910500e2-bf30-41e4-9cd2-b2d18ee55fe0 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-750-1060/2019 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01150-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.9.2; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 15 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjui J. J., suinteresuotam asmeniui M. J., jo atstovei advokatei O. B., suinteresuotiems asmenims I.

D., E. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir suinteresuotų asmenų M. J., I. D., E. J. pareiÅ¡kimus su savarankiÅ¡kais reikalavimais dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : 0 I. PareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų reikalavimai ir jų argumentai 1. PareiÅ¡kėjas J. J. paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po sutuoktinės L. J. mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti mirusiosios turtÄ (b. l. 2 – 4).

2. Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjo sutuoktinė L. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po L. J. mirties atsirado palikimas – ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jos su pareiškėju įgytų nekilnojamųjų daiktų, t. y. ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), taip pat liko bendrai įgyti baldai, buitinė technika, galvijai, paukščiai ir kitas šeimos turtas.

L. J. testamento nepaliko. Paveldėjimo byla į mirusios L. J. palikimÄ neužvesta, po jos mirties pareiÅ¡kėjas į notarų biurÄ nesikreipė. PaaiÅ¡kina, kad palikimÄ , atsiradusį po L. J. mirties, jis priėmė iÅ¡ karto faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Po sutuoktinės mirties jis toliau gyveno su L. J. įgytoje sodyboje, kurioje jis gyveno su sutuoktine iki jos mirties. Po sutuoktinės L. J. mirties likusius jos asmenims daiktus, baldus, buitinę technikÄ , elektros bei buities prietaisus jis perėmė iÅ¡karto.

Ūkiniuose pastatuose iki Å¡iol laiko paukščius, keletÄ kartų atliko gyvenamojo namo remontÄ , rÅ«pinasi Å¡io namo apÅ¡ildymu Å¡altuoju metų sezonu. Moka visus komunalinius mokesčius.

3. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 00.09.25 – 00.14.01) nurodė, kad jo žmona L. J. mirė 1994 m. rugsėjo mėn. Jų vaikai buvo maži, jis nežinojo, jog dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarÄ , galvojo, jog sutuoktinės turtas savaime tampa jo nuosavybe. Po sutuoktinės mirties liko namas, nesantis (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo santuokos metu. Å iame name su vaikais gyveno po sutuoktinės mirties ir gyvena iki Å¡iol, visÄ turtÄ valdo kaip savo. Namas yra registruotas jo vardu. Nurodė, jog suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl termino palikimui, atsiradusiam po L. J. mirties, priimti atnaujinimo, jis su reikalavimais sutinka.

4. Suinteresuotas asmuo M. J. pateikė pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam mirus jo motinai L. J., priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių (b. l. 59 – 61).

5. PareiÅ¡kime nurodoma, kad M. J. yra mirusios L. J. sÅ«nus, mirusios (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties su pareiÅ¡kėju liko gyventi jo vaikai. J. J. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti 1992 m. gegužės 11 d. ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po sutuoktinės mirties pareiÅ¡kėjas J. J. dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytais terminais nesikreipė. Jis, mirusios L. J. sÅ«nus, bÅ«damas nepilnametis (tuo metu jam buvo 1 metai), neturėjo teisės kreiptis į dėl palikimo priėmimo, o jo įstatyminis atstovas, t. y. pareiÅ¡kėjas, netinkamai vykdė įstatyminio atstovo pareigas ir nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu.

Jis nuo pat gimimo iki dabar gyvena tėvams priklausančiame name, Å«kiniame pastate įsirengė atskirÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ ir joje gyvena, todėl mano, kad po motinos mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas valdyti mirusios turtÄ . BÅ«damas nepilnametis, negalėjo įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl palikimo priėmimo, vėliau dėl teisinio neiÅ¡pursimo nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl praÅ¡o pripažinti Å¡ias aplinkybes svarbiomis ir atnaujinti terminÄ palikimui priimti, atsiradusiam po motinos L.

J. mirties.

6. Suinteresuotas asmuo M. J. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 00.15.10 – 00.17.48) savo reikalavimÄ palaikė. PaaiÅ¡kino, kad mirus motinai nepriėmė palikimo, nes buvo jauno amžiaus – 1 metų. Jis gimė (duomenys neskelbtini), motina mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas, bÅ«damas vaikų atstovas pagal įstatymÄ nepriėmė palikimo, todėl kreipėsi į teismÄ dėl termino palikimui priimti dabar. Anksčiau nesikreipė, nes nežinojo, jog tėvas J. J. nepriėmė palikimo. Apie tai sužinojo, kai prieÅ¡ metus J. J. norėjo perraÅ¡yti žemes Eglei ir iÅ¡siaiÅ¡kino, jog nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai.

7. Suinteresuoti asmenys I. D. ir E. J. pateikė pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam mirus jų motinai L. J., priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių (b. l. 91 – 93).

8. PareiÅ¡kime nurodyta, kad įstatymo nustatytas terminas priimti palikimÄ yra praleistas dėl svarbių priežasčių – motinos mirties dienÄ buvo labai jauno amžiaus (E. J. buvo 3 metai, I. D. – 11 metų). Sulaukę pilnametystės dėl termino motinos palikimui priimti nesikreipė, nes visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas J. J. vardu, todėl buvo įsitikinusios, kad visas turtas priklauso jam. Tik J. J. dėka visas nekilnojamas turtas yra labai geros bÅ«klės, jis daug metų prižiÅ«rėjo turtÄ , rÅ«pinosi jo iÅ¡laikymu. Jokių pretenzijų J. J., kad jis vienas faktiÅ¡kai pradėjo valdyti L. J. palikimÄ , neturėjo ir į jį nepretendavo, tačiau M. J. pareiÅ¡kus savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atnaujinti jam terminÄ motinos palikimui priimti, mano, kad ir jos, dėl tų pačių motyvų bei tais pačiai pagrindais, turi teisę praÅ¡yti atnaujinti terminÄ motinos palikimui priimti.

9. Suinteresuotas asmuo E. J. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 00.18.20 – 00.21.17) savo reikalavimÄ palaikė. PaaiÅ¡kino, jog anksčiau nesikreipė dėl įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo dėl teisinių žinių stokos, nežinojo, jog jai priklauso dalis motinos palikimo. Mirus motinai jai buvo 3 metai, dėl savo jauno amžiaus priimti palikimo negalėjo. Nurodė, jog po motinos mirties ir toliau visi pareiÅ¡kėjo vaikai gyveno kartu su juo name. 2018 m. spalio mėnesį tėvas norėjo perraÅ¡yti jai žemes ir sužinojo, jog nesutvarkyti namo paveldėjimo dokumentai, todėl ir kreipėsi į teismÄ dabar.

10. Suinteresuotas asmuo I. D. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 21.50 – 23.57) savo reikalavimÄ palaikė. PaaiÅ¡kino, kad mirus motinai jai buvo 11 metų, po mirties gyveno su motinos seserimi, tačiau su pareiÅ¡kėjo Å¡eima bendravo. Po motinos mirties nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nes buvo maža, o jos atstovas pagal įstatymÄ Å¡ių teisių neįgyvendino. Apie savo teises į palikimÄ , atsiradusį po motinos mirties, sužinojo kai apie tai pasakė E. J..

IV. Suinteresuotų asmenų argumentai 11. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo J. J. ir suinteresuotų asmenų M. J., I. D. ir E. J. pareiÅ¡kimus nurodė, jog neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, palieka teismui vertinti pareiÅ¡kimų pagrįstumÄ , (b. l. 24 – 26, 83 – 85, 122 – 123).

12. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta. Per teismo nustatytÄ terminÄ pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kėjo J. J. ir suinteresuotų asmenų M. J., I. D. ir E. J. pareiÅ¡kimus nurodė pareikÅ¡imų pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 29 – 30, 86 – 87, 116 – 117).

13. Suinteresuoto asmens VÄ® Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta. Pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kėjo J. J. ir suinteresuotų asmenų M. J., I. D. ir E. J. pareiÅ¡kimus nurodė, kad jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins pareiÅ¡kimų pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui (b. l. 34 – 36, 86 – 87, 108 – 109). Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimai tenkinami. 0 III.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 1 Dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas J. J. yra L. J. sutuoktinis (b. l. 9). Suinteresuoti asmenys I. D., E. J. ir M. J. yra L. J. vaikai (b. l. 10). L. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Ä®statymo nustatytu terminu pareiÅ¡kėjas ir suinteresuoti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 14).

IÅ¡ su pareiÅ¡kimu pateiktų Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad J. J. vardu yra įregistruotas gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie 1992 m. gegužės 11 d. įgyti pirkimo – pardavimo sutartimi bÅ«nant santuokoje su L. J. ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b. l. 12). IÅ¡ pateiktos sutarties matyti, jog 1992 m. gegužės 11 d. J. J. nupirko gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad po sutuoktinės mirties jis faktiniu valdymu perėmė sutuoktinei priklausiusį turtÄ . Pagrįsdamas Å¡ias aplinkybes pateikia raÅ¡ytinius įrodymus – gyventojų registro pažymÄ apie asmens duomenis, iÅ¡ kurios matyti, kad J. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). PareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes patvirtino suinteresuoti asmenys bei liudytojų parodymai.

15. Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 00.25.40 – 00.29.26), parodė, kad yra pareiÅ¡kėjo J. J. kaimynas apie 30 metų, tarpusavyje bendrauja artimai. PaaiÅ¡kino, kad namÄ Ä¯sigijo J. J. ir visÄ laikÄ tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po jos mirties gyveno name. Kadangi J. J. name gyveno vienas su vaikais, todėl galvojo, jog Å¡is turtas yra jo nuosavybė. Nurodė, jog J. J. mokėjo namo komunalinius mokesčius – už elektrÄ ir vandenį. Po L. J. mirties vaikai taip pat gyveno name.

16. Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 00.31.27 – 00.35.08) parodė, kad yra J. J. sÅ«nėno žmona, kitus proceso dalyvius pažįsta, su jais bendrauja. PaaiÅ¡kino, kad mirusios L. J. nėra mačiusi, žinojo apie jÄ iÅ¡ vyro pasakojimo. Pradėjus bendrauti su J. J. Å¡eima 1998 m. jo vaikai E. ir M. buvo dar maži. VisÄ laikÄ kiek juos pažįsta J. J. su vaikais gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) ,ten ji lankydavosi.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti, ar padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti.

18. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Ä®pėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ajame registre. Ä®statymas leidžia įpėdiniui priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ . Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

19. Pagal kasacinio teismo praktikÄ pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

20. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų palikimas atsirado po L. J. mirties, t. y. po 1994 m. rugsėjo 19 d., (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). L. J. mirė santuokoje su J. J., turėdama keturis vaikus – M. J., I. D. ir E. J. ir T. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini) L. J. mirties metu jos vaikai buvo jauno amžiaus, neturėdami teisinio veiksnumo. Jų įstatyminis atstovas į notarų biurÄ nesikreipė dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu. Byla dėl palikimo priėmimo notarų biure neužvesta.

Palikėjos vaikai neprieÅ¡tarauja dėl juridinio fakto nustatymo, jog J. J. priėmė palikimÄ , atsiradusį po L. J. mirties, pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Ar įpėdinis priėmė palikimÄ , svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi įpėdinio valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri jį), kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ .

Teismo vertinimu J. J. iÅ¡ kart priėmė žmonos L. J. palikimÄ â€“ jis pasiėmė asmeninius daiktus, kelis kartus atliko gyvenamojo namo remontÄ , augino gyvulius, paukščius, prižiÅ«rėjo Å«kį, mokėjo komunalinius mokesčius už namÄ . Å ias aplinkybes patvirtino ir suinteresuotų asmenų I. D. ir E. J. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, kad tik J. J. dėka visas Å«kis iÅ¡liko ir yra tokios geros bÅ«klės.

21. Tai, kad pareiÅ¡kėjas priėmė mirusios žmonos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti, patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų Č. R. ir J. L. parodymai, kurie patvirtino, kad J. J. po žmonos mirties ir toliau su vaikais liko gyventi name ir ten gyvena iki Å¡iol, moka komunalinius mokesčius. Bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai atitinka pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai atitinka pareiÅ¡kėjo, bei suinteresuotų asmenų ir liudytojų iÅ¡dėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.

22. Taigi, nors pareiÅ¡kėjas J. J. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumÄ (pradėjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, kitiems įstatyminiams įpėdiniams sutikus, jog bÅ«tų nustatytas juridinis faktas dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti) laikoma, kad J. J. po žmonos L. J. mirties priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ .

Kitokiu bÅ«du gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėjas negali, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ patvirtino tiek apklausti suinteresuoti asmenys ir liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl palikimo priėmimo faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo priimti palikimÄ 23. Suinteresuoti asmenys M. J., I. D. ir E. J. pateikė pareiÅ¡kimus su savarankiÅ¡kais reikalavimais atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, atsiradusio po motinos L.

J. mirties. Nurodė, kad praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl svarbių priežasčių. Jie yra L. J. vaikai (b. l. 10). Mirus motinai jie buvo mažamečiai, tai patvirtina, asmens tapatybės kortelė, iÅ¡ kurios matyti, jog M. J. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l.

63) bei Gyventojų registro pažyma, kurioje nurodyta, jog E. J. gimė (duomenys neskelbtini), o I. D. gimė (duomenys neskelbtini) L. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Mirus motinai M. J. buvo 1 metų amžiaus, E. J. 3 metų, o I. D. 11 metų amžius. Prienų rajono savivaldybė administracijos Å ilavoto seniÅ«nijos pažymoje nurodyta, kad M. J. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), adresu KlebiÅ¡ko (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios vietose gatvėms suteikus pavadinimus ir patikslinus deklaruotos gyvenamosios vietos adresÄ M.

J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nuo 2017 m. gruodžio 15 d. yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 64). M. J. iki Å¡iol gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 65). IÅ¡ pažymos apie Å¡eimos sudėtį matyti, kad M. J. Å¡eima, gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 66). Suinteresuoti asmenys yra palikimo, atsiradusio po L. J. įpėdiniai pagal įstatymÄ , kurie į notaro biurÄ per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes palikimo priėmimo momentu buvo nepilnamečiai, neturėjo teisinio veiksnumo, o jų įstatyminis atstovas nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu.

Minėtų aplinkybių pagrindu suinteresuoti asmenys praÅ¡o teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ palikimui priimti.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o L. J. Mirė (duomenys neskelbtini) ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

25. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais bÅ«dais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡is terminas yra praleistas, teismo gali bÅ«ti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal 2001 m. įsigaliojusį CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimamas trimis bÅ«dais:

1) pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimui priimti terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Taigi tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė galimybę įpėdiniui kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminÄ pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sÄ Å¾iningo, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Šį klausimÄ teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, taip pat įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas.

27. Kaip nurodė suinteresuoti asmenys priežastys, dėl kurių jie praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ yra svarbios, kadangi palikimo priėmimo momentu jie buvo labai jauno amžiaus, neturėjo teisinio veiksnumo, o jų įstatyminis atstovas neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu. IÅ¡ pateikto Prienų rajono 3-ojo notaro biuro raÅ¡to matyti, kad paveldėjimo byla į L. J., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimÄ nepradėta. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nei per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo joks įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiÅ¡kėjas bei suinteresuoti asmenys apie tai, kad paveldėjimo dokumentai po L. J. mirties nesutvarkyti sužinojo 2018 m. spalio mėnesį ir iÅ¡karto kreipėsi į teismÄ . Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo suinteresuotus asmenis pripažinti pasyviais įgyvendinant savo teises. PareiÅ¡kėjas J. J. neprieÅ¡tarauja, jog terminas priimti palikimÄ bÅ«tų atnaujintas. Liudytojai D. L., K. S. patvirtino byloje nustatytas aplinkybes. Bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai atitinka pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų iÅ¡dėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus.

28. Vadovaudamasis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, pagal visapusiÅ¡kÄ , iÅ¡samų ir objektyvų bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimÄ , suinteresuotų asmenų nurodomas aplinkybes teismas vertina jų naudai. Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visÄ laikotarpį nuo teisės į palikimÄ atsiradimÄ dienos iki kreipimosi į teismÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad pagal savo iÅ¡vystytus socialiai orientuotus gebėjimus suinteresuoti asmenys tinkamai atliko visus veiksmus, kurie priklausė bÅ«tent nuo jų valios ir galėjo bÅ«ti jos kontroliuojami, pas juos buvo susiformavusi valia priimti palikimÄ , todėl suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymÄ priimti tenkinamas nustačius termino praleidimo priežastis svarbias. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimus tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ,priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Atnaujinti suinteresuotiems asmenims M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ po motinos L.

J., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Teisėja Agnė Vyliaudaitė