910bf6ce-1148-448d-9fcf-cfdfe718ff36 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-757-644/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02433-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 9 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. (V. D.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. D. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-6). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016-08-13 iki 2019-11-08 buvo laikomas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad buvo apgyvendintas ankÅ¡toje 20 kv. m ploto gyvenamojoje patalpoje Nr. 24, buvusioje pagalbinėje patalpoje, kurioje įrengta 10 miegamųjų vietų, dėl ko jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Gyvenamojoje patalpoje neįrengta vėdinimo sistema, joje kaupėsi drėgmė ir pelėsis. Prie kameros langų buvo laikomi Å¡iukÅ¡lių konteineriai bei įrengti kanalizacijos liukai, dėl to į patalpÄ sklido nemalonus kvapas. DuÅ¡u buvo leidžiama naudotis tik kartÄ per savaitę 1 val., tačiau pareiÅ¡kėjui Å¡io laiko neužteko. DuÅ¡o patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas, nes besiprausiantį pareiÅ¡kėjÄ galėjo stebėti kiti nuteistieji. DuÅ¡o patalpa netvarkinga ir neremontuota, sanitariniai įrenginiai veikė netinkamai.

Netinkamos kalinimo sÄ lygos sukėlė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ . Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 21-27) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių atvyko 2017-07-19 ir buvo laikomas iki 2019-11-08. Pripažino, kad atskirais laikotarpiais minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo užtikrinta. Kybartų sektoriuje esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus.

Kybartų sektorius yra įregistruotas kaip negyvenamieji pastatai, tačiau tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Gyvenamoji patalpa Nr. 24 yra skirta apgyvendinti valgykloje dirbančius asmenis. Keletas Å¡iukÅ¡lių konteinerių yra įrengti 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų patalpų, tačiau nei langų, nei durų nuo konteinerių pusės nėra. Patalpų Å¡varÄ ir tvarkÄ palaiko jose pagyvendinti asmenys. Tuo tikslu nuteistieji aprÅ«pinami valymo priemonėmis ir valymo inventoriumi. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus.

Nuteistieji duÅ¡u naudojasi pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ vienÄ kartÄ per savaitę. Visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai tikrino Kybartų sektoriaus patalpas ir pažeidimų nenustatė. Dėl skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas į pataisos namų administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė įrodymų, kaip pasireiÅ¡kė neturtinė žala, nepagrindė ir neindividualizavo neigiamų pasekmių. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobÅ«džio, kad bÅ«tų įvertinti pinigais, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016-08-13 iki 2019-11-08. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių atvyko 2017-07-19 ir buvo laikomas iki 2019-11-08 (b. l. 35), todėl sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje nuo 2017-07-19 iki 2019-11-08.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-07-24 iki 2017-08-05 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 5 bÅ«rio 505 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 36 kv. m, patalpoje buvo laikoma nuo 10 iki 11 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 3,27 kv. m ploto. Laikotarpiu nuo 2017-08-05 iki 2019-11-08 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 7 bÅ«rio 24 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 24,80 kv. m, patalpoje buvo laikoma nuo 7 iki 10 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 2,48 iki 3,54 kv. m ploto. Minėtais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2017-08-14 iki 2017-08-17, nuo 2017-08-22 iki 2018-01-23, nuo 2018-01-26 iki 2018-05-10, nuo 2018-05-15 iki 2018-06-19, nuo 2018-07-17 iki 2018-08-23, nuo 2018-10-16 iki 2019-04-24, nuo 2019-05-21 iki 2019-05-30, nuo 2019-07-10 iki 2019-08-02, nuo 2019-08-14 iki 2019-10-15, nuo 2019-10-29 iki 2019-11-08, t. y. iÅ¡ viso 627 paras, pareiÅ¡kėjui gyvenamojoje patalpoje Nr. 24 nebuvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, nes jam teko nuo 2,48 iki 2,76 kv. m ploto.

Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad patalpoje buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 24 nebuvo įrengta vėdinimo sistema, patalpa vėdinama tik per atveriamÄ langÄ , joje kaupėsi pelėsis ir drėgmė.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte numatyta, kad patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamoji patalpa Nr. 24 vėdinama per atveriamÄ langÄ , kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl pagal minėtÄ reglamentavimÄ , neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl vėdinimo sistemos neįrengimo nekonstatuotini. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl oro trÅ«kumo ar pelėsio.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie antisanitarines sÄ lygas, pelėsio plitimÄ , nemalonų kvapÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis dėl netinkamai įrengtos duÅ¡o patalpos. Nurodo, kad duÅ¡o patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas. Tačiau, teismas pažymi, kad teises normose nėra įtvirtinto reikalavimo duÅ¡inės patalpas visiÅ¡kai atskirti (izoliuoti ar įrengti kabinas), todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl Å¡ių aplinkybių nekonstatuotini. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LVAT praktikÄ , tik nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę, be to, teisės aktai nereglamentuoja karÅ¡to vandens tiekimo kiekvieno bÅ«rio sanitariniame mazge (prausykloje), todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog prausykloje blogai veikė sanitariniai įrenginiai, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl neveikiančių sanitarinių įrenginių.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Visuomenės sveikatos centro specialistai tikrino patalpas ir pažeidimų nenustatė. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas dėl minėtų aplinkybių į pataisos namų administracijÄ nesikreipė. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl neveikiančių sanitarinių įrenginių atmetami kaip deklaratyvÅ«s. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad gyvenamoji patalpa buvo įrengta prie Å¡iukÅ¡lių konteinerių ir kanalizacijos liukų, tačiau atsakovo atstovas paneigė minėtus argumentus nurodydamas, jog konteinerių prie gyvenamosios patalpos langų ir durų nėra.

Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl nepatogumų susijusių su konteinerių ar vėdinimo liukų įrengimu. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvÅ«s. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat pažymėjo, kad duÅ¡o patalpos neremontuotos, tačiau, teismas pažymi, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, o turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės pataisos namai iÅ¡ viso 627 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad Marijampolės pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nepatogumais, iÅ¡gyvenimais, orumo pažeminimu.

Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio byloje nėra.

Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjui 627 paras teko mažiau nei 3 kv. m ploto, kas pagal naujausiÄ LVAT ir EŽTT praktikÄ yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo ilgÄ trukmę ir mastÄ , įvertinus tai, kad gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ dar labiau mažino baldų užimamas plotas, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , atsižvelgus į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pavyzdžiui, LVAT 2020-02-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-235-525/2020 paliko nepakeistÄ Regionų apygardos administracinio teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo priteistas 1900 Eur neturtinės žalos atlyginimas už jo kalinimÄ 273 paras bendrabučio tipo patalpose, kai pareiÅ¡kėjui teko 0,22 kv. m mažiau ploto nei teisės aktais nustatyta norma), taip pat nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (sukrėtimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ), ar, kad pareiÅ¡kėjas skundais ar praÅ¡ymais bÅ«tų kreipęsis į atsakovo atstovÄ dėl jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 4300 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. D. (V. D.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 4300 Eur (keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjas Audrius Grauželis