinę miškų inventorizaciją. Nuostatai, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Kadastras) duomenų teikimo, įrašymo, atnaujinimo tvarką. Pagal Nuostatų 42 punktą Kadastro duomenys yra vieši, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi VĮ Valstybinių miškų urėdiją su prašymu patikslinti Kadastro ir valstybinės miškų inventorizacijos duomenis žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. jau tuo metu turėjo žinių apie galbūt padarytą jų teisių pažeidimą. Po to VĮ Valstybinių miškų urėdija atliko 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikrinimą minėtame žemės sklype, ir nustačiusi klaidas, pateikė dokumentus Kadastro duomenų tikslinimui. Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. S-1809-17 patikslino Kadastro duomenis apie Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus. Apie Kadastro duomenų patikslinimą Valstybinė miškų tarnyba informavo pareiškėją G. S. 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. R6-4888. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad apie netikslius Kadastro duomenis, įrašytus remiantis 2010 m. birželio 18 d. Duomenų perdavimo-priėmimo aktu, kurie buvo patikslinti po jų 2018 m. birželio 26 d. prašymo pateikimo, t. y. galbūt padarytą jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą bei skundžiamo atsakovo sprendimo esmę, pareiškėjams tapo žinoma iš Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. R6-4888. Tačiau pareiškėjai su skundu dėl Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. S-1809-17 į teismą nesikreipė, o pareiškėjas G. S. 2018 m. lapkričio 5 d. kreipėsi su patikslintu prašymu į VĮ Valstybinių miškų urėdiją, iki 2019 m. birželio mėnesio susirašinėjo su šia įmone ir tik 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymu, prašydamas išregistruoti jam priklausančiame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) miško plotą, kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nebuvo pakankamai operatyvūs ir rūpestingi, siekdami įgyvendinti savo teises. Toks pareiškėjų procesinis elgesys vertintinas kaip jų pasirinktas teisių gynybos būdas. Pareiškėjai jokių kitų svarbių, nuo jų valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių nenurodė.

Pareiškėjai su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl 2010 m. birželio 18 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Kadastro duomenų teisingumas pagal 2009 m. atliktą inventorizaciją, panaikinimo kreipėsi 2019 m. spalio 28 d. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą praleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą. Skundo padavimo teismui terminas praleistas žymiai – daugiau nei vienerius metus. Pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad jiems buvo neaišku, kokio konkretaus sprendimo pagrindu buvo įregistruoti duomenys Kadastre, kad tai paaiškėjo tik po susirašinėjimo su Valstybine miškų tarnyba, taip pat, jog tokios abejonės kilo ir pirmosios instancijos teismui, nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip objektyvios kliūtys, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas.

Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad terminą paduoti skundą teismui praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios skundžiamos dalies naikinti pareiškėjų atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. S. ir G. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius