910ec2c7-c489-4bb7-9e02-37c79b0418c7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-49-794/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31829-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.;3.2.4.4.; 3.2.4.12.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo (apelianto) A.

K. (A. K.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 33-jo notarų biuro notarei P. J., dėl paprastojo neprotestuotino vekselio, vekselio iÅ¡raÅ¡ymo ir vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. K. teismui pateikė ieÅ¡kinį, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti negaliojančiu 2012 m. lapkričio 29 d. paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, kurį ieÅ¡kovas pasirašė atsakovo A.

K. naudai dėl 58 600 Lt (16 971,73 Eur) sumos bei pripažinti negaliojančiu patį vekselio iÅ¡raÅ¡ymÄ . Taip pat prašė pripažinti negaliojančiu ir 2014 m. balandžio 3 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , iÅ¡duotÄ notarės P. J., bei taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 1 431,56 Eur sumÄ , kuri buvo iÅ¡ieÅ¡kota vykdomojo įraÅ¡o pagrindu, bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad jog 2012 m. balandžio 18 d. UAB „Natalex“, kurios vadovas yra atsakovas, ir bendrovė Reenex pasirašė paskolos sutartį Nr.2012/04/18-1, pagal kuriÄ bendrovei Reenex buvo suteikta 50 000 Lt paskola.

Tarp ieÅ¡kovo A. K., atsakovo A. K. ir atsakovo sutuoktinės 2012 metais vyko derybos dėl bendrovės Reenex dalies akcijų iÅ¡ atsakovo ir jo sutuoktinės iÅ¡pirkimo ir susitarta, jog atsakovas A. K. ir jo sutuoktinė parduos ieÅ¡kovui turimas bendrovės akcijas su sÄ lyga, kad ieÅ¡kovas iÅ¡duos atsakovo naudai asmeninį vekselį, tuo užtikrindamas bendrovei Reenex suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ . Vykdant šį susitarimÄ , 2012 m. lapkričio 29 d. ieÅ¡kovas iÅ¡davė atsakovo naudai paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 58 600 Lt sumai, tuo užtikrindamas paskolos grÄ Å¾inimÄ uždarajai akcinei bendrovei „Natalex“.

PasiraÅ¡ius vekselį, tarp ieÅ¡kovo, atsakovo ir atsakovo sutuoktinės 2012 m. gruodžio 5 d. buvo pasiraÅ¡yta bendrovės Reenex dalies akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 1 075 Eur vertės bendrovės Reenex akcijas. IeÅ¡kovo teigimu, vykdydama paskolos sutartį bendrovė Reenex dalimis grÄ Å¾ino uždarajai akcinei bendrovei „Natalex“ 17 000 Eur paskolÄ ir sumokėjo metines palÅ«kanas, todėl paskolos sutartis buvo įvykdyta. Tačiau nepriklausomai nuo to, atsakovas kreipėsi į notarÄ ir jo praÅ¡ymu buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as dėl visos vekselyje nurodytos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir buvo iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės atsakovo naudai 1 431,56 Eur suma.

Nurodė, kad vekselis iÅ¡duotas suklydimo įtakoje. Atsakovas A. K. ieÅ¡kinio nepripažino, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad vekselis ir paskola nesusiję, nesutampa nei Å¡alys, nei datos. Jei vekselis bÅ«tų kaip paskolos užtikrinimo priemonė, jis vis tiek galiotų, nes bendrovė Reenex skolos nėra grÄ Å¾inusi. Trečiasis asmuo notarė P. J. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.Teismas pripažino, jog iÅ¡raÅ¡ydamas paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ieÅ¡kovas prisiėmė įsipareigojimus (laidavo) pagal UAB „Natalex“ ir bendrovės „Reenex“ 2012 m. balandžio 18 d. pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį.

IeÅ¡kovas negavo vekselyje nurodytos sumos ir vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitiko tikrosios jo valios. PasiraÅ¡ydamas vekselį ieÅ¡kovas suprato, jog įsigijęs bendrovės Reenex akcijų dalį, papildomai laiduoja, kad Å¡i bendrovė įvykdys įsipareigojimus uždarajai akcinei bendrovei „Natalex“, tačiau neprisiėmė jokių kitų įsipareigojimų, kaip tai nurodyta vekselyje. Teismas nurodė, kad vekselis galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas vekselio davėjo (ieÅ¡kovo) piniginei skolai vekselio turėtojui (atsakovui) patvirtinti ir įforminti, o Å¡iuo konkrečiu atveju nepateikti įrodymai patvirtinantys, jog atsakovas suteikė ieÅ¡kovui asmeninę paskolÄ , iÅ¡mokėdamas vekselyje nurodytÄ sumÄ , todėl tai teismas vertino, kad vekselis buvo pasiraÅ¡ytas tikslu garantuoti UAB „Natalex“ bendrovei „Reenex“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ .

Teismas nurodė, kad pasiraÅ¡ydamas vekselį ieÅ¡kovas suklydo ir suklydimas yra esminis, todėl yra pagrindas dėl suklydimo sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas sprendimu absoliučiai ignoruoja vekselio kaip vertybinio popieriaus teisinę prigimtį ir netgi jį diskredituoja.

Teismas nurodo, kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymui privalėjo bÅ«ti tam tikras pagrindas, nors pagal kasacinio teismo praktikÄ , vekseliu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė. Teismas, teigdamas, kad nepateikti įrodymai apie ieÅ¡kovui suteiktÄ asmeninę paskolÄ , akivaizdžiai paneigia vekseliui bÅ«dingÄ vieÅ¡o patikimumo savybę, kadangi teismo nuomone, paskolos suteikimo faktÄ turėjo įrodyti atsakovas.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad paskolos sutartis ir vekselis buvo sudaryti skirtingu laiku, skirtingai sumai ir skiriasi įvykdymo terminai. Taip pat teismas nevertino, jog paskolos sutartį ir vekselį sudarė visiÅ¡kai skirtingi subjektai. Akcininkų ir bendrovės turto yra aiÅ¡kiai atskirtas, todėl ieÅ¡kovo pozicija prieÅ¡tarauja ne tik elementariai verslo logikai, bet ir teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Teismas įrodinėjimo pareigÄ perkėlė vekselio turėtojui, kadangi jis turėjo įrodyti, jog iÅ¡mokėjo vekselio sumÄ ieÅ¡kovui, tokiu bÅ«du teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kuriÄ vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, tai yra skolininko pareiga.

Vekselio iÅ¡raÅ¡ymo faktas patvirtina pinigų perdavimÄ , o ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnį bei neanalizavo ir nevertino Å¡iai civilinei bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. Neatsižvelgė į ieÅ¡kovo amžių, sukauptÄ patirtį ir tai, kad jam turėjo bÅ«ti žinoma vekselio, kuris plačiai taikomas versle, esmė. Esant neaiÅ¡kumas galėjo skirti laikot teisinėms konsultacijoms.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas ginčyti vekselį pradėjo ne iÅ¡ karto, o tik tada, kai atsakovas pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų kažkaip siekęs suklaidinti ieÅ¡kovÄ . Tai, kad ieÅ¡kovas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi praėjus daugiau kaip trims metams, parodo, jog vekselis atitiko ieÅ¡kovo valiÄ . Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. K. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas pagrįstai konstatavo, kad vekselis buvo iÅ¡duotas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Vekselis atsiranda tam tikro teisinio santykio pagrindu. Ginčo atveju teismas tinkamai įvertino tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , iÅ¡duotas dokumentas neatitinka vekselio požymių, todėl pagrįstai pripažintas negaliojančiu. IeÅ¡kovo prievolė pagal vekselį baigėsi, kadangi bendrovė „Reenex“ įvykdė prievoles pagal paskolos sutartį su UAB ,,Natalex“.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad vekselis buvo iÅ¡duotas suklydimo įtakoje. IeÅ¡kovas vekselį iÅ¡davė siekdamas užtikrinti, kad bendrovė įvykdys prievoles pagal paskolos sutartį, o ne sudaryti atsakovui galimybę dvigubai pasipelnyti, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog tai laikoma esminiu suklydimu dėl sandorio esmės.Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . Vekselio davėjui (atsakovui) teko pareiga įrodyti, kad vekselio pagrindas iÅ¡ esmės neegzistuoja. Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡dėstytų aplinkybių, pateikiamų įrodymų bei teismo nustatytų aplinkybių visuma patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡duodamas vekselį negavo jokių pinigų, o patį vekselį iÅ¡davė tik užtikrindamas bendrovės paskolos grÄ Å¾inimÄ .Trečiasis asmuo notarė P. J. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 18 d. tarp UAB „Natalex“, kurios vadovas yra apeliantas, ir bendrovės Reenex, kurios akcininkas yra ieÅ¡kovas, buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis Nr.2012/04/18-1, pagal kuriÄ bendrovei Reenex buvo suteikta 50 000 Lt paskola. 2012 m. lapkričio 29 d. ieÅ¡kovas (vekselio davėjas) iÅ¡davė apelianto (vekselio turėtojas) naudai paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 58 600 Lt sumai. 2012 m. gruodžio 5 d. tarp ieÅ¡kovo, apelianto ir apelianto sutuoktinės buvo pasiraÅ¡yta bendrovės Reenex dalies akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 1 075 Eur vertės akcijas. 2014 m. balandžio 3 d. notarė P. J. iÅ¡rašė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. PJ-1486, pagal kurį antstolė A.

S. pradėjusi iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/00952. Iki vykdomosios bylos sustabdymo iÅ¡ ieÅ¡kovo sutuoktinės S. K. iÅ¡ieÅ¡kota 1 431,56 Eur suma.Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimoPirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 29 d. ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ vekselį pripažino negaliojančiu dėl ieÅ¡kovo suklydimo. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį.

Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Pirmosios instancijos nustatė, jog vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra susijęs su bendrovės įsipareigojimų vykdymu, jo pasiraÅ¡ymas neatitiko ieÅ¡kovo tikrosios valios ir ketinimų. Teismas, remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojo S. K. (S. K.) parodymais, o iÅ¡ dalies ir elektroniniais laiÅ¡kais tarp Å¡alių, nustatė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo papildomai reikalaujama laiduoti už bendrovę Reenex, todėl ieÅ¡kovas suklydo pasiraÅ¡ydamas vekselį, tačiau ne laidavimo ar garantijos susitarimÄ su atsakovu.

Sutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės suklydo, neiÅ¡tyrė visų aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos, kai sprendžiama dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, neatsižvelgė į teismų praktikoje iÅ¡dėstytus CK 1.90 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus. Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis.

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). IeÅ¡kovas nurodė, jog jis vekselį pasirašė turėdamas tikslÄ , kad užtikrintų bendrovės Reenex turtinius įsipareigojimus. IeÅ¡kovo teigimu, jis nesiekė sudaryti atsakovui galimybės gauti papildomÄ naudÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. Toks ieÅ¡kovo teiginys patvirtina faktÄ , jog pats ieÅ¡kovas suvokė kas yra vekselis, kokia yra jo reikÅ¡mė, esmė bei kokios teisinės pasekmės gali kilti, tačiau nesitikėjo, jog atsakovas pradės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Tai patvirtina ir aplinkybė, jog dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ tik tada, kai buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas (praėjus beveik trims metams). Normaliai atidus ir protingas asmuo, suvokęs, jog suklydo, iÅ¡kart imtųsi priemonių dėl tokios klaidos Å¡alinimo. Suklydimas galimas tik sandorio sudarymo momentu, o ne sandorio vykdymo metu. Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, jog tarp Å¡alių 2012 m. birželio, rugpjūčio bei lapkričio mėnesiais vyko elektroniniai susiraÅ¡inėjimai, susitikimai, kurių metu derinami paskolų, vekselio klausimai. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimų matyti, kad tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ siejo ne vieni civiliniais teisiniai santykiai, kadangi kalbama apie paskolos sutartį tiek su atsakovu, tiek UAB ,,Natalex“, apie asmeninį ieÅ¡kovo vekselio pasiraÅ¡ymÄ , tačiau nekonkretizuoja kam vekselis iÅ¡raÅ¡omas bei kokiu tikslu.

Tačiau, akivaizdu, kad ieškovas, per beveik penkis mėnesius trukusias derybas (nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2012 m. lapkričio 28 d.) turėjo pakankamai laiko įvertinti tai, kad išrašomas vekselis yra tarp skirtingų šalių, t. y. vekselis išrašytas atsakovui, nors, ieškovo neva užtikrinama paskolos sutartis, sudaryta tarp bendrovės Reenex ir UAB ,,Natalex“. Be to, jog neatitinka vekselio ir paskolos šalys, neatitinka ir vekselio bei paskolos dydžio suma – vekseliu mokėtinos sumos dydis yra 58 600 Lt (16 971,73 Eur), o paskolos ir palūkanų suma pagal sutartį – 75 800 Lt (21 953,19 Eur).

Taip pat tai, jog vekselio iÅ¡raÅ¡ymo bei paskolos sudarymo datos, iki kada jos turi bÅ«ti įvykdytos, nesutampa. Paskola buvo suteikta iki 2013 m. balandžio 1 d., o vekseliu ieÅ¡kovas įsipareigojo besÄ lygiÅ¡kai sumokėti atsakovui iki 2013 m. rugsėjo 20 d. Kiekvienas apdairus, rÅ«pestingas asmuo, esant minėtoms aplinkybėms turėjo suvokti kokius įsipareigojimus prisiima, o jei tokie įsipareigojimai nėra aiÅ¡kÅ«s, matyti, kad turėjo pakankamai laiko kreiptis teisinės pagalbos. Byloje nėra jokių duomenų, ar ieÅ¡kovas, turėdamos abejonių dėl savo atliekamų veiksmų, kreipėsi į kompetentingus asmenis dėl teisinės konsultacijos, ar apskritai analizavo vekselio pasiraÅ¡ymo teisinius padarinius.

Vien tai, jog ieÅ¡kovas nesitikėjo, jog bus vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, negali bÅ«ti vertintina kaip esminis suklydimas (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Tai pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog įstatymas nedraudžia į vekselį įraÅ¡yti papildomus duomenis, tame tarme ir nurodyti, kad vekselis skirtas kitai prievolei užtikrinti, todėl ieÅ¡kovas, ypač Å¡iuo atveju, kai teigia užtikrinęs prievolę, neturinčiÄ jokio teisinio santykio su ieÅ¡kovu ir atsakovu, turėjo įsitikinti, kad užtikrinimas bÅ«tų tinkamai įformintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015).

Ä®vertinusi nurodytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo suklydimo, aiÅ¡kiai suvokė pasiraÅ¡omo vekselio esmę ir veikė savo rizika (CK 1.90 straipsnio 5 dalis, CPK 178 straipsnis).Kaip minėta, aplinkybę, jog ieÅ¡kovas suklydo ir Å¡is suklydimas buvo esminis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojo S. K. parodymais, elektroniniais laiÅ¡kais tarp Å¡alių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡alių pateikti susiraÅ¡inėjimai niekaip neįrodo aplinkybės, jog ieÅ¡kovas, iÅ¡raÅ¡ydamas 2012 m. lapkričio 28 d. vekselį buvo suklaidintas ar bÅ«tų kitaip suvokęs sandorio esmę.

Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik nurodymu, kad Å¡ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina tarp Å¡alių vykęs susiraÅ¡inėjimas elektoriniais laiÅ¡kais, tačiau detaliau dėl to nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie į bylÄ pateikti elektroniniai laiÅ¡kai ne tik, kad neįrodo Å¡ios aplinkybės, o prieÅ¡ingai patvirtina, jog tarp Å¡alių vyko ilgalaikiai ir įvairaus pobÅ«džio susitarimai, kurie neleidžia daryti iÅ¡vados, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo papildomai reikalaujama laiduoti už bendrovę Reenex ar patvirtina kitas ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes.

Ieškovo nurodomas faktines aplinkybes, susijusias su vekseliu pasirašymu, patvirtino tik liudytojas S. K., kuris akivaizdu, kad yra susijęs su ieškovu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad derybose dalyvavo ir minėtas liudytojas, buvo derybų tarpininku, tikėtina, jog jo parodymai gali būti nulemti tam tikrų asmeninių santykių su ieškovu ir atsakovu pagrindu, todėl nesutiktina, jog tik jo parodymų pakanka pripažinti ieškovo nurodomas faktines aplinkybes įrodytomis (CPK 185 straipsnis). Nepriklausomai nuo to, net ir minėto liudytojo parodymai niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovas pasirašydamas vekselį suklydo (CPK 178, 185 straipsniai).

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, be kitų apsirikimų, sprendime, ieÅ¡kovui nepraÅ¡ant, nurodo ir CK 1.87 straipsnį, kuris nustato, kokie sandoriai laikytini apsimestiniais bei kokios apsimestinių sandorių pasekmės, tačiau plačiau apie tai nepasisako, todėl kylÄ pagrįstos abejonės, ar pirmosios instancijos teismas vekselį pripažino negaliojančiu vien tik CK 1.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, ar sandoris buvo vertinamas ir kaip apsimestinis. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog ieÅ¡kovas suklydo, neiÅ¡tyrė visų aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos, kai sprendžiama dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, netinkamai taikė CK 1.90 straipsnyje nustatytas bei kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintas taisykles, rėmėsi nepatikimais įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimÄ negaliojančiais dėl suklydimo, o taip pat nenustačius, jog ieÅ¡kovas pateikė pagrįstus įrodymus, kurie leistų teigti, jog ieÅ¡kovas vekselio pasiraÅ¡ymo metu suklydo, teigtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo suklydimo vekselio pasiraÅ¡ymo metu, kas lėmė ir nepagrįstÄ sprendimÄ pripažinti 2012 m. lapkričio 29 d. vekselį negaliojančiu.

Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymoApeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ , tokiu bÅ«du nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko netinkamai paskirstė ir įrodinėjimo naÅ¡tÄ bei paneigė kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ .Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam.

Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog ieÅ¡kovas neigia gavęs kokius nors pinigus iÅ¡ atsakovo, o pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktÄ , jog ieÅ¡kovas gavo pinigų iÅ¡ atsakovo, padarė iÅ¡vadÄ , kad nebuvo pagrindo pasiraÅ¡yti 2012 m. lapkričio 29 d. vekselį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas.

Vekselio abstraktumas pasireiÅ¡kia vekselio gavėjui pareiÅ¡kus reikalavimÄ jį apmokėti – Å¡is reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-181/2011, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012; ir kt.).

Vadinasi, laikytina, jog tarp ieÅ¡kovo ir apelianto susiklostęs teisinis santykis laikytinas galiojančiu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Å iuo atveju, kai vekselio davėjas (ieÅ¡kovas) teigia, kad paskolos sutarties tarp jo ir atsakovo, buvusios prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, nebuvo, taip pat, kad jis negavo pinigų, todėl bÅ«tent jis, o ne vekselio turėtojas (atsakovas) turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamÄ vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014,2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; ir kt.).

PareigÄ atsakovui įrodyti vekselio iÅ¡davimo pagrindÄ pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kina remdamasis kasacinio teismo praktika, kurioje teigiama, kad vekselio kaip vertybinio popieriaus abstrakti prievolė yra savarankiÅ¡ka, tačiau yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. LogiÅ¡ka, jog vekselis neiÅ¡duodamas be pagrindo, tačiau kaip minėta – vekselio besÄ lygiÅ¡kumas lemia tai, kad pareiga įrodyti, jog tokio pagrindo nėra tenka bÅ«tent ieÅ¡kovui.

Pirmosios instancijos teismas, perkeldamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovui, visiÅ¡kai paneigė minėtÄ teismų praktikÄ , materialinės tesiės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , sukÅ«rė sÄ lygas piktnaudžiauti vekselių iÅ¡davimo institutu bei paneigė paties vekselio, kaip besÄ lyginio įsipareigojimo, esmę ir teisinę reikÅ¡mę. Taip pat pažymėtina, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia bÅ«tų veikęs skolininko nenaudai (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnis).

Taigi pagal minėtÄ straipsnį įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, grindžiamus asmeninio pobÅ«džio santykiais, tiesioginiam kontrahentui pagal vekselį, kuris žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti, arba žinojo kitokius vekselių teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reiÅ¡kia tyčinį veikimÄ skolininko nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Taigi, vėlgi ieÅ¡kovas privalėjo įrodinėti, o ne tik deklaratyviai nurodyti atsakovo, kaip vekselio turėtojo, nesÄ Å¾iningumÄ (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas neteikė jokių įrodomų, kurie pagrįstų atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pirmosios instancijos teismas atsakovo sÄ Å¾iningumo, jo atliktų veiksmų taip pat nevertinto, todėl atsakovo, kaip sÄ Å¾iningo vekselio turėtojo prezumpcija liko nepaneigta. Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, kad 2012 m. lapkričio 29 d. vekselis pasiraÅ¡ytas dėl suklydimo, teismas neturi pagrindo pripažinti minėto vekselio negaliojančiu.

Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ir 2014 m. balandžio 3 d. vykdomojo įraÅ¡o, Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J., notarinio registro Nr. PJ-1486, bei taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo vykdomojo įraÅ¡o pagrindu iÅ¡ieÅ¡kotos 1 431,56 Eur sumos.Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, yra teisinis pagrindas atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. To paties straipsnio 5 dalies nuostatomis, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos).Bylos duomenimis, atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 380,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 159,95 Eur iÅ¡laidų, susijusių su elektroninių laiÅ¡kų vertimu iÅ¡ rusų į lietuvių kalbÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teisinga ir protinga nustatyti, kad atsakovui iš ieškovo priteistina 539,95 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1, 5 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 98 straipsnis, Rekomendacijų 2, 8.2 punktai). Be to, patenkinus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus, atsakovui atlygintinos apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Atsakovas už apeliacinio skundo padavimÄ sumokėjo 509,16 Eur žyminio mokesčio. Už advokato pagalbÄ rengiant apeliacinį skundÄ atsakovas patyrė 600 Eur dydžio iÅ¡laidas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1 109,16 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 7,18 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijose teismuose (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2014 m. rugsėjo 23 d.

Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).Dėl laikinųjų apsaugos priemoniųVilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas antstolės A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/00952 iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai, vykdant Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2014 m. balandžio 3 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. PJ-1486 dėl skolos pagal 2012 m. lapkričio 29 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui taikė papildomas laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdė iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolės A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/00952 iÅ¡ ieÅ¡kovo sutuoktinės S. K. atsakovo naudai, vykdant Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2014 m. balandžio 3 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. PJ-1486 dėl skolos pagal 2012 m. lapkričio 29 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį.

Atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai ieÅ¡kinys atmetamas, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos, 2015 m. spalio 8 d. ir 2016 m. gegužės 19 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 331 straipsnio 6 dalis).             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsniu, n u t a r i a :             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. atsakovui A. K. 1 649,11 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus 11 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. 7,18 Eur (septynis eurus 18 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Panaikinti 2015 m. spalio 8 d. ir 2016 m. gegužės 19 d. nutartimis taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teisėjai                                                                                            Ona GasiulytėHenrichas Jaglinskis                                                                  Vaclovas Paulikas