2023-02-13 Nr. CB-1233-2-68-3-34146-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-550

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34146-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. sausio 27 d. paduotu ieškovo M. O. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą ir nutarė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti bei pritaikius įskaitymą priteisti iš ieškovo M. O. atsakovui R. J. 1989 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1989 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisti iš atsakovo R. J. ieškovui M. O. 1168,47 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovo M. O. atsakovui R. J. – 1630 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kasaciniu skundu ieškovas M. O. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą, ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba, bylos neperdavus, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį ir priteisti iš ieškovo M. O. atsakovui R. J. 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti iš atsakovo R. J. ieškovui M. O. 1165,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 detalizavo, kad advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos.

Nesant nurodytų duomenų (visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų pavadinimų, numerių, juose nurodytų sumų ir datų), kitokio turinio advokatų kontoros išduotos pažymos kaip įrodymai, patvirtinantys šalies patirtas realias išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, vertintinos kaip nepakankamos minėtų išlaidų atlyginimui priteisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017, 22 punktą). Pirminiais įrodymais patvirtinta atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 385 Eur.

Išvestinių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, atitinkančių kasacinio teismo išaiškinimus, atsakovas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė 4,2 karto didesnes atsakovo realiai patirtas išlaidas - 1630 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktu, o vadovavosi visiškai kitomis, kasatoriui nesuprantamomis atsakovo tenkintų reikalavimų ir atitinkamai patirtų bylinėjimosi išlaidų procentinės dalies nustatymo taisyklėmis. Tai tiesiogiai lėmė netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją.

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jo naudai 3787 Eur skolą. Iš rezoliucinės nutarties dalies matyti, kad atsakovo naudai teismas priteisė 1989 Eur skolą, t. y. 52,52 proc. nuo 3787 Eur. Todėl būtent tokia atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dalis priteistina atsakovui. Tinkami įrodymai patvirtina 385 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidų. 52,52 proc. nuo šios sumos yra 202,20 Eur. Ieškovas M. O. taip pat patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atsakovo R. J. apeliacinį skundą parengimą.

Atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas visiškai. Tokiu būdu bendra ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje suma turėtų sudaryti 1165,70 Eur. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas priteisė 265,70 Eur išlaidas.

2. Apeliacinės instancijos teismas faktiškai pakeitė pirmosios instancijos teismą, ginčą išsprendė iš esmės apeliacinėje instancijoje ir tuo užkirto ieškovui galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją dėl apeliacinės instancijos teisme naujai nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, kurių nebuvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, t. y. faktinės aplinkybės, kad ieškovas, neleisdamas atsakovui ištaisyti trūkumų, veikė savo paties rizika; kad ieškovas nesudarė tinkamų sąlygų atsakovui pašalinti trūkumus, nors tinkamų sąlygų nesudarymas ir neleidimas pašalinti trūkumų savo esme yra visiškai skirtingos faktinės aplinkybės ir vienu metu egzistuoti negali; neva eksperto patvirtintą faktinę aplinkybę apie patalpose buvusią itin didelę drėgmę, nors toks klausimas ekspertui net nebuvo suformuluotas ir ekspertas neatliko drėgmės matavimų. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, nustatė naujų faktinių aplinkybių ir užkirto ieškovui galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją bei apeliaciniame skunde kelti ginčą dėl jų. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus, neegzistavusius bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pateikiamais įrodymais jis siekė įrodyti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, jog reali statybos apdailos darbų trūkumų šalinimo kaina gerokai skiriasi nuo eksperto pagal metų senumo įkainius teoriškai apskaičiuotos kainos ir yra didesnė; ieškovas taip pat siekė įrodyti, kad rinkoje nėra rangovų, kurie sutiktų apdailos darbų trūkumus pašalinti už atsakovo apskaičiuotą ir pagal jo skaičiavimus teismo sprendimu nustatytą apdailos darbų trūkumų šalinimo kainą (ieškovo nuostolius); ieškovas siekė įrodyti, kad dėjo maksimalias pastangas rasti rangovą, sutinkantį trūkumus šalinti teismo nustatyta kaina ir tuo tikslu du kartus su bendradarbiavimo prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti rangovų, kurių įkainiais vadovaudamasis atsakovas pateikė trūkumų šalinimo kainas, kontaktinius duomenis, kad ieškovas galėtų trūkumus pašalinti maksimaliai pigiai - atsakovas tokios informacijos nesuteikė. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo ieškovo piktnaudžiavimo pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, tačiau pateikiamus įrodymus priimti atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 314 straipsnio naujų įrodymų priėmimo nuostatas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nenurodytas trečiasis asmuo UAB „Aimis“ ir jo adresas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui M. O. 157 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. sausio 27 d. UAB „Paysera“, pervedimo Nr. 607102055.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė