910dfdfa-e5ce-447f-badb-06ff593e7c8c · Utenos rajono apylinkės teismas

                                                                                    Â

          Civilinė byla Nr. Nr.2 -10-228/2010

Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                       75.4.3.; 75.8.; 78.2.1.; 113.1.; 116.1.

 (S)

                                                            Â

                UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                               SPRENDIMAS

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU          Â

                                            Â

                 2010 m. liepos 29 d.                                                                          Â

                                                                        Â

 Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė,

sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovui advokatui M.Paukštei, atsakovui E. R., jo atstovui advokatui K.Rakauskui, savivaldybės

institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. R. ieÅ¡kinį atsakovui E. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams

priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovo E. R. priešieškinį ieškovei R. R. dėl

santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkos patvirtinimo; savivaldybės institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius, n u s t a t o:

IeÅ¡kovė R. R. ieÅ¡kinyje ir posėdžių metu prašė nutraukti santuokÄ dėl atsakovo E. R. kaltės, nustatyti nepilnamečių dukrų M.

R. ir G. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu motina R. R., priteisti iÅ¡ atsakovo E. R. iÅ¡laikymÄ dukrai M. R. konkrečia pinigų suma – 45 600 Lt, dukrai G. R. konkrečia pinigų suma –

68 400 Lt, priteisti iÅ¡ atsakovo 3800 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ abiems dukroms už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio 1 d., po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti pavardę – R., santuokoje

įgytÄ automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 4500 Lt, palikti atsakovui, priteisti

iš atsakovo ieškovės naudai 35 392 Lt indėlių, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė M. R., (duomenys neskelbtini)  gimė duktė G. R..

Pirmaisiais gyvenimo metais sutuoktinių santykiai klostėsi gana sklandžiai, tačiau gimus vaikams, sutuoktinių tarpusavio santykiai ėmė blogėti. Ieškovė daug dėmesio skyrė vaikų priežiūrai, namų tvarkymo reikalams, o atsakovas ieškovei beveik nepadėdavo rūpintis šeima. Tačiau ieškovė susitaikė su tokiu vyro elgesiu.

Nusprendus daryti atsakovo namuose, kuriuose gyveno Å¡eima, remontÄ , atsakovas ieÅ¡kovę su vaikais nuvežė pas ieÅ¡kovės tėvus ir daugiau į tuos namus Å¡eimos neparsivežė. Atsakovas, palikęs Å¡eimÄ ieÅ¡kovės tėvų namuose, retai lankė dukras, mažai jomis rÅ«pinosi, mažai skyrė dėmesio. Jis paisė tik savo interesų, nes paliko Å¡eimÄ , tinkamai pats nesirÅ«pino vaikais ir nepadėjo žmonai rÅ«pintis vaikais, juos prižiÅ«rėti, auginti ir auklėti. Atsakovo nepaisymas Å¡eimos interesų, žmonos ir Å¡eimos negerbimas, nepakantumas žmonos atžvilgiu, ieÅ¡kovės nuomone rodo, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad dukters M. iÅ¡laikymui ji skiria apie 1035 Lt per mėnesį, dukters G. iÅ¡laikymui ieÅ¡kovė skiria apie 916 Lt per mėnesį. Remiantis LAT formuojama praktika vaiko iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti vaikams iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieÅ¡kinio tikslinimo metu buvo bedarbis, neaiÅ¡ku, kada įsidarbins, Å¡iuo metu turi lėšų banke, kurias gali iÅ¡leisti, iÅ¡laikymÄ vaikams moka nereguliariai, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo vaikams iÅ¡laikymÄ konkrečia pinigų suma kiekvienai arba kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, taikant atsakovo turtui priverstinę hipotekÄ .

Vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti kartu su ja, kadangi ji su vaikais nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio gyvena vaikams įprastoje aplinkoje, atsakovas nemoka bendrauti su vaikais, vaikai niekada negyveno vieni su tėvu, mergaitės labai prisirišę prie motinos, nenori gyventi su tėvu.

Å alys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Santuokoje įgytas tik automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė praÅ¡o Å¡iÄ transporto priemonę palikti atsakovui.

Ieškovė taip pat nurodė, kad kol šalys negyveno kartu, o ieškovė viena augino vaikus, atsakovas E. R. sukaupė 70 784 Lt indėlių banke, laiko, kad tai santuokoje įgyta turtas, todėl prašo jai priteisti iš atsakovo 35 392 Lt.

Ieškovė su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir dėl atsakovo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos, nurodė, kad tokia tvarka prieštaraus vaikų interesams.

Atsakovas E. R. su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė atsiliepimÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės R. R. kaltės, nustatyti bendravimo ir dalyvavimo dukrų auklėjime tokiÄ tvarkÄ : 1) kas antros savaitės penktadienio 18 val. atsakovas, atsižvelgdamas į dukrų pageidavimÄ ir sutikimÄ , paima dukras M. ir G. iÅ¡ jų nustatytos gyvenamosios vietos namų ir parsiveža jas į savo namus, o tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę R. R.; 2) atsakovas, atsižvelgdamas į dukrų pageidavimÄ ir sutikimÄ , bendrauja su dukra M. ir G. Å¡ventinėmis dienomis tokia tvarka: vasario 16 d. pasiima dukras M. ir G. Å¡ventės iÅ¡vakarėse 19 val. iÅ¡ jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę R. R.; kovo 11 d. dukros M. ir G. lieka su ieÅ¡kove; gegužės 1 d. atsakovas pasiima dukras M. ir G. Å¡ventės iÅ¡vakarėse 19 val. iÅ¡ jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus. Å ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę R. R.; liepos 6 d. dukros lieka su ieÅ¡kove; rugpjūčio 15 d. pasiima dukras M. ir G. Å¡ventės iÅ¡vakarėse 19 val. iÅ¡ jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę R. R.; lapkričio

1 d. dukros lieka su ieÅ¡kove; per Å v. Kalėdas atsakovas kiekvienais poriniais metais dukrÄ M. ir G. pasiima vakare gruodžio 24 d. 17 val. ir parsiveža jas į savo namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę R. R.; sausio 1 d. atsakovas dukras M. ir G. pasiima neporinių metų sausio 1 d. 10 val. ryte ir parsiveža jas pas save į namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki

vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę R. R.; per Å v.Velykas atsakovas dukras M. ir G. kiekvienais

neporiniais metais pasiima Å¡ventės dienos iÅ¡vakarėse 19 val. ir parsiveža jas į savo namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ vakare iki 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę R. R.; 3) atsakovas, atsižvelgdamas į dukrų pageidavimÄ ir sutikimÄ , su dukromis M. ir G. kartu atostogauja ir bendrauja dvi savaites savo atostogų metu, apie atostogų laikÄ ir trukmę ieÅ¡kovę įspėdamas prieÅ¡ vienÄ mėnesį; 4) dukroms M. ir G. susirgus, atsakovui suteikiama galimybė kas dienÄ po 2 val. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jas slaugant. Taip pat atsakovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, kad santuoka iÅ¡iro dėl jo kaltės. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė R. R. nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio paliko jį ir su dukromis persikėlė gyventi atskirai, tuo pagrindu tarp Å¡alių atsirado tarpusavio nesutarimai, ėmė blogėti santykiai, ieÅ¡kovė paskutiniais metais klausė tik savo tėvų nuomonės, nepaisė atsakovo poreikių. IeÅ¡kovė nevykdė savo pareigų bÅ«ti vienas kitam lojaliais, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai. IeÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ net ir teismo nustatytu susitaikymo laikotarpiu, todėl atsakovas mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės.

 LR CK įpareigoja abu tėvus rÅ«pintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, tačiau ieÅ¡kovė nuteikinėjo vaikus prieÅ¡ atsakovÄ , trukdė lankyti vaikus, prisidėti prie jų auklėjimo. Atsakovas mano, kad jam turi bÅ«ti nustatytas maksimalus bendravimas su vaikais.

Atsakovas taip pat nurodė, kad 1600 Lt vaikų išlaikymui yra per didelės lėšos, nurodė, kad ieškovės nuorodos dėl išlaikymo dydžio nepagrįstos įrodymais, sutiko mokėti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovas taip pat nurodė, kad indėliai bankuose yra jo paveldėti po tėvų mirties arba sukaupti iki santuokos sudarymo, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo indėliai yra sukaupti santuokos metu.

Savivaldybės institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Utenos rajono

savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad dukra M. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ

gyventi kartu motina, G. dėl savo mažo amžiaus savo nuomonės negalėjo pasakyti. Pas ieÅ¡kovę vaikams yra sudarytos geros buitinės - moralinės gyvenimo sÄ lygos, todėl siÅ«lė nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina R. R..

Dėl tėvo bendravimo su vaikais atstovas posėdžio metu nurodė, kad maksimalus tėvo bendravimas su vaikais galėtų būti nustatytas tik po kelių metų (154 b.l., III t.).

Ieškovės

R. R. ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovo E. R. priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (10 b.l., I t.). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini)  gimė duktė M., (duomenys neskelbtini)  gimė duktė G. (11-12 b.l., I t.). Byloje esančiais duomenimis šalys santuokoje įgijo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (17, 19 b.l.), bylos nagrinėjimo datai šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (18 b.l., I t.).

Ieškovei

R. R. priskaičiuotas vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniškai sudarė apie 2787 Lt , 2008 metais – apie 3008 Lt, 2009 metais – apie 2278 Lt (71 b.l. I t.), 2010 metais - apie 2500 Lt (trijų mėnesių duomenimis) (135 b.l., III t.). Ieškovė R.

R. kilnojamojo ar nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neturi (19 b.l, I t., 178-180 b.l., II t.).

Atsakovui

E. R. priskaičiuotas vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniÅ¡kai sudarė apie 2052 Lt, 2008 metais – apie 2681 Lt, 2009 metais – apie 2005 Lt (67-69 b.l., I t.). Atsakovas 2009 metų rugpjūčio mėnesį atleistas iÅ¡ darbo, jo paties nurodymu jam iÅ¡mokėta dviejų mėnesių iÅ¡eitinė kompensacija, kÄ patvirtina AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenys – pervesta 4457 Lt dydžio suma rugsėjo – spalio mėnesiais (136-137 b.l., I t.), už spalio mėnesį gavo 940 Lt nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ , kaip pripažino pats atsakovas (80 b.l., I t.), 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį jis taip pat gavo 900 Lt nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ . 2010 m. sausio mėnesį atsakovui 1049 Lt dydžio nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ , kaip nurodė pats atsakovas nuo vasario mėnesio bus mokamos mažesnės iÅ¡mokos (80 b.l., I t.). Nuo 2010-04-15 atsakovas priimtas į darbÄ UAB (duomenys neskelbtini), mokant jam 1300 Lt darbo užmokestį (129 – 130 b.l., III t.). Atsakovui E. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,7 ha ploto 15800 Lt vertės žemės sklypas – miÅ¡kas, 4,58 ha ploto 37876 Lt vertės žemės sklypas – miÅ¡kas, esantys (duomenys neskelbtini). (93-96 b.l., I t.). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad po tėvo A. R. mirties 2009 m. sausio 8 d. atsakovas paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ , kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 138 000 Lt, kiemo statinius, kurių vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 636 Lt, bei 0,0653 ha ploto žemės sklypÄ , kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 21900 Lt, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypus: 780/6120 dalis 61,2000 ha ploto žemės sklypo, kurio vertė 469 987 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), 29/1170 dalis 11,7000 ha ploto Vajuono ežero, kurio vidutinė rinkos vertė 13 300 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), 700/7002 dalis 70,0200 ha ploto žemės sklypo, kurio vertė 433 811, esančio (duomenys neskelbtini)  (97-123 b.l., I t.), bei apie 70 000 Lt piniginių indėlių (72-73 b.l., 146-152 b.l., II t.).

                                         Dėl

santuokos nutraukimo

Santuokos iÅ¡saugojimas yra reikÅ¡mingas Å¡eimos nariams ir visuomenei. VieÅ¡Ä jį interesÄ iÅ¡saugoti santuokÄ atspindi imperatyviosios CK

3.64 str. ir CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismÄ imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau per teismo nustatytÄ 2 mėnesių terminÄ susitaikymui (39-40 b.l., I t.) Å¡alims susitaikyti nepavyko.

Pagal LR CK 3.27 str. nuostatas sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir gerbti vienas kitÄ , taip pat vienas kitÄ remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Ieškovė

R. R. prašė nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio – atsakovo kaltės, kartu ieÅ¡kovė prašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatas ir nenurodyti

sprendime santuokos iÅ¡irimo priežasčių (152 b.l., III t.). Atsakovas E. R. nesutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ dėl jo kaltės

ir nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, atsakovas taip pat prašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatas ir nenurodyti sprendime santuokos iširimo priežasčių (152 b.l., III t.).

Šalys viena kitos kaltę įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog ieškovės R. R. ir atsakovo E. R. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.).

Kadangi Å¡alys teismo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ teismo sprendime nenurodyti

santuokos iširimo priežasčių, todėl konkretūs faktai, patvirtinantys ieškovės R. R. ir atsakovo E. R. kaltę, nenurodytini (LR

CK 3.63 str.).

Nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovei R.

R. paliktina pavardė – R., atsakovui E. R. – R..

                                   Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių dukrų M. R. ir G.

R. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ja. Ji nurodė, kad ginčo tarp Å¡alių Å¡iuo klausimu nėra. Atsakovas iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta kartu su ieÅ¡kove R. R.. Kadangi byloje nėra pateiktas Å¡alių susitarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos (LR CK 3.169 str. 1 d.), todėl teismas sprendžia klausimÄ dėl Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo.

LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norÄ . Å alių nepilnametė dukra M. R., gim. (duomenys

neskelbtini), iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ gyventi kartu su motina, G. R., gim. (duomenys neskelbtini), dėl jos mažo amžiaus

nebuvo apklausta teisme.

Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius teikė iÅ¡vadÄ (162-163 b.l., II t.) nustatyti Å¡alių dukrų M. ir

G. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu motina R. R.. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitės nuo 2006 m. rudens gyvena tik su motina, su tėvu matosi retai, motina tinkamai rÅ«pinasi dukromis, joms sudarytos palankios sÄ lygos visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, atsižvelgiant į dukters M. iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ , į tai, kad mergaitės yra mažametės, į tai, kad dukroms gyvenamoji aplinka

kartu su motina yra įprasta, vaikų M. R. ir G. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina R. R. (LR CK 3.169 str. 2 d.), tuo užtikrinant prioritetinį vaikų

teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1d., VTAPÄ® 4 str. 1 p.).  Â

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys bendrosios

jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo automobilį AUDI 80, (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė prašo

priteisti asmeninėn atsakovo E.

R. nuosavybėn.

Bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 35 392 Lt santuokos metu jo sukauptų indėlių. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji

su atsakovu negyveno kartu, o ieškovė viena augino vaikus, atsakovas E. R. sukaupė 70 784 Lt indėlių banke, todėl laiko, kad tai

santuokoje įgytas turtas, ir prašo jai priteisti iš atsakovo ½ dalį šių indėlių.

LR CK 3.88 str. 1 d. reglamentuoja klausimÄ , koks turtas yra pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal bendrÄ principÄ turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija (2010-05-20 nutarimas civ. byloje Nr.3K-P-186/2010) pažymėjo, kad LR CPK 376 str. įtvirtinta teismo pareiga bÅ«ti iniciatyviam, nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtyje. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais, todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ir tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose.

Bylos nagrinėjimo metu, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio vaikams priteisimo, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu teismas rinko įrodymus apie atsakovo sÄ skaitose buvusias lėšas laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki bylos nagrinėjimo bei duomenis apie atsakovo paveldėtÄ turtÄ , tai yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinį ir vienu iÅ¡ naujų reikalavimų tapo reikalavimas priteisti jai ½ atsakovo indėlių. Vėliau ieÅ¡kovė pagal teismo nutartį Å¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir patikslino reikalavimÄ priteisti jai 35 392 Lt atsakovo indėlių, kuriuos jis sukaupė, kuomet Å¡alys negyveno kartu, o ieÅ¡kovė viena augino vaikus. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas sukaupė 70 784 Lt.

Kadangi egzistuoja prezumpcija, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ginčyti, jog indėliai ar jų dalis yra asmeninė nuosavybė tenka atsakovui. Tačiau remiantis LR CPK 178 str. įtvirtintomis įrodinėjimo paskirstymo taisyklėmis, įrodyti, jog 70 784 Lt dydžio atsakovo sÄ skaitose esantys indėliai sukaupti po santuokos sudarymo, yra ieÅ¡kovės pareiga.

IeÅ¡kovė, nurodžiusi šį reikalavimÄ patikslintame ieÅ¡kinyje, visiÅ¡kai nepagrindė jo konkrečiomis aplinkybėmis, tai yra nenurodė, kurioje sÄ skaitoje, kokiame konkrečiai banke atsakovo sukauptos lėšos yra sukauptos santuokos metu, to nenurodė ir posėdžių metu, be to nurodytų aplinkybių nepagrindė įrodymais, kadangi byloje yra duomenys apie atsakovo lėšas sÄ skaitose tik už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki bylos nagrinėjimo, o Å¡alių santuoka sudaryta 1999-04-10 (10 b.l., I t.).

Bet kokia ginčus dėl teisės nagrinėjanti institucija gali suteikti efektyviÄ gynybÄ tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į jÄ asmuo pakankamai aiÅ¡kiai formuluoja ne savo reikalavimÄ , bet ir to reikalavimo pagrindimÄ . Teismas, kaip ginčus nagrinėjanti institucija, privalo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ka, tai reiÅ¡kia, kad teismas negali tapti Å¡alies advokatu ir už jį nurodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ bei nurodyti įrodymus, kuriais pagrindžiamos vienos ar kitos aplinkybės.

Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodė, kad tai yra jo asmeninės lėšos – paveldėtos po tėvo mirties bei sukauptos iki santuokos. Byloje esančiais duomenimis po tėvo A. R. mirties 2009-01-08 atsakovas paveldėjo apie

70 000 Lt indėlių (134-167 b.l., I t., 2-128, 146-152 b.l. II t.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl 35 392 Lt dydžio indėlių priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 135 str., 178 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.156 str.). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (LR CK 3.170 str. 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas E. R. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti maksimaliÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , pateikdamas konkretų bendravimo su vaikais grafikÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė nuteikinėja vaikus prieÅ¡ tėvÄ , nesudaro jam galimybių vienam bÅ«ti su vaikais.

Ieškovė R.

R. pripažino, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tačiau ji nurodė, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu, nes ji su vaikais nuo 2006 m rugsėjo mėnesio gyvena pas savo tėvus, vaikai nuo tėvo atprato, iki ieÅ¡kinio padavimo dienos tėvas retai lankydavo vaikus, po ieÅ¡kinio padavimo pradėjo dažniau lankytis. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovas, atėjęs lankyti vaikų, su jais mažai bendrauja, skaito žurnalus, vyresnioji mergaitė iÅ¡eina iÅ¡ kambario, kai ateina tėvas, mažesnioji, jÄ mėgdžiodama, elgiasi taip pat, kaip ir vyresnioji. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu atsakovo ryÅ¡ys su vaikais yra atitolęs, vaikų amžius yra toks, kad jiems reikalinga pratintis bendrauti su tėvu, todėl ji nesutinka su atsakovo siÅ«lomu bendravimo grafiku.

Ä®statyme nustatyta, kad tokį ginÄÄ teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 str. 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė su dukromis nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio gyvena atskirai. Taigi ginčo Å¡alims gyvenant skyrium, atsakovas neturi galimybės įgyvendinti bendravimo su vaikais teisės, todėl praÅ¡o teismÄ nustatyti jo bendravimo su dukterimis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarkÄ .

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaikais tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaikų interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaikų interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, nes minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Å¡alių dukrai M. yra vienuolika metų. Posėdžio metu mergaitė iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę abiejų tėvų atžvilgiu ir pareiÅ¡kė, kad ji tėvo nemyli, nes, jos nuomone, tėvas jos irgi nemyli, ji norėtų, kad tėtis bÅ«tų meilus, paimtų ant kelių, gyventi su tėte nenori, tai yra vaikas įsivaizduoja kitokį bendravimÄ su tėvu, negu bendravimas su juo buvo iki Å¡iol. Å alių dukrai G. greitai bus penkeri metai, tačiau dėl jos amžiui bÅ«dingo mÄ stymo nebuvo apklausta teismo, VTAS iÅ¡vadoje, pateiktoje teismui 2010-03-30, nurodyta, kad G. dėl mažo amžiaus dar negali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės. Taigi dukters G. nuomonė dėl bendravimo su atsakovu, jos požiÅ«ris į tėvÄ bylos nagrinėjimo eigoje dėl jos mažo amžiaus iÅ¡siaiÅ¡kinta nebuvo.

Nors bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieÅ¡kovo veiksmai ar poelgiai darytų dukroms neigiamÄ Ä¯takÄ , tačiau teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu vienareikÅ¡miÅ¡kai negalima pritarti atsakovo praÅ¡omai nustatyti bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukras tvarkai, atsižvelgiant į tai, kad dukros M. ir G. nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio gyvena atskirai kartu su motina ir seneliais, tėvas ilgÄ laikÄ vaikus lankė retai, Å¡iuo metu taip pat matosi  kelis kartus per mėnesį, kol kas tėvui nepavyko užmegzti glaudaus ryÅ¡io su vaikais, tai yra tarp tėvo ir vaikų nėra nusistovėjusio stipraus emocinio ryÅ¡io, mergaitės labai prisirišę prie motinos ir įpratę prie jų bendros aplinkos, M. turi psichogeninės kilmės sveikatos sutrikimų, pagal atsakovo pasiÅ«lytÄ bendravimo tvarkÄ staigus įprastų gyvenimo sÄ lygų pakeitimas, nedalyvaujant motinai, gali neigiamai paveikti vaikus. Teismas pripažįsta, kad Å¡alių dukroms reikalingas prisitaikymo periodas, per kurį jos labiau priprastų prie tėvo, kad bÅ«tų sukurta emociÅ¡kai teigiama ir vaikams saugi bendravimo aplinka su tėvu, todėl tėvo ir vaikų susitikimai dėl dabar esamos situacijos, turėtų vykti, jei to pageidauja vaikai, dalyvaujant vaikų motinai, o vaikų motina turi skatinti vaikus užmegzti glaudesnius ryÅ¡ius su tėvu ir taip padėti paÅ¡alinti tarp tėvo ir vaikų susiformavusį atitolimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi teisę ir pareigÄ bendrauti su dukterimis ir dalyvauti jas auklėjant, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vaikų interesus, remiantis byloje esančiais įrodymais, byloje nesant duomenų, kad bendravimas su tėvu vaikams gali padaryti neigiamÄ Ä¯takÄ , nustatytinas parengiamasis laikotarpis maksimaliam tėvo ir dukrų bendravimui, Å¡iuo laikotarpiu nustatant minimaliÄ tėvo E. R. bendravimo su dukromis M. ir G. tvarkÄ , tėvui bendraujant su dukromis kas antro savaitgalio vienÄ dienÄ vaikų pageidaujamoje arba vaikams įprastoje aplinkoje jų gyvenajame bute ar kitoje su ieÅ¡kove sutartoje vietoje, kartu dalyvaujant vaikų motinai ieÅ¡kovei R. R., arba Å¡alims sutarus, nedalyvaujant vaikų motinai, taip pat nustatyti tėvui galimybę bendrauti su dukromis vaikų vasaros atostogų metu papildomai du kartus per mėnesį paprastomis savaitės dienomis, neskaitant bendravimo savaitgalių, vienÄ Å v.Kalėdų ir vienÄ Å v.Velykų dienÄ , dėl visų bendravimų iÅ¡ anksto Å¡alims susitarus, tėvams ir vaikams patogiu laiku, nustatant, kad kiekvienas bendravimas negali tęstis ilgiau nei po dvi valandas, jei tokios bendravimo trukmės nustatymas neprieÅ¡tarauja vaikų interesams, arba klausimÄ dėl kiekvieno bendravimo trukmės spręsti patiems tėvams, kiekvieno bendravimo trukmę prailginant (vykimui į kelionę, apsilankymui renginyje ar kitur) arba

sutrumpinant, atsižvelgiant į vaikų interesus, ir tokiÄ bendravimo tvarkÄ nustatant iki 2012 metų sausio 1 d., kadangi laikytina, kad Å¡iuo metu

maksimalaus bendravimo pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatymas gali pakenkti vaikų interesams (LR CPK 3.175 str. 2 dalis).

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ir sÄ lygoms, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigÄ auklėti ir iÅ¡laikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1d.). Pareigos rÅ«pintis vaiku, auklėti jį ir iÅ¡laikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės iÅ¡nyksta tėvams teisinė pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ ( CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Â

CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, tačiau atsižvelgiant į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ , tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viskÄ nulemianti, nustatant iÅ¡laikymo dydį, kadangi iÅ¡laikymas privalo užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, o visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str.1, 2d.) numato visuotinai pripažįstamÄ kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir fizines galimybes.

Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymas priteisiamas ir iÅ¡ieÅ¡komas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra bÅ«tinas. IndividualÅ«s vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sÄ lygoja ir reikalingÄ realų iÅ¡laikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad iÅ¡laikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaikÄ maitinant, aprengiant, prižiÅ«rint jo sveikatÄ , sudarant sÄ lygas ir įgyjant reikmes visaverčiai augti, mokytis, socialiai vystytis.

CK 3.196 str. 1d. numato tris nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo bÅ«dus, kuriuos gali priteisti teismas. Sprendžiant, kokiu bÅ«du (forma) priteisti iÅ¡laikymÄ , visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 str.): nustatomi vaiko poreikiai, jų apimtis, dydis ir pan., kuo parinktas iÅ¡laikymo bÅ«das (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti bÅ«dai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino iÅ¡laikymo dydžio klausimus, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA). IÅ¡laikymas vaikui yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, o vaikui augant, paprastai didėja ir jo iÅ¡laikymo iÅ¡laidos.

Šalių dukrai M. šiuo metu yra 10 metų ir aštuoni mėnesiai, dukrai G. yra 4 metai ir vienuolika mėnesių (11-12  b.l., I t.).

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ vaikams konkrečia pinigų suma, tačiau neprieÅ¡taravo, kad iÅ¡laikymas bÅ«tų priteistas ir periodinėmis iÅ¡mokomis. IeÅ¡kovė nurodė, kad konkreti suma jai geriau todėl, kad atsakovo ji turi kiekvienÄ mėnesį praÅ¡yti pinigų vaikų iÅ¡laikymui.

Laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡leidžia per mėnesį daugiau kaip 800 Lt kiekvienai, ieÅ¡kinyje ir posėdžių metu nurodė vaikų maitinimui, priežiÅ«rai, gydymui reikalingas prekes ir vaistus bei iÅ¡laidas Å¡ioms prekėms ir vaistams, dukters M. padidintus poreikius dėl maitinimosi sutrikimo problemų psichogeninės kilmės pagrindu, dukrai G. dėl Å¡leivakojystės reikalinga speciali avalynė bei reikalinga daryti atlėpusių ausyčių korekcijÄ , dukrai M. nėra danties Å¡aknies, reikalingas gydymas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad, jo nuomone, tiek iÅ¡laidų vaikams nereikia, taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė tokio poreikio lėšų vaikų iÅ¡laidoms, tačiau konkrečių paskaičiavimų bei įrodymų, kiek reikalinga lėšų tokio amžiaus vaikams atsakovas nepateikė. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis visÄ laikotarpį teikė iÅ¡laikymÄ vaikams ir nėra skolingas. Atsakovas sutiko mokėti vaikų iÅ¡laikymui po 300 Lt.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2007-01-01 atsakovas mokėjo vaikų išlaikymui po 300 Lt kiekvienei mergaitei iki 2010-10-01, nuo spalio 1 d. pradėjo mokėti po 200 Lt, nuo 2010-05-05, tai nuo laikino išlaikymo priteisimo – po 300 Lt kas mėnesį kiekvienai.

Nustatant vaikų poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, žaislams ir lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms), vaiko poilsiui ir kitos protingos ir racionalios išlaidos.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad dukters M. iÅ¡laikymui ji skiria apie 1035 Lt per mėnesį, dukters G. iÅ¡laikymui ieÅ¡kovė skiria apie 916 Lt per mėnesį, ieÅ¡kinyje pateikė iÅ¡laidų poreikio paskaičiavimÄ .

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl Å¡alių dukrų M. ir G. iÅ¡laikymui reikalingų lėšų dydžio, atsižvelgia į ieÅ¡kovės pateiktÄ vaikų iÅ¡laikymui skirtų lėšų paskaičiavimÄ , su kuriuo iÅ¡ dalies ieÅ¡kovas nesutiko, tačiau savo paskaičiavimo neteikė ir įrodymų, kurie pagrįstų, kiek, jo nuomone, reikia lėšų vaikų iÅ¡laikymui, nepateikė, todėl vertina, kad Å¡alių vaikų poreikiams patenkinti reikalingos ne mažesnės nei 1 MMA vieno mėnesio iÅ¡laidos.

Nustačius, kad Å¡alių dukrų iÅ¡laikymui ieÅ¡kovė iÅ¡leidžia ne mažiau kaip 800 Lt, nustatytinos kiekvieno iÅ¡ tėvų finansinės galimybės teikti iÅ¡laikymÄ vaikui.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovė dirba ir gauna darbo užmokestį, ieÅ¡kovei priskaičiuotas darbo užmokestis Å¡iuo metu sudaro 2500 Lt per mėnesį, nuosavybės teise bÅ«sto neturi, gyvena jai anksčiau priklausiusiame, Å¡iuo metu kartu su tėvu butu sujungtame (vieno ir trijų kambarių) bute. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovė aprÅ«pina vaikus bÅ«stu ir užtikrina bÅ«sto iÅ¡laikymÄ .

Atsakovo darbo užmokestis Å¡iuo metu yra dvigubai mažesnis nei ieÅ¡kovės, tačiau atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi gyvenamÄ jį namÄ Utenoje, turi daug vertingo nekilnojamojo turto – žemės, kurios didžioji dalis yra miÅ¡kas, paveldėjo nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ , taip pat už indėlius, esančius bankuose, atsakovas kiekvienais metais gauna palÅ«kanas (143-167 b.l., I t., 5-6 b.l., II t.).

Teismas, nustatydamas turtinę padėtį, vertina, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė.Â

Teismas, vadovaudamasis Å¡alių nepilnamečių vaikų interesais, atsižvelgdamas į racionalias ir protingas iÅ¡laidas vaikų poreikiams tenkinti, vertinant, kad negalima vaiko iÅ¡laikymo apriboti vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, abiejų Å¡alių turtinę padėtį, į kitas auksčiau nurodytas aplinkybes, į ginčo klausimus reglamentuojančias materialinės teisės ir procesines teisės normas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (LR CK 1.5 str., 3.3 str.), vertina, kad byloje esančiais duomenimis atsakovas turi finansines galimybes teikti savo dukrų iÅ¡laikymui didesnę dalį nei ½ dalis vienos MMA kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, todėl iÅ¡ atsakovo E. R. priteistina dukters M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, tai yra 2009-05-08, iki dukrų pilnametystės po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienai, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (LR CK 3.194 str., 3.200 str.).

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, įstatymai suteikia teisę Å¡alims kreiptis į teismÄ dėl priteisto iÅ¡laikymo pakeitimo, nes toks teismo sprendimas Å¡alims neįgyja res judicata galios, kas negalėtų bÅ«ti padaryta iÅ¡laikymÄ vaikams priteisus konkrečia vienkartine suma.

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo skolÄ po 1900 Lt kiekvienai už laikotarpį nuo 2007-01-01, skaičiuojant po ½ atitinkamais laikotarpiais galiojusios vieno mėnesio MMA.

Atsakovas skolos nepripažino ir nurodė, kad nuo ieškovės nurodyto laikotarpio jis mokėjo vaikams po 300 Lt kas mėnesį, nes daugiau mokėti negalėjo.

Pagal LR CK 3.200 str. nuostatas iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė 2009 m. gegužės 8 d., priteisti iÅ¡laikymo skolÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o nuo 2007-01-01.

Spręsdamas iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo klausimÄ , teismas remiasi tuo pačiu principu, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA).

Spręsdamas priteistinos skolos už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-08 dydžio nustatymo klausimÄ , teismas atsižvelgia į jau anksčiau nurodytas aplinkybes apie tėvų turtinę padėtį ir faktines sutuoktinių gyvenimo aplinkybes, tai yra į tai, kad ieÅ¡kovės priskaičiuotas vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniÅ¡kai sudarė apie 2787 Lt , 2008 metais – apie 3008 Lt, už 2009 metų keturis mėnesius – apie 2848 Lt (71 b.l. I t.), atsakovo priskaičiuotas vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniÅ¡kai sudarė apie 2052 Lt, 2008 metais – apie 2681 Lt, 2009 metais – apie 2643 Lt (68 b.l., I t.). Atsakovas minėtu laikotarpiu už indėlius bankuose kasmet gaudavo palÅ«kanas, turėjo du vertingus žemės sklypus Labanoro miestelyje, gyveno privačiame name, kurį po tėvo mirties paveldėjo, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad Å¡iuo laikotarpiu atsakovas vaikų iÅ¡laikymui teikė po 300 Lt kas mėnesį, nors kaip nurodė ieÅ¡kovė posėdžio metu, ji pastoviai atsakovo praÅ¡ydavo pinigų ir aiÅ¡kino, kad vaikams reikia didesnės sumos (154 b.l., III t.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2007-07-01 LR Vyriausybės nustatyta MMA buvo 600 Lt, laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-01-01 – 700 Lt, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki dabar 800 Lt, ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo priteistina 1900 Lt dydžio dukters M. iÅ¡laikymo skola už laikotarpį nuo 2007-07-01 (nes laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-07-01 MMA buvo 600 Lt, o atsakovas mokėjo po 300 Lt iÅ¡laikymÄ kiekvienai dukrai) iki ieÅ¡kinio padavimo dienos 2009-05-08 ir 1900 Lt dydžio dukters G. iÅ¡laikymo skola už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki ieÅ¡kinio padavimo dienos 2009-05-08 (LR CK 3.200 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

IeÅ¡kovė prašė taikyti priverstinę hipotekÄ atsakovo nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini)

Per visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas nepripažino, jog vaikų iÅ¡laikymui reikalingos ieÅ¡kovės nurodytos lėšos, nors jis pats neteikė savo paskaičiavimų, kokio poreikio lėšos reikalingos jo dukrų iÅ¡laikymui. Savo nesutikimÄ mokėti vaikams ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ 400 Lt sumÄ kas mėnesį kiekvienam vaikui motyvavo tuo, kad jis neturi materialinių galimybių mokėti, nors beveik visÄ laikotarpį dirbo, gavo nedaug mažesnį nei ieÅ¡kovės darbo užmokestį, turėjo indėlius, kÄ iÅ¡ dalies pripažino ir pats (80 b.l., I t.), pastoviai gavo palÅ«kanas už indėlius banke, ir kol teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nesurinko duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, pats nepripažino savo geros turtinės padėties, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti priverstinę hipotekÄ laikytinas pagrįstu ir steigtina priverstinė hipoteka ieÅ¡kovo gyvenamajam namui ir kiemo statiniams bei žemės sklypui, esantiems(duomenys neskelbtini), taip siekiant užtikrinti priteisto iÅ¡laikymo vaikams iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, nustatant priverstinės hipotekos terminÄ iki (duomenys neskelbtini) (dukters G. pilnametystė) bei 123 750 Lt (46350 + 77400) dydžio hipoteka užtikrinamo reikalavimo sumÄ , kuri skaičiuotina po 450 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki dukters M. pilnametystės (duomenys neskelbtini)  (103 mėnesiai x 450 lygu 46350 Lt) bei po 450 Lt nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki dukters G. pilnametystės (duomenys neskelbtini) (172 mėnesiai x 450 lygu 77400 Lt)  (LR CK

3.72 str. 10 d., 4.178 str. ).

LR CPK 93

str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi

iÅ¡laidas atlygina bylÄ pralaimėjusi Å¡alis. Jei ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, tai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.).

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį ir atsakovo

prieÅ¡ieÅ¡kinį, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.       Â

IeÅ¡kovė neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ apmokėjo 132 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, atsakovas neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ taip pat apmokėjo 132 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo klausimas nespręstinas.

IeÅ¡kovė, patikslinusi ieÅ¡kinį, prašė teismÄ atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ , vėliau posėdžio metu prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ (126, 131 b.l., III t.) iki teismo

sprendimo priėmimo. 2010-05-05 nutartimi teismas atidėjo ieÅ¡kovei R. R. 1062 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimÄ (136 b.l., III

t.). Atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dalyje dėl 35 392 Lt indėlių priteisimo iÅ¡ atsakovo, iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

R. valstybės biudžeto naudai priteistinas 1062 Lt dydžio žyminis mokestis (LR CPK 79 str., 80 str., 96 str.).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. IeÅ¡kovė advokatui už teisinę pagalbÄ sumokėjo 3660 Lt. (9 b.l., I t., 149, 177 b.l., III t.),  Byla laikytina sudėtinga, ieÅ¡kovė teikė ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ymus, atskiruosius skundus, atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, advokatas atstovavo jos interesus posėdžių metu, todėl laikytina, kad advokatui sumokėta pinigų suma už procesinių dokumentų rengimÄ ir atstovavimÄ teisme nevirÅ¡ija nustatyto maksimumo, iÅ¡laidų dydis atitinka protingumo kriterijus. Atsakovas sumokėjo 1000 Lt (29, 127 b.l., I t., 178-179 b.l., III t.) už teisinę advokato pagalbÄ . Atsakovo sumokėta suma taip pat nevirÅ¡ija nustatyto maksimumo už suteiktÄ pagalbÄ , iÅ¡laidų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, laikytina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas 62 procentais, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo priteistinos advokato pagalbos iÅ¡laidos, kurios sudaro 2245 Lt (3660x62:100), atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas 35 procentais, todėl atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 350 Lt (1000x35:100) advokato pagalbos iÅ¡laidų (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Patenkinus ieškovės ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, iš atsakovo E.

R. valstybės biudžeto naudai priteistinas žyminis mokestis už reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymÄ , nuo kurio sumokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista (LR CPK 83 str.1 d. 2 p.), ir kuris sudaro 324 Lt (5400x2x3:100) (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 96 str.).

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį bei atsakovo priešieškinį, valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos: iš ieškovės 16,56 Lt, atsakovo 25,90 Lt (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.).

Utenos rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo E. R. priteistas laikinas

iÅ¡laikymas nepilnametėms dukroms M. R. ir G. R. po 300 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį iki

teismo sprendimo priėmimo. Priėmus teismui sprendimÄ , taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (LR CPK 150 str.).

Panevėžio apygardos teismas 2010-07-08 nutartimi taikė

laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ 153 192 Lt vertės atsakovo E. R. turtui, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti

vaikų iÅ¡laikymui konkrečiÄ pinigų sumÄ â€“ 114 000 Lt ir reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 35 392 Lt indėlių ieÅ¡kovės naudai. Vykdydamas Å¡iÄ nutartį, antstolis 2010-07-19 sudarė turto apraÅ¡Ä â€“ priedÄ prie turto areÅ¡to nutarties, kuriuo aprašė konkretų areÅ¡tuotÄ atsakovo turtÄ â€“ žemės sklypÄ , gyvenamajį namÄ ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 35 392 Lt indėlių teismui atmetus, vaikams iÅ¡laikymÄ priteisus ne konkrečia pinigų suma, bet periodinėmis iÅ¡mokomis bei teismui steigus priverstinę hipotekÄ Å¾emės sklypui, gyvenamajam namui ir kiemo statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Panevėžio apygardos teismo 2010-07-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovo E. R. 153192 Lt vertės kilnojamojo, nekilnojamojo, piniginių lėšų turto areÅ¡tas.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270, 385 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės

R. R. ieškinį patenkinti iš dalies.

Atsakovo

E. R. priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuokÄ tarp ieÅ¡kovės R. R., gim. (duomenys neskelbtini), Utenoje, a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. R., gim. (duomenys neskelbtini) Utenos r., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ (duomenys neskelbtini)  Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. R. palikti pavardę – R., E.

R. palikti pavardę – R..

Priteisti iÅ¡ atsakovo E. R. nepilnametės dukters M. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, tai yra 2009-05-08 iki dukters pilnametystės po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo E. R. nepilnametės dukters G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, tai yra 2009-05-08 iki dukters pilnametystės po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo E. R. nepilnametės dukters M. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01 1900 Lt.

Priteisti iÅ¡ atsakovo E. R. nepilnametės dukters G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01 1900 Lt.

Priteisti asmeninėn atsakovo E. R. nuosavybėn automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo E. R. minimalaus bendravimo su dukromis M. ir G. tvarkÄ , tėvui bendraujant su dukromis kas antro savaitgalio vienÄ dienÄ vaikų pageidaujamoje arba vaikams įprastoje aplinkoje jų gyvenajame bute ar kitoje su ieÅ¡kove sutartoje vietoje, kartu dalyvaujant vaikų motinai ieÅ¡kovei R. R., arba Å¡alims sutarus, nedalyvaujant vaikų motinai, taip pat nustatyti tėvui galimybę bendrauti su dukromis vaikų vasaros atostogų metu papildomai du kartus per mėnesį paprastomis savaitės dienomis, neskaitant bendravimo

savaitgalių, vienÄ Å v.Kalėdų ir vienÄ Å v.Velykų dienÄ , dėl Å¡ių bendravimų iÅ¡ anksto

Å¡alims susitarus, tėvams ir vaikams patogiu laiku, nustatant, kad kiekvienas bendravimas negali tęstis ilgiau nei po dvi valandas, jei tokios bendravimo trukmės nustatymas neprieÅ¡tarauja vaikų interesams, arba klausimÄ dėl kiekvieno bendravimo trukmės spręsti patiems tėvams, kiekvieno bendravimo trukmę prailginant (vykimui į kelionę, apsilankymui renginyje ar kitur) arba

sutrumpinant, atsižvelgiant į vaikų interesus, tokiÄ bendravimo tvarkÄ nustatant iki 2012 metų sausio 1 d.

Steigti priverstinę hipotekÄ E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paž. plane 1A2p, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 138 000 Lt, kitų statinių – kiemo statinių (Å¡ulinio, betoninio tako), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 636 Lt, bei 0,0653 ha ploto žemės sklypo (kuriame stovi gyvenamasis namas ir kiemo statiniai), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini), kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 21900 Lt, po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis priteisto iÅ¡laikymo, kuris iki abiejų vaikų pilnametystės sudaro 123 750 Lt, mokėjimo užtikrinimui, nustatant priverstinės hipotekos terminÄ iki 2023 m. rugpjūčio

25 d.

Likusioje dalyje ieškovės R. R. ieškinį ir atsakovo E. R. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. R. ieškovės R.

R. naudai 2245 Lt ieškovės turėtų advokato pagalbos išlaidų

Priteisti iš ieškovės R. R. atsakovo E.

R. naudai 350 Lt atsakovo turėtų advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. R. valstybės biudžeto naudai 1062 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas bei 16,56 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. R. valstybės biudžeto naudai 324 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, bei 25,90 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – iÅ¡ atsakovo E. R. priteistÄ laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms M. ir G. po 300 Lt kiekvienÄ mėnesį.

               Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010-07-08 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - atsakovo E. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),  153 192 Lt vertės kilnojamojo, nekilnojamojo, piniginių lėšų turto areÅ¡tÄ .

SprendimÄ

dalyje dėl nepilnametėms dukroms M. R. ir G. R. priteisto išlaikymo po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis

išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                  Irena

Stacevičienė