9119885a-1433-402a-adf2-e5a254bcd6f3 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2585-803/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23867-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos T.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – O. T., valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. pareiÅ¡kėja 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisės į neįregistruotÄ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuokÄ su T. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). T. K. motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Ji, pareiÅ¡kėjos teigimu, turėjo teisę valdyti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). M. B. 1977 metais leido sÅ«nui T. K. nurodytame sklype pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ ir tam buvo gautas statybÄ leidžiantis dokumentas. PareiÅ¡kėja nežinodama, kokiam asmeniui statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas, kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvÄ , kuris 2020 m. liepos 16 d. pateikė atsakymÄ , jog Vyriausiam regioniniam valstybės archyvui nebuvo perduoti saugoti Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono liaudies tarybos komiteto architekto dokumentai.

PareiÅ¡kėjos nuomone, aplinkybę, kad namas (duomenys neskelbtini), egzistavo, buvo žymimas M. B. vardu ir jo statybai buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, patvirtina 1982 m. rugpjūčio 15 d., 1986 metų, 1987 m. kovo 15 d., 1991 m. gruodžio 13 d., 1993 m. lapkričio 16 d. įraÅ¡ai pastatų ir įrenginių apraÅ¡yme. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja name gyvena nuo 1977 metų, namo registracija nebuvo atlikta nei iki sutuoktinio mirties, nei po to. Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja su sÅ«numi R.

K. liko gyventi nurodytame name. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kimas teismui teikiamas, nes pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtinto dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sÄ raÅ¡o 9 punktÄ seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, iÅ¡vardinto sÄ raÅ¡o 2-6 punktuose, gali bÅ«ti teikiamas praÅ¡ymas įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir (ar) daiktines teise į jį, pateikus kadastrinių matavimų bylÄ ir teismo sprendimÄ dėl nuosavybės teisės į statinius pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

3. Teismui kartu su pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja pateikė R. K. 2020 m. rugpjūčio 14 d. sutikimÄ , kuriame iÅ¡reikÅ¡ta Å¡io suinteresuoto asmens pozicija dėl teismui teikiamo pareiÅ¡kimo.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas 2020 m. rugsėjo 15 d. pateiktame atsiliepime pareiškimui neprieštaravo.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė, jog pareiÅ¡kėja pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

6. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens VÄ® Turto banko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylÄ neįtraukto asmens O. T. teisių ir pareigų.

7. Teismo posėdyje, kuris vyko 2021 m. birželio 2 d., suinteresuoto asmens VÄ® Turto banko atstovas nurodė, kad praÅ¡ymo nepalaiko, kadangi po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo priėmimo paaiÅ¡kėjo aplinkybės, kurios suinteresuotam asmeniui nebuvo žinomos iki bylos iÅ¡kėlimo, o taip pat nebuvo atskleistos pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėja sÄ moningai nuslėpė aplinkybę, kad nuosavybes teises į ginčo turtÄ jau yra įgijusi 1993 metais, iÅ¡reikÅ¡dama valiÄ priimti po sutuoktinio mirties likusį palikimÄ pagal paduotÄ pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui.

PareiÅ¡kėja nenurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4232-608/2020, kuris nėra įsiteisėjęs, įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ su sÅ«numi savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytus jiems priklausančius keturis pastatus, tarp jų ir namÄ , dėl kurio iÅ¡kelta Å¡i byla. Atkreipė dėmesį, kad iki bylos perdavimo naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, pareiÅ¡kėja suinteresuotu asmeniu į bylÄ nebuvo įtraukusi O.

T.. Pažymėjo, kad tais atvejais, kai praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi į nekilnojamÄ jį daiktÄ , sukurtÄ statybos bÅ«du, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes neteisėtos statybos rezultatas – statiniai negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais.

Tuo atveju, jei statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, įteisinimui taikomi galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Nuosavybės teisė į daiktÄ kaip nekilnojamojo turto kadastro objektÄ negali bÅ«ti pripažįstama įgyjamosios senaties bÅ«du, nes nuosavybės teisė įgyjama statybos įstatyme nustatyta tvarka. RÅ«pinimasis turtu ir jo iÅ¡laikymas pats savaime nėra pagrindu daikto valdymo kaip savo ar tokio objekto teisėtumo konstatavimui.

8. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto skyriui T. K. 2018 m. spalio 2 d. buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo prie statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau praÅ¡ymas nebuvo tenkintas, nes T. K. nėra statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė.

9. Suinteresuotas asmuo O. T. pateikė atsiliepimÄ , prašė pareiÅ¡kimo netenkinti, priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), priklauso dviem bendraturčiams, kurių vienas – O. T.. Atkreipė dėmesį, kad bylos dalyku yra ne gyvenamasis namas, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o O. T. ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai pastatyti keturi neregistruoti statiniai, kurie priklauso T.

K. bei jos sÅ«nui R. K., ir kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4232-608/2020, pripažinti griautinais. PaaiÅ¡kino, kad tiek T. K., tiek M. B. palikimus yra priėmę paveldėtojai ir Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4232-608/2020. Po T. K. mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja su sÅ«numi, o po M. B. mirties – suinteresuotas asmuo O. T.. IÅ¡dėstė pozicijÄ , kad tuo atveju, jeigu statybos leidimas bÅ«tų buvęs iÅ¡duotas T.

K., jis bÅ«tų laikomas namo savininku (statytoju). Po Å¡io asmens mirties palikimÄ priėmusi pareiÅ¡kėja su sÅ«numi bÅ«tų neregistruoto namo bendraturčiais. Tuo atveju, jeigu statybos leidimas statyti namÄ bÅ«tų buvęs iÅ¡duotas M. B. vardu, tai Å¡io namo savininkė bÅ«tų O. T., kuri siekia statinius, pastatytus T. K., nugriauti kaip pastatytus savavaliÅ¡kai. IÅ¡dėstė pozicijÄ , kad pareiÅ¡kėja, 1993 metais priėmusi po sutuoktinio mirties likusį palikimÄ , yra neteisėtai pastatytų statinių savininkė.

Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėja cituoja Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020 m. liepos 16 d. atsakymo antrÄ jÄ pastraipÄ , nutylėdama pirmÄ jÄ , kurioje nurodoma, kad Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektÅ«ros ir planavimo valdybos 1974-1980 metų leidimas M. B. ar T. K. statyti namÄ (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektÅ«ros ir planavimo valdybos 1974-1980 metų dokumentuose nerastas.

Suinteresuoto asmens nuomone, statybos leidimo negalėjo bÅ«ti, nes namas buvo ne statomas, o nupirktas ir perkeltas iÅ¡ vieno žemės sklypo į žemės sklypÄ , kuriame stovėjo M. B. namas. PaaiÅ¡kino, kad M. B. namo, plane pažymėto 2A1/m, nestatė, o rekonstravo jai nuosavybės teise priklausančiÄ namo, plane pažymėto 1A1/m, dalį ir tie pakeitimai yra įregistruoti. Atkreipė dėmesį, kad individualių namų statybÄ nurodytu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1975-06-25 nutarimas Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trÅ«kumams paÅ¡alinti“, kurio 8 punktu buvo nutarta uždrausti individualinių gyvenamųjų namų statybÄ , be Vilniaus, Kauno ir Palangos, taip pat Klaipėdoje, Druskininkuose, Neringoje ir BirÅ¡tone.

Vilniuje ir Kaune individualinių namų statyba buvo uždrausta LKP Centro komiteto ir M. T. 1962-09-10 nutarimu Nr. 592 „Dėl individualinės ir kooperatinės gyvenamųjų namų statybos“, todėl statybÄ leidžiantys dokumentai negalėjo bÅ«ti iÅ¡duoti, o savavaliÅ¡kai pastatyti statiniai nebuvo registruojami. Atkreipė dėmesį, kad nurodytais pagrindais namų valdos techninės apskaitos byloje ir yra padarytos žymos apie savavaliÅ¡kÄ statybÄ 1982 m. rugpjūčio 15 d. Atkreipė dėmesį, kad prie savavaliÅ¡kai įrengto gyvenamojo namo, kurio plotas 26,91 m2 (žymimo 2A1/m), buvo savavaliÅ¡kai pastatytas ir gyvenamasis priestatas 1a1/m bei veranda 2a1/m.

Pagal 1987 m. kovo 15 d. inventorizacijos duomenis, vietoje verandos 2a1/m 1985 metais buvo pastatytas priestatas 3a1/m ir tai užfiksuota raudonais įraÅ¡ais 1982 m. rugpjūčio 15 plane. Dėl pristatytų statinių savavaliÅ¡kai pastatyto gyvenamojo namo bendras naudingas plotas iÅ¡augo iki 53,74 m2. IÅ¡dėstė pozicijÄ , kad inventorizacijos metu yra užfiksuojama faktinė padėtis, todėl inventorizacijos duomenys gali bÅ«ti vertinami kaip patvirtinantys faktÄ , kad tam tikru metu statiniai egzistavo, tačiau patys savaime Å¡ie duomenys nepatvirtina nei statinio statybos teisėtumo, nei teisių į statinius atsiradimo.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė; priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos T. K. suinteresuotam asmeniui O. T. 2 760 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, valstybei – 5,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti nuosavybės į neįregistruotÄ vieÅ¡ame registre namÄ , esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris namų valdos techninės apskaitos byloje žymimas 2A1/m, įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ . PareiÅ¡kėja reikalavimÄ grindžia argumentais, kad namas buvo pastatytas 1977 metais, turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kuris nėra iÅ¡likęs; kad namÄ statė jos buvęs sutuoktinis, turėdamas namų valdos savininkės, savo motinos, M.

B., sutikimÄ . Reikalavimui pagrįsti pareiÅ¡kėja teismui pateikė Å¡iuos įrodymus: santuokos liudijimÄ I-OK Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimÄ AC Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimÄ AC Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. 2020 m. rugpjūčio 14 d. sutikimÄ , Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020 m. liepos 16 d. raÅ¡tÄ Nr. (8.12) V5-137, namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos lapus 7, 8, 15 ir 1965 m. gegužės 6 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Naujosios Vilnios rajono darbo žmonių deputatų tarybos sprendimo Nr. 122, kuriuo M.

B. ir S. K. pripažinta teisė valdyti namų valdÄ (duomenys neskelbtini), pagal asmeninės nuosavybės teisę. PareiÅ¡kėja taip pat pateikė 1995 m. gruodžio 12 d. elektros energijos tiekimo sutartį, 2013 m. kovo 21 d. paslaugų tiekimo sutartį Nr.682, 2007 m. gegužės 19 d. sutartį dėl naudojimosi sodininkų bendrijos „Rytas“ bendrojo naudojimo objektais, 2009 m. birželio 12 d. sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 2, 2009 m. liepos 10 d. kvitÄ 84, atsiskaitymo knygelės Nr. 1141638 2016 metų birželio mėnesio duomenis.

12. Teismo vertinimu, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja po sutuoktinio T. K. mirties, nuo 1993 metų valdo vieÅ¡ame registre neįregistruotÄ pastatÄ - namÄ , kuris yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kuris namų valdos techninės apskaitos byloje žymimas 2A1/m.

13. Teismas nurodė, kad CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas valdyti daiktÄ atvirai reiÅ¡kia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi bÅ«ti įregistruotas vieÅ¡ame registre nepriklausomai nuo to, kada Å¡is valdymas prasidėjo ar iki 2000 metais priimto civilinio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Suinteresuoto asmens pateiktuose nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2019 m. gegužės 6 d., 2021 m. balandžio 14 iÅ¡raÅ¡uose nėra įrašų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėja po sutuoktinio mirties priėmusi palikimÄ (suinteresuoto asmens pateiktas Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2020 m. kovo 5 d. raÅ¡tas Nr. S-52/20) įregistravo daikto ar daiktų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), valdymo faktÄ .

PareiÅ¡kėja teismui nėra pateikusi teismo sprendimo, kuris patvirtintų, kad pareiÅ¡kėja 2003 metais, ar vėliau kreipėsi į teismÄ dėl namo, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos byloje žymimo 2A1/m, valdymo fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau –CPK) 529 straipsnis), todėl nesant įrodymų, jog pareiÅ¡kėja, pradėjusi valdyti daiktÄ , šį faktÄ Ä¯registravo vieÅ¡ame registre, laikytina, kad pareiÅ¡kėja nėra įvykdžiusi įstatyme nustatytos sÄ lygos, kuri sudarytų pagrindÄ neabejotinai iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja daiktÄ , į kurį siekia įgyti nuosavybės teisęįgyjamosios senaties bÅ«du,deÅ¡imt metų valdė atvirai.

14. Teismas nurodė, kad abejoti valdymo fakto atvirumu ir sÄ Å¾iningumu sudaro pagrindÄ ir tai, kad pareiÅ¡kėja pateiktose 1995 m. gruodžio 12 d. elektros energijos tiekimo sutartyje, 2013 m. kovo 21 d. paslaugų tiekimo sutartyje Nr.682, 2007 m. gegužės 19 d. sutartyje dėl naudojimosi sodininkų bendrijos „Rytas“ bendrojo naudojimo objektais, 2009 m. birželio 12 d. sÄ skaitoje – faktÅ«roje Nr. 2, 2009 m. liepos 10 d. kvite 84, atsiskaitymo knygelėje Nr. 1141638 skirtingiems paslaugų tiekėjams, skirtingais laikotarpiais, sudarydama nurodytas sutartis, nurodė skirtingus paslaugų tiekimo adresus, nors, kaip matyti iÅ¡ 1994 m. sausio 21d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ , byloje esančių nekilnojamojo turto iÅ¡rašų, pareiÅ¡kėja nėra ir nebuvo įgijusi daiktinių teisų, tame tarpe ir nuosavybės teisės, į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėja neįrodė sÄ lygų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje,viseto.

15. Teismas pažymėjo, kad statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, formuojami tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkas turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ , iÅ¡duotÄ pagal statybos metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja teismui statybÄ leidžiančio dokumento nepateikė, o jos pateiktas Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020 m. liepos 16 d. raÅ¡tas Nr. (8.12) V5-137 nepatvirtina aplinkybės, jog toks dokumentas buvo iÅ¡duotas.

16. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai nepateikus statybÄ leidžiančio dokumento, kurio pagrindu buvo pastatytas namas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žymimas indeksu 2A1/m); namų valdos techninės apskaitos byloje esant įraÅ¡ams apie Å¡io namo neteisėtÄ statybÄ , yra pagrindas iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja neįrodė, kad statinys, į kurį pareiÅ¡kėja siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties bÅ«du, gali bÅ«ti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 straipsnio 1 dalis).

I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 17. PareiÅ¡kėja T. K. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo, praÅ¡o prijungti prie bylos teikiamus naujus įrodymus; panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir tenkinti T. K. pareiÅ¡kimÄ pilna apimtimi, t. y. nustatyti nuosavybės teisės į neįregistruotÄ namÄ (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgijamÄ jÄ senatį faktÄ pareiÅ¡kėjai T. K.; priteisti iÅ¡ O. T. bei VÄ® Turto bankas T.

K. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 17.1. teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantė nėra įregistravusi valdymo fakto ir tai sudaro pagrindÄ atmesti apeliantės pareiÅ¡kimÄ . Tiek registracija vieÅ¡ajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiÅ¡kia valdymo nebuvimo ir negali bÅ«ti vertinti taip, kad susidarytų kliÅ«tis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Apeliantei turi bÅ«ti suteikta galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sÄ lygas, kuriomis esant gali bÅ«ti pripažįstama jos nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu; 17.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai valdymo fakto nustatymÄ susiejo su įgyjamÄ jÄ senatimi – kuri yra savarankiÅ¡ka teisė.

CK 4.27 straipsnio 2 dalis nepaneigia galimybės, kad nekilnojamojo daikto valdymas, kaip pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti, gali atsirasti ne tik jį įregistravus. Å i nuostata skirta visiems atvejams, kai siekiama įregistruoti daikto valdymÄ , taip pat kai nėra tikslo įgyti daiktÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi; 17.3. iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, neabejotina, jog apeliantė nepaisant dėl klaidos nurodant adresÄ , objektyviais įrodymais pagrindė nepertraukiamÄ , daugiau nei 40 metų trunkantį valdymo faktÄ bei visas įgyjamosios senaties teisėto pagrindo sÄ lygas:

a) pareiÅ¡kėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

b) ginčo namas nėra įregistruotas nei valstybės, ar savivaldybės vardu, nei kito asmens vardu; c) byloje nenustatyta, jog kas nors kitas turi daugiau teisių į ginčo namÄ nei apeliantė;

d) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

e) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai;

f) daiktas valdomas nepertraukiamai, byloje nepaneigta, jog apeliantė nuo pat 1977 metų nepertraukiamai valdo ginčo namÄ ; g) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. apeliantė elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jÄ Ä¯ valdomÄ daiktÄ ;

h) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , apeliantė ginčo name gyvena nuo 1977 metų iki Å¡iol, jį valdo, rÅ«pinasi namu, moka mokesčius ir naudoja jį kaip savo daugiau nei 40 metų, Å¡ių aplinkybių neginčijo ir O. T., kuri visus tuos metus gyvena Å¡alia, adresu (duomenys neskelbtini); 17.4. teismo ydingas oficialaus dokumento – Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020 m. liepos 16 d. raÅ¡to Nr. (8.12) V5-137 interpretavimas – užkertÄ apeliantei galimybę į nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯gyjamÄ jÄ senatimi.

Teismas nesigilino į įrodymų visetÄ bei teisės normas, reglamentuojančias bÅ«tent tokių statinių įregistravimÄ ; 17.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sÄ raÅ¡o“ (toliau – SÄ raÅ¡as) 9 punkte nurodyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, iÅ¡vardinto Å¡io sÄ raÅ¡o 2-6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir (ar) daiktines teise į jį, kadastrinių matavimų bylÄ , parengtÄ pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimÄ dėl nuosavybės teisės į statinius pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Vienas iÅ¡ minimo SÄ raÅ¡o 2 punkte nurodytų dokumentų gali bÅ«ti statybos teisėtumÄ patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 dienos (2.3. punktas). Tačiau bÅ«tent Å¡is Nutarimas numato, kad jeigu asmuo neturi ir negali gauti nei vieno iÅ¡ SÄ raÅ¡o 2-6 punktuose iÅ¡vardintų dokumentų, jis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamosios senaties fakto nustatymÄ . Todėl teismas nepagrįstai vis tiek iÅ¡ apeliantės reikalauja pateikti leidimÄ statyti; 17.6. pirmosios instancijos teismas, analizuodamas namų valdos techninės apskaitos bylÄ , nepagrįstai rėmėsi vieninteliu spaudu „savavaliÅ¡ka“ (pažymėtina be jį lydinčių dokumentų), tačiau nenagrinėjo kitų namų valdos techninės apskaitos byloje esančių spaudų, kurie patvirtina, kad žyma „savavaliÅ¡ka“ buvo panaikinta.

Namų valdos techninės apskaitos bylos 12 lape, yra 1991 m. gruodžio 3 d. ir 1993 m. lapkričio 17 d. spaudai su žyma „pakitimai užregistruoti“. Jeigu ginčo namas bÅ«tų įregistruotas kaip savavaliÅ¡kas statinys ir nebÅ«tų panaikinta duomenys apie tariamÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ , tuometinės atsakingos institucijos nebÅ«tų atlikusios tolimesnių ginčo namo inventorinių duomenų registravimo. Po 1987 m. spaudo su žyma „panaikinta“ – daugiau spaudų su žymomis „savavaliÅ¡ka“ nebeatsirado. 1987 m. spaude su žyma „panaikinta“, taip pat nurodyti ir pastatų indeksai: 2a1/m, 1a1/m, 2a1/m, 3J1/m, 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m.

Taigi įrodymų visuma, labiau leidžia tikėti, kad jeigu ir ginčo statinys turėjo žymÄ apie savavaliÅ¡ka statybÄ , vėlesnis spaudas „panaikinta“, patvirtina, jog buvo pateikti visi statybos teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai, tačiau iÅ¡ archyvų gauti atsakymai patvirtina, kad dokumentai nėra iÅ¡likę arba jie tiesiog nebuvo perduoti saugoti.

18. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ , praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, Å¡iuos esminius argumentus: 18.1. savo pozicijÄ ginčo klausimu yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstęs pirmÄ kartÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėjant bylÄ (2020 m. gruodžio 10 d. DOK-241426) – VÄ® Turto banko apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu pareiÅ¡kėjai palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir bylÄ pakartotinai nagrinėjant pareiÅ¡kimas atmestas; 18.2. pareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde nepaneigiami VÄ® Turto banko nurodyti argumentai dėl draudimo įteisinti nelegaliÄ statybÄ per įgyjamosios senaties institutÄ .

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ , praÅ¡o dėl apeliantės apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose, negali konkrečiai pasakyti ar yra visos (nėra visų) CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytos sÄ lygos, reikalingos nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

3. Suinteresuotas asmuo O. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ , praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos T. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo; priteisti O. T. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos T. K. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ apeliaciniame procese – 1 970 Eur; praneÅ¡ti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu teismas manytų, kad tam yra pagrindas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 20.1. apeliantė yra namo ir jo priestatų bei priklausinių savininkė, tapusi ja paveldėjimo bÅ«du, kai 1993 metais pateikė pareiÅ¡kimÄ vietos notarų biurui dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo.

Jau vien dėl Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti tenkinamas jos praÅ¡ymas nustatyti nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ ; 20.2. pirmosios instancijos teismo sprendime nėra abejonių dėl pareiÅ¡kėjos valdymo fakto. PrieÅ¡ingai, tvirtinama, kad apeliantė paveldėjo namÄ , todėl jį ir valdo. Pirmosios instancijos teismas neabejodamas nustatė, kad pareiÅ¡kėja valdo vieÅ¡ame registre neįregistruotÄ namÄ , tačiau pareiÅ¡kė abejones dėl namo valdymo atvirumo bei sÄ Å¾iningumo. Apeliantė teismo iÅ¡vados dėl valdymo atvirumo ir sÄ Å¾iningumo ir neginčija; 20.3. tuometinis teisinis reglamentavimas draudė individualių gyvenamųjų namų statybas Vilniuje, sklypai individualinių gyvenamųjų namų statybai nebuvo teikiami.

Vadinasi negali bÅ«ti jokių apeliantės gyvenamojo namo statybÄ leidžiančių dokumentų, todėl jų archyvuose ir nėra; 20.4. apeliacinio skundo 6 punkto a papunktyje apeliantė nepagrįstai nurodo, kad tarytum vienu iÅ¡ jos praÅ¡ymo atmetimo pagrindų yra po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymo neįregistravimas vieÅ¡ame registre. Pirmosios instancijos teismo sprendime to nėra. Visi bylos dalyviai ir teismas sutinka, kad apeliantė valdo namÄ ; 20.5. pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjai sudarė galimybes įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko bÅ«tinÄ sias nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jį senatį sÄ lygas.

Tačiau ji neįrodė nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinųjų sÄ lygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja neįrodė, kad statinys, į kurį pareiÅ¡kėja siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties bÅ«du, gali bÅ«ti pripažintas nuosavybės teisės objektu, taip pat neįrodė, jog yra visos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos, nustatytos CK 4.68 straipsnyje; 20.6. daugkartiniai pareiÅ¡kėjos veiksmai, nurodant ne jai priklausančiame žemės sklype esančio ne jai priklausančio registruoto gyvenamojo namo ir jame esančių kitiems asmenims priklausančių registruotų butų adresus, melagingai prisistatant žemės sklypo savininke, neinformuojant suinteresuotų asmenų apie Å¡iÄ bylÄ dėl įgyjamosios senaties ir neinformuojant net teismo apie pirmesnę laike kitÄ bylÄ dėl jos įpareigojimo nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ namÄ ir jo priklausinius, neliko teismo nepastebėti ir buvo atitinkamai įvertinti, kad pareiÅ¡kėja santykiuose su trečiaisiais asmenimis nebuvo pakankamai sÄ Å¾ininga ir atvira valdytoja, nes ji slėpė nuo trečiųjų asmenų, jog valdo neregistruotÄ namÄ , ir tai darė tretiesiems asmenims pateikdama kitiems objektams priklausančius adresus ir prisistatinėdama žemės sklypo savininke; 20.7. aplinkybės, kad namas buvo inventorizuotas, tačiau nebuvo atlikta teisinė jo registracija, sudaro pagrindÄ manyti, kad jis pastatytas savavaliÅ¡kai be statybÄ leidžiančių dokumentų.

Juo labiau, kad namų valdos techninės apskaitos byloje yra padarytos žymos apie savavaliÅ¡kÄ statybÄ ; 20.8. namas, į kurį pareiÅ¡kėja siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamÄ ja senatimi, atsirado statybos bÅ«du. Tačiau pareiÅ¡kėja neįrodė Å¡io namo statybos teisėtumo, t. y. kad statyba vykdyta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. PrieÅ¡ingai, byloje esančių ir su Å¡iuo atsiliepimu pateikiamų įrodymų visetas sudaro pagrindÄ manyti, kad namo statyba yra savavaliÅ¡ka; 20.9. pareiÅ¡kėja turėjo galimybę minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4232-608/2020 pagal suinteresuoto asmens O.

T. pirmesnį laike negatorinį ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės gynimo (pastatų nugriovimo) įrodyti, kad keturi pastatai, iÅ¡ jų ir namas, pastatyti teisėtai. Tačiau pareiÅ¡kėja neįrodė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių ir jai priklausančių savavaliÅ¡kai pastatytų ir neregistruotų statinių buvimas tame sklype yra teisėtas. PrieÅ¡ingai, prie 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikslinto pareiÅ¡kimo ji prideda įrodymÄ , kad nėra namo statybos teisėtumÄ patvirtinančių įrodymų.

Tačiau nežiÅ«rint į tai, pareiÅ¡kėja siekia iÅ¡ neteisės padaryti teisę, inicijavusi paralelinę bylÄ , kurioje susiaurinusi įrodymų visetÄ , bando savavaliÅ¡kos (neteisėtos) statybos namÄ Ä¯teisinti įgyjamÄ ja senatimi; Teismas k o n s t a t u o j a: I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo 4. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažymas.

