911c1522-e8bf-465f-aa72-b2f57f628744 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-317/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18160-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.2.20.13; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Å eputienės, sekretoriaujant Rimantei LitvinavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui, nuteistajai E. V. (buvusi pavardė L.), jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios E. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir jai paskirtos bausmės: - pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. veika) – 75 MGL, t. y. 3 750 Eur, dydžio bauda; - pagal BK 2811 straipsnio1 dalį (2021 m. birželio 5 d. veika) – 100 MGL, t. y. 5 000 Eur, dydžio bauda; - pagal BK 243 straipsnį – 15 MGL, t. y. 750 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 5 d. veika) ir 243 straipsnį, subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir E. V. paskirta 100 MGL, t. y. 5 000 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡i subendrinta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. veika), ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL, t. y. 7 500 Eur, dydžio bauda, kuriÄ nustatyta sumokėti per 12 mėnesių.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiÄ ja teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones 3 metus 6 mėnesius, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iÅ¡ E. V. valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotinų turtų – darant nusikalstamas veikas panaudotų daiktų rinkos vertes atitinkančias pinigų sumas – automobilio „Volvo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Eur ir automobilio „Peugoet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialios teisės sustabdymÄ â€“ nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus – Å¡ias kardomÄ sias priemones panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus palikti J.

V. disponuoti savo nuožiūra; automobilį „Peugoet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti T. J. disponuoti savo nuožiūra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. V.: 1.1. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jos iÅ¡kvėptame ore yra 2,22 promilės etilo alkoholio koncentracija. 1.2. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2021 m. birželio 5 d. apie 17.58 val. kelio (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini) r. ribose, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Peugeot 206“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0336 nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. 1.3. pagal BK 243 straipsnį nuteista už tai, kad pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų nuosprendį paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones vieneriems metas ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiui įsiteisėjus, bÅ«dama Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje pareigÅ«no 2021 m. kovo 3 d. pasiraÅ¡ytinai supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sÄ lygomis bei informuota apie teisines pasekmes, vengiant įvykdyti jai paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, ji nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius, t. y. 2021 m. birželio 5 d. apie 17.58 val. kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini) r., vairavo transporto priemonę – automobilį „ Peuget 206“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, jog E. V. kaltė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 5 d. veika) ir 243 straipsnį yra įrodyta iÅ¡ dalies pačios E. V., taip pat liudytojų I. L., P. D., T. J., S. K., V. V.-G., A. B., J. O. parodymais, taip pat byloje iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais. Kadangi dėl 2020 m. rugsėjo 4 d. transporto priemonės vairavimo apeliantei bÅ«nant neblaiviai, kai jai nustatytas neblaivumas virÅ¡ijo 1,51 promilės, E. V.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 1 metams ir 6 mėnesiams, o baudžiamoji byla nutraukta, tačiau nepraėjus laidavimo laikotarpiui E. V. padarė naujÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ Â (2021 m. birželio 5 d. epizodas), apylinkės teismas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatomis, iÅ¡sprendė apeliantės atsakomybės klausimÄ ir dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, pažymėdamas, jog iÅ¡ naujo pirmojoje byloje iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų bei teismo nustatytų faktinių aplinkybių dar kartÄ analizuoti nėra pagrindo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendyje jau buvo konstatuota, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ E. V. pripažinti kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje (2020 m. rugsėjo 4 d. veika) numatytÄ nusikaltimÄ .

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji E. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį. 3.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jos kaltės dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje (2021 m. birželio 5 d. veika) ir 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų klausimÄ , nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai vertino byloje esančius įrodymus, nuosprendį grindė prielaidomis ir nepaÅ¡alintomis abejonėmis, įrodymais, neatitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1-4 dalies reikalavimų, tokiu bÅ«du, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Teismo iÅ¡vados dėl esminių veikos aplinkybių, dėl E. V. veiksmų turinio neatitinka bylos aplinkybių, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pirmosios instancijos teismas pakankamai formaliai pasisakė dėl padarytų iÅ¡vadų, iÅ¡ esmės neatskleidė jos veiksmų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinio. Nuteistosios įsitikinimu, 2021 m. birželio 5 d. įvykis turi bÅ«ti kvalifikuojamas tik pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį, o byla, kurioje priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendis, kuriuo E. V. buvo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d.) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu, turėjo bÅ«ti neatnaujinta. 3.2.

Skunde E. V. nurodo, jog jos neblaivumas alkotesteriu buvo patikrintas praėjus ne mažiau kaip 50 minučių nuo padaryto eismo įvykio, ir teigia, kad byloje nėra jokių oficialių duomenų apie jos neblaivumÄ dar iki eismo įvykio ir jo metu. Dėl eismo įvykio ji patyrė didelį Å¡okÄ , kÄ patvirtino apklausti liudytojai, duodami parodymus apie jos elgesį (bandymas iÅ¡bėgti į keliÄ , neadekvatÅ«s pokalbiai ir kalbos). Be to, jai nuo ne vėliau kaip 17.58 val. iki 18.48 val., kol į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, buvo neteisėtai atimta laisvė tų asmenų, kurie byloje buvo apklausti liudytojais.

Nuteistosios nuomone, liudytojų skirtingos (vieni juto alkoholio kvapÄ , o kiti nejuto) nepatvirtintais faktais nurodytos aplinkybės nėra reikÅ¡mingos Å¡ioje byloje. Ji yra paaiÅ¡kinusi, jog jos kvepalų aromatas primena alkoholio kvapÄ , kas galėjo liudytojus suklaidinti. Anot apeliantės, pats įvykis, dėl kurio ji nuoÅ¡irdžiai gailisi, nepažįstamų asmenų veiksmais neteisėtai atimta jos laisvė, neiÅ¡aiÅ¡kinant jai, kokiais tikslais jie tai darė, ko siekė, nepaaiÅ¡kinus tolimesnių savo veiksmų, neinformavus ir nepasakius, kad jie susisiekė su policija, naudojus realiÄ fizinę jėgÄ prie jÄ , suvaržant jos judėjimo laisvę, sudarė tokias sÄ lygas ir aplinkÄ , kuri nerviniai psichozei nuraminti privedė prie alkoholio vartojimo vietoje belaukiant, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, pareigÅ«nų atvykimo.

Å iame kontekste apeliantė pažymi, kad jos automobilyje buvo alkoholio ir tai yra užfiksuota byloje. Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė iÅ¡ esmės ir jų nedetalizavo, nepagrįstai vadovavosi su įvykiu nesusijusiais į bylÄ pateiktais įrodymais, kurių pagrindu nepagrįstai taikė jai baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

4. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja palaikė apeliacinį skundÄ jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundÄ atmesti. Nuteistosios E. V. apeliacinis skundas atmestinas 5. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu E. V. buvo nuteista pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. veika), 2811 straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 5 d. veika) ir 243 straipsnį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistosios kaltės padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įvykdytÄ 2020 m. rugsėjo 4 d., klausimas jau buvo iÅ¡spręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1460-927/2020. Minėtu nuosprendžiu E. V. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. veika) BK 40 straipsnio pagrindu, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminÄ .

Kadangi nepraėjus laidavimo terminui apeliantė įvykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas, prie Å¡ios baudžiamosios bylos buvo prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-1460-927/2020, joje atnaujintas įrodymų tyrimas, tačiau tik tam, kad bÅ«tų iÅ¡tirti bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimui reikÅ¡mingi duomenys, taip pat duomenys, bÅ«tini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų iÅ¡sprendimui. Apylinkės teismui iÅ¡sprendus apeliantės kaltės klausimÄ dėl naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo ir pripažinus jÄ kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 5 d. veika) ir 243 straipsnį, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, suformuota aiÅ¡kinant Å¡ias nuostatas, pagrįstai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl E. V. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, t. y. ir už veikÄ , dėl kurios ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Kaip galima suprasti iÅ¡ jos apeliacinio skundo turinio, E. V. praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti dėl vėlesnių nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, padarytų 2021 m. birželio 5 d., bei, sutinkamai su tuo, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo iÅ¡spręstas jos baudžiamosios atsakomybės klausimas už nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios ji jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu.

Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl E. V. kaltės padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje (2021 m. birželio 5 d. veika) numatytÄ nusikaltimÄ 6. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

IÅ¡ Å¡io straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad, sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vienÄ iÅ¡ komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos ir E. V. apeliaciniu skundu ginčijamos nusikalstamos veikos atveju nuteistajai buvo inkriminuotas motorinės transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviai, kai nustatytas girtumas viršijo 1,5 promilių, požymis.

7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje automobilį „Peugot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo bÅ«tent E. V.. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojas P. D., kurio vairuojamas automobilis prieÅ¡ pat E. V. vairuojamai transporto priemonei nuvažiuojant nuo kelio, keletÄ kartų prasilenkė su apeliantės vairuotu ta pačia kryptimi judančiu automobiliu, ir P. D. matė, kad jį vairuoja Å¡viesių plaukų mergina, ta pati mergina sėdėjo ir už jau nuo kelio nuvažiavusio automobilio vairo, kai Å¡is liudytojas pastebėjęs eismo įvykį sustojo ir nuėjo prie transporto priemonės. Taip pat Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoja V.

V.-G., kuri važiavo paskui E. V. vairuojamÄ automobilį, tiesiogiai matė, kaip jis nesuvaldytas nuvažiavo nuo kelio, po ko ji iÅ¡ karto sustabdė savo transporto priemonę ir nuėjo prie apeliantės vairuoto automobilio. Kad 2021 m. birželio 5 d. apie 17.58 val. kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini) ribose, automobilį „Peugot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo ji pati, neneigia ir nuteistoji. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ ir 19.53 val. patikrinus E. V. neblaivumÄ , jai buvo nustatytas toks girtumo laipsnis, nuo kurio asmeniui, vairavusiam motorinę transporto priemonę, kyla jau baudžiamoji atsakomybė.

Å i aplinkybė nustatyta raÅ¡ytiniu įrodymu – neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodoma, kad apeliantės neblaivumas tikrintas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0336, patikros sertifikato Nr. 1486075, pirmu tikrinimu 2021 m. birželio 5 d. 19.53 val. nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2021 m. birželio 5 d. 20.17 val. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Å ios aplinkybės apeliantė taip pat nekvestionuoja. Tačiau E. V. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad ji automobilį, iki Å¡iam nuvažiuojant nuo kelio, vairavo bÅ«dama blaivi, o alkoholį slapčia vartojo jau po eismo įvykio, tokiu bÅ«du malÅ¡indama iÅ¡gÄ stį, stresÄ , kilusį tiek dėl paties eismo įvykio fakto, tiek dėl jÄ sulaikiusių nepažįstamų asmenų prieÅ¡ jÄ panaudotos fizinės jėgos, jos neteisėto ir nepagrįsto teisių ir laisvių ribojimo.

Tokios pačios pozicijos nuteistoji laikosi ir apeliaciniame skunde.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tokiÄ E. V. iÅ¡keltÄ versijÄ pagrįstai laikė tik gynybine jos pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtų įrodymų visumai. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, reglamentuojamas BPK 20 straipsnyje, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė teisiamajame posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, pateikė pakankamÄ tiek nuteistosios, tiek liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizę ir remiantis ja padarė motyvuotas, bylos faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, o vien tai, kad nuteistoji nesutinka su apkaltinamajame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, subjektyviai, palankiai sau interpretuodama byloje surinktus įrodymus, pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesudaro.

9. E. V. versijÄ , jog ji automobilį vairavo blaivi, o alkoholį vartojo jau po to, kai padarė eismo įvykį, neabejotinai paneigia liudytojų P. D., S. K., V. V. – G. parodymai, ant policijos pareigÅ«nų kÅ«no neÅ¡iojamų vaizdo kamerų (kitaip – “Body“ kamerų) apžiÅ«ros protokolai, įvykio vietos, tame tarpe ir automobilio „Peugot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokolas, Policijos registruojamų įvykio registro atspausdintos įvykio kortelės (kitaip – BIRT ataskaitų žiÅ«ryklė) duomenys, kuriuos sujungus į vientisÄ loginę grandinę nekyla jokių abejonių, kad apeliantė 2021 m. birželio 5 d. apie 17.58 val. kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) ribose, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,82 promilių neblaivumas.

IÅ¡ byloje esančios BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, jog apie tai, kad apeliantės įvykio metu vairuotas automobilis „Peugot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo kelio nuvažiavo į griovį ir iÅ¡ jo iÅ¡lipusi galimai neblaivi moteris puola į keliÄ , jÄ laiko keli žmonės, kurie lauks, kol atvyks policijos pareigÅ«nai, skubiosios pagalbos tarnybų ryÅ¡io numeriu 112 buvo praneÅ¡ta 2021 m. birželio 5 d. 17.58 val. (1 t., b. l. 115-119). „Body“ kamera padarytų vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad į įvykio vietÄ pirmasis policijos pareigÅ«nų ekipažas atvyko 18.51 val. (1 t., b. l. 85-86).

Atvykę policijos pareigÅ«nai bendravo su įvykio vietoje buvusiais ir jų laukusiais žmonėmis, kurie, įtardami, kad apeliantė yra neblaivi, neleido jai pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, ir kurie patvirtino, jog automobilį vairavo ne koks nors kitas asmuo, o bÅ«tent E. V., bei nuteistÄ ja, kuri iÅ¡ pradžių kategoriÅ¡kai net keletÄ kartų atsisakė tikrintis neblaivumÄ , neigė apskritai vairavusi automobilį „Peugot 206“. Antrasis policijos pareigÅ«nų ekipažas į įvykio vietÄ atvyko maždaug 19.42 val. (1 t., b. l. 95-96).

IÅ¡ „Body“ kamera padarytų vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolų matyti, kad ir vėliau į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams pareikalavus pasitikrinti neblaivumÄ E. V. atsisakė tai padaryti. Nuteistajai galiausiai sutikus, jog jos neblaivumas bÅ«tų patikrintas alkotesteriu, 19.47 val. buvo pradėta jos neblaivumo patikrinimo specialia priemone procedÅ«ra, tačiau net aÅ¡tuonis kartus E. V. nepavyko teisingai pÅ«sti į alkoholio kiekio matuoklį. 19.53 val. apeliantei buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas, o antrojo tikrinimo, atlikto 20.17 val., metu – 1,82 promilių girtumas.

Taigi, E. V. neblaivumas alkotesteriu pirmÄ kartÄ buvo patikrintas praėjus beveik 2 valandoms nuo jos padaryto eismo įvykio.

10. Nors apeliantė tikina, jog alkoholį ji vartojo jau po to, kai jos vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji tiksliai negalėjo nurodyti kokį kiekį ir kokių alkoholinių gėrimų ji neva suvartojo, kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, tik teigė, kad alkoholio automobilyje buvo įvairiausio, jis buvo krepšiuose, po sėdynėmis. Tokie apeliantės parodymai akivaizdžiai prieštarauja tiek liudytojų parodymams, tiek įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims, todėl jais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nesivadovauti.

Kaip matyti iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo nuteistosios vairuotos transporto priemonės iÅ¡orę, taip pat automobilio salonÄ , jo bagažinę, ir užfiksavo, jog automobilio salone buvo tik dvi pradarytos alkoholinių gėrimų – alaus – pakuotės – 0,568 l ir 0,5 l talpos. Jokios kitos alkoholinių gėrimų pakuotės nebuvo rastos nei automobilio salone, nei bagažinėje, taip pat ir bagažinėje buvusiame lagamine su drabužiais.

Akivaizdu, jog pasiekti tokio neblaivumo laipsnio koks buvo nustatytas apeliantei – pirmo tikrinimo atveju – 2,01 promilės, antrojo – 1,82 promilės, išgėrus vos 2 skardines alaus, ji negalėjo. Be to, liudytojas P. D., kuris iš karto po eismo įvykio sustojo padėti nuteistajai, parodė, jog priėjęs prie vairuotojos, kuri dar sėdėjo vairuotojo pusėje, automobilio salone, ant grindų keleivio pusėje matė besimėtančias dvi alaus skardines, kurių, bent viena, jau buvo pradaryta. Šis liudytojas taip pat patikino, jog iš pradarytos skardinės nebėgo joks skystis, kas patvirtina, jog skardinė jau buvo tuščia dar iki eismo įvykio kilimo.

Liudytoja S. K., kuri taip pat sustojo pastebėjusi nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kuomet apeliantė dar tik buvo liudytojo P. D. traukiama iš transporto priemonės, teisme parodė, kad nuo E. V. buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, nors jos akivaizdoje E. V. alkoholinių gėrimų nevartojo. Kad, kol atvyko policijos pareigūnai, nuteistoji nieko negėrė, patvirtino ir liudytoja V. V.-G., kuri pati pirma iš visų apklaustų liudytojų sustojo pamačiusi nuo kelio nuvažiuojantį automobilį „Peugot 206“.

Pažymėtina ir tai, kad palyginus pirmojo ir antrojo patikrinimo alkotesteriu rezultatus matyti, jog alkoholio koncentracija E. V. organizmo terpėse mažėjo, o ne didėjo, kas tik patvirtina, jog alkoholį E. V. vartojo prieÅ¡ ilgesnį laikotarpį, o ne tik prieÅ¡ atvykstant policijos pareigÅ«nams, kadangi organizme jau buvo prasidėjęs alkoholio Å¡alinimo, o ne rezorbcijos (alkoholio produktų įsiurbimo į kraujÄ ir limfÄ iÅ¡ virÅ¡kinamojo trakto) procesas.

11. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog šiuo atveju apeliantės teiginiai, kad ji vairavo automobilį būdama blaivi ir alkoholį vartojo jau po eismo įvykio, prieš atvykstant policijos pareigūnams, prieštarauja aukščiau aptarties įrodymams, kuriais pagrindo nesivadovauti teisėjų kolegija nenustatė. Bylos rezultatu, nepagrįstu E. V. nuteisimu, niekaip nesuinteresuotų liudytų parodymais nustatyta, kad apeliantė jokių alkoholinių gėrimų laikotarpyje nuo eismo įvykio kilimo iki kol buvo patikrintas jos neblaivumas nevartojo, o daiktų apžiūros protokolas neabejotinai patvirtina, kad E. V.

įvykio metu vairuotame automobilyje ir nebuvo tokio kiekio ir rÅ«Å¡ies alkoholinių gėrimų, kuriuos suvartojus jai pirmojo patikrinimo metu galėjo bÅ«ti nustatytas net 2,01 promilės, o antrojo - 1,82 promilės girtumas. Todėl ir vadovautis bÅ«tent nuteistosios parodymais ir jais remiantis priimti jos atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo. Be to, Å¡iame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad gynybinę versijÄ apie tai, jog ji alkoholį vartojo tik po to, kai nuvažiavo nuo kelio, apeliantė iÅ¡kėlė tik jos, kaip įtariamosios papildomos apklausos metu, tuo tarpu į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams tokių aplinkybių nenurodė, tik neigė apskritai vairavusi transporto priemonę.

