2018-11-27 Nr. AB-21713-3-61-3-01607-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-813-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01607-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. B. 2018 m. gegužės 10 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 15B-1988 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Administraciją išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2018 m. balandžio 17 d. prašymą pateikti išsamią informaciją apie tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą pagal įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-514-583/2018 m.

Atsakovas Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad vykdydama teismo sprendimą, atsakovė persiuntė pareiškėjo skundą pagal kompetenciją Neries regioninio parko direkcijai ir apie tai informavo pareiškėją, taip pat sumokėjo jo patirtas 70 eurų teismo išlaidas. Į pareiškėjo 2018 m. balandžio 17 d. prašymą dėl informacijos suteikimo Administracija pateikė atsakymą, kad pagal teismo sprendimą nebuvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir nepaskirtos tarnybinės nuobaudos, kadangi asmuo, priėmęs teismo nurodytus sprendimus, įstaigoje nebedirba.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (b. l. 45–49).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl Rašto, kuriuo jam suteikta informacija pagal 2018 m. balandžio 17 d. prašymą ir išaiškinta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo pradėtas ir nebuvo paskirtos tarnybinės nuobaudos dėl to, kad valstybės tarnautojas, kuris priėmė 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. 12(4.7)S-992 „Dėl informacijos pateikimo“ bei 2017 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 12(4.7) S-1106 „Dėl galimai savavališkai pastatytos prieplaukos“, Administracijoje nedirba. Bylos duomenys patvirtino ir pareiškėjas neginčijo fakto, kad minėti Administracijos raštai jam teisinių pasekmių nesukėlė, taip pat jokių pareigų nenustatė, neturėjo įtakos pareiškėjo teisių turiniui. Administracijos 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. 12(4.7)S-992 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjas buvo informuotas, jog Administracija kreipėsi į UAB „Citus Construction“ administraciją dėl informacijos apie įrengtą plūduriuojančią prieplauką gavimo, o 2017 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 12(4.7) S-1106 „Dėl galimai savavališkai pastatytos prieplaukos“ pareiškėjas buvo informuotas, jog pagal UAB „Citus Construction“ pateiktą informaciją, prieplauka, esanti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, Neries pakrantėje, prie Šaltūnų g. 2, Vilnius, yra įrengta visuomenei, komercinė veikla joje nevykdoma bei, kad pareiškėjo skundas pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti Neries regioninio parko direkcijai. Minėtuose raštuose pateikta informacija apie jau įvykusias aplinkybes, tačiau jokių privalomų nurodymų, teisių ar pareigų pareiškėjui nebuvo nustatyta. Taigi Administracija 2017 m. spalio 2 d. ir 2017 m. lapkričio 9 d. raštais, nesukeliančiais pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimą.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į Administraciją 2018 m. balandžio 17 d. su prašymu, o Administracijos 2017 m. spalio 2 d. ir 2017 m. lapkričio 9 d. raštus pasirašė M. Č., kuris nuo 2018 m. kovo 14 d. Administracijoje nedirbo. Be to, Lietuvos saugios laivybos administracija, kuri pateikė pareiškėjui 2017 m. spalio 2 d. ir 2017 m. lapkričio 9 d. raštus, nuo 2017 m. gruodžio 1 d. reorganizavimo būdu buvo prijungta prie Administracijos. Teismas pažymėjo, jog objektyviai nebėra galimybės įpareigoti atsakovą išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2018 m. balandžio 17 d. prašymą, nes M. Č., kuris priėmė Administracijos 2017 m. spalio 2 d. ir 2017 m. lapkričio 9 d. raštus, nuo 2018 m. kovo 14 d. Administracijoje nedirba, be to, tarnybinės atsakomybės taikymui praleisti terminai, numatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundžiamas Administracijos Raštas jam nesukelia teisinių pasekmių, teismas laikė, kad byla neturi ginčo objekto, todėl ją nutraukė.

III. Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui narinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, jog teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad ginčo objekto nėra. Pareiškėjui neaišku, kodėl teismas nagrinėjo 2017 m. spalio 2 d. ir 2017 m. lapkričio 9 d. Administracijos raštų keliamas teisines pasekmes pareiškėjui. Jis ginčija, kad jam nebuvo pateikta informacija apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, kurį atsakovas privalėjo atlikti, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad informacijos nepateikimas turi teisinių pasekmių pareiškėjui, kadangi jis turi teisę gauti šią informaciją įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjo nuomone, teismas gali įpareigoti atsakovą išnagrinėti ir atsakyti į jo 2018 m. balandžio 17 d. skundą. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atsakymas (2018 m. gegužės 8 d.) buvo neišsamus, o trūkstamos informacijos nepateikimas buvo pareiškėjo skundo teismui objektas. Atsakovas iš esmės atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją, todėl informacijos nepateikimą privalėjo pagrįsti objektyviais duomenims ir teisės aktų normomis, bet to nepadarė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties, kuria, be kita ko, nutarta administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl Rašto panaikinimo nutraukti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jei ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 15B-1988 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-514-583/2018 nebuvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir nepaskirtos tarnybinės nuobaudos, kadangi asmenys, priiminėję teismo nurodytus sprendimus, Administracijoje jau nedirba.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015; eA-114-662/2018). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (ABTĮ 88 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015).

Taigi matyti, kad viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atliktą patikrinimą), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Šiuo atveju pareiškėjas iš esmės ginčija Administracijos atsisakymą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, apie tai jis buvo informuotas Raštu, ir teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo nepradėtas dėl priežasčių, kurios tam nesudaro teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2018 m. balandžio 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą Administracijai, kuriuo siekė gauti informaciją apie tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą pagal įsiteisėjusį 2018 m. vasario 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-514-583/2018. Lietuvos transporto saugos administracija 2018 m. gegužės 8 d. pateikė Raštą, kuriuo informavo pareiškėja apie tai, kad nebuvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir nepaskirtos tarnybinės nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Raštas jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui neturi, todėl šiuo aspektu negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai apie tai, kad atsakovo atsakymas (2018 m. gegužės 8 d.) buvo neišsamus, o trūkstamos informacijos nepateikimas buvo pareiškėjo skundo teismui objektas, atsakovas iš esmės atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją, laikytini naujais pareiškėjo skundo pagrindais, kurie nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, jų negalėjo teismas vertinti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šių atskirojo skundo argumentų nevertina, laiko juos negalinčiais turėti reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis yra pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė