2016-12-22 Nr. AB-24474-3-62-3-01026-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1717-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01026-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 4-8), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad jis nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. birželio 19 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus įvairiose kamerose kankinančiomis sąlygomis, t. y. kamerose jam tekdavo per mažai gyvenamojo ploto, patalpose buvo drėgna ir šalta. Pažymėjo, kad rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais, o asmens apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, nes patalpoje buvo šalta, purvina. Skundėsi, jog Kauno TI jam nebuvo suteikta galimybė kreiptis į gydytoją. Nurodė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur už visą kalinimo laikotarpį.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13-16) bei teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog visais laikotarpiais pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į minimalią ploto normą kameroje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kamerų klimato sąlygų yra nepagrįstos faktais, pareiškėjas dėl to nesikreipė nei į Kauno TI administraciją, nei į Kauno visuomenės sveikatos centrą, be to, pareiškėjas Kauno TI buvo šiltuoju metų laiku, dėl to, atsakovo manymu, pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Teiginys dėl nešvaros ir šalčio atliekant kratas neatitinka tikrovės, tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Atkreipė dėmesį, kad vykdant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. spalio 15 d. nurodymą, Kauno TI rūkantieji yra laikomi atskirai nuo nerūkančiųjų. Pateikė į bylą sveikatos istorijos įrašus, iš kurių matyti, jog pareiškėjui buvo atliekami tyrimai, bei suteikiami susitikimai su gydytoju dėl jo lūžusios rankos. Atsakovo manymu, Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, o pareiškėjas skundu siekia užsidirbti pinigų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (b. l. 58-61) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsnių, 6.271 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Dėl ploto normos pažeidimo

Remdamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, byloje nustatytais duomenimis, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas įvairiose kamerose: laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. buvo kalinamas kamerose Nr. 157 ir 128, kurioje asmeniui tenkantis plotas buvo 10,50 kv. m.; nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 349, kurioje pareiškėjui atskirais laikotarpiais teko ploto nuo 4,13 kv. m iki 5,51 kv. m; nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 325, kurioje pareiškėjui teko ploto nuo 3,67 kv. m iki 4,40 kv. m (b. l. 19-20), teismas sprendė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu teisės aktų reikalaujama minimali ploto norma, t. y. 3,6 kv. m, buvo užtikrinta, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnė, nei įstatymuose numatyta minimali, ploto norma yra nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis

Remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. nurodymu (b. l. 53-54), kad nerūkantieji asmenys yra laikomi atskirai nuo rūkančiųjų tuo atveju, jei jie pateikia Kauno TI administracijai prašymą laikyti jį kameroje kartu su nerūkančiais asmenimis, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pateikęs Kauno TI administracijai prašymą dėl jo laikymo su nerūkančiais asmenimis, todėl, įvertinęs esamus duomenis, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl teisių pažeidimo, laikant jį kartu su rūkančiais asmenimis, atmestini.

Dėl skunde nurodytų aplinkybių, jog kamerose būdavo šalta, drėgna, buvo prastas apšvietimas

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis kalėjo, buvo šalta ir drėgna, tačiau į bylą nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo į bylą pateiktos kameros lango foto lentelės (b. l. 33-35) patvirtina, kad ventiliacijos orlaidės kamerose yra ir jos gali būti uždarytos arba atidarytos. Pažymėjo ir tai, kad Higienos normos HN 76:2010 24 punkte reglamentuota, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Taip pat iš pateiktos nuotraukos teismas nustatė, kad kameroje šviesu, šviesa sklinda nuo lango ir nuo šviesos šaltinių, pritvirtintų prie lubų, tad pareiškėjo argumentai, kad patalpose trūko oro ir šviesos atmesti. Kadangi pareiškėjas skunde nurodė, jog kameroje buvo šalta, teismo vertinimu, kadangi ginčo laikotarpis yra šiltuoju metų laiku, pareiškėjo argumentai dėl šalčio kameroje yra atmestini, kaip nepagrįsti. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog patalpoje buvo drėgna, pagal byloje pateiktus duomenis – Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos aprašą, asmenys, esantys kameroje, yra patys atsakingi už joje palaikomą švarą ir tvarką. Byloje nenustatyta duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęsis, kad kameroje yra drėgmė, prašęs priemonių šiam nepatogumui spręsti, todėl pareiškėjo argumentai, jog kameroje buvo drėgna, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmesti kaip nepagrįsti.

Dėl kratų patalpoje esančios nešvaros ir žemos oro temperatūros

Teismas pažymėjo, jog dėl to pareiškėjas į bylą nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo atstovas į bylą pateikė kratų patalpos nuotraukas (b. l. 36-37), iš kurių galima spręsti, kad patalpos pakankamai tvarkingos, uždaros. Nors nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas į bylą nepateikė įrodymų apie kratų patalpos temperatūrą, tačiau atsižvelgęs į tai, kad minėtos patalpos nėra gyvenamosios patalpos, o kratos procedūros trunka neilgai, be to, ginčo laikotarpis yra metų šiltuoju sezonu, todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo esant kratų patalpos žemai temperatūrai ir nešvarai yra deklaratyvūs, dėl to atmestini.

Į bylą pateikti įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Kauno TI Sveikatos priežiūros tarnybą dėl lūžusios rankos, be to, jam buvo atliekami tyrimai (b. l. 21-31), tačiau įrodymų apie pareiškėjo kreipimąsi į gydytojus dėl depresijos, kitų psichinės sveikatos pablogėjimų ginčui aktualiu laikotarpiu nėra pateikta, todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, o pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės, jog jam nebuvo suteikta galimybė lankytis pas gydytoją, yra atmestinos kaip nepagrįstos.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo nr. 30544/96) ir kt.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Padaryta išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas V. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 66-68), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, patenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą. Prašo pareiškėją pristatyti į teismo posėdį, kad kilus neaiškumams, posėdžio metu galėtų atsakyti į teismo klausimus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ne į visas pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, skundą išnagrinėjo neobjektyviai.

2. Pareiškėjo buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo gegužės 20 d. iki birželio 19 d. kameroje Nr. 325 beveik visą laikotarpį buvo laikomi 7 asmenys, kuriems judėti tokioje kameroje beveik neįmanoma. Vienam vaikščiojant, kiti 6 turi sėdėti arba gulėti. Tuomet 23 val. per parą asmuo turi praleisti ant gulto, kadangi į pasivaikščiojimo kiemelį išvedamas tik 1 val.

3. Kauno tardymo izoliatoriaus teiginiai, kad kalinimo sąlygų trūkumas suimtiesiems kompensuojamas juos išvedant į sporto kiemelius, biblioteką, teniso kambarį ir t. t., neatitinka tikrovės. Sporto kiemeliai yra tas pats, kas ir pasivaikščiojimo kiemeliai, nes visas inventorius bent tuo metu buvo sugadintas ar sulaužytas, o per visą pareiškėjo buvimo Kauno TI laikotarpį į jį iš kameros Nr. 325 buvo išvesti 2 kartus, į biblioteką – 1 kartą, o kadangi vienu kartu vedami ne daugiau kaip trys asmenys, tai pareiškėjui ten patekti neteko nei karto. Taip pat ir su teniso kambariu.

4. Sanitarinis mazgas kamerose atitvertas 2 m aukščio skardine sienele, tačiau tiek jo viršus, tiek apačia atviri, todėl naudojantis juo, džiaustant rūbus toje pat patalpoje laikosi drėgmė ir sąlygos yra antisanitarinės.

5. Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Kauno TI pareigūnai su suimtaisiais asmenimis sudarydavo žodinius susitarimus, kad, jei 4 vietų kameroje laikant 3 suimtuosius dar vienas norėdavo patekti į šią kamerą, nes likusius pažįsta, tai turėdavo žodžiu patvirtinti, kad nekels jokių pretenzijų ir skundų dėl kameros ploto trūkumo ir kitų sąlygų. Tai gali patvirtinti A. K., gim. 1981 m., kuris kalėjo nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. ir šiuo metu bausmę atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Lukiškėse.

6. Į prašymus dėl medicinos pagalbos Kauno TI nereaguojama, o jei gydoma, tai tik išrašomais receptiniais vaistais. 2014 m. balandžio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į odos gydytoją N. G., kuris nurodė, kad pareiškėjo ligai (psoriazei) vaistų neturi. 2014 m. gegužės 1 d. prisikvietus vyr. slaugos administratorę G. B., pareikalavus duoti bet ką patepti sutrūkinėjusią žaizdotą odą, tik po grasinimų sužaloti save tai buvo padaryta. Tai patvirtinti pateikta medicinos pažyma iš ligos istorijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. 2014 m. balandžio 18 d. kreiptasi į gydytoją radiologą A. M. dėl rankos lūžio, tačiau tik rentgenas padarytas, nei jokio gipso ar įtvaro neuždėta, o vakare seselė tik vaistų nuo skausmo davė.

7. Patekus į įkalinimo įstaigą dėl šoko ir streso nėra kada galvoti apie rūkančių ir nerūkančių kameras, todėl pats pareiškėjas negalėjo pareikšti noro būti laikomas atskirai nuo rūkančių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Pareiškėjas prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir prašymą grindė tuo, kad kilus neaiškumams, posėdžio metu galėtų atsakyti į teismo klausimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti bylos nagrinėjimo tikslai gali būti pasiekti nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka ir dėl to pareiškėjo teisės nebus apribotos, nes nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka proceso šalies teisė teikti įrodymus išlieka taip pat ir teikti paaiškinimus raštu. Teise teikti įrodymus pareiškėjas pasinaudojo ir tai patvirtina su apeliaciniu skundu pateikti pareiškėjo sveikatos būklę nusakantys dokumentai. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes.

Pareiškėjas tvirtina, kad Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo gegužės 20 d. iki birželio 19 d. kameroje Nr. 325 beveik visą laikotarpį buvo laikomi 7 asmenys, pažeidžiant nustatytą minimalų 3,6 kv. m ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, reikalavimą. Šis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas prieštarauja Kauno tardymo izoliatoriaus 2015 m. liepos 31 d. pažymoje Nr. 11-4502 nurodytiems duomenims. Pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas, jo nurodomu laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. birželio 19 d. buvo kalinimas kartu su kitais asmenimis (iš viso 6 asmenys), kameroje Nr. 325, kuri yra 22 kv. m ploto, ir vienam asmeniui teko 3,67 kv. m ploto, o kai kuriuo laikotarpiu buvo kalinami 5 asmenys ir kiekvienam teko po 4,40 kv. m ploto (b. l. 19-20). Šią aplinkybę teismas ištyrė ir įvertino, kad pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą jo nurodytu laikotarpiu nebuvo pažeista. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė tai paneigiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pateiktais įrodymais ir turėjo pagrindą pripažinti, jog pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamosios kameros plotą nebuvo pažeista.

Atsakant į kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir dėl jų vertinimo, remiantis atsakovo atstovo pateiktais įrodymais, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas tokiose bylose atidžiai atsižvelgia į objektyvius sunkumus, kuriuos patiria pareiškėjas, rinkdamas įrodymus tam, kad pagrįstų savo teiginius, susijusius su kalinimo sąlygomis. Atsižvelgus į tai, kad kalinimo įstaigoje taikomas ribojantis režimas, iš tikrųjų iš nuteistųjų negali būti reikalaujama pateikti kalinimo kameros nuotraukų ar tiksliai įvardyti kameros plotą, temperatūrą ar apšvietimo ypatumus. Vis dėlto, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo nr. 42525/07, 60800/08)). Šis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis, neįmanoma pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principo, nes prieigą prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (2013 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Olszewski prieš Lenkiją (pareiškimo nr. 21880/03); 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo nr. 42525/07, 60800/08)).

Kartu EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kaltinimai netinkamu elgesiu turi būti pagrįsti tinkamais įrodymais. Vertindamas įrodymus, teismas remiasi įrodinėjimo standartu, pagal kurį reikalaujama pagrįsti teiginius taip, kad neliktų pagrįstų abejonių. Tačiau EŽTT yra pažymėjęs, kad jis niekada neturėjo tikslo pritaikyti nacionalinių teisės sistemų praktiką, taikant šį standartą. Teismas sprendžia ne kaltės ar civilinės atsakomybės, o Konvencijos įsipareigojimų klausimą. Teismo užduoties, numatytos Konvencijos 19 straipsnyje – siekti laiduoti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Aukštosios susitariančios šalys šioje Konvencijoje – specifiškumas lemia Teismo poziciją dėl įrodymų ir įrodinėjimo (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo nr. 42525/07, 60800/08)). Taigi, įrodinėjimo prasme tokio pobūdžio bylose, pirmiausia, remiamasi nacionaliniais įrodinėjimo standartais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr.2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Šio ginčo atveju pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė reikšmingai savo teiginių apie jo pažeistas teises, kurios sukeltų abejones dėl atsakovo įrodymų, todėl į bylą pateiktų atsakovo atstovo įrodymų tikrinti iš naujo nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė papildomas aplinkybes dėl tualeto (sanitarinio mazgo) zonos atitvėrimo, pasivaikščiojimo kiemelyje sąlygų, dėl galimybių naudotis sporto kiemeliu bei biblioteka, bei medicininių paslaugų suteikimo kokybės, ko nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija yra patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 136 str.). Visi reikalavimai ir juos pagrindžiantys argumentai turi būti nurodyti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 ir 7 p., 82 str. 6 ir 7 d., 130 str. 5 d., 138 str. 2 ir 3 d.). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, bei išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks minėtų teisės normų aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam proceso (ABTĮ 53 str. 3 d.) užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą, nes ji negalėtų būti tikra, kad kita šalis nepateiks jai procesinių netikėtumų, pakeisdama savo skundo (prašymo) pagrindą, nurodydama naujas aplinkybes, ir tokiu būdu iš esmės paneigtų pirmosios instancijos teismo proceso prasmę. Dėl minėtų priežasčių, pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi argumentai dėl kalinimo sąlygų nenagrinėtini (ABTĮ 130 str. 5 d.). Dėl šių aplinkybių nevertinami pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikti medicininių dokumentų duomenys, kadangi jie nebuvo pateikti ir vertinami pirmosios instancijos teisme (b. l. 69-71).

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas