2019-04-25 Nr. AB-10079-3-61-3-00645-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-496-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00645-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ ir atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alaus puta“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. ATK2-10/17 (toliau – ir Nutarimas Nr. ATK2-10/17).

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Nutarimu Nr. ATK2-10/17 atsakovas paskyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimą dėl to, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Alaus puta“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 16 val. 15 min. buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, kuriuos pirkėjai išsinešė iš baro. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punktas netaikomas viešojo maitinimo vietoms. Šio punkto taikymas priklauso ne nuo prekybos būdo, o nuo prekybos vietos, todėl pardavimo būdas neturi ir negali turėti jokios reikšmės Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto taikymui. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad Departamento reikalavimas alkoholinius gėrimus rugsėjo 1 dieną parduoti atidarytose pakuotėse ir vartoti vietoje yra paremtas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatomis, kurios šiuo atveju netaikomos, kadangi alkoholiniai gėrimai bare buvo parduoti iki 22 val. Departamentas Nutarime Nr. ATK2-10/17 vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuri nėra panaši ar analogiška nagrinėjamam atvejui. Pareiškėjo nuomone, Nutarimas Nr. ATK2-10/17 yra neteisėtas dar ir dėl to, kad Departamentas 2016 m. spalio 13 d. jau priėmė nutarimą Nr. ATK2-126/16 (toliau – ir Nutarimas Nr. ATK2-126/16), kuriuo taikė tą patį Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir nubaudė UAB „Alaus puta“ už tai, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. bare buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, todėl nebuvo jokios priežasties pareiškėją už tuos pačius veiksmus bausti antrą kartą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Departamentas nurodė, kad vadovaudamasis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gruodžio 14 d. raštu, pateikta ir kita surinkta medžiaga nustatė, jog pareiškėjui priklausančiame bare 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo vykdoma mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, t. y. alkoholiniai gėrimai buvo parduodami išsinešti. Alkoholinių gėrimų pardavimo būdas viešojo maitinimo vietoje, kai alkoholiniai gėrimai parduodami išsinešti, yra prekybos, o ne viešojo maitinimo veikla, kuriai netaikomos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto draudimo išimtys. Suteikiant galimybę viešojo maitinimo vietoms užsiimti prekybine veikla alkoholiniais gėrimais išsinešti rugsėjo 1 dieną ir netaikant Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyto draudimo, būtų paneigiama tiek paties draudimo esmė, tiek Įstatymo tikslai. Pareiškėjo teiginiai, jog baras yra viešojo maitinimo vieta ir gali bet kokias būdais prekiauti alkoholiniais gėrimais, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Nutarimų Nr. ATK2-126/16 ir Nr. ATK2-10/17 priėmimo faktinės aplinkybės skiriasi – alkoholiniai gėrimai parduoti kitiems asmenims bei kitu laiku.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Nutarimo Nr. ATK2-10/17 dalį, kuria pareiškėjui paskirta bauda ir nusprendė grąžinti Departamentui klausimą dėl baudos skyrimo nagrinėti iš naujo.

6. Teismas nustatė, kad: UAB „Alaus puta“ veiklos tikslas – prekyba, 2014 m. spalio 14 d. išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, prekybos būdas – išsinešti ir vartoti vietoje, prekybos laikas – nuo 8 iki 8 val.; 2016 m. rugsėjo 1 d. apie 16 val. 15 min. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sustabdė iš viešojo maitinimo vietos UAB „Alaus puta“ išėjusius du pirkėjus, kurie turėjo už drabužių užsikišę butelius su alkoholiniais gėrimais; minėtoje maitinimo vietoje dirbanti pardavėja pardavė atėjusiems pirkėjams po du plastikinius butelius vieno litro talpos 7,5 alk. tūrio „Šnekorių“ alaus, kuriuos pirkėjai išsinešė iš viešojo maitinimo vietos; pardavėja butelius atidarė, tačiau neužtikrino, kad nusipirkti alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje; Departamentas 2017 m. sausio 26 d. Nutarimu Nr. ATK2-10/17 pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą, Nutarime Nr. ATK2-10/17 pažymėjo, kad pareiškėjo pasirinktas alkoholinių gėrimų pardavimo būdas viešojo maitinimo vietoje lėmė, kad jo veiksmai laikytini prekybos, o ne viešojo maitinimo veikla, todėl pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytą draudimą; Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu nutarė, kad M. B., dirbdama UAB „Alaus puta“ parduotuvėje-bare pardavėja, vykdydama mažmeninę prekybą, nesilaikė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtinto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną – pardavė pirkėjams alkoholinius gėrimus – po du plastikinius butelius vieno litro talpos 5 proc. stiprumo „Šnekorių“ alaus ir neužtikrino, kad nusipirkti alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, todėl M. B. paskyrė 14 Eur nuobaudą.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Įstatymo nuostatas bei nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo baras realiai veikė kaip parduotuvė, kurioje pirkėjai įsigijo alkoholinius gėrimus išsinešti, todėl pareiškėjui taikytinas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną. Teismas pastebėjo, kad nors UAB „Alaus puta“ formaliai priskirtas viešojo maitinimo vietos statusas, prekyba alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną tokiu būdu, kokiu buvo vykdoma bare, atitinka ne viešojo maitinimo vietos veiklos sampratą, o faktiškai prilygsta mažmeninei prekybai parduotuvėje, todėl prekyba alkoholiniais gėrimais tokiu būdu, kokiu prekiaujama pareiškėjo bare, prieštarauja viešojo maitinimo paslaugą teikiančios įstaigos esmei bei viešojo maitinimo veiklos sampratai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prekybą alkoholiu išsinešti rugsėjo 1 dieną vertinant kaip viešojo maitinimo įstaigos veiklą ir netaikant Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyto draudimo, būtų paneigiama tiek draudimo prekiauti alkoholiu rugsėjo 1 dieną esmė, tiek Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyti Įstatymo tikslai, o viešojo maitinimo įstaigoms sudaryta galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis, apeinant Įstatymo nustatytus draudimus.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Departamentas Nutarime Nr. ATK2-10/17 vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuri nėra panaši ar analogiška nagrinėjamam atvejui, kadangi nurodytoje byloje, kuria remiasi Departamentas, pasisakyta dėl viešojo maitinimo įstaigos faktinės veiklos, kuomet alus buvo parduodamas ne vartoti vietoje, o išsinešti. Pareiškėjo veikla parduodant alkoholinius gėrimus pripažįstama prieštaraujančia Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punktui, kadangi pareiškėjo darbuotoja pardavė pirkėjams alkoholinius gėrimus ir neužtikrino, kad nusipirkti gėrimai būtų vartojami vietoje.

9. Dėl pareiškėjo argumento, kad Departamentas Nutarimu Nr. ATK2-10/17 pareiškėją nubaudė pakartotinai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Departamentas Nutarimu Nr. ATK2-123/16 pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimą, nes 2016 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo bare apie 11 val. 59 min. buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, kuriuos pirkėjas išsinešė iš baro, t. y. už kitą pažeidimą.

10. Vertindamas Nutarimu Nr. ATK2-10/17 pareiškėjui paskirtą baudą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 33 straipsnio 2 dalį, jeigu asmuo padarė kelis pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dviem skirtingais veiksmais 2016 m. rugsėjo 1 d. padarė du Įstatymo pažeidimus, todėl Departamentas priėmė Nutarimą Nr. ATK2-123/16 ir Nutarimą Nr. ATK2-10/17, kuriais pareiškėjui paskyrė dvi atskiras 200 Eur dydžio baudas. Taigi nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nesivadovaujant baudų skyrimo taisyklėmis, nustatytomis ATPK 33 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Departamento Nutarimo dalį dėl 200 Eur baudos skyrimo bei įpareigojo Departamentą iš naujo spręsti baudos skyrimo klausimą.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Alaus puta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad Įstatyme nėra tokios nuostatos, kuri leistų Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtintą draudimą taikyti viešojo maitinimo vietoms, atsižvelgiant į faktiškai vykdomą prekybinę veiklą, o Įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai.

13. Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Departamento Nutarimo Nr. ATK2-10/17 dalis dėl 200 Eur baudos skyrimo, o Departamentas įpareigotas iš naujo nagrinėti baudos skyrimo klausimą, ir pareiškėjo skundą atmesti.

14. Departamentas apeliaciniame skunde pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvių galimybių abu pareiškėjo pažeidimus nagrinėti vienu metu. Abi bylos iš policijos komisariato buvo gautos skirtingu laiku, todėl Departamentas, vykdydamas Įstatymo pavestas funkcijas ir nepažeisdamas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, neturėjo objektyvių galimybių sujungti bylas ir paskirti vieną subendrintą baudą. Dėl pirmojo pažeidimo ekonominė sankcija buvo skirta Departamento 2016 m. spalio 13 d. nutarimu, o bylos medžiagą dėl antrojo pažeidimo Departamentas gavo tik 2016 m. gruodžio 20 d. Pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės – nurodytoje byloje pažeidimai buvo nagrinėjami vienu metu, sprendimas buvo priimtas tą pačią dieną, o šiuo atveju Departamentas neturėjo objektyvių galimybių abi bylas nagrinėti vienu metu. Iš ATPK 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos formuluotės matyti, jog esminė sąlyga jos taikymui yra tai, kad tas pats asmuo turi padaryti kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas įstatymu yra pavesta nagrinėti tam pačiam organui bei yra objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui priklausantis baras rugsėjo 1 dieną prekiaudamas alkoholiniais gėrimais, skirtais išsinešti, o ne vartoti vietoje, faktiškai veikė ne kaip viešojo maitinimo įstaiga, o kaip mažmeninės prekybos įmonė, bei taikė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Nutarimo Nr. ATK2-10/17, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jam skirta 200 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo baras realiai veikė kaip parduotuvė, kurioje pirkėjai įsigijo alkoholinius gėrimus išsinešti, todėl pareiškėjui turėjo būti taikomas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną. Vis dėlto, teismas pripažino, kad Departamentas Nutarimu Nr. ATK2-10/17 skirdamas pareiškėjui baudą netinkamai taikė ATPK 33 straipsnio 2 dalį, todėl šią Nutarimo Nr. ATK2-10/17 dalį panaikino ir įpareigojo Departamentą iš naujo spręsti baudos skyrimo klausimą.

18. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutinka iš esmės, teigia, kad jo baras yra viešojo maitinimo įstaiga, o Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtintas draudimas viešojo maitinimo vietoms negali būti taikomas jokiais atvejais. Departamentas gi su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, kad pareiškėjui Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punktas pritaikytas pagrįstai, sutinka, tačiau prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta skundžiamo Nutarimo Nr. ATK2-10/17 dalis dėl baudos pareiškėjui skyrimo, o Departamentas įpareigotas iš naujo spręsti baudos skyrimo klausimą. Departamento teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvios galimybės bylas dėl dviejų pareiškėjo padarytų pažeidimų nagrinėti vienu metu ir skirti vieną subendrintą baudą.

19. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.), kurio 18 straipsnyje nustatyta mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje yra išvardyti atvejai, kuriems esant, prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama. Vienas tokių atvejų įtvirtintas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte ir yra susietas su tam tikra data, t. y. nustatyta, jog alkoholiniais gėrimais prekiauti draudžiama kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose. Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

20. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad spręsdamas tarp UAB „Alaus puta“ ir Departamento kilusį ginčą dėl anksčiau priimto Nutarimo Nr. ATK2-123/16, kuriuo pareiškėjui buvo skirta bauda už tai, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. 11.59 val. bare, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, kuriuos pirkėjas išsinešė iš baro, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1838-525/2018 konstatavo, kad pareiškėjo bare prekės išdėstytos mažmeninės prekybos vietoms būdingose prekių lentynose, įvairiuose prekių stovuose, šaldytuvuose ir pan.; didelis parduodamų alkoholinių gėrimų asortimentas ir kiekis, ant išstatytų alkoholinių gėrimų nurodytos pardavimo kainos, alkoholiniai gėrimai prieinami kiekvienam užsukusiam klientui (juos galima paimti tiesiai iš lentynų); patalpoje yra tik vienas stalas ir dvi kėdės; atsiskaitymo už prekes vieta įrengta mažmeninės prekybos vietoms būdingu būdu už prekystalio; bare nėra viešojo maitinimo veiklai būdingų taurių, indų, stalo serviravimo priemonių; prie įėjimo pakabinta iškaba „Gėrimai“, o ne „Baras“, „Kavinė“ ar pan.

Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjo baras, esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtintos viešojo maitinimo vietos sąvokos, t. y. pareiškėjas neužsiima maisto ruošimu, gaminimu ir realizavimu, skirtu viešajam maitinimui, todėl pareiškėjo teiginys, kad neturi būti atsižvelgiama į faktiškai jo vykdytą prekybinę veiklą, atmestinas kaip nepagrįstas. Vien faktas, kad pareiškėjas pardavė alkoholinius gėrimus išsinešti, patvirtina, kad pareiškėjas teikė ne viešojo maitinimo paslaugas, o pardavinėjo alkoholinius gėrimus išsinešti.

Tai, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti neatidarytose pakuotėse, vertinama kaip faktas, patvirtinantis, kad UAB „Alaus puta“ užsiėmė prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl pareiškėjo teiginiai, kad reikalavimas parduoti gėrimus atidarytose pakuotėse įtvirtintas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte, o ne 10 punkte, nagrinėjamu atveju nebeturi teisinės reikšmės. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto draudimas pareiškėjui pritaikytas ir 200 Eur bauda paskirta pagrįstai.

Pažymėtina, jog iš esmės analogiškas išvadas dėl UAB „Alaus puta“ prekybos alkoholiu 2015 m. rugsėjo 1 d. bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs ir 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-513-261/2018.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai administracinėse bylose Nr. eA-1838-525/2018 bei Nr. eA-513-261/2018 aktualūs ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, kadangi pareiškėjas kelia ginčą dėl kito Departamento priimto nutarimo (Nutarimo Nr. ATK2-10/17), kuriuo jam buvo paskirta bauda už tai, kad rugsėjo 1 dieną tame pačiame pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), kitiems pirkėjams buvo parduoti keturi alkoholinių gėrimų buteliai išsinešti. Taigi Nutarimu Nr. ATK2-10/17 pareiškėjas buvo nubaustas už dar vieną tokio paties pobūdžio pažeidimą, įvykdytą rugsėjo 1 dieną.

22. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Alaus puta“ priklausančio baro, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėja apie 16.15 val. dviems pirkėjams pardavė 4 butelius alkoholinių gėrimų išsinešti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu UAB „Alaus puta“ baro-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavėjai M. B. skyrė 14 Eur administracinę nuobaudą už tai, kad vykdydama mažmeninę prekybą, ji pardavė pirkėjams alkoholinius gėrimus – po du plastikinius butelius vieno litro talpos 5 proc. stiprumo „Šnekorių“ alaus ir neužtikrino, kad nusipirkti alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje (ATPK 164 str. 3 d.). Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos administracinėse bylose Nr. eA-1838-525/2018 bei Nr. eA-513-261/2018 dėl pareiškėjo anksčiau padarytų to paties pobūdžio pažeidimų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu Nutarimu Nr. ATK2-10/17 Departamentas pagrįstai pareiškėjo veiklą vertino ne kaip viešojo maitinimo, o kaip prekybos, ir pareiškėjui taikė už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyto draudimo nesilaikymą Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą ekonominę sankciją.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad atskiras ekonomines sankcijas už du 2016 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo padarytus Įstatymo pažeidimus Departamentas skyrė nesivadovaudamas baudų skyrimo taisyklėmis, nustatytomis ATPK 33 straipsnio 2 dalyje. ATPK (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai (33 str. 1 d.). Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (33 str. 2 d.).

24. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad už skirtingus teisės pažeidimus nuobaudos yra skiriamos atskirai, išskyrus tuos atvejus, kai (1) tas pats subjektas (2) tuo pačiu metu nagrinėja bylas dėl vieno asmens padarytų skirtingų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Nutarimai Nr. ATK2-126/16 ir Nr. ATK2-10/17 buvo surašyti dėl skirtingų pareiškėjo padarytų pažeidimų, t. y. 2016 m. rugsėjo 1 d. skirtingu laiku skirtingiems asmenims paduotų alkoholinių gėrimų. Departamentas šiuos pažeidimus tyrė skirtingu pagrindu (vienu atveju patikrinimą vykdė Departamento ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovai, kitu – Departamentas pranešimą ir tyrimo medžiagą gavo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato), medžiaga Departamente buvo gauta ir tiriama skirtingu laiku (su pažeidimu, dėl kurio buvo surašytas skundžiamas Nutarimas Nr. ATK2-10/17, susiję duomenys Departamente buvo gauti tik 2016 m. gruodžio 20 d., t. y. jau po to, kai buvo priimtas Nutarimas Nr. ATK2-126/16).

Vadinasi, Departamentas bylų dėl minėtų skirtingų pareiškėjo padarytų pažeidimų ne tik nenagrinėjo tuo pačiu metu, bet ir objektyviai neturėjo tokios galimybės, todėl neturėjo ir pareigos vadovautis ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuobaudų subendrinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-428/2012, 2012 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-775/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinio pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-303/2016 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai dėl aptartų skirtingų pareiškėjo padarytų pažeidimų priėmė atskirus Nutarimus Nr. ATK2-126/16 ir Nr. ATK2-10/17, kuriais pareiškėjui skyrė atskiras ekonomines sankcijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui Nutarimą Nr. ATK2-10/17 ginčijo iš esmės, prašė jį panaikinti, tačiau nereiškė jokių argumentų dėl paskirtos baudos dydžio (proporcingumo), neprašė jos sumažinti. Tokių argumentų pareiškėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

Atsižvelgdama į tai, kad ginčo dėl pareiškėjui skundžiamu Nutarimu Nr. ATK2-10/17 skirtos ekonominės sankcijos dydžio nėra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija dėl to šioje byloje nepasisako.

25. Nustačius, kad Departamentas Nutarimu Nr. ATK2-10/17 pagrįstai pareiškėjui skyrė atskirą 200 Eur dydžio ekonominę sankciją, kaip nepagrįsta naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta Departamento Nutarimo Nr. ATK2-10/17 dalis dėl pareiškėjui paskirtos baudos, o Departamentas įpareigotas klausimą dėl baudos skyrimo nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2017 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. ATK2-10/17 dalis dėl 200 Eur baudos skyrimo, o Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas įpareigotas iš naujo nagrinėti klausimą dėl 2017 m. sausio 26 d. nutarime Nr. ATK2-10/17 konstatuoto pažeidimo baudos skyrimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė