Legislator Case Law & Legislation
9111b6a2-378a-46c0-af60-d2e7fca8ff72 AI generated

9111b6a2-378a-46c0-af60-d2e7fca8ff72 · Regionų administracinis teismas

Case Number 9111b6a2-378a-46c0-af60-d2e7fca8ff72
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I1-5241-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01311-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

9111b6a2-378a-46c0-af60-d2e7fca8ff72 · Regionų administracinis teismas: Patiekalo neatitikimas pareiÅ¡kėjo ar kitų nuteistųjų lÅ«kesčių, neįpareigoja maisto gamintojo (netgi draudžia) gaminti patiekalus kitaip, nei nurodo galiojantys teisės aktai, maitinimo paslaugos sutartis. Alytaus PN maisto gaminimo patalpose, kuriose UAB „Niklita“ vykdo maisto gamybÄ , be nuteistųjų dirba ir UAB „Niklita“ samdomos darbuotojos. KiekvienÄ dienÄ nuo 7 iki 21 val. dirba dvi darbuotojos, kurios prižiÅ«ri nuteistųjų darbÄ ir elgesį maisto gamybos proceso metu.

Keywords

AI generated
substandard housing home care services deportation despite health issues unlawful entry hotel accommodation contract housing law
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-5241-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01311-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2020 m. gegužės 25 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–6) nurodė, kad Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. laisvės atėmimo bausmę atliko 4 bÅ«ryje.

Bendro naudojimo tualete buvo 4 unitazai ir 3 pisuarai, kurie buvo atskirti skardos sienelėmis, pisuarai nebuvo atskirti, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė gilius dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ . Teigė, jog kelis kartus kreipėsi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl kalinimo sÄ lygų, tačiau niekas nepasikeitė, pareiÅ¡kėjÄ buvo bandoma įbauginti, psichologiÅ¡kai palaužti, buvo daromas psichologinis spaudimas, nebuvo registruojami skundai.

Maistas nuolat bÅ«davo Å¡altas, sustingęs, neatitinkantis nustatytų normų, kilo grėsmė užsikrėsti nuodingomis medžiagomis maisto dalinimo metu. Nebuvo įrengta ventiliacija, patalpose buvo drėgna, čiužiniai puvo, veisėsi blakės bei kiti parazitai, dėl drėgmės rÅ«dijo lovos. Kamerose Å¡varaus oro kiekis neatitiko norminio oro Å¡varumo, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normos reikalavimų. Patalpų apÅ¡vietimas buvo netinkamas, natÅ«rali Å¡viesa labai silpnai pateko į patalpÄ , dirbtinis apÅ¡vietimas labai stiprus, nuo jo skaudėjo akis bei galvÄ , dėl to pareiÅ¡kėjas nerimavo, buvo irzlus, pablogėjo regėjimas, akys pasidarė sausos.

Visose patalpose dieninio apÅ¡vietimo lempos techniÅ¡kai netvarkingos. 4 bÅ«rio gyvenamosios patalpos buvo 38 kv. m, jos buvo skirtos 12 asmenų, nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Dalį ploto užėmė baldai ir asmeniniai daiktai. Dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , dvasines kančias, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , orumo pažeminimÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Atsakovo atstovas Alytaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 10–15) nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas ir gyveno 4 bÅ«ryje (1 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr.

2) miegamajame, kuris yra 44,81 kv. m gyvenamojo ploto, o jame įrengta 12 miegamųjų vietų. Esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,73 kv. m. Nurodė, jog Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė Tikrinimo aktÄ , kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas. Akto iÅ¡vadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai" pažeidimų nenustatyta.

Alytaus pataisos namuose esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ atitinkančiÄ higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tÄ numato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 24 punktas. Teigė, jog Alytaus PN rÅ«kyti galima tik tam skirtose vietose – kiemeliuose įrengtose rÅ«kymo vietose. Nurodė, kad 2 bendrabučio sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktu. Sanitarinius mazgus valo nuteistieji, įdarbinti tvarkdarių pareigose. BÅ«rių virÅ¡ininkai, tiek kiti pareigÅ«nai atsakingi už konkretų lokalinį sektorių, nuolatos prižiÅ«ri tvarkÄ ir Å¡varÄ gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui Å¡ios patalpos yra kuo skubiau remontuojamos. Sanitariniai mazgai 2 bendrabutyje yra įrengti atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 metro aukščio ir kiekviena kabina visada turėjo duris, kurias nuteistieji gali užsidaryti.

Visų būrių sanitariniuose mazguose yra įrengtos praustuvės, veidrodis, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Nuo 2016 m. gruodžio 27 d. Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“, todėl įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pastoviai, pagal poreikį, todėl pareiškėjo teiginys apie buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose atmestinas.

Pataisos namuose nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parÄ pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius ir mitybos normas. Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų direktoriaus budinčiajam padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems iÅ¡duodamas tik po Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio maisto patikrinimo. Maistas tiekiamas geros kokybės. PeriodiÅ¡kai (kartÄ per pusmetį) yra daromi gaminamo maisto laboratoriniai (cheminiai) tyrimai.

Tyrimų metu nustatomi pagaminto maisto maistingumas ir energetinė vertė. Pažeidimų nebuvo užfiksuota. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“ reglamentuota energetinės vertės fiziologinė norma nedirbantiems asmenims 2298 kcal. Fiziniai patiekalų parametrai: sriubos, košės vandeningumas, arbatos saldumas, patiekalo sudėtinių dalių (pvz. riebalų) kiekis jame yra patiekalų gaminimo proceso išdava, susidaranti tiksliai laikantis valgiaraščių prieduose numatytų patiekalų sudedamųjų dalių kiekių ir nustatytų gamybos būdų.

Patiekalo neatitikimas pareiÅ¡kėjo ar kitų nuteistųjų lÅ«kesčių, neįpareigoja maisto gamintojo (netgi draudžia) gaminti patiekalus kitaip, nei nurodo galiojantys teisės aktai, maitinimo paslaugos sutartis. Alytaus PN maisto gaminimo patalpose, kuriose UAB „Niklita“ vykdo maisto gamybÄ , be nuteistųjų dirba ir UAB „Niklita“ samdomos darbuotojos. KiekvienÄ dienÄ nuo 7 iki 21 val. dirba dvi darbuotojos, kurios prižiÅ«ri nuteistųjų darbÄ ir elgesį maisto gamybos proceso metu.

Tik esant Å¡ių darbuotojų priežiÅ«rai nuteistieji turi prieigÄ prie maisto produktų sandėlių. PrieÅ¡ingu atveju maisto produktai užrakinami sandėliuose ir kitose maistui skirtose patalpose. Taip pat bendrÄ maisto gamybos patalpų priežiÅ«rÄ vykdo prižiÅ«rėtojai, kurie neleidžia paÅ¡alinių asmenų į maisto gamybos patalpas ar maisto produktų neÅ¡imo iÅ¡ jų. Akcentavo, kad jeigu pareiÅ¡kėjo netenkino gyvenimo sÄ lygos paskirtame bÅ«ryje ar lokaliniame sektoriuje, jis turėjo teisę kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisijÄ perkelti jį į kitÄ bÅ«rį, tačiau Å¡ia teise nei karto nepasinaudojo.

Alytaus PN neturi duomenų, kad įstaigos darbuotojai ginčo laikotarpiu netinkamai atliko jiems pavestas funkcijas nagrinėdami nuteistųjų skundus ar praÅ¡ymus. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. PareiÅ¡kėjui niekada nebuvo sudarytos iÅ¡skirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems bausmės sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN 4 bÅ«ryje, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, jog pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus atvyko 2018 m. sausio 18 d. (b. l. 10, 16), todėl Å¡ioje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. gegužės 22 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose. Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Administracinės bylos duomenimis (b. l. 16–17) nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo paskirtas į 4 bÅ«rio 3 bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 44,81 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,73 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiÅ¡kėjas, gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , atsakovo pateiktų duomenų dėl jam tekusio ploto neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo.

Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taigi, nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 11-1 punktÄ skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trÅ«kumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog nebuvo užtikrintas jo privatumas sanitariniame mazge, nes unitazai yra atskirti skardos sienelėmis, pisuarai neatskirti. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimÄ naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Ä® administracinę bylÄ pateikta fotonuotrauka (b. l.

23) patvirtina, kad sanitariniuose mazguose buvo įrengtos unitazus vienÄ nuo kito skiriančios sienelės ir durys, pisuarai nuo likusio sanitarinio mazgo ploto neatskirti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes (unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas, vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis ir durimis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų) ir atsižvelgus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, todėl nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamu tualetų įrengimu sukeltos neturtinės žalos atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, buvo netinkamas oro judėjimo greitis ir oro švarumas, netinkama natūrali ir dirbtinė apšvieta, lempos techniškai netvarkingos. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktÄ , laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20 °C.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog Alytaus PN užtikrina, kad gyvenamųjų patalpų temperatÅ«ra, apÅ¡vieta, drėgmė atitiktų Higienos normos HN-134:2015 reikalavimus.

Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (ginčo laikotarpiu tikrintų gyvenamųjų patalpų, kuriose bausmę atliko pareiškėjas), kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu.

Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, drėgmės apÅ¡vietos, oro judėjimo greičio, techniÅ¡kai netvarkingų lempų galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl ventiliacijos, drėgmės, netinkamo oro judėjimo greičio, netinkamos dirbtinės apÅ¡vietos, techniÅ¡kai netvarkingų lempų laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių ir kitų parazitų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus pataisos namai ginčo laikotarpiu buvo sudarę deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, pagal kuriÄ paslaugų tiekėjas įsipareigojo teikti patalpų (ir gyvenamųjų) dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas (b. l. 24–26). Ä® bylÄ pateikti duomenys, kad sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi (b. l. 18). Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad buvo sukÄ stas parazitų, o pagal abstrakčius pareiÅ¡kėjo skundo teiginius negalima konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismas pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, o tuo tarpu higienos ir prieÅ¡epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamos maisto kokybės, teigia, jog maistas nuolat bÅ«davo Å¡altas, sustingęs, neatitinkantis nustatytų normų, kilo grėsmė užsikrėsti nuodingomis medžiagomis maisto dalinimo metu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji maistu aprÅ«pinami nemokamai, pagal fiziologines mitybos normas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 punktÄ , nutęstųjų maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad maisto gamybÄ Alytaus PN maisto gaminimo patalpose vykdo UAB „Niklita“. Nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parÄ pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius ir mitybos normas, maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų direktoriaus budinčiajam padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį, maistas nuteistiesiems iÅ¡duodamas tik po Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio maisto patikrinimo.

Teigė, jog maistas tiekiamas geros kokybės. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl netinkamos maisto kokybės ar kiekio, netinkamos jo temperatūros ar nehigieniško patiekimo ir į tai nebuvo reaguota, byloje nėra, tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pareiškėjas. Pažymėtina, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI1-331-505/2020 yra konstatuota, kad nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybė yra tikrinama, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus cheminių tyrimų metu, atliktų taip pat ir šioje administracinėje byloje vertinamuoju laikotarpiu, nustatyta, maisto energinė vertė atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (toliau – ir Nutarimas) patvirtintas Fiziologinės mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog tiekiamas maistas atšalęs, tačiau konkrečių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė, kada tiekiamas maistas jo netenkino. Pareiškėjo teiginiai, jog maistas neatitiko numatytų normų, kilo grėsmė užsikrėsti nuodingomis medžiagomis maisto dalinimo metu, taip pat nekonkretūs, pareiškėjas nenurodo, kokių normų neatitiko tiekiamas maistas (pvz. jo buvo per mažai, maisto sudėtis buvo netinkama), kodėl ir kokiomis nuodingomis medžiagomis kilo grėsmė užsikrėsti, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjas dėl to patyrė.

Pažymėtina, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl to, jog Alytaus PN administracija neregistravo pareiškėjo skundų, į juos nereagavo, kad pareiškėjui buvo daromas psichologinis spaudimas, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu. Nenurodė, kada konkrečiai ir kokio turinio skundus rašė Alytaus PN administracijai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvimo Alytaus PN metu įstaigos administracijai bÅ«tų teikęs skundus dėl laikymo sÄ lygų ar dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini deklaratyviais, todėl atmestini. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų jam teko patirti diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , dvasines kančias, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , orumo pažeminimÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau įrodymų, jog bÅ«damas Alytaus PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , Psichologinę tarnybÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų sukeltų neigiamų pasekmių byloje nėra.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl laikymo netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo orumÄ Å¾eminančių sÄ lygų pataisos namuose, yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ .

Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 56 str.).

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo L. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius