9104f020-9c72-411a-9e71-5b76b18e1300 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1399-601/2017 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00814-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.3.1.9; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

J. ieÅ¡kinį atsakovams G. P. ir V. M. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo atidalijimo. Teismasn u s t a t ė : Ginčo esmė Kėdainių rajono apylinkės teisme gautas ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinys atsakovams G. P. ir V. M. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo atidalijimo.Reikalavimo užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. areÅ¡tuoti V. M. vardu registruotÄ turtÄ , įskaitant 720 paprastÄ sias vardines UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas, įmones sÄ skaitose esančias pinigines lėšas, įmonei priklausančias transporto priemones bei kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant turtÄ parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims iki byloje įsiteisės teismo sprendimas; padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre apie draudimÄ perleisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose; areÅ¡tuoti V.

M. vardu registruotose banko sÄ skaitose esančias pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi ieÅ¡kovo R. J. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad įvertinęs pateiktÄ ieÅ¡kinį ir jo priedus, turi pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ grindžia atsakovės individualios įmonės bankroto faktu, aplinkybe dėl ilgo prievolinio įsipareigojimo nevykdymo, nuslėptu turtu.

Teismo vertinimu, Å¡ie kreditorės teiginiai yra nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s, kadangi jokių objektyvių duomenų, jog atsakovai gali atlikti veiksmus, kuriais bus siekiama sumažinti galimybę įvykdyti teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovas nepateikė. Vien tik atsakovės įmonės bankroto faktas neįrodo jos nesÄ Å¾iningumo. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimu atsakovės individualios įmonės veikla pripažinta baigta, jÄ likvidavus dėl bankroto, tyčinio bankroto atvejis nenustatytas.

Byloje nėra jokių kitų įtikinamų įrodymų, kurie leistų manyti, jog atsakovai turimÄ turtÄ gali mėginti perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip sumenkinti savo turtinę padėtį, jį slėpti, siekdami iÅ¡vengti prievolės ieÅ¡kovui įvykdymÄ . IÅ¡ LITEKO matyti, kad atsakovo V. M., kurio vardu yra registruotas ginčo turtas, atžvilgiu teismuose Å¡iuo metu nėra nagrinėjamų kitų civilinių bylų, kuriuose jis bÅ«tų patrauktas atsakovu. Antstolių informacinės sistemoje ir Turto areÅ¡to registre nėra duomenų apie Å¡io asmens atžvilgiu vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus, areÅ¡tuotÄ turtÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jis turi finansinių sunkumų, jo turtas gali bÅ«ti kaip nors apsunