910dbd1e-bbb2-4e79-a096-c3d7102b853f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1683/2013Procesinio sprendimo kategorija 106.3.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė PiÅ¡kinaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria iÅ¡ proceso paÅ¡alinti Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D.

K. civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai D. K. dėl dėl neteisėtais teisėjo ir teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai D. K. dėl neteisėtais teisėjo ir teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė paÅ¡alinti iÅ¡ proceso pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl teisėjo veiksmais padarytos žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teismÄ ir teisėjÄ D. K. .Nurodė, kad CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalÄ teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ teisėjo įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiama atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai procese neužimtų atsakovų procesinės padėties.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , tuo atveju, kai ieÅ¡kovas atsakovais patraukė teisėjus, teismus, teismas nutartimi turi paÅ¡alinti Å¡iuos imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iÅ¡ proceso. Å iuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama Å¡alis (valstybė) į bylÄ yra įtraukta. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas A. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimÄ perduoti kitam apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Nutartyje netinkamai taikomi ir aiÅ¡kinami CK 6.272 ir CPK 45 straipsniai. Lietuvos apeliacinio teismo kolegija 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 pati paÅ¡alino save iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų tarpo nurodytoje civilinėje byloje, kad padėtų kitiems teisėjams ir sau patiems iÅ¡vengti atsakomybės dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir nusikalstamos veikos dengimo nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytoje civilinėje byloje.

Priimta nutartis nėra ir negali bÅ«ti laikoma teismų praktika, nes prieÅ¡tarauja ir pažeidžia Konstitucijos 5, 114 straipsnius, Teismų įstatymo 47 straipsnį, pagal kuriuos teisėjai turi tik baudžiamosios atsakomybės imunitetÄ ir administracinės atsakomybės imunitetÄ kiek susiję su laisvės apribojimu. Todėl CK 6.272 straipsnis nenustato teismų ar teisėjų civilinės atsakomybės imuniteto. IeÅ¡kinyje įrodinėjama, kad Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų tyčiniais veiksmais yra padaryta žala, todėl jie privalo dalyvauti civilinėje byloje kaip dalyvaujantys asmenys.

Nutartyje aiÅ¡kinama, kad CPK 45 straipsnis Å¡iuo atveju nėra taikomas, nes tinkama Å¡alis yra įtraukta į Å¡iÄ civilinę bylÄ . Tačiau pagal minėtÄ Ä¯statymÄ tik ieÅ¡kovas turi teisę įtraukti ir nurodyti atsakovus ieÅ¡kinyje, o teismas tik bylos nagrinėjimo metu, bet ne ieÅ¡kinio priėmimo ir bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, gali nustatyti, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali su ieÅ¡kovo sutikimu keisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, o nesant sutikimo, privalo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas.

Todėl CPK 45 straipsnis Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomas, nes tokiÄ teismų praktikÄ suformavo Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-593/2012, 2013 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-144/2013. Todėl pagal Konstitucinio Teismo suformuotÄ privalomÄ precedento taikymo praktikÄ civiliniame procese dėl tų pačių faktų ir aplinkybių nustatymo įsiteisėjusiose teismų civilinio proceso procesiniuose sprendimuose, neteisinga nutartis yra naikintina, o byla perduotina kitam apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Nutartimi pažeistas CPK 21 straipsnis, nes nutartį priėmė Å¡aliÅ¡ka ir priklausoma Vilniaus apygardos teismo teisėja R.

B. , kurios atžvilgiu taip yra iÅ¡kelta civilinė byla dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-1245-656/2013. Vilniaus apygardos teismas ir teisėja R. B. turi bÅ«ti nuÅ¡alinti nuo Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo, o neteisinga nutartis yra naikintina. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Å ios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė ieÅ¡kinyje atsakovais nurodytų Vilniaus apygardos teismÄ ir Å¡io teismo teisėjÄ D.

K. paÅ¡alinti iÅ¡ proceso nagrinėjamoje byloje. Pagal ieÅ¡kovo atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus iÅ¡nagrinėjus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , darytina iÅ¡vada, kad naikinti Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teisėjo imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos.

CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalÄ (turtinę ir neturtinę), atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalÄ teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ teisėjo įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiama atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties.

Taip pat išaiškinta, jog kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso.

Tuomet, jei ieÅ¡kovas pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė tik teisėjus, teismus, teismas pagal CPK 45 straipsnio nuostatas turi spręsti netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama procesinį klausimÄ â€“ pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti atsakovais patrauktus teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratÅ«rÄ Ä¯ valstybę ir nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumas paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). IeÅ¡kovui nesutikus to padaryti, teismas turi laikyti, kad ieÅ¡kinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes nėra nurodytas atsakovas ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kinį jį padavusiam asmeniui kaip nepaduotÄ (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Tuo tarpu, kai ieÅ¡kovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, teismas nutartimi turi paÅ¡alinti Å¡iuos imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iÅ¡ proceso. IeÅ¡kovas atskirajame skunde teigia, jog iki Å¡iol tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusiomis nutartimis buvo pripažinę, jog teismas CPK 45 straipsnio pagrindu gali inicijuoti netinkamo ieÅ¡kovo ar atsakovo pakeitimÄ tinkamu, tačiau tik su ieÅ¡kovo valios iÅ¡reiÅ¡kimu ir pritarimu.

Jeigu ieÅ¡kovas nesutinka pakeisti atsakovÄ kitu atsakovu ar paÅ¡alinti iÅ¡ atsakovų rato, tai teismas privalo bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Å iuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama Å¡alis (valstybė) į bylÄ yra įtraukta. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

Apelianto nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 iÅ¡aiÅ¡kinimai negali bÅ«ti taikomi, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-593/2012, 2013 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-144/2013 suformavo praktikÄ , kad CPK 45 straipsnis tokiu atveju, kaip nagrinėjamas, turi bÅ«ti taikomas, su tokiu atskirojo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kÅ«rimas) visais atvejais turi bÅ«ti deramai (aiÅ¡kiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas yra pateikęs naujausiÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , aktualų nagrinėjamoje byloje (2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012), privalu juo vadovautis, nes jis, kaip jau minėta, yra privalomas ir tos pačios pakopos teismams, o 2013 m. sausio 17 d. nutartyje civilinės bylos Nr. 2-144/2013 iÅ¡aiÅ¡kinimai nesutampa su apelianto atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis.Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias netinkamos Å¡alies paÅ¡alinimo klausimus, ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                               Nijolė Piškinaitė