91098bc8-115c-4533-bb53-700fc3aa12de · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-682-319/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00083-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V.

K. (V. K.) apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 12 d. nutarimÄ , panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. K., nuteistas 2013 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 181 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 63 straipsnio 1, 4 dalis, galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. 2014 m. sausio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis ir subendrinus su 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas deÅ¡imčiai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Anksčiau teistas. Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimÄ , tačiau KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ patvirtinti atsisakė.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis V. K. daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.Nuteistasis V. K. skundžia KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, skundžiama teismo nutartis grindžiama tik abstrakčiais argumentais, naudojant įprastÄ tokioms nutartims Å¡ablonÄ .

Nutartyje akcentuojama nuteistojo charakteristika, kokia ji buvo prieÅ¡ pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo įsitikinimu, akivaizdu, jog jo pozityvi veikla, socialinė reabilitacija, atliekant laisvės atėmimo bausmę nustumiama į Å¡alį ir praktiÅ¡kai nenagrinėjama, nors įstatymas numato kitaip. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Komisija taikyti jam lygtinį paleidimÄ priėmė pakartotinai, nuteistajam įvykdžius Komisijos skirtas rekomendacijas. Komisijos nuomone V. K. yra pasirengęs grįžti į visuomenę su tam tikra priežiÅ«ra.

Nuteistojo nuomone, dalinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas, taikant probacijÄ yra žymiai naudingesnis tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei, kadangi nuteistasis į jÄ grÄ Å¾inamas turėdamas tam tikrus įpareigojimus ir apribojimus. Skunde pažymima, jog V. K. nusikalstamo elgesio rizika žema – 38 balai (pagal OASys), kas leidžia manyti ir teigti, kad nuteistasis nenusikals. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad paskutinę nuobaudÄ nuteistasis gavo tik 2013 m. gruodžio 13 d., skatintas buvo 9 kartus, yra įsigijęs iÅ¡silavinimÄ , dirbo neapmokamÄ darbÄ , nesilaikė kriminalinės subkultÅ«ros, paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos turi darbo pasiÅ«lymÄ .

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis V. K. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagÄ ir joje esančiÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas.

Socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, jog nuteistasis pataisos namuose mokėsi ir baigė vidurinę mokyklÄ , taip pat įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, mokosi suvirintojo specialybės, buvo pateikęs praÅ¡ymÄ dėl įdarbinimo, tačiau priimtas nebuvo, savo noru nemokant už darbÄ remontavo 8-ojo bÅ«rio buitinę patalpÄ , neturi finansinių įsipareigojimų, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, Å¡iuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas - 38 balai, tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

Pažymėtina, jog socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra nurodyti ir iÅ¡likę pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksniai, gyvenimo stilius ir draugai. Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 9 kartus buvo paskatintas, tačiau ir 7 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors V. K. paskirtos nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si.

Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje mokosi, šiuo metu nepažeidinėja įstaigoje nustatytos tvarkos, palaiko socialinius ryšius, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 40 balų iki 38 balų.

Minėtos aplinkybės rodo, jog V. K. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ , kadangi aukščiau nurodytos nuteistÄ jį teigimai apibÅ«dinančios aplinkybės negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už trijų sunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymÄ , t. y. už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimus, susijusius su disponavimu ginklais, sprogmenimis ir nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Savo kaltės nusikaltimų padaryme nepripažino, likusi neatliktos bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai 1 diena (skaičiuojant Komisijos įvykusio posėdžio dienai – 2017 m. birželio 8 d.).

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistajam padarė pakankama įtakÄ , kad ateityje nedarys nusikaltimų.Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi bÅ«ti patvirtintas teismo, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Å iuo atveju, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiÅ¡kiai apibrėžta, kam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kas reiÅ¡kia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besÄ lyginį jo taikymÄ , nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Å iuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutÄ nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo paminėta, V.

K. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutÅ«s pagrindai panaikinti skundžiamÄ nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikÅ¡mingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų, todėl dar negali bÅ«ti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu.

Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,n u t a r i a:nuteistojo V. K. (V. K.) skundÄ atmesti, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai              Danutė Giačaitė              Rimas Švirinas              Gytis Večerskas