Apeliantės nuomone nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, prieÅ¡ingai, apeliaciniam teismui pateikiama iÅ¡samesnė ir detalesnė informacija apie iÅ¡likusius dokumentus galinčius patvirtinti buvus statybos leidimÄ . Apeliantė nurodo, kad poreikis pateikti naujus papildomus įrodymus, iÅ¡kilo tik po susipažinimo su skundžiamu sprendimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiÅ¡kėja turėjo pateikti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , todėl yra teikiamos dar kelios papildomos archyvo pažymos, kurios patvirtina, jog tai patvirtinančių dokumentų nėra iÅ¡likę.

5. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau ((duomenys neskelbtini) straipsnis) 6.

Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės teikiami įrodymai – 2021 m. birželio 21 d.Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažyma Nr. SP-1110 apie pastatų (duomenys neskelbtini), statybÄ ir teisinę registracijÄ , 2021 m. birželio 15 d.Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažyma Nr. SP-1046 apie (duomenys neskelbtini), namų knygÄ /namų kortelę – turi reikÅ¡mės vertinant, ar pareiÅ¡kėjos namo valdymas atitinka visas nuosavybės teisės įgijimo faktui pagal įgyjamÄ jÄ senatį keliamas sÄ lygas, kad įrodymai pateikti su apeliaciniu skundu, suinteresuoti asmenys yra susipažinę su jais, teismas atsakovės teikiamus įrodymus priima ir juos vertina visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl ginčo esmės 7. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) straipsnyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

9. IÅ¡ byloje esančių ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. T. ieÅ¡kinį atsakovams T. K. ir R. K. dėl nuosavybės teisių gynimo (civilinės bylos Nr. e2-4232-608/2020) ir 2020 m. liepos 23 d. sprendimu įpareigojo atsakovus T. K. ir R. K. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti atsakovams T. K. ir R. K. priklausančius keturis pastatus, esančius žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurie uždarosios akcinės bendrovės „Geomanai“ matininko J.

G. 2019 m. sausio 27 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėti indeksais T1, T2, T3 ir T4, ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei T. K. per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieÅ¡kovei O. T. nugriauti atsakovei T. K. priklausančius keturis pastatus, esančius žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurie UAB „Geomanai“ matininko J. G. 2019 m. sausio 27 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėti indeksais T1, T2, T3 ir T4, ir sutvarkyti statybvietę, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų T.

K. ir R. K. (sprendimas neįsiteisėjo). Minėtoje byloje T. K. ir R. K. įrodinėjo, kad ginčo pastatai statyti atsakovės T. K. sutuoktinio, turint reikalingus leidimus ir planus.

10. PareiÅ¡kėja T. K. 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į neįregistruotÄ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nurodė, kad name gyvena nuo 1977 metų, namo registracija nebuvo atlikta nei iki sutuoktinio mirties, nei po to.

11. Bylos duomenimis, žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turėjo teisę valdyti M. B. ir S. K.. M. B. sÅ«nus T. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su pareiÅ¡kėja T. K., (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus R. K.. PareiÅ¡kėjos sutuoktinis T. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po T. K. mirties pareiÅ¡kėja ir sÅ«nus R. K., kaip įstatyminiai įpėdiniai, kreipėsi į Vilniaus miesto 14-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas 1993 m. lapkričio 11 d. Å iÄ aplinkybę patvirtina pateiktas į bylÄ 2020 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. raÅ¡tas Nr. S-52/20.

12. PareiÅ¡kime dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo pareiÅ¡kėja nurodė, kad gyvenamÄ jį namÄ statė jos sutuoktinis T. K. 1977 metais. Kartu su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu į bylÄ pateiktas pareiÅ¡kėjos sÅ«naus R. K. 2020 m. rugpjūčio 14 d. sutikimas, kuriame R. K. nurodo, kad jo žiniomis namas yra pastatytas 1977 metais. Jį pastatė tėvas T. K.. Jame visÄ laikotarpį gyveno jo tėvai. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji nebuvo ir nėra namo savininkė, jį valdo ir naudoja daugiau nei 40 metų kaip savo, iki 1993 m. gegužės 5 d. kartu su sutuoktiniu T.

K., o po jo mirties namu rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri viena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos pozicija, jog ji ginčo pastatÄ Ä¯gijo įgyjamosios senaties pagrindu, tuo pačiu teigiant ir įrodinėjant, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas jos sutuoktinio 1977 metais, yra prieÅ¡taringa. Juolab, kad Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. 2020 m. kovo 5 d. pateikti duomenys patvirtina, jog T. K. sutuoktinio T. K. palikimÄ priėmė T. K. ir R. K..

13. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad CK 4.47 straispnyje yra įtvirtinti savarankiÅ¡ki nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dai. Pagal minėtÄ straipsnį, be kitų nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dų, nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagaminant naujÄ daiktÄ (nagrinėjamu atveju pastatant) (CK 4.47 straispnio 4 punktas), paveldėjimu (CK 4.47 straispnio 2 punktas), įgyjamÄ jÄ senatimi (CK 4.47 straispnio 11 punktas). Tai yra savarankiÅ¡ki nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dai. Ä®gijus nuosavybės teisę vienu pagrindu, nuosavybė negali bÅ«ti įgyjama kitu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu.

14. Taigi turto paveldėjimas yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sampratÄ pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios bÅ«klės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu.

15. Palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimÄ , jis turi palikimÄ priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ , teises į jį įgyja nuo jo atsiradimo dienos, o ne nuo jo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

16. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienaÅ¡alis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡reikÅ¡tas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tai yra, įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ ir atlieka tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais bÅ«dais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo notarui padavimas reiÅ¡kia palikimo priėmimÄ ir palikimÄ priėmęs įpėdinis nuo palikimo atsiradimo momento yra laikomas priėmusiu palikimÄ , t. y. paveldėto turto savininku.

17. Nuosavybės teisė taip pat gali bÅ«ti įgijama sukÅ«riant ar pastatant naujÄ daiktÄ (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Kalbant apie statinio statybÄ , nuosavybės teisė į statinį jį pastatant gali bÅ«ti įgijama tik tokiu atveju, jeigu statinio statyba atlikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant statybÄ reglamentuojančių teisės aktų, nes tik teisėtai pastatytas statinys gali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu.

18. Byloje esant duomenims, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis T. K. pastatė ginčo namÄ , į kurį įgyti nuosavybės teises įgyjamosios senaties bÅ«du siekia pareiÅ¡kėja, o jam mirus, jo sutuoktinė T. K. ir sÅ«nus R. K. kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo ir 1993 m. lapkričio 11 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, laikytina, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teises į 1977 metais pastatytÄ namÄ Ä¯gyjo paveldėjimo bÅ«du (CK 4.47 straipsnio 2 punktas).

19. Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitais nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dais iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

20. Ä®gyjamoji senatis yra vienas iÅ¡ civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Å is institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgÄ laikÄ valdo daiktÄ , tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į valdomÄ daiktÄ . Ä®gyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sÄ Å¾iningai valdomÄ daiktÄ , sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011, 3K-3-103/2015 ir kt.).

22. Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

23. Taigi remiantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo praktika, nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi gali įgyti asmuo, kuris nėra daikto savininkas, t. y. asmuo, įgyjęs nuosavybės teisę į daiktÄ kitu pagrindu, pvz., paveldėjimu ar daiktÄ sukÅ«riant, nebegali įgyti nuosavybės teisės įgyjamÄ ja senatimi. Todėl byloje nustačius, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis T. K. žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatė namÄ 1977 metais, o po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja ir sÅ«nus R. K. priėmė T. K. palikimÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad negali bÅ«ti pripažinta, jog apeliantė pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teises į neįregistruotÄ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (2A1/m), kadangi nėra tenkinamos visos aukščiau (nutarties 36-38 punktuose) paminėtos sÄ lygos, o bÅ«tent – pareiÅ¡kėja nuosavybės teisės į namÄ Ä¯gijo kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. paveldėjimu.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad apeliantės interpretacijos dėl anstpaudo reikÅ¡mės apie statybos savavaliÅ¡kumÄ nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir neįrodo pastatyto statinio teisėtumo (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl bylos procesinės baigties 25. Atsižvelgdamas į nurodytÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuri nors padaryta ir iÅ¡ dalies netinkamais motyvais, kad pareiÅ¡kėja neįrodė visų bÅ«tinų nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du sÄ lygų visumos buvimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės į neįregistruotÄ vieÅ¡ame registre namÄ , esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris namų valdos techninės apskaitos byloje žymimas 2A1/m, įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismas paliekamas nepakeistas, o pareiÅ¡kėjos apeliacinis skundas atmetamas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 26. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Suinteresuotas asmuo O. T. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 970 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

28. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens O. T. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „D. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir įrodytos,suinteresuotam asmeniui O. T. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisiamos 1 970 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

29. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismas n u t a r i a : pareiÅ¡kėjos T. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui O. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 970 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Petkuvienė