911849dc-4c60-44de-976d-dd4efd476bb7 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: DanutÄs GasiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Kazio KailiÅ«no ir Donato Å erno, sekretoriaujant Dianai LavrinoviÄiÅ«tei, Joanai TamaÅ¡auskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. V. ir jos atstovui advokatui KÄstuÄiui Lipeikai, atsakovei
Legislator headnote
AI generated911849dc-4c60-44de-976d-dd4efd476bb7 · Lietuvos apeliacinis teismas: NurodÄ, kad atsakovÄ yra R. T. , mirusio (duomenys neskelbtini), dukra, įstatyminÄ Ä¯pÄdinÄ. IeÅ¡kovÄ su R. T. daugiau nei 10 m. iki jo mirties gyveno faktiniuose santuokiniuose santykiuose (buvo sugyventiniai). Gyvendami kartu, jungtinÄs veiklos pagrindu jie buvo įgijÄ turto, priklausanÄio abiems bendros dalinÄs nuosavybÄs teise: ginÄo butÄ , baldų, įrenginių, įmonÄs akcijų, automobilį (iÅ¡ viso už 644 455 Lt). 2004 m. liepos pabaigoje R. T. sunkiai susirgo. IeÅ¡kovÄ jį slaugÄ, rÅ«pinosi jo gydymu bei reabilitacija, sumokÄjo velionio gydymo bei laidojimo iÅ¡laidas.
Full text
CivilinÄ byla Nr
CivilinÄ byla Nr. 2A-259/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 34.5.; 71.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NuTartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: DanutÄs GasiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Kazio KailiÅ«no ir Donato Å erno, sekretoriaujant Dianai LavrinoviÄiÅ«tei, Joanai TamaÅ¡auskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. V. ir jos atstovui advokatui KÄstuÄiui Lipeikai, atsakovei
M. K. T. ir jos atstovui advokatui Vygantui Barkauskui, treÄiajam asmeniui D. M. ,
vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs M. K. T.
apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kinys patenkintas, civilinÄje byloje Nr. 2-280-623/2009 pagal ieÅ¡kovÄs R. V. ieÅ¡kinį atsakovei M. K. T., tretieji asmenys D. M. ir Vilniaus m. 10-asis notarų biuras, dÄl nuosavybÄs teisių pripažinimo, nuosavybÄs dalies palikÄjo turte nustatymo ir atidalinimo Å¡io turto.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ ,
n u s t a t Ä:
ieÅ¡kovÄ R. V. 2006 m. rugsÄjo 29 d. kreipÄsi į KlaipÄdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi praÅ¡Ä pripažinti jai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 51/100 dalį buto, esanÄio (duomenys neskelbtini) (toliau â ginÄo butas), ir į baldus, esanÄius ginÄo bute (virtuvÄs baldus su buitine technika už 12 780 Lt, stalviršį, batų dÄÅ¾Ä ir komodÄ už 1 423 Lt, spintÄ , stumdomas duris už 4 537 Lt, žaliuzes už 959,93 Lt, iÅ¡ viso - už 19 699,93 Lt), lengvÄ jį automobilį Jeep Grand Cherokee Laredo už 38 000 Lt; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs M. K. T. dvi velionio R. T. negrÄ Å¾intas paskolas po 100 000 Lt; ieÅ¡kovei priklausanÄias 116 830,50 Lt pinigines lÄÅ¡as už velionio parduotÄ Â½ dalį žolÄs miltų gamybos agregatÄ (75 000 Lt), gydymo iÅ¡laidas (20 175 Lt), ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡omis padengtÄ ir negrÄ Å¾intÄ velionio 12 610 Lt skolÄ AB Ūkio bankui, 9 045,50 Lt velionio laidojimo iÅ¡laidas (iÅ¡ viso - 316 830,50 Lt); atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ginÄo butÄ su jame esanÄiais baldais, ieÅ¡kovei priteisiant visÄ butÄ ir baldus natÅ«ra, o atsakovei priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovÄs piniginÄ kompensacijÄ už 49/100 dalį jai tenkanÄio buto ir 2/7 baldų dalį; įskaityti ieÅ¡kovei priteistinÄ piniginių lÄšų sumÄ Ä¯ atsakovei mokÄtinÄ piniginÄ kompensacijÄ (t. 1, b. l. 3-9; t. 4, b. l. 7-16, 60-69).
NurodÄ, kad atsakovÄ yra R. T. , mirusio (duomenys neskelbtini), dukra, įstatyminÄ Ä¯pÄdinÄ. IeÅ¡kovÄ su R. T. daugiau nei 10 m. iki jo mirties gyveno faktiniuose santuokiniuose santykiuose (buvo sugyventiniai). Gyvendami kartu, jungtinÄs veiklos pagrindu jie buvo įgijÄ turto, priklausanÄio abiems bendros dalinÄs nuosavybÄs teise: ginÄo butÄ , baldų, įrenginių, įmonÄs akcijų, automobilį (iÅ¡ viso už 644 455 Lt). 2004 m. liepos pabaigoje R. T. sunkiai susirgo. IeÅ¡kovÄ jį slaugÄ, rÅ«pinosi jo gydymu bei reabilitacija, sumokÄjo velionio gydymo bei laidojimo iÅ¡laidas.
Pasak ieÅ¡kovÄs, 51/100 dalis ginÄo buto priklauso jai asmeninÄs nuosavybÄs teise, nes 200 000 Lt ieÅ¡kovÄ sumokÄjo pinigais, gautas paveldÄjimo bÅ«du ir kaip dovana, o už 49/100 dalį ginÄo buto (194 380 Lt) per įgaliotÄ asmenį G. K. sumokÄjo
R. T. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs paskolintais pinigais, kuriuos ji pasiskolino iÅ¡ L.
P. GinÄo butas yra apstatytas (įrengtas) ieÅ¡kovÄs bendrai su R. T. įsigytais baldais, buitine technika už 27 559 Lt; iÅ¡ jų 7 859 Lt sumokÄjo R. T. , o 19 700 Lt - ieÅ¡kovÄ.
Be to, 2002 m. birželio 25 d. ieÅ¡kovÄ ir R. T. už bendras lÄÅ¡as lygiomis dalimis nusipirko žolÄs miltų gamybos agregatÄ AVM-0,65. 2005 m. gegužÄs 26 d. R. T. agregatÄ
pardavÄ už 150 000 Lt, bet su ieÅ¡kove neatsiskaitÄ. 120 000 Lt R. T. įneÅ¡Ä Ä¯ savo sÄ skaitas Ūkio ir Nord LB
bankuose, o 30 000 Lt, pridÄjÄs 8 000 Lt, iÅ¡leido įsigydamas lengvÄ jį automobilį Jeep Grand Cherokee Laredo. Ūkio bankui pareiÅ¡kus pretenzijas dÄl R. T. virÅ¡yto kredito kortelÄs limito, ieÅ¡kovÄ Ä¯ jo sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡Ä 12 000 Lt ir 610 Lt. Nuo 2005 m. kovo 3 d. iki pat mirties R. T. gydÄsi
B. S. odontologijos klinikoje. Bendra medicininių paslaugų suma siekÄ 37 463 Lt, iÅ¡ jų 20 175 Lt sumokÄjo ieÅ¡kovÄ. R. T. laidojimo iÅ¡laidos sudarÄ 10 202,99 Lt. 9 045,50 Lt ieÅ¡kovÄ sumokÄjo savo sÄ skaita, 407,49 Lt panaudojo VSDFV Vilniaus m. skyriaus pervestÄ R. T. invalidumo pensijÄ , dar 750 Lt sudarÄ Vilniaus m. savivaldybÄs SocialinÄs paramos centro skirta laidojimo paÅ¡alpa.
AtsakovÄ M. K. T. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti (t. 1, b. l. 90-91, 107-108; t. 4, b. l. 30-42, 70-83). TeigÄ, kad visas ginÄo turtas arba turtas, už kurį gauti pinigai įtraukiami į praÅ¡omo padalinti turto masÄ, buvo įsigytas 2002 - 2005 m., t. y. galiojant 2000 m. CK. Ä®sigaliojus naujam CK, jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutarÄių teisinis reglamentavimas formos aspektu pasikeitÄ kardinaliai. CK 6.969 straipsnio 4 dalis sako, kad jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinÄ, o įstatymo numatytais atvejais - notarinÄs formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. RaÅ¡ytinÄs jungtinÄs veiklos sutarties ieÅ¡kovÄ nepateikÄ. Vadinasi, ieÅ¡kovÄ ir R. T. , prieÅ¡ingai negu nurodyta ieÅ¡kinyje, abu nesikooperavo veikti bendrai siekdami tam tikro tikslo (bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄmis įgyti turto). Dar daugiau, atsakovÄs tÄvas negalÄjo bÅ«ti ieÅ¡kovÄs partneriu (sugyventiniu), nes jis iki 2005 m. spalio 22 d., kai įsiteisÄjo Vilniaus m. 2-ojo apylinkÄs teismo 2005 m. rugsÄjo
21 d. sprendimas dÄl santuokos nutraukimo (civilinÄs bylos Nr. 2-6343-535/2005), buvo atsakovÄs mamos D. M. teisÄtas sutuoktinis. Maža to, pati ieÅ¡kovÄ iki 2004 m. gegužÄs 20 d. buvo susituokusi su A. E. V. . Vargu ar bÅ«tų pagrįsta kalbÄti apie dviejų asmenų, de jure esanÄių santuokose su kitais asmenimis, tarpusavio âfaktinÄâ santuokÄ . Nors partnerystÄs santykius reglamentuojantis įstatymas kol kas nÄra priimtas, taÄiau atsižvelgiant į mÅ«sų Å¡alyje pripažįstamÄ monogamijos principÄ , neįtikÄtina, kad įstatymas leistų sudaryti partnerystÄ asmenims, esantiems santuokoje su kitu asmeniu. Tai, kad R. T. ir
D. M. sutartimi dÄl santuokos nutraukimo pasekmių pasidalino santuokoje įgytÄ turtÄ , patvirtina bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs prezumpcijÄ (CK 3.88 str. 2 d.) ir paneigia ieÅ¡kovÄs teiginius apie bendrosios dalinÄs nuosavybÄs sukÅ«rimÄ . Sutarties dÄl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta Vilniaus m. 2-ojo
apylinkÄs teismo sprendimu, 2.1 punkte nustatyta, kad R. T. prisiima pareigÄ grÄ Å¾inti 200 000 Lt neįvardintam
kreditoriui, 2.2 punkte nustatyta, kad ginÄo butas nuosavybÄs teise atitenka R. T. Tokiu bÅ«du R. T. ir D. M. iÅ¡sprendÄ bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs
klausimÄ , įskaitant ir Å¡ios bylos ginÄo dalyku esanÄio buto nuosavybÄs klausimÄ .
AtsakovÄ atkreipÄ dÄmesį, kad 194 380 Lt už ginÄo butÄ sumokÄjo G. K. , veikiantis kaip R. T. atstovas, dar 200 000 Lt R. T. paskolino ieÅ¡kovÄ. Taigi ginÄo butas buvo nupirktas už R. T. nuosavas lÄÅ¡as - tiek turÄtas, tiek skolintas.
Savo, kaip kreditoriaus teisÄ, ieÅ¡kovÄ turÄjo realizuoti CK 5.63 str. nustatyta tvarka per 3 mÄn. nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡dama reikalavimus palikimÄ priÄmusiai atsakovei arba ieÅ¡kinį teisme dÄl paveldimo turto. Tokio reikalavimo ieÅ¡kovÄ nustatytu laiku nepareiÅ¡kÄ.
Tretysis asmuo Vilniaus m. 10-asis notarų biuras atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 82) ieÅ¡kinį paliko sprÄsti teismo nuožiÅ«ra.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu (t. 4, b. l. 103-114) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, o bÅ«tent: pripažino ieÅ¡kovei nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 0,507125107 dalis ginÄo buto, į virtuvÄs baldus su buitine technika, stalviršį, batų dÄžÄ, komodÄ , spintÄ , stumdomas duris ir žaliuzes; atidalino iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir priteisÄ ieÅ¡kovei nuosavybÄn visÄ ginÄo butÄ , o atsakovei - 317 411,43 Lt kompensacijÄ už jai tenkanÄiÄ R. T. palikimo dalį; priteisÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs 316 830,50 Lt skolÄ , įskaitÄ prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ir galutinai priteisÄ atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 580,93 Lt; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį dÄl nuosavybÄs teisių į ½ dalį lengvojo automobilio pripažinimo atmetÄ; taip pat priteisÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs 8 580,70 Lt žyminio mokesÄio (t. 1, b. l. 10), priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovei 919,72 Lt bylinÄjimosi
iÅ¡laidų, priteisÄ Ä¯ valstybÄs biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 18,40 Lt, o iÅ¡ atsakovÄs â
204,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įsiteisÄjusiais Vilniaus m. 2-ojo apylinkÄs teismo 2005 m. rugsÄjo 21 d. ir Vilniaus m. 3-ojo apylinkÄs teismo 2004 m. balandžio 19 d. sprendimais dÄl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, atsakovÄs paaiÅ¡kinimais ir liudytojo A. E. V. parodymais, konstatavo, kad R. T. ir ieÅ¡kovÄ apie 10 m. iki R.
T. mirties 2005 m. gruodžio 27 d., formaliai nenutraukÄ santuokų su savo sutuoktiniais, pradÄjo gyventi kartu, tvarkyti bendrÄ Å«kį, kaip tai
bÅ«dinga Å¡eimai, todÄl ne vÄliau nei nuo 1995 m. vidurio tarp ieÅ¡kovÄs ir R. T. susiklostÄ bendro
gyvenimo partnerystÄs santykiai, kurių vienas iÅ¡ tikslų buvo abiejų asmenų
lÄÅ¡omis įgyti bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ lygiomis dalimis. IÅ¡ nurodytų teismų sprendimų
dÄl santuokos nutraukimo matyti, kad abiejų partnerių sutuoktiniai A. E. V. nei D. M. nepretendavo įgyti nuosavybÄs teisių į
turtÄ , kurį gyvendami kartu įgijo ieÅ¡kovÄ ir R. T. . Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas laikosi pozicijos,
kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir bendru jų paÄių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ sukurti bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinÄse bylose Nr. 3K-3-1029/2001, Nr. 3K-3-236/2003, Nr. 3K-3-37/2004, Nr. 3K-3-305/2006, Nr.3K-7-332/2006).
2004 m. kovo
8 d. R. T. ir UAB âTalainÄâ sudarÄ ginÄo buto pirkimo â pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 17-20), pagal kuriÄ R. T. už 394
380 Lt (mokÄjimas atidÄtas) įsigijo butÄ . 2004 m. liepÄ R. T. iÅ¡tiko insultas. 2004 m. rugsÄjo 21 d.
ieÅ¡kovÄ per R. T. įgaliotÄ atstovÄ G. K. (t. 1, b. l. 27-28) suteikÄ R. T. 100
000 Lt tikslinÄ paskolÄ , skirtÄ iÅ¡ dalies atsiskaityti už ginÄo butÄ (t. 2, b. l. 16-17). R. T. atstovas 2004 m. rugsÄjo 22 d. sumokÄjo UAB âTalainÄâ 194 380 Lt (t. 1, b. l. 22). 2004 m. spalio 15 d. ieÅ¡kovÄ ir R. T. atstovas
G. K. sudarÄ antrÄ tikslinÄ 100 000 Lt paskolos sutartį (t. 2, b. l. 18-19). Pati ieÅ¡kovÄ per 4 kartus (t. 1, b. l. 23-26) pervedÄ UAB âTalainÄâ po 50 000 Lt už ginÄo buto dalį. Kadangi R. T. sumokÄjo
194 380 Lt, o ieÅ¡kovÄ â 200 000 Lt (50 000 Lt x 4) už ginÄo butÄ , ieÅ¡kovei
priklauso nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 51/100 ginÄo buto dalį, atsakovei, kaip R. T. įpÄdinei, â 49/100. 49/100
ginÄo buto dalių vertÄ pagal byloje atliktos turto vertinimo ekspertizÄs iÅ¡vadas (t. 3, b. l. 27) sudaro 317 411,43 Lt (644 000 Lt x 0,492874892).
IeÅ¡kovÄs pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ji sumokÄjo 19 700 Lt savo lÄÅ¡omis už ginÄo bute esanÄius virtuvÄs baldus su buitine technika, stalviršį, batų dÄžÄ, komodÄ , spintÄ , stumdomas duris ir žaliuzes, todÄl jai pirmosios instancijos teismas pripažino nuosavybÄs teisÄ Ä¯ iÅ¡vardintus daiktus.
IeÅ¡kovÄ, kaip R. T. kreditorÄ,
turi teisÄ reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovÄs, kaip įpÄdinÄs, jos R. T. suteiktÄ 200 000 Lt paskolÄ
(CK 5.63 str.) ir kitas skolas už 116 830,50 Lt: 12 610 Lt už padengtÄ R. T. kredito kortelÄs limito perviršį, 20 175 Lt už R. T. suteiktas stomatologines paslaugas, 75 000 Lt už žolÄs miltų gamybos agregatÄ AVM-0,65, nes byloje nÄra įrodymų, jog R. T. bÅ«tų atsiskaitÄs su ieÅ¡kove už jai tenkanÄiÄ Â½ agregato dalį; ieÅ¡kovÄ sumokÄjo 9 045,50 Lt R. T. laidojimo iÅ¡laidų, kurios taip pat tenkinamos iÅ¡ paveldimo turto (CK 5.59 str. 2 d. 1 p.), iÅ¡ viso - 316 830,50 Lt. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovÄ CK 5.63 straipsnyje numatyto 3 mÄn. termino pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus nepraleido, nes ji dar 2006 m. vasario 7 d. kreipÄsi į Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notarÄ su pareiÅ¡kimu, kuriame nurodÄ esanti R. T. kreditorÄ, 2006 m. kovo 14 d. - į Vilniaus m. 3-Ä jį apylinkÄs teismÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, todÄl atsakovÄ neturÄjo pagrindo tikÄtis, kad ieÅ¡kovÄ atsisako savo teisių arba nemano, kad jos subjektinÄs teisÄs buvo pažeistos.
Pripažinus ieÅ¡kovei nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 51/100 dalis ginÄo buto, ieÅ¡kovÄ turi teisÄ reikalauti atidalinti jos dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs (CK 4.80 str. 1 d.). AtsižvelgÄs į tai, jog ieÅ¡kovÄ rÅ«pinosi ginÄo buto įgijimu ir įrengimu, jai priklauso didesnioji buto dalis, Å¡io buto pobÅ«dį (skirtas poilsiui, didžiÄ jÄ ginÄo buto ploto dalį sudaro bendro naudojimo patalpos), pirmosios instancijos teismas priteisÄ ieÅ¡kovei ginÄo butÄ natÅ«ra, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs â 317 411,43 Lt kompensacijÄ (644 000 Lt x 49/100). Ä®skaitÄs prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, galutinai pirmosios instancijos teismas priteisÄ atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 580,93 Lt kompensacijÄ (317 411,43 Lt - 316 830,50 Lt).
Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio dalies dÄl automobilio priteisimo, todÄl sumažino ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs priteistino žyminio mokesÄio dalį. IÅ¡ ieÅ¡kovÄs proporcingai netenkintų reikalavimų daliai priteisÄ atsakovÄs turÄtas 3 789, 43 Lt iÅ¡laidas už ekspertizes (t. 2, b. l. 102, 111, 121), 302,
50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su paskelbimu spaudoje apie bylos nagrinÄjimo laikÄ ir vietÄ (t. 2, b. l. 191), bei 7 040 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . IÅ¡ abiejų Å¡alių proporcingai priteisÄ 222,75 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybÄs biudžetÄ (t. 1, b. l. 2; t. 2, b. l. 0, t. 3, b. l. 0; t. 4, b. l. 1).
AtsakovÄ
M. K.
T. apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 120-134) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria
patenkintas ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti abiejų instancijų teismuose patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ motyvuoja tuo, kad:
1. IeÅ¡kovÄ negalÄjo bÅ«ti faktinÄ R. T. sutuoktinÄ, o Å¡is -
jos sutuoktinis, nes ieÅ¡kovÄ iki 2004 m. gegužÄs 20 d., R. T. iki 2005 m. spalio 21 d. gyveno susituokÄ
su atitinkamai A. E. V. ir
D. M. . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Vilniaus m. 3-asis apylinkÄs teismas 2006 m. birželio 21 d. sprendimu ne tik nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad velionio paskutinÄ gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), bet taip pat nustatÄ ir tai, kad velionis gyveno kartu su ieÅ¡kove kaip Å¡eima. Pastarojo fakto Vilniaus m. 3-asis apylinkÄs teismas nenustatÄ ir negalÄjo nustatyti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004 m. rugsÄjo
27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-497/2004).
R. T. ir D. M. nebuvo sudarÄ povedybinÄs sutarties, kas reiÅ¡kia, jog galiojo įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87-3.100 str.). CK 3.87 straipsnis nustato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinÄ nuosavybÄ tol, kol jis nÄra padalintas arba bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄ nepasibaigÄ kitokiu bÅ«du. Sutarties dÄl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriÄ patvirtino Vilniaus m. 2-asis apylinkÄs teismas 2005 m. rugsÄjo 21 d. sprendimu, 2.1 punktas sako, kad R.
T. įsipareigojo grÄ Å¾inti 200 000 Lt skolÄ , 2.2 punktas â ginÄo butas atitenka R. T. . AtkreipÄ dÄmesį, jog nekilnojamojo turto registre juridiniu ginÄo buto įregistravimo pagrindu nurodytas Vilniaus m. 2-ojo apylinkÄs teismo 2005 m. rugsÄjo 21 d. sprendimas; taip pat jog 2005 m. gegužÄs 5 d. UAB âEnergetinių sistemų
lizingasâ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad akcijos priklauso R. T. bei D. M. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄmis. Vadinasi,
sutuoktinių bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs prezumpcija galioja ne tik ginÄo butui, bet ir ginÄo bute esantiems baldams, velionio sÄ skaitoje buvusioms piniginÄms lÄÅ¡oms ir t. t. IeÅ¡kovÄ deklaravo, kad ji ir velionis 10 m. gyveno kartu, vedÄ bendrÄ Å«kį, bet ginÄo dalyku byloje ieÅ¡kovÄ nurodÄ tik tÄ turtÄ , kuris buvo registruotas velionio vardu arba kuris yra jo banko sÄ skaitose, t. y. nemini to turto, kuris tuo paÄiu laikotarpiu buvo įsigytas ir registruotas ieÅ¡kovÄs ar jos oficialaus vyro vardu. Pvz., 2001 m. birželio 20 d. ieÅ¡kovÄ nusipirko 48,16 m2 pastatÄ , 2002 m. rugpjÅ«Äio 12 d. ieÅ¡kovÄ ir A. E. V. įsigijo
2 k. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas kaip bendroji jungtinÄ ieÅ¡kovÄs ir A. E. V. nuosavybÄ.
2. Turtas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino bendrÄ ja daline ieÅ¡kovÄs ir velionio nuosavybe, buvo arba asmeninÄ R. T. nuosavybÄ, arba bendroji jungtinÄ R. T. ir
D. M. nuosavybÄ. IeÅ¡kovÄ savo daiktines teises kildina iÅ¡ jungtinÄs veiklos. Kadangi ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä pripažinti jai nuosavybÄs teisÄ ir atidalinti daiktus, įgytus po 2001 m. liepos
1 d., teisiniai santykiai turi bÅ«ti kvalifikuojami taikant 2000 m. CK. CK 6.969 straipsnio 4 dalis numato, kad jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinÄ, o įstatymo numatytais atvejais â notarinÄs formos. Jei sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis negalioja. JungtinÄs veiklos sutartis turi bÅ«ti sudaryta notarine forma visais atvejais, kai partneriai sudaro CK
1.74 straipsnio 1, 3 punktuose numatytus sandorius, t. y. daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ar daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandorius ar sandorius, kuriems notarinÄ formÄ nustato konkreÄios CK normos. [...] jungtinÄs veiklos sutartis turi bÅ«ti privalomai įregistruota, jeigu ji yra sandoris, kuriam įstatymo nustatytas privalomos teisinÄs registracijos reikalavimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-200/2008).
RaÅ¡ytinÄs jungtinÄs veiklos sutarties, juolab â notarinÄs, kurios dalykas bÅ«tų nekilnojamasis daiktas, ieÅ¡kovÄ nepateikÄ, taigi klaidinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovÄ ir velionį siejo partnerystÄs santykiai, kurių vienas iÅ¡ tikslų â abiejų asmenų lÄÅ¡omis įsigyti bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ. Negaliojant partnerystÄs teisinius santykius reglamentuojanÄioms normoms, asmenų bendro gyvenimo nesudarius santuokos faktas nedaro įtakos jų turimo turto statusui, t. y. vien Å¡is faktas, nesant kitų bendrosios nuosavybÄs atsiradimo pagrindų, nÄra pakankamas atsirasti vieno sugyventinio teisÄms į kito sugyventinio įgytÄ turtÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004 m. rugsÄjo 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-497/ 2004).
3. Byloje yra raÅ¡ytinis įrodymas, patvirtinantis, jog G. K. , veikdamas kaip velionio įgaliotas atstovas, sumokÄjo atstovaujamojo vardu 194
380 Lt už ginÄo butÄ . RaÅ¡ytinių įrodymų, kad velionis per G. K. bÅ«tų pasiskolinÄs 200 000 Lt, nÄra.
Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas konstatavo šį faktÄ , remdamasis liudytojo G. K. parodymais, kÄ daryti draudžia CK 1.93 straipsnio 2 dalis.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su paskola, už kuriÄ velionis nusipirko ginÄo buto dalį, yra nenuosekli. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad velionis skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 200 000 Lt sumokÄti už jam tenkanÄiÄ buto dalį, taÄiau už jam tekusiÄ ginÄo buto dalį kažkodÄl sumokÄjo tik 194 380 Lt. Pirmosios instancijos teismas nesuabejojo dÄl to, kad 194 380 Lt už ginÄo butÄ G. K. sumokÄjo 2004 m. rugsÄjo 22 d., o dvi paskolos sutartis po 100 000 Lt velionis per G. K. sudarÄ atitinkamai 2004 m. rugsÄjo 21 d. ir 2004 m. spalio 15 d. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas nesivadovavo R. T. vienkartine gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turÄto turto deklaracija. Deklaracijoje R. T. deklaravo turįs turto (piniginių lÄšų) už 485 000 Lt. Ä®vertinant tai, kad ginÄo butÄ velionis įsigijo netrukus po nurodytos datos (2004 m. kovo 8 d.), yra pakankamo pagrindo manyti, jog nebuvo jokio reikalo jam skolintis pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovÄs, kad sumokÄtų už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nes pats turÄjo turto (piniginių lÄšų) užtektinai. Pasak atsakovÄs, pirmosios instancijos teismas supainiojo bendrosios jungtinÄs (partnerystÄs) veiklos ir paskolos sutartis. Kaip jas viena nuo kitos atriboti, pasisakÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartyje, kuri priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-378/2008.
Net kelis sykius paminÄjÄs, kad ieÅ¡kovÄ ir R. T. siekÄ Ä¯sigyti ginÄo butÄ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise lygiomis dalimis, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei priteisÄ didesnÄ âlygiÄ â dalį ginÄo buto negu atsakovei, t. y. ne po 50 %, bet atitinkamai 51 % ir 49 %, nors nekilnojamojo
turto pirkimo pardavimo sutartyje, kuri laikytina prima facie įrodymu (CPK 197 str. 2 d.), pirkÄju įvardinamas tik
vienas asmuo â R. T.
Dirbtinai padidinÄs ieÅ¡kovei tenkanÄiÄ ginÄo buto dalį, pirmosios instancijos teismas tokiu bÅ«du rado motyvų, kodÄl bÅ«tent ieÅ¡kovei reikia priteisti ginÄo butÄ natÅ«ra.
4. PrieÅ¡taringa pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su ginÄo bute esanÄiais baldais ir buitine technika. Bendra baldų ir kitų kilnojamųjų daiktų vertÄ siekia 27 559 Lt. TaÄiau pirmosios instancijos teismas, pripažinÄs, jog ieÅ¡kovÄ ir velionis partnerystÄs sutartimi siekÄ abiejų asmenų lÄÅ¡omis įsigyti bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ lygiomis dalimis, vis dÄlto priteisÄ ieÅ¡kovei kilnojamųjų daiktų už 19 699,93 Lt, o ne 13 779,50 Lt (27 559 Lt ÷ 2).
5. Su âlygių daliųâ principu nesiderina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti (padalinti) velionio skolas. Teismas pripažino ieÅ¡kovei 20 175 Lt, o ne 18 731,50 Lt (37 463 Lt ÷ 2) kreditorinį reikalavimÄ už velionio dantų protezavimÄ , 12 610 Lt, o ne 6 305 Lt (12 610 Lt ÷ 2) kreditorinį reikalavimÄ už virÅ¡ytÄ kredito kortelÄs limitÄ , kurį ji padengÄ.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendime keletÄ kartų akcentavo, jog apeliantÄ nereiÅ¡kÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dÄl paveldÄto turto priteisimo. TaÄiau lieka neaiÅ¡ku, kodÄl apeliantÄ turÄjo reikalauti priteisti tai, kas jai ir taip priklauso.
7. VÄliausiuose patikslinto ieÅ¡kinio redakcijose (2009 m. kovo 6 d. ir 2009 m. kovo 16 d.) ieÅ¡kovÄ âprisiminÄâ, kad per du kartus paskolino velioniui po 100 000 Lt, ir papraÅ¡Ä juos priteisti iÅ¡ atsakovÄs. Ne vÄliau kaip per 3 m. nuo palikimo atsiradimo (Å¡is terminas naikinamasis) kreditorius turi teisÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ vienam iÅ¡ Å¡ių subjektų: įpÄdiniui, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui, teismui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-347/2006). Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ 2006 m. vasario 7 d. CK 5.63 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka pareiÅ¡kÄ kreditorinius reikalavimus, bet iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovÄ kreditorinius reikalavimus pareiÅ¡kÄ Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarui, t. y. ne įstatymo nustatyta tvarka. Be to, 2008 m. kovo 8 d. kreipimesi į notarÄ ieÅ¡kovÄ minÄjo tik 200 000 Lt velionio skolÄ už ginÄo butÄ ir nenurodÄ likusios 116 830,50 Lt skolos dalies. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakÄ dÄl Å¡ių atsakovÄs argumentų ir naikinamojo termino pasekmių netaikÄ.
8. Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl 75 000 Lt skolos priteisimo už žolÄs miltų agregatÄ (dar kitaip vadinamÄ pjuvenų džiovinimo ir granuliavimo linija), netinkamai paskirstÄ tarp bylos Å¡alių įrodinÄjimo naÅ¡tÄ . 2005 m. gegužÄs 26 d. žolÄs miltų agregato pirkimo pardavimo sutartyje sakoma, kad parduodamo daikto savininkas yra R. T. , kas paneigia ieÅ¡kovÄs žodžius esÄ agregato savininkais buvo jie abu su velioniu, todÄl jai taip pat priklauso pusÄ už parduotÄ agregatÄ sumokÄtos sumos. Dar daugiau, pagal bendrÄ jį įrodinÄjimo principÄ âįrodinÄja tas, kas teigiaâ, tad ne velionio įpÄdinÄ privalo įrodinÄti, jog R. T. nÄra skolingas ieÅ¡kovei, bet, atvirkÅ¡Äiai - ieÅ¡kovÄ turÄjo įrodyti, kad jis su ja neatsiskaitÄ. IeÅ¡kovÄs aiÅ¡kinimai viename iÅ¡ patikslintų ieÅ¡kinių, kad pinigai buvo įneÅ¡ti į velionio sÄ skaitÄ , nes ieÅ¡kovÄ negalÄjo deklaruoti jai priklausiusios gauti sumos, skamba neįtikinamai. O jei taip iÅ¡ tiesų yra, ieÅ¡kovÄs reikalavimai, kaip pažeidžiantys vieÅ¡Ä jį interesÄ , neturÄtų bÅ«ti ginami.
9. Reikalavimų dalis dÄl 9 045,50 Lt laidojimo iÅ¡laidų priteisimo (CK 5.59 str. 2 d. 1 p.) turÄjo bÅ«ti atmesta, nes ieÅ¡kovÄ praleido sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ deliktinių santykių (CK 1.125 str. 8 d.), ir šį reikalavimÄ pareiÅ¡kÄ tik 2009 m. kovo 6 d. patikslintame ieÅ¡kinyje. Maža to, ieÅ¡kovÄ raÅ¡tu pripažino, jog pasiÄmÄ velionio 407,49 Lt dydžio invalidumo pensijÄ , bet pirmosios instancijos teismas Å¡ia suma priteistinų iÅ¡ atsakovÄs laidojimo iÅ¡laidų nemažino.
10. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs proporcingai netenkintų reikalavimų daliai priteisiami 3 789,43 Lt iÅ¡laidų už ekspertizÄs atlikimÄ , 302,50 Lt iÅ¡laidų, kurios susijusios su vieÅ¡u paskelbimu spaudoje, ir 7 040 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų. TaÄiau sprendimo rezoliucinÄje dalyje atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs buvo priteista viso labo tik 919,72 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs â 8 580,70 Lt žyminio mokesÄio.
IeÅ¡kovÄ
R. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 4, b. l. 155-166) skundÄ laiko nepagrįstu ir praÅ¡o skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovÄs ir A. E. V. bei R. T. ir D. M. pareiÅ¡kimuose dÄl santuokos nutraukimo bendru sutarimu buvo nurodyta, jog abi Å¡eimos daugiau negu 10 m. negyvena
kartu, nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, neveda bendro Å«kio. Nei A. E. V. , nei D. M. santuokos nutraukimo metu nereiÅ¡kÄ
pretenzijų į turtÄ , kurį per 10 bendro gyvenimo metų įsigijo ieÅ¡kovÄ su velioniu. ApeliantÄs argumentus, kad ieÅ¡kovÄ ir velionis negalÄjo daugiau kaip
10 m. gyventi faktinÄje santuokoje ir sukurti bendro turto, paneigia Vilniaus m. 3-ojo apylinkÄs teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo. Å ioje byloje Vilniaus m. 3-asis apylinkÄs teismas inter alia konstatavo, kad âR. T. su R. V. faktinÄje santuokoje gyveno daugiau kaip 10 m.â. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo (CPK 182 str. 2 p.), kad ieÅ¡kovÄs ir R. T. bendro gyvenimo partnerystÄs santykiai prasidÄjo 1995 m. ir tÄsÄsi iki 2005 m., t. y. kai
R. T. mirÄ. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovÄs ir velionio bendro gyvenimo ir bendro Å«kio vedimo neįregistravus santuokos santykius teisingai kvalifikavo pagal 1964 m. CK ir 2000 m. CK kaip jungtinÄs veiklos teisinius santykius.
DÄl sumokÄjimo už ginÄo butÄ ieÅ¡kovÄ akcentuoja, kad R. T. vienkartinÄje gyventojo (Å¡eimos) 2004 m. gruodžio 31 d. turÄto turto deklaracijoje nurodytÄ
turtÄ (lÄÅ¡as) velionis panaudojo grÄ Å¾inti 250 000 Lt skolÄ G. M. (velionis Å¡iam kreditoriui liko skolingas dar
45 600 Lt). Netrukus po to (2004 m. pavasarį) velionis iÅ¡ AB Ūkio banko paÄmÄ 3
000 Lt vartojimo kreditÄ , o jau 2004 m. liepÄ virÅ¡ijo AB Ūkio banko kredito
kortelÄs EC/MC Gold kredito limitÄ , kurį padengÄ ieÅ¡kovÄ. Nuo 2004 m. liepos R. T. sunkiai susirgo:
paralyžuotas po dviejų insultų, atliktos dvi kraujagyslių operacijos, jį buvo iÅ¡tikusi klinikinÄ mirtis, atlikta sudÄtinga smegenų operacija, R. T. kurį laikÄ gulÄjo komos bÅ«klÄs, galiausiai susirgo plauÄių uždegimu (ir mirÄ). Velioniui priklausiusios
50 % UAB âEnergetinių sistemų lizingasâ akcijos ir žolÄs miltų gamybos agregatas buvo parduoti gerokai vÄliau â tik 2005 m. Tokiu atveju gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninÄmis lÄÅ¡omis, bendru jų paÄiu darbu, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dÄl bendrosios jungtinÄs veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys civilinÄse bylose Nr. 3K-3-1029/2001, 3K-3-37/2004, 3K-3-553/2004).
Ä® R.
T. vardu nupirktÄ ginÄo butÄ ieÅ¡kovÄ investavo praktiÅ¡kai visas savo asmenines lÄÅ¡as. 100 000 Lt ieÅ¡kovÄ gavo pardavusi dovanotÄ butÄ ir priÄmusi tÄvo P. P. palikimÄ , 100
000 Lt ieÅ¡kovei 2004 m. spalio 15 d. sutartimi dovanojo motina K. D. P. , dar 200 000 Lt ieÅ¡kovÄ pasiskolino iÅ¡ L. P. ir per G. K. perskolino juos
R. T. Nesusituokusių, taÄiau gyvenanÄių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs prezumpcija, ir dÄl to sugyventiniai, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų indÄlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ , gali įrodinÄti turimÄ tokio turto dalį bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų pagrindu. Atitinkamai sugyventinių turtas, nors nuosavybÄs teise įregistruotas vieno iÅ¡ jų vardu, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iÅ¡ bendrų lÄšų ir jų naudojamas. Sugyventinių turtinÄms teisÄms į bendrai įgytÄ turtÄ apsaugoti taikytinos CK 4 kn. normos, nustatanÄios bendrÄ jÄ nuosavybÄs teisÄ bendraturÄiams (CK 34 str.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-332/2006). Kadangi už
ginÄo butÄ 200 000 Lt sumokÄjo ieÅ¡kovÄ, 194 380 Lt â R. T. , pirmosios instancijos teismas pagrįstai
pripažino ieÅ¡kovei nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 51 % buto, o 49 % ginÄo buto dalį laikÄ palikimo dalimi. Pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir 2000 m. CK 1.93 straipsnio 6 dalį draudimas remtis liudytojų parodymais, ginÄijant sandorius, kurie turÄjo bÅ«ti sudaryti paprasta raÅ¡ytine forma, nÄra absoliutus. Nesant gyvo R. T. pirmosios instancijos teismas teisingai pasielgÄ apklausdamas ir pasiremdamas priimant sprendimÄ G. K. bei L. P.
ApeliantÄ klysta, kad pirmosios instancijos teismas daugybÄ kartų nukrypo nuo lygių dalių principo, bylÄ sprendÄ ieÅ¡kovÄs naudai ir atsakovÄs nenaudai. Pirmosios instancijos teismas atmetÄ ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ vadovautis ginÄo buto įsigijimo kaina ir iÅ¡sprendÄ bylÄ pagal turto vertinimo ekspertizÄs nustatytÄ kainÄ , kuri dabar ženkliai kritusi. Ä® ieÅ¡kinį ieÅ¡kovÄ neįtraukÄ buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), nes jis buvo įgytas už jos asmenines lÄÅ¡as, gautas pardavus dovanotÄ butÄ , esantį Vilniaus g. 45-13, Vilniuje. A. E. V. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirktas be ieÅ¡kovÄs žinios ir ji į jį nepretenduoja.
DÄl žolÄs miltų gamybos agregato ieÅ¡kovÄ paaiÅ¡kino, kad ant agregato pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo jos pavardÄs, todÄl už
parduotÄ agregatÄ gauti pinigai buvo pervesti į R. T. sÄ skaitÄ banke, nors šį agregatÄ pirko R. T. su ieÅ¡kove, t. y. jie
abu buvo bendrasavininkiai. Kaip minÄta, 2005 m. R. T. už 77 000 Lt pardavÄ 50 % UAB âEnergetinių sistemų lizingasâ akcijų ir agregatÄ už 150 000 Lt. Jokių pajamų, iÅ¡skyrus apie
400 Lt/mÄn. invalidumo pensijÄ , R.
T. daugiau negaudavo. 2005 m. spalio 14 d. R. T. už 38 000 Lt įsigijo lengvÄ jį automobilį. Teoriniais skaiÄiavimais jo sÄ skaitoje turÄtų bÅ«ti 189 000 Lt (77 000 Lt + 150
000 Lt â 38 000 Lt). Realiai R. T. sÄ skaitoje po mirties liko 184 200 Lt, bet jei velionis bÅ«tų perdavÄs ieÅ¡kovei 75 000 Lt - lÄšų jo banko sÄ skaitoje bÅ«tų likÄ gerokai mažiau.
IeÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ kreditorinius reikalavimus per 3 mÄn. nuo palikimo atsiradimo atsakovÄs įstatyminei atstovei D. M. , vÄliau â dar ir Vilniaus m. 10-jame notarų biure, todÄl mano, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gyvendino tinkamai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. NagrinÄjamoje byloje teisÄjų kolegija nenustatÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todÄl teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ tikrina tik dÄl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde (atsiliepime į jį) nurodytus argumentus (CPK 329 str.).
TeisÄjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, objektyviai iÅ¡nagrinÄjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ ; surinktus įrodymus iÅ¡tyrÄ ir įvertino laikydamasis įrodinÄjimo taisyklių; iÅ¡ esmÄs tinkamai taikÄ materialinÄs ir proceso teisÄs normas bei teismų praktikÄ , kurį pakeisti arba panaikinti nÄra įstatyme numatytų pagrindų.
IÅ¡ byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad R. T. ir D. M. susituokÄ (duomenys neskelbtini) (Vilniaus m. 2-ojo apylinkÄs teismo civilinÄs bylos Nr. 2-6343-535/05 4 l.). Jiems (duomenys neskelbtini) gimÄ atsakovÄ M. K. T. (Vilniaus m. 2-ojo apylinkÄs teismo civilinÄs bylos Nr. 2-6343-535/05 6 l.). Vilniaus m. 2-asis apylinkÄs teismas 2005 m. rugsÄjo 21 d. sprendime (Vilniaus m. 2-ojo apylinkÄs teismo civilinÄs bylos Nr. 2-6343-535/2005 13-14 l.) konstatavo, kad R. T. ir D. M. 10 m. gyvena atskirai, nebeveda bendro Å«kio, todÄl santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, ir jÄ nutraukÄ.
A. E.
V. ir ieÅ¡kovÄ R. V. (iki santuokos sudarymo â P.) susituokÄ (duomenys neskelbtini) (Vilniaus m. 3-ojo apylinkÄs teismo civilinÄs bylos Nr. 2-1925-20/2004 8 l.). Vilniaus m. 3-asis apylinkÄs teismas 2004 m. balandžio 19 d. sprendime
(Vilniaus m. 3-ojo apylinkÄs teismo civilinÄs bylos Nr. 2-1925-20/2004 37-38 l.) nustatÄ, kad A. E. V. ir ieÅ¡kovÄ ilgÄ laikÄ gyvena atskirai,
nebeveda bendro Å«kio, todÄl santuoka iÅ¡irusi galutinai, ir jÄ nutraukÄ.
IeÅ¡kovÄ ir R. T. keletÄ metų palaikÄ artimus ryÅ¡ius, tuo
metu įgijo įvairaus turto ir/ar skolų. 2005 m. gruodžio 27 d. R. T. mirÄ (t. 1, b. l. 12). R. T. palikimÄ priÄmÄ pirmos eilÄs pagal įstatymÄ
įpÄdinÄ â dukra. IeÅ¡kovÄ užprieÅ¡taravo, kad notaras iÅ¡duotų atsakovei paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , teigdama, kad dalis R. T. vardu registruoto turto, sudaranÄio palikimÄ , priklauso jai.
Apeliacine tvarka nagrinÄjamoje byloje kilo ginÄas dÄl nuosavybÄs teisių pripažinimo ieÅ¡kovei į 0,507125107 dalis ginÄo buto; į virtuvÄs baldus su buitine technika, stalviršį, batų dÄžÄ, komodÄ , spintÄ , stumdomas duris ir žaliuzes, dÄl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs tarp bylos Å¡alių bÅ«do ir proporcijų, dÄl 316 830,50 Lt skolos priteisimo iÅ¡ atsakovÄs ir dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, paskirstymo. Sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl nuosavybÄs teisų pripažinimo į ½ dalį lengvojo automobilio Jeep Grand Cherokee Laredo atmestas, nÄra apeliacijos dalykas, tad Å¡i teismo sprendimo dalis neanalizuojama.
DÄl bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs prezumpcijos
TeisÄjų kolegija sutinka su apeliantÄs motyvu, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra laikomas bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe (SÅ K 21 str., 2000 m. CK 3.87 str.). Skunde apeliantÄ pripažįsta, kad Å¡i nuostata reiÅ¡kia įstatymų leidÄjo įtvirtintÄ bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄs prezumpcijÄ . Akcentuotina, jog prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, gali bÅ«ti nuginÄijama (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. lapkriÄio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-490/2007).
PrezumpcijÄ , kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, ieÅ¡kovÄ ginÄijo remdamasi Vilniaus m. 2-ojo apylinkÄs teismo 2005 m. rugsÄjo 21 d. ir Vilniaus m. 3-ojo
apylinkÄs teismo 2004 m. balandžio 19 d. sprendimais dÄl atitinkamai R. T. ir D. M. , A. E. V. ir ieÅ¡kovÄs santuokos nutraukimo. AplinkybÄ,
kad R. T. ir D. M. , A. E. V. ir ieÅ¡kovÄ kaip Å¡eima de facto negyveno jau seniai, t. y. nebeegzistuoja bendrosios
jungtinÄs nuosavybÄs prezumpcijos prielaida, buvo nustatyta įsiteisÄjusiais sprendimais dvejose skirtingose bylose dÄl santuokos nutraukimo, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirÄmÄ bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs prezumpcija (CPK 185 str. 2 p.), o ieÅ¡kovÄ sÄkmingai jÄ nuginÄijo. PrieÅ¡ingai negu nurodo apeliantÄ, pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje R. T. ir
D. M. atžvilgiu atsisakydamas taikyti bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs prezumpcijÄ , Vilniaus m. 3-ojo apylinkÄs teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimu (civilinÄs bylos Nr. 2-566-623/2008) dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto, t. y. paskutinÄs
R. T. gyvenamosios vietos nustatymo, nesirÄmÄ.
TeisÄjų kolegija kaip de jure nepagrįstus atmeta apeliantÄs motyvus, susijusius su bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs prezumpcijos taikymu.
DÄl bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs ir įrodinÄjimo taisyklių
IÅ¡ bylos Å¡alių â ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs â paaiÅ¡kinimų, liudytojo A. E. V. parodymų ir kitų byloje esanÄių netiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų pirmosios instancijos
teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ ir R. T. apie deÅ¡imt metų iki R. T. mirties formaliai nenutraukÄ santuokų su
savo sutuoktiniais faktiÅ¡kai pradÄjo gyventi kartu ir bendrai tvarkyti Å«kį. Å iuos tarp ieÅ¡kovÄ ir R. T. susiklosÄiusius santykius pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo kaip jungtinÄ
(partnerystÄs) veiklÄ ir, sprÄsdamas bylos Å¡alių ginÄÄ , taikÄ normas, kurios reglamentuoja bendrÄ jÄ jungtinÄ veiklÄ bei bendrÄ jÄ
dalinÄ nuosavybÄ, į kuriÄ nukreipia 1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis.
ApeliantÄs įsitikinimu, ginÄo turtas negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovÄs ir R. T. bendrÄ ja daline nuosavybe, taigi ir atidalintas, nes nÄra partnerių ieÅ¡kovÄs ir R. T. sudarytos raÅ¡ytinÄs, juo labiau - notarinÄs bendrosios jungtinÄs veiklos sutarties, o paprastos ar kvalifikuotos raÅ¡ytinÄs formos nesilaikymas jungtinÄs (partnerystÄs) veiklos sutartį daro negaliojanÄiÄ (2000 m. CK 6.969 str. 4 d.).
TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad nors ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä pripažinti nuosavybÄs teisÄ ir atidalinti turto dalį, įgytÄ jų abiejų su R. T. po 2001 m. liepos 1 d., t. y. kai įsigaliojo naujasis CK, kitaip nei 1964 m. CK reglamentuojantis bendrosios jungtinÄs (partnerystÄs) veiklos sutarties formÄ , nustatantis kitokias sutarties sudarymo įrodinÄjimo taisykles ir sutarties formos nesilaikymo pasekmes, bet, kaip buvo minÄta, bendrosios jungtinÄs
(partnerystÄs) veiklos, iÅ¡ kurios kildinama bendroji dalinÄ ieÅ¡kovÄs ir R. T. nuosavybÄ, santykių
pradžia yra 1995 m. vidurys. 1995 m. galiojo 1964 m. CK, o 2000 m. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad sandorio formai yra taikomi jo sudarymo momentu galiojÄ Ä¯statymai. TodÄl ieÅ¡kovÄs ir R. T. bendrosios jungtinÄs (partnerystÄs) veiklos sutarties forma, sutarties formos nesilaikymo pasekmÄs nustatomos vadovaujantis 1964 m. CK, kuris galiojo atsirandant bendrosios jungtinÄs (partnerystÄs) veiklos santykiams, o turto įgijimo (sukÅ«rimo), pardavimo, paskolos sutarÄių forma ir sutarÄių formos nesilaikymo pasekmÄs â 2000 CK, kuris galiojo atitinkamų sandorių sudarymo metu. Tuo tarpu sandorių sudarymo, įvykdymo faktas nustatinÄjamas pagal bylos nagrinÄjimo metu galiojanÄias proceso teisÄs normas, nepaisant to, kad jos įtvirtintos materialiosios teisÄs Å¡altinyje â 2000 m. CK 1.93 straipsnyje.
Speciali norma (1964 m. CK 4721 str.) reglamentuoja tik jungtinÄs veiklos sutarties steigiant Å«kinÄ bendrijÄ formÄ . Vadinasi, kitokiais tikslais sudaromos bendrosios jungtinÄs veiklos sutarties forma nustatoma pagal bendrÄ normÄ â 1964 m. CK 43 straipsnį. 1964 m. CK 43 straipsnio 2 dalis sako, kad raÅ¡ytine forma turi bÅ«ti sudaromi fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnÄ kaip 500 Lt, iÅ¡skyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo paÄiu metu, kai jie sudaromi, nebent kÄ kita numatytų įstatymai. Nors jungtinÄs veiklos sutarties sudarymo metu neįmanoma a priori žinoti tikslios bendrosios jungtinÄs veiklos sutarties vertinÄs iÅ¡raiÅ¡kos, taÄiau savaime suprantama, jog iki 500 Lt suma pernelyg maža ilgesnį laikÄ
gyventi dviese ir vesti bendrÄ Å«kį, tad darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄs ir R. T. bendrosios jungtinÄs
veiklos sutartis turÄjo bÅ«ti paprastos raÅ¡ytinÄs formos. RaÅ¡ytinÄs bendros jungtinÄs veiklos sutarties ieÅ¡kovÄ Ä¯ bylÄ nepateikÄ (CPK 178 str.).
Pagal 2000 m. CK
1.93 straipsnio 2 dalį įstatymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinÄs formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisÄ, kai kyla ginÄas dÄl sandorio sudarymo ir/ar jo įvykdymo, remtis liudytojų parodymais siekiant šį faktÄ Ä¯rodyti. Kita vertus, 2000 m. CK 1.93 straipsnio 6 dalis nustato, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, kai: 1) byloje yra kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dÄl Å¡alies kaltÄs; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes objektyviai nebuvo įmanoma sandorio sudaryti raÅ¡tu; 4) atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Bendro Å«kio tvarkymo ir prisidÄjimo darbu, siekiant jungtinÄs veiklos rezultato, faktus, kaip jungtinÄs veiklos sandorio sudarymo patvirtinimÄ , ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄjo savo paaiÅ¡kinimais (CPK 177 str. 2 d.) ir netiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais. TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ios bylos kontekste įrodymų leistinumo taisyklÄs iÅ¡imtį pirmosios instancijos teismas taikÄ pagrįstai, antraip gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų Å«kį nesusituokusių asmenų turtinÄs teisÄs liktų neapgintos vien dÄl to, kad nÄra bendrÄ jungtinÄ (partnerystÄs) veiklÄ patvirtinanÄios raÅ¡ytinÄs sutarties, nors ieÅ¡kovÄs ir R. T. tarpusavio santykių praktika, susiklosÄiusi situacija, jų elgesys įrodo, jog jie bendrai dÄjo pastangas siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti dalinÄs tam tikrÄ turtÄ nuosavybÄs teise.
Atmesdama apeliantÄs motyvus, jog negaliojant partnerystÄs santykius reglamentuojanÄioms teisÄs normoms asmenų bendro gyvenimo nesudarius santuokos faktas nedaro įtakos jų turimo turto statusui, t. y. vien Å¡io fakto, nesant kitų bendrosios nuosavybÄs atsiradimo pagrindų, nepakanka, kad vienas sugyventinis įgytų teisių į kito sugyventinio turtÄ , teisÄjų kolegija pabrÄžia, jog Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino
ieÅ¡kovei nuosavybÄs teisÄ Ä¯ tam tikrÄ R. T. vardu esantį turtÄ atsižvelgdamas ne vien tik į bendrÄ
gyvenimÄ kartu, bet ir į kiekvieno iÅ¡ partnerių indÄlį įgyjant (sukuriant) bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ piniginÄmis lÄÅ¡omis ir/ar darbu. Kitaip tariant, keli savarankiÅ¡ki juridiniai faktai - bendras gyvenimas kartu ir piniginis (darbinis) gyvenanÄiųjų kartu indÄlis į įgyjant, sukuriant turtÄ - sudaro vienÄ sudÄtinį juridinį faktÄ , t. y. bendrÄ dalinÄ nuosavybÄ.
DÄl atsakovÄs prievolÄs grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 200 000 Lt , kuriuos iÅ¡ jos pasiskolino R. T.
PrieÅ¡ingai nei kad skunde nurodo apeliantÄ, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. T. 2004 m. per du kartus pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovÄs iÅ¡ viso 200 000 Lt (100 000 Lt + 100 000 Lt), ne remdamasis vien liudytojo
G. K. parodymais, bet notaro patvirtintomis dviem paskolos sutartimis (t. 2, b. l. 16-19; t. 4, b. l. 20-23), kurių atsakovÄ neginÄijo.
Be paskolos sutarÄių, 200 000 Lt R. T. paskolos sutarties faktÄ netiesiogiai taip pat įrodo Vilniaus m. 2-ojo apylinkÄs teismo 2005 m. rugsÄjo 21 d. sprendimas, priimtas R.
T. ir D. M. santuokos nutraukimo byloje. MinÄtu sprendimu R.
T. inter alia teismo buvo įpareigotas grÄ Å¾inti neįvardintam kreditoriui 200 000 Lt.
Ta aplinkybÄ, kad R. T. , pasiskolinÄs 200 000 Lt, už ginÄo butÄ sumokÄjo pardavÄjui ne visÄ sumÄ , bet mažiau, t. y. 194 380 Lt (t. 1, b. l. 22), nepaneigia paskolos sutarÄių sudarymo ar bendros sumos dydžio (100 000 Lt + 100 000 Lt).
R. T. 2005 m. balandžio 21 d. pildytoje vienkartinÄje gyventojo (Å¡eimos) turÄto turto deklaracijoje (t. 2, b. l. 13-15) nurodyta, kad praÄjusiais kalendoriniais metais (2004 m.) jis turÄjo turto už 215 100 Lt ir 270 000 Lt piniginių lÄšų, laikomų ne banke (iÅ¡ viso â 485 100 Lt). Kaip teisingai pastebÄjo ieÅ¡kovÄ, 2004 m. sausio 5 d. R. T. , vykdydamas 1998 m. birželio 22 d. paskolos sutartį, grÄ Å¾ino kreditoriui G. M. dalį paskolos - 250
000 Lt (t. 2, b. l. 47-49). Tokiu atveju R. T. 2004 m. pradžioje turÄjo likti 20 000 Lt (270 000 Lt â 250 000 Lt). AplinkybÄ, jog R. T. trÅ«ko lÄšų atsiskaityti su ginÄo buto pardavÄju UAB âTalainÄâ, patvirtina tai, kad 2004 m. kovo 8 d. ginÄo buto pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktu ginÄo buto pardavÄjas pirkÄjui atidÄjo atsiskaitymo už ginÄo butÄ terminÄ iki 2004 m. liepos 15 d. (t. 1, b. l. 17-20), kad jau 2004 m. kovo 24 d. R. T. iÅ¡ AB Ūkio banko paÄmÄ 3 000 Lt vartojamÄ jÄ paskolÄ (t. 2, b. l. 50), kad nuo 2004 m. liepos 22 d. iki pat mirties R.
T. sunkiai sirgo, todÄl nebegalÄjo dirbti ir užsidirbti, kaip iki tol; kad žolÄs miltų gamybos agregatÄ (t. 1, b. l. 50) ir 70 000 vnt. UAB
âEnergetinių sistemų lizingasâ akcijų (t. 1, b. l. 221-22) R. T. pardavÄ 2005 m., t. y. jau atsiskaitÄs už
ginÄo butÄ su pardavÄju UAB âTalainÄâ.
2000 m. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikÄjo kreditoriai turi teisÄ per 3 mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priÄmusiam palikimÄ Ä¯pÄdiniui, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį. Tiek pirmosios, tiek apeliacinÄs instancijos teisme ieÅ¡kovÄ teigÄ, o atsakovÄ ar tretysis asmuo D. M. nepaneigÄ (CPK 185 str. 5 p., 187 str.), kad bankinių pavedimų ir sutarÄių kopijas 2006 m. vasario pabaigoje ieÅ¡kovÄ pateikÄ D. M., kaip tuometinei atsakovÄs įstatyminei atstovei, siekÄ susitarti taikiai dÄl paveldimo turto atidalinimo, o nepavykus to padaryti 2006 m.
rugsÄjo 29 d. kreipÄsi į teismÄ . Apie 200 000 Lt paskolÄ D. M. žinojo jau 2005 m. vykstant iÅ¡tuokos su R. T. procesui.
DÄl termino pareikÅ¡ti kitus kreditoriaus reikalavimus įpÄdinei
ReikalavimÄ priteisti likusiÄ skolos dalį -
107 785 Lt (316 830,50 Lt â 200 000 Lt - 9 045,50 Lt laidojimo iÅ¡laidų) â ieÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ 2009 m. kovo 6 d. ir 2009 m. kovo 16 d., t. y. praleidusi 3 mÄn. terminÄ (CK 5.63 str. 1 d.), taÄiau atsižvelgiant į faktinių aplinkybių sudÄtingumÄ ir gausÄ bei bÅ«tinybÄ surinkti faktus patvirtinanÄius raÅ¡ytinius įrodymus yra pagrindas atnaujinti terminÄ , kaip praleistÄ dÄl svarbių priežasÄių.
CK 5.63 straipsnio 4 dalis numato galimybÄ pratÄsti 3 mÄn. terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dÄl svarbių priežasÄių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraÄjo daugiau kaip 3 m. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad bylos nagrinÄjimas pirmosios instancijos teisme buvo du kartus sustabdytas paskyrus atlikti raÅ¡ysenos ir turto vertinimo ekspertizes (nuo 2007 m. balandžio 12 d. iki 2007 m. birželio 21 d. ir nuo 2008 m. vasario
7 d. iki 2008 m. gegužÄs 12 d.) (t. 2, b. l. 95-96, 122, 232-234, 277-278). Sustabdžius bylos nagrinÄjimÄ , jokie procesiniai veiksmai neatliekami, iÅ¡skyrus klausimų dÄl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimÄ (CPK 166 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog  atsakovÄ (jos atstovÄ) veikÄ prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ , bÅ«tų neteisinga ieÅ¡kovÄs atžvilgiu taikyti naikinamÄ jį terminÄ .
DÄl nuosavybÄs teisių į ginÄo butÄ proporcijų nustatymo ir atidalinimo bÅ«do
Pirmosios instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovei nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 0,507125107 dalis ginÄo buto (atitinkamai atsakovÄ paveldÄjo 0,492874893 ginÄo buto dalis) atsižvelgÄs į partnerių piniginių lÄšų, kuriuos kiekvienas iÅ¡ jų sumokÄjo buto pardavÄjui UAB âTalainÄâ: 200 000 Lt ÷
394 380 Lt ir 194 380 Lt ÷ 394 380 Lt (t. 1, b. l. 22-26). IeÅ¡kovÄs dalies atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs bÅ«dÄ pirmosios instancijos teismas pasirinko įvertinÄs ne tik ieÅ¡kovei tenkanÄiÄ ginÄo buto dalį (51 %), bet ir kitas svarbias aplinkybes, pvz., kad jis įrengtas ieÅ¡kovÄs pastangomis, pagal jos (ir R. T.) skonį bei poreikius. TodÄl apeliantÄs argumentai, susijÄ su nuosavybÄs teisių į ginÄo butÄ dalių nustatymu ir atidalinimo bÅ«du, atmetami kaip nepagrįsti.
DÄl lygių dalių principo laikymosi dalinant partnerių turtÄ (skolas)
Kaip (bÅ«simi) sutuoktiniai vedybų sutartyje turi teisÄ susitarti dÄl įvairaus turto režimo (pvz., visiÅ¡ko turto bendrumo, dalinio turto bendrumo, visiÅ¡ko turto atskirumo), turto režimo kombinacijų (pvz., nekilnojamiesiems daiktams taikomas visiÅ¡kas turto atskiro principas, o kilnojamiesiems â visiÅ¡ko turto bendrumo principas) (2000 m. CK 3.104 str. 1-2 d.), taip jungtinÄs veiklos sutarties dalyviai irgi gali susitarti dÄl skirtingo turto režimo priklausomai nuo jo pobÅ«džio (2000 m. CK 6.156 str.).
IÅ¡ ieÅ¡kovÄs, kaip vienos iÅ¡ bendrosios jungtinÄs (partnerystÄs) veiklos sutarties narÄs, paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, kad nekilnojamajam turtui taikytinas dalinio turto bendrumo, o kilnojamajam turtui ir skoloms, nesusijusioms su nekilnojamuoju turtu, - visiÅ¡ko turto atskirumo principas. Toks partnerių pasiskirstymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisÄs normoms, gerai moralei ar vieÅ¡ajai tvarkai (2000 m. CK 1.80-1.81 str.), o apeliantÄ neįrodÄ, kad toks pasiskirstymas neatitiko realybÄs.
ApeliantÄs skunde nurodytas turtas, kuris buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinÄ ieÅ¡kovÄs ir A. E. V. nuosavybÄ (48,16 m2 pastatas ir 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini)), nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo objektas, todÄl teisÄjų kolegija dÄl jo plaÄiau nepasisako.
DÄl pirmosios instancijos teismo motyvų, susijusių su prieÅ¡ieÅ¡kinio byloje nepareiÅ¡kimu
IeÅ¡kovÄ pripažino, kad sofÄ -lovÄ , du fotelius âAdelaidaâ, dvi sofas-lovas, keturias virtuvÄs kÄdes, vonios kambario baldus, lauko baldus R. T. pirko savo vardu ir sÄ skaita (kilnojamojo turto atskirumo principas) (t. 1, b. l. 32), taigi pripažinti jai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ iÅ¡vardintus daiktus ieÅ¡kiniu nepraÅ¡Ä. IÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies teisÄjų kolegija Å¡alina teismo argumentus, susijusius su tuo, jog atsakovÄ nereiÅ¡kÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio praÅ¡ydama priteisti jai paveldÄtÄ turtÄ (sofÄ -lovÄ , du fotelius âAdelaidaâ, dvi sofas-lovas, keturias virtuvÄs kÄdes, vonios kambario baldus bei lauko baldus), kaip R. T. palikimo dalį, kuriÄ galima atidalinti, nes nÄra poreikio juos atidalinti.
DÄl
75 000 Lt priteisimo iÅ¡ atsakovÄs už R.
T. parduotÄ Å¾olÄs miltų agregato ½ dalį
Kaip matyti iÅ¡ notaro patvirtintos 2002 m. birželio 25 d. žolÄs miltų gamybos agregato Nr. AVM-0,65 pirkimo-pardavimo
sutarties (t. 1, b. l. 49), pardavÄjai V. K. ir N. K. už 79 000 Lt pardavÄ ieÅ¡kovei ir R. T. , kurie kiekvienas
atskirai sumokÄjo po 39 500 Lt, žolÄs miltų gamybos agregatÄ . TodÄl tiek ieÅ¡kovÄ, tiek R. T. tapo ½ žolÄs miltų gamybos agregato dalies bendrasavininkiais.
Tuo tarpu 2005 m. gegužÄs 26 d. visÄ (100 %)
žolÄs miltų gamybos agregatÄ pardavÄ vien tik R. T. . Kadangi R. T. pardavÄ dalį daikto, kuris jam nepriklausÄ,
ieÅ¡kovÄ galÄjo ginti savo teises 2000 m. CK 6.307 straipsnio nustatyta tvarka arba patvirtinti sandorį (2000 m. CK 1.79 str.) ir praÅ¡yti priteisti dalį žolÄs miltų agregato pardavimo kainos (150 000 Lt ÷ 2), kÄ ji ir padarÄ. NebÅ«dama įraÅ¡yta į 2005 m. gegužÄs 26 d. sutartį kaip žolÄs miltų gamybos agregato viena iÅ¡ savininkių ir pardavÄjų, ieÅ¡kovÄ bÅ«tų turÄjusi juridinių sunkumų deklaracijoje pagrįsti 75 000 Lt gavimÄ , taÄiau pats Å¡ių lÄšų gavimas nÄra neteisÄtas, todÄl nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso ir gali bÅ«ti ginamas.
DÄl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo ir jų dydžio
TeisÄjų kolegija sutinka su apeliantÄs motyvu, kad reikalavimas priteisti velionio laidojimo iÅ¡laidas kyla iÅ¡ deliktinių santykių. 2000 m. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kylantiems iÅ¡ deliktinių santykių. Kita vertus, turint minty faktų sudÄtingumÄ ir gausÄ , pripažintina, kad sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovÄ praleido dÄl svarbių priežasÄių, todÄl jis atnaujintinas (2000 m. CK 1.131 str. 2 d.).
R. T. laidojimo iÅ¡laidos sudarÄ 10 202,99 Lt (2 400 Lt + 4 500 Lt + 2 615 Lt + 160 Lt + 98 Lt + 429,99 Lt) (t. 1, b. l. 62-65). IÅ¡ Å¡ios sumos ieÅ¡kovÄ minusavo 750 Lt laidojimo paÅ¡alpÄ bei 407,49 Lt R. T. mokÄtinÄ invalidumo pensijÄ ir ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs 9 045,50 Lt (10 202,99 Lt â 750 Lt â 407,49 Lt). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį, neturÄjo faktinio pagrindo dar sykį, kaip pageidauja apeliantÄ, atimti 407,49 Lt pensijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs 8 638,01 Lt (9 045,50 Lt â 407,49 Lt).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, kurias atsakovÄ patyrÄ pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
IeÅ¡kinio suma lygi 459 939 Lt. Pirmosios instancijos teismas atmetÄ ieÅ¡kinio dalį, kuria ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä pripažinti jai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį lengvojo automobilio Jeep Grand Cherokee Laredo, v/n (duomenys neskelbtini) už 38 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas laikÄ, kad patenkino 92 % [(459 939 Lt â 38
000 Lt) ÷ 459 939 Lt] ieÅ¡kinio, o atmetÄ â 8 % (100 % - 92 %) ir nurodytu santykiu paskirstÄ bylos Å¡alių pirmosios instancijos teisme turÄtas bylinÄjimo iÅ¡laidas (CPK 93 str. 2 d.).
TeisÄjų kolegija sutinka su apeliantÄs teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai apskaiÄiavo patenkino (atmesto) ieÅ¡kinio dalis. IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä pripažinti jai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ pusÄ lengvojo automobilio, o ne visÄ , todÄl pirmosios instancijos teismas iÅ¡ tikrųjų patenkino 96 % [(459 939 Lt â 19 000 Lt) ÷ 459 939 Lt] ieÅ¡kinio, o atmetÄ â 4 % (100 % - 96 %), t. y. priteisÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs per maÅ¾Ä bylinÄjimosi iÅ¡laidų dalį.
Antra vertus, kadangi ieÅ¡kovÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo (dalies) neskundÄ, o CPK 313 straipsnis draudžia apeliacinÄs instancijos teismui dÄl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimÄ (nutartį), jei sprendimÄ skundžia tik viena iÅ¡ Å¡alių, pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas, kuris yra atsakovei palankus, paliekamas be pakeitimų.
SusiklosÄius tokiai situacijai, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmÄs yra teisÄtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todÄl paliekamas nepakeistas.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
TeisÄjai                                                                                                          DanutÄ GasiÅ«nienÄ
                                                                                                                       Kazys
Kailiūnas
           Donatas Šernas