910a3349-e4fd-4233-a716-535f8d590fca · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-838-855/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10975-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.14.8.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo I. B. (I. B.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas I. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog V. – V. – V. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra lietuvis, vienas ir tas pats asmuo bei pareiÅ¡kėjo senelis, kuris turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Nurodė, kad Centrinis valstybės archyvas pažymÄ Lietuvos pilietybei atkurti atsisakė iÅ¡duoti, nurodydamas į skirtingus pareiÅ¡kėjo senelio vardus, todėl pareiÅ¡kėjas siekia savo teises įgyvendinti greičiausiu bÅ«du – teismine tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. 2.1. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarkos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas I. B. prašė 2020 m. balandžio 25 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ne atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ , bet, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsniu, nustatyti terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti. 3.2. Kadangi įstatymas nereikalauja bÅ«tinai teigiamo ar neigiamo bÅ«tino ikiteisminio organo konstatavimo arba sprendimo, kad dokumentų pakanka ar nepakanka dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, todėl apylinkės teismai bylas nagrinėja ypatingÄ ja teisena, neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės ar ne. 3.3.

Pirmosios instancijos teismas pradėjo teisminį nagrinėjimÄ pažeisdamas proceso stadijas, per jas „šokinėjant“, prieÅ¡taraujant teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, bendradarbiavimo principams, ignoruodamas, kad pats turi imtis priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

5. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad V. – V. – V. B. yra lietuvis, vienas ir tas pats asmuo bei pareiÅ¡kėjo senelis, kuris turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., nustatymo.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms iÅ¡ankstinę privalomÄ ginčų sprendimo ne teisme tvarkÄ , asmuo gali kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-790-943/2017). IÅ¡ankstinio ginčų sprendimo tvarka gali bÅ«ti nustatyta įstatymuose (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju - Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos) konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Taigi, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme yra imperatyviai nustatyta privalomoji ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Be to, kaip žinia, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos bÅ«tų atsisakęs tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl pilietybės dėl to, kad jam nėra pateikta pakankamai dokumentų, patvirtinančių reikÅ¡mingus faktus. Dėl minėtų priežasčių konstatuotina, jog Å¡ia privaloma tvarka pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol nepasinaudojo.

10. Pažymėtina, kad ypatingosios teisėnos proceso normas reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, tačiau procesiniai klausimai, kurių Civilinio proceso kodeksas nenumato, gali bÅ«ti reguliojami kitais teisės aktais. Å iuo atveju privaloma ikiteisminė tvarka numatyta tiek CPK 445 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje. Pagal Å¡ias imperatyvias įstatymo nuostatas pareiÅ¡kėjas iÅ¡ pradžių turi kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į Migracijos departamentÄ dėl Lietuvos Respublikios pilietybės turėjimo konstatavimo ir tik pastarajam priėmus sprendimÄ , kad jo pateiktų dokumentų nepakanka dėl Lietuvos pilietybės nustatymo, kreiptis į teismÄ dėl tokių duomenų nustatymo.

Konstatavus, kad nebuvo laikomasi įstatymo imperatyviai nustatytos privalomos ikiteisminės tvarkos, Civilinio proceso kodeksas leidžia atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad bÅ«tent tokia tvarka pareiÅ¡kėjui jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-8249-1099/2020, kurios pareiÅ¡kėjas neskundė.

11. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendus palankiai pareiÅ¡kėjo naudai, t. y. konstatavus duomenų pilietybei nustatyti pakankamumÄ , bÅ«tų pasiektas pareiÅ¡kėjo norimas tikslas – Lietuvos Respublikos pilietybės gavimas. Tačiau nagrinėjamu atveju nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjo klausimas ikiteisminėje instancijoje, t. y. Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, bÅ«tų iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ , nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai iÅ¡ankstinio sprendimo tvarkos.

12. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ne atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ , bet nustatyti terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas neprivalėjo nustyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, kadangi egzistavo CPK 137 str. 2 d. 3 p. numatytas atsisakymo priimti pareiÅ¡kimÄ pagrindas – ikiteisminės tvarkos nesilaikymas, bet ne procesinio dokumento formos ir/ar turinio trÅ«kumai.

13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

14. Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 – 339 straipsniais, teismas n u t a r i a : atmesti atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Renata Volodko