12. Be to, tai, kad E. V. buvo neblaivi jau vairuodama transporto priemonę, patvirtina ir pats eismo įvykio kilimo faktas, dar iki tol jos atlikti veiksmai valdant automobilį. Liudytojas P. D. parodė, kad iki apeliantei nuvažiuojant nuo kelio jis pastebėjo, kad apeliantės vairuojamas automobilis atlieka keistus manevrus kelyje – persirikiavimo manevrÄ ji atliko neįprastai plačia trajektorija. Nei liudytojų parodymais, nei pačios nuteistosios paaiÅ¡kinimais taip pat nebuvo nustatyta, kad ji nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio, dėl kokių nors kliūčių kelyje.

Transporto priemonės – automobilio „Peugot 206“ – techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole taip pat neužfiksuoti jokie techniniai automobilio gedimai, kurie galėjo lemti avarinės situacijos kilimÄ . Visi minėtame protokole užfiksuoti iÅ¡oriniai automobilio sugadinimo požymiai, deÅ¡inės pusės priekinio rato padangos nusimontavimas atsirado dėl paties nuvažiavimo nuo kelio į griovį, o ne buvo priežastimi, lėmusia eismo įvykio kilimÄ . Be to, ir pati E. V. iÅ¡ karto po įvykio ar apklausiama kaip įtariamoji nenurodė, kad automobilio ji nesuvaldė dėl kokio nors jo techninio gedimo.

Å iÄ versijÄ apeliantė iÅ¡kėlė tik teisme.

13. Tai, kad nuteistoji buvo neblaivi dar iki eismo įvykio kilimo, leidžia spręsti ir liudytojų P. D., S. K., V. V.-G. parodymai apie neadekvačiÄ E. V. elgsenÄ , nekoordinuotus judesius, nuo jos sklindantį alkoholio kvapÄ iÅ¡ karto po to, kai ji, P. D. padedama, iÅ¡lipo iÅ¡ savo vairuoto automobilio. Liudytojas P. D. apklausiamas teisme parodė, kad E. V. iÅ¡ karto po įvykio atrodė sutrikusi, elgėsi neadekvačiai, su ja nepavyko susikalbėti. Taip pat jam pasirodė, kad nuo nuteistosios sklinda alkoholio kvapas, nors dėl to nebuvo tikras.

Dar P. D. nurodė, jog E. V. kelis kartus bandė Å¡okti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, ir bÅ«tent po to, kai jis paprašė kitos moters, kuri taip pat sustojo iÅ¡vydusi eismo įvykį, iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. Kaip jau buvo minėta anksčiau, liudytoja S. K. parodė, kad nuo E. V. sklido stiprus alkoholio kvapas. Taip pat paaiÅ¡kino, kad nuteistoji prašė jÄ paleisti, sakydama, kad daugiau negers. Liudytoja V. V.-G. nurodė, jog nors ir nejautė alkoholio kvapo, sklindančio nuo apeliantės, tačiau tuo pačiu paaiÅ¡kino, kad nebuvo priėjusi prie jos arti, kas ir galėjo lemti tai, jog alkoholio kvapo ji neužuodė.

Be to, Å¡i liudija parodė, kad buvo matyti kiti požymiai, iÅ¡ kurių ji sprendė, jog E. V. gali bÅ«ti neblaivi – nuteistoji judėjo nekoordinuotai, griuvinėjo, bandė iÅ¡eiti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, jos akys buvo pavandenijusios. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistosios sutrikimui, apie kurį liudijo P. D., įtakos galėjo turėti iÅ¡gÄ stis dėl įvykusio eismo įvykio, liudytojų principingas nusiteikimas neleisti apeliantei pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, tačiau liudytojai apie galimÄ nuteistosios girtumÄ sprendė ne tik iÅ¡ jos sutrikimo, neadekvataus elgesio, bet ir nekoordinuotų judesių iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jos vairavimo, sukėlusio avarinę situacijÄ , ko sÄ lygoti vien tik buvimas stresinėje situacijos negalėjo.

Be to, jei nuteistoji iš tiesų nevartojo alkoholio dar iki eismo įvykio, liudytojai neturėjo užuosti jo kvapo, o pačiai E. V. nebuvo jokio reikalo prašyti liudytojų leisti jai važiuoti toliau, žadant, kad ateityje, būdama neblaivi, transporto priemonių ji daugiau nevairuos.

14. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. V. kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 5 d. veika), pagrįstai, vadovaudamasis teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais patikimais įrodymais, o ne prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nusprendė, jog surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad E. V. vartojo alkoholį dar prieš vairuojant transporto priemonę, o ne jau po to, kai nuvažiavo nuo kelio ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, ir jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, dėl ko jos veiksmai buvo kvalifikuoti kaip nusikaltimas, o ne administracinis nusižengimas.

15. Atsižvelgusiai į E. V. nustatyto neblaivumo laipsnį, taip pat duomenis apie tai, kad apeliantė jau kartÄ buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių ir dėl to, kad ji veikė tiesiogine tyčia - apeliantė neabejotinai žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė, kad tokios bÅ«senos, nepažeisdama teisės normų, negali vairuoti transporto priemonės, suvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir norėjo taip veikti.

16. Apibendrindama visa, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistosios veiksmuose yra visi BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto ir nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Nuteistosios apeliaciniame skunde nėra pateikiama įtikinamų, neginčijamų ir jos nekaltumÄ patvirtinančių argumentų, kurių pagrindų byloje surinktus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, nei juos įvertino apylinkės teismas, ir dėl aptariamos nusikalstamos veikos E. V. atžvilgiu priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Dėl E. V. nuteisimo pagal BK 243 straipsnį 17. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«dį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarkÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viskÄ suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

18. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi bÅ«ti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji bÅ«tų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibÅ«dinantys Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiÅ¡kumas (piktavaliÅ¡kumas), rodantys aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021).

Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

19. Nors apeliaciniame skunde E. V. praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti ne tik pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, bet ir BK 243 straipsnį, tačiau apeliaciniame skunde ji nepateikė nei vieno tokį jos praÅ¡ymÄ pagrindžiančio motyvo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, pripažindamas E. V. kalta pagal BK 243 straipsnį, nesivadovavo apkaltinamojo nuosprendžio suraÅ¡ymo reikalavimais, įtvirtintais baudžiamojo proceso įstatyme, neatskleidė ir nedetalizavo, kaip nagrinėjamu atveju pasireiÅ¡kė Å¡ios apeliantei inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas, nepateikė jos kvalifikavimo motyvų. Nepaisant Å¡io pažeidimo, pats sprendimas pripažinti E. V. kalta pagal BK 243 straipsnį yra teisingas, priimtas tinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi apeliantės veiksmuose yra visi ir Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

20. Kaip jau minėta, E. V. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminÄ , o baudžiamoji byla nutraukta. Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. V. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

Remiantis 2021 m. vasario 12 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 5DN-651 ir Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus 2021 m. vasario 26 d. raštu 59-3488 kopijomis (1 t., b. l. 79-82) nustatyta, kad E. V. 2021 m. kovo 3 d. buvo pasirašytinai supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžia – 2021 m. vasario 11 d., pabaiga – 2022 m. kovo 4 d.

Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos specialistė I. L. patvirtino, kad E. V. 2021 m. kovo 3 d. buvo pasirašytinai supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, parodė, kad nuteistoji puikiai suprato, kad 1 metus ir 6 mėnesius ji negali vairuoti kelių transporto priemonių.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. V. ne tik kad vairavo automobilį, kai jai teismo sprendimu buvo uždrausta naudotis Å¡ia specialiÄ ja teise, tačiau tai darė ir bÅ«dama neblaivi. Apeliantei nustatytas 1,82 promilių girtumas žymiai virÅ¡ijo ne tik ribÄ , nuo kurios asmenims apskritai draudžiama vairuoti transporto priemones, bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 1,51 promilės neblaivumo ribÄ , nuo kurios kyla jau baudžiamoji atsakomybė. Todėl pirmosios instancijos teismas tokius E. V. veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealiÄ jÄ sutaptį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, teismų praktikoje yra paprastai vertintinas kaip piktybiÅ¡kas, itin Å¡iurkÅ¡tus ir pavojingas pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Tokį vertinimÄ lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Be to, nuteistosios įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ didina ir jos padarymo aplinkybės. Byloje neginčytinai nustatyta, kad apeliantė, bÅ«dama neblaivi, Å¡viesiu paros metu, kai paprastai važiuoja daugiau transporto priemonių, vairavo automobilį A1 kelyje (duomenys neskelbtini), kur tiek eismo intensyvumas, tiek leistinas važiavimo greitis yra pakankamai didelis. Akivaizdu, jog apeliantei, vairuojant tokiai neblaiviai, tik atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta skaudesnio eismo įvykio, t. y. tokio eismo įvykio, kurio metu bÅ«tų kliudyta daugiau transporto priemonių, ar sužalota pačios E. V..

22. pačios nuteistosios sveikatos sužalojimo. Byloje nustatytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti apie atsainų nuteistosios požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaip jau minėta, E. V. dar iki atvykstant policijos pareigÅ«nams bandė Å¡alintis iÅ¡ įvykio vietos, praÅ¡ydama jÄ sulaikiusių pilietiÅ¡kų asmenų leisti jai važiuoti, o atvažiavus policijos pareigÅ«nams kurį laikÄ atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , neigė vairavusi transporto priemonę, tuo siekdama iÅ¡vengti jai gręsiančios atsakomybės.

23. Nurodytos aplinkybės, t. y., tai, jog nuteistoji neturėdama tokios specialiosios teisės ir be jokios bÅ«tinos priežasties neblaivi vairavo transporto priemonę, tai darė esant intensyviam eismui, kur leistinas važiavimo greitis yra pakankamai didelis, bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, iÅ¡vengti atsakomybės, leidžia jos elgesį laikyti piktavaliÅ¡ku, o veikos aplinkybes – pavojingomis. Taigi, daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimas nelaikytinas tiek pavojingu, jog bÅ«tų pagrindas E. V. taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, ir konstatuoti, jog Å¡iuo atveju nuteistajai skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymas užtraukia jai atsakomybę tik pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Aptartos aplinkybės taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie nuteistosios tyčinius veiksmus, tai, jog ji, sÄ moningai ignoravo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, bei kitas įstatymais nustatytas elgesio taisykles, susijusias su didesnio pavojaus Å¡altinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei.

24. Apeliantė skundu praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiÅ¡kia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

25. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. V. bausmes už jos padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad nuteistoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Taip pat teismas vertino tai, kad apeliantė nėra teista, dirba, charakterizuojama teigiamai, bei tai, jog jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. V. 2811 straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytas savo rÅ«Å¡imi Å¡velniausias bausmes – baudas.

Kaip matyti, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymÄ apeliantei buvo paskirta 15 MGL dydžio bauda, t. y. minimali bauda, kuri skirtina už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog už baudžiamÄ jį nusižengimÄ skirtina nuo 15 iki 500 MGL dydžio baudÄ ), o už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ - 75 MGL ir 100 MGL dydžio baudos, kurios nežymiai virÅ¡ija minimalias baudas, skirtinas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog už nesunkų nusikaltimÄ skirtina nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, taip pat teisingai subendrino nuteistajai paskirtas bausmes, iÅ¡ pradžių pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 5 d. veika) ir 243 straipsnį paskirtas bausmes subendrinęs apėmimo bÅ«du, ir Å¡iÄ subendrintÄ bausmę sudėjimo bÅ«du bendrindamas su bausme, paskirta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. veika). Pažymėtina ir tai, jog bendrindamas bausmes sudėjimo bÅ«du teismas parinko nuteistajai palankesnį dalinio sudėjimo, o ne visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«dÄ ir paskyrė apeliantei galutinę subendrintÄ bausmę – 150 MGL dydžio baudÄ .

Nors apylinkės teismas, pažeisdamas BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimus, pridedamos bausmės dalies ir nemotyvavo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, E. V. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nelaikytinos netinkamomis, per griežtomis, neproporcingomis tiek nuteistosios asmenybei, tiek ir jos padarytoms nusikalstamoms veikoms.

26. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai taip pat buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones 3 metams ir 6 mėnesiams bei turto konfiskavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas apeliantei baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones – 3 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos terminÄ , buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios E. V. padaryto pažeidimo pavojingumÄ , jo padarymo aplinkybes, jos asmenybę apibÅ«dinančius duomenimis, jos atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (jų nebuvimÄ ). Apylinkės teismas taip pat visiÅ¡kai pagrįstai, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, nusprendė Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminÄ skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 5 d.

27. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. bei 2021 m. birželio 5 d., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, nuteistoji vairavo kelių transporto priemones – automobilius „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Peugot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais ji tyčia padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėti automobiliai yra šių nusikalstamų veikų padarymo priemonės ir yra priskirtinos konfiskuotinam turtui.

Kadangi abi transporto priemonės nuosavybės teise priklausė tretiesiems asmenims, o sÄ lygų konfiskuoti ne nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui priklausančias transporto priemones apylinkės teismas nenustatė, jis pagrįstai nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ apeliantės Å¡ių automobilių vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimas jau buvo iÅ¡spręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, kuriuo E. V. buvo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. veika) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendį E. V. skundė aukÅ¡tesnės instancijos teismui, be kita ko, praÅ¡ydama neskirti jai baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto – automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 000 Eur – iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau jos skundÄ iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi E. V. skundÄ atmetė.

Taigi, sprendimo skirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto – automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 000 Eur – iÅ¡ieÅ¡kojimÄ â€“ teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas aukÅ¡tesnės instancijos teismo. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad antstolis R. V. jau yra iÅ¡ieÅ¡kojęs iÅ¡ nuteistosios 6 000 Eur, t. y. bÅ«tent tokiÄ pinigų sumÄ , kuria buvo įvertintas automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 51-52).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, dar kartÄ analizuoti, ar nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 000 Eur – iÅ¡ieÅ¡kojimas – yra teisėta ir pagrįsta, proporcinga jos padarytam nusikaltimui ir asmenybei priemonė, teisėjų kolegija neturi jokio faktinio bei teisinio pagrindo. Å iame kontekste teisėjų kolegija tuo pačiu pažymi, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nepadarė jokios klaidos dar kartÄ priėmęs sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ E. V. automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ sumÄ , kadangi nuteistajai laidavimo laikotarpiu padarius naujÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendis nustojo galioti pilna apimtimi, ir apylinkės teismas privalėjo iÅ¡spręsti E. V. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas klausimÄ , tame tarpe ir priimti sprendimÄ dėl konfiskuotino turto požymius pagal BK 72 straipsnį atitinkančio daikto - automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, o nesant tam sÄ lygų – jo vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Žinoma, skundžiamo nuosprendžio vykdymo procese bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad antstolis jau yra iÅ¡ieÅ¡kojęs iÅ¡ nuteistosios automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , kad iÅ¡ nuteistosios nebÅ«tų nepagrįstai du kartus iÅ¡ieÅ¡kota to paties turto vertę atitinkanti pinigų suma. Tuo tarpu 2021 m. birželio 5 d. vairuoto automobilio „Peugot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertę apylinkės teismas nustatė pagal į bylÄ pateiktÄ VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymÄ , kurioje nurodoma, jog vidutinė tokio automobilio vertė yra 700 Eur su PVM, ir nusprendė bÅ«tent tokiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios.

Nagrinėjamu atveju nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurias nustačius, bÅ«tų galima teigti, kad tokio dydžio piniginės sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga ir neteisinga priemonė skirtina už padarytÄ pavojingÄ teisės pažeidimÄ .

28. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantė taip pat prašė tuo atveju, jei teismas tenkintų jos skundÄ ir iÅ¡teisintų jÄ pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, o veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 243 straipsnį perkvalifikuotų pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, jai pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis, nustatant, kad kiekvienÄ mėnesį ji į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ privalo sumokėti po 400 Eur. Å iuo atveju nuteistosios reikalavimas jÄ pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, o veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 243 straipsnį perkvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nėra tenkinamas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad taip pat nėra jokio pagrindo nustatyti ilgesnį terminÄ E. V. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – 150 MGL dydžio baudos sumokėjimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė 12 mėnesių terminÄ , per kuriÄ nuteistoji turi sumokėti jai paskirtÄ baudÄ . Apeliacinės instancijos teismui E. V. nurodė, kad per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 18 d. jos vidutinis gaunamų pajamų dydis per mėnesį sudarė 823,52 Eur, o Å¡iuo metu nedirba, nors intensyviai ieÅ¡ko darbo, todėl per mėnesį baudos mokėjimui gali skirti ne daugiau 400 Eur.

Nors nuteistoji pateikė iÅ¡ Sodros informacinės sistemos atspausdintÄ suvestinę apie jos gautas pajamas iÅ¡ darboviečių laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 18 d., kurioje nurodyti duomenys patvirtina apeliantės teiginį, jog per mėnesį iÅ¡ darbo užmokesčio gautos pajamos sudarė maždaug 823,52 Eur, tačiau teismas neturi jokių duomenų apie tai, ar Å¡iuo metu E. V. dirba ir jei taip, kokį darbo užmokestį gauna. Be to, apeliantė nepateikė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymų, turto deklaracijų, iÅ¡raÅ¡o apie banko sÄ skaitose esančias lėšas, nors Å¡ie duomenys taip pat svarbÅ«s, norint įvertinti jos galimybes per apylinkės teismo nustatytÄ terminÄ sumokėti jai paskirtÄ 150 MGL dydžio baudÄ .

Todėl svarstyti dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino, nei nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, Å¡iuo metu negalima. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, jei nuteistoji dėl objektyvių priežasčių, iÅ¡ tiesų, negalėtų savanoriÅ¡kai sumokėti baudos per nustatytÄ apylinkės teismo nustatyta 12 mėnesių terminÄ , pateikdama tai patvirtinančius įrodymus, ji gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismÄ su praÅ¡ymu pratęsti jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtÄ baudos mokėjimo terminÄ bausmės vykdymo procese.

29. Apibendrinant visa, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nei jį naikinti dėl nepagrįsto apeliantės nuteisimo, nei keisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir (ar) taikytų baudžiamojo poveikio priemonių, nėra pagrindo. Todėl E. V. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamÄ nuosprendį pilna apimtimi. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistosios E. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Laima Å eputienė