2025-04-24 Nr. CB-2486-2-56-3-00350-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1440

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00350-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 9 d. paduotu ieškovo G. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui V. J. dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.

Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl vekselių ir jų pagrindu notaro atliktų vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), o kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. sausio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalavimai yra tapatūs išnagrinėtiems civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 reikalavimams. Šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas skiriasi nuo nurodomoje byloje pareikšto ieškinio pagrindo: šioje byloje reikalavimas pripažinti vekselius negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu grindžiamas tuo, kad vekseliai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes jie yra nusikalstamos veikos (BK 202 straipsnis) rezultatas, o nurodomoje ankstesnėje – vekseliai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes vekseliai buvo sudaryti už galimybę neprarasti įkeisto turto (toks reikalavimas savaime nedera su viešąja tvarka ir gera morale). Be to, ieškinio tapatumo nebuvimą patvirtinta ir tai, kad šalys nebuvo tapačios – ankstesnėje byloje ieškinį reiškė ir ieškovė I. G., dalyvavo trečiasis asmuo A. J., o šioje byloje tik ieškovas ir atsakovas V. J.; ginčo objektas (ieškinio dalykas) ir motyvai buvo skirtingi. Teismui nepagrįstai nutraukus nagrinėjamos bylos dalį dėl ieškinio tapatumo, nepagrįstai buvo apribota ieškovo teisė į teisminę gynybą.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, nes prejudiciniu faktu laikė ankstesnėje byloje konstatuotą aplinkybę, kad ieškovas gavo pinigus pagal vekselius. Šioje byloje ieškinys pareikštas kitu pagrindu (nusikalstama veikla); šalys nebuvo tapačios; pinigų perdavimo aplinkybė nebuvo įrodinėjimo dalykas ankstesnėje byloje. Teismas netyrė ieškovo argumentų, nepasisakė dėl ieškovo teiktų įrodymų įrodomosios reikšmės. Teismas neįvertino, kad nurodomoje byloje ieškovas apskritai neįrodinėjo aplinkybės, kad pinigų pagal vekselius negavo, o šioje byloje tokia aplinkybė sudaro įrodinėjimo pagrindą. Dėl to teismas neturėjo pagrindo tokią aplinkybę traktuoti kaip turinčią prejudicinę galią vien dėl to, kad nurodomoje byloje teismas apie ją pasisakė, nors ji nebuvo tos bylos įrodinėjimo dalykas, ir atimti iš ieškovo teisę įrodyti priešingai.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.87 straipsnį, reglamentuojantį apsimestinio sandorio negaliojimą. Teismų praktikoje nurodyta, kad teismas turi nustatyti šalių tikrąją valią (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį Nr. e3K-3-109-248/2018). Apeliacinis teismas nukrypo nuo šios praktikos, nes neįvykdė pareigos vertinti tikrosios šalių valios. Teismas konstatavo, kad vekseliai yra pinigų skolinimo priemonė, tačiau netyrė ir neįvertino ieškovo argumentų bei įrodymų (kaltinamojo akto, liudytojų parodymų), kad pinigai nebuvo perduoti; kad vekseliai išrašyti kaip mokestis už tai, kad atsakovas nepradėtų išieškojimo veiksmų; kad buvo susitarimas laukti refinansavimo iki 2019 m. vidurio ir atsakovas tokio susitarimo nesilaikė. Ieškovo nurodomos aplinkybės patvirtinto esant apsimestinio sandorio požymius, tačiau teismas tinkamai jų netyrė.

4. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovo galimai nusikalstamais veiksmais, kurie, kaip įtariama, atitiko nusikalstamos veikos požymius ir sudarė pagrindą pripažinti ginčo vekselius niekiniais pagal CK 1.81 straipsnį. Šiuo atveju palikti galioti sandoriai, kurie galimai yra nusikaltimo (neteisėtos finansinės veiklos) rezultatas. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-408/2025 konstatuota, kad atsakovas teikė paskolas neturėdamas licencijos, taip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus; taip pat tai, kad vekseliai buvo ne paskolos dokumentas, o priemonė įgyti naudą už pratęstą paskolos grąžinimo terminą.

5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, kad pinigai nebuvo perduoti; nepasisakė dėl kaltinamojo akto reikšmės; nemotyvavo, kodėl atmeta liudytojų (notarės) parodymus ar rašytinius dokumentus. Teismo pareiga – išsamiai įvertinti visus esminius įrodymus, o šios pareigos nevykdymas reiškia esminį proceso pažeidimą ir pagrindą peržiūrėti nutartį kasacine tvarka.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovo prašymai atleisti ar atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą nespręstini. Už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį už ieškovą sumokėjusiai I. G.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieno šimtų penkiasdešimties) Eur žyminį mokestį, sumokėtą banko AB Swedbank 2025 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 44, kodas ZO19947.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė