2016-01-20 Nr. AB-1427-3-62-3-01093-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko skundą atsakovams Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai ir Vilkaviškio rajono savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilkvėja“ ir R. Ž.) dėl administracinio akto panaikinimo, priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2016-01-20 Nr. AB-1427-3-62-3-01093-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė bei atmetė atsakovų Savivaldybės ir Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1331-520/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01093-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 59
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko skundą atsakovams Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai ir Vilkaviškio rajono savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilkvėja“ ir R. Ž.) dėl administracinio akto panaikinimo, priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dumesta“ ir ko (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. B-TS-47 „Dėl nepritarimo planuojamos ūkinės veiklos galimybėms“ (toliau – ir Sprendimas).
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė bei atmetė atsakovų Savivaldybės ir Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas UAB „Dumesta“ ir ko atskirajame skunde prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Dumesta“ ir ko atskirąjį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
II. Atsakovas Savivaldybė padavė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris persiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašymą priteisti iš pareiškėjo UAB „Dumesta“ ir ko jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 645,60 Eur.
Atsakovas prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 6 dalimis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas paaiškina, kad Savivaldybė 2015 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė teisinių paslaugų sutartį Nr. J2-265/15-48 su advokatų kontorai „Virketis ir partneriai“ atstovaujančiu advokatu Kęstučiu Virkečiu. Minėta sutartimi advokatas įsipareigojo atstovauti Savivaldybės teisėms ir teisėtiems interesams visų instancijų teismuose, pateikti visus procesinius dokumentus, reikalingus ginče dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. B-TS-47 „Dėl nepritarimo planuojamos ūkinės veiklos galimybėms“ administracinėje byloje Nr. eI-3588-554/2015. Atsakovas nurodo, kad kadangi teisines paslaugas šioje byloje Savivaldybei teikė advokatas Kęstutis Virketis, atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 645,60 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 871,20 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir jo priedų parengimą (9 val.), 484 Eur už teismų praktikos aptarimą su klientu, teisines konsultacijas (5 val.) ir 290,40 Eur už administracinės bylos Nr. eI-3588-554/2015 medžiagos analizę (3 val.).
Pareiškėjas UAB „Dumesta“ ir ko atsiliepime prašo Vilkaviškio rajono savivaldybės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Pareiškėjas nurodo, kad Savivaldybei šiuo atveju nebuvo būtina naudotis advokato paslaugomis, nes byloje buvo nagrinėjamas klausimas tik dėl to, ar pareiškėjo skundžiamas aktas yra norminis ar individualus administracinis aktas, o Savivaldybė, kuri priima tiek norminius, tiek individualius teisės aktus, turi išmanyti norminių ir individualių administracinių aktų atskyrimo kriterijus ir gebėti juos pagrįsti. Pareiškėjo nuomone, Savivaldybė turėjo galimybę savo interesus byloje atstovauti pasitelkdama vidinius resursus, t. y. Juridinio skyriaus specialistus, ir papildomai nepirkdama išorinių teisinių paslaugų. Tačiau Savivaldybė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių Savivaldybės Juridinio skyriaus specialistai negalėjo parengti atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą. Nors administraciniame procese nėra ribojama galimybė naudotis advokato teisine pagalba, tačiau pasinaudojimas teise pasisamdyti advokatą savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Pareiškėjas pažymi, kad administraciniai teismai formuoja nuoseklią praktiką, jog nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Todėl administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju Savivaldybė turėjo tik parengti atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame buvo keliamas klausimas dėl administracinio akto priskirtinumo norminiam ar individualiam administraciniam teisės aktui, kurių priėmimas yra tiesiogiai susijęs su Savivaldybės kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, byloje kilęs teisinis ginčas nėra tiek sudėtingas, jog atstovavimas naudojantis esamais vidiniais resursais nebūtų buvęs pakankamas. Dėl šios priežasties pareiškėjas daro išvadą, kad Savivaldybė turėjo visas galimybes be advokato ginti savo interesus, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti atmestas. Pareiškėjas paaiškina, kad tokius išaiškinimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje Savivaldybei yra pateikęs ir pirmosios instancijos teismas, tad Savivaldybė, žinodama teismų praktiką ir poziciją atstovavimo išlaidų priteisimo klausimu, tačiau reikšdama atitinkamą prašymą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16 punktą už atsiliepimą į atskirąjį skundą maksimaliai galėtų būti priteista 294,04 Eur, o Savivaldybė prašo priteisti 1 645,60 Eur. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byla nėra sudėtinga, joje buvo sprendžiamas klausimas dėl norminio ir individualaus administracinio akto atskyrimo, o didžiąją dalį Savivaldybės pateikto atsiliepimo sudaro teismų praktikos šiuo klausimu citavimas.
•SS/21 1-201 rija 6
Ruskan iklaičio teismo iklaič io Jotiems tvarkos atlikti
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
III. Atsakovas Savivaldybė padavė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo siekia, kad jam būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 1 645,60 Eur atstovavimo išlaidų.
Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 4 ir 6 dalys nustato, jog kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.
Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.
Vertindama, ar šiuo atveju yra pagrindas priteisti iš pareiškėjo Savivaldybės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ne tik nutraukė administracinę bylą, tačiau ir atmetė atsakovų Savivaldybės ir Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas šioje administracinėje byloje tiesiogiai susijęs su Savivaldybės kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi teritorijų planavimo srityje, į tai, kad byloje kilęs teisinis ginčas nėra tiek sudėtingas, jog atstovavimas naudojantis esamais vidiniais resursais nebūtų buvęs pakankamas, o galutinė nutartis nutraukti bylą byloje priimta pirmajame teismo posėdyje net nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, sprendė, kad atsakovai Savivaldybė ir Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti save, nepasitelkdami advokato. Atsakovai Savivaldybė ir Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba šios nutarties dalies apeliacinės instancijos teismui neskundė.
Akcentuotina, kad Savivaldybė prašyme atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas, kaip ir prašyme atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas, nepateikia jokių argumentų apie tai, kad advokato pasitelkimas atstovauti Savivaldybės interesams apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas, t. y. kad Savivaldybės vidiniai resursai buvo nepakankami tinkamai atstovauti Savivaldybei apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad Savivaldybės atstovavimas apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju buvo susijęs tik su atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą parengimu, o ginčas apeliacinės instancijos teisme kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas Sprendimą laikė norminiu, o ne individualiu administraciniu aktu, ir tai nustatęs, nutraukė bylą.
Kaip teisingai pareiškėjas nurodo atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, Savivaldybė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių Savivaldybės Juridinio skyriaus specialistai negalėjo parengti atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą, nors Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje yra Juridinis skyrius. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartyje nustatė aplinkybę, kad minėtame Savivaldybės skyriuje dirba 2 specialistai ir atsakovo Savivaldybės 2015 m. liepos 31 d. atsiliepimą į pareiškėjo skundą parengė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus darbuotoja V. K..
Atsižvelgusi į kilusio ginčo esmę, t. y. tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas klausimas tik dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos priimto Sprendimo pobūdžio, pareiškėjo pateikto atskirojo skundo, į kurį atsiliepimą turėjo parengti Savivaldybė, turinį ir viešojo administravimo subjekto vidinius resursus atstovauti Savivaldybei apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Savivaldybė nepagrindė ir teisėjų kolegija nenustatė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti Savivaldybei apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju buvo būtinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos atstovavimo išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl jos negali būti priteistos iš pareiškėjo. Taigi Savivaldybės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 4, 6 dalimis, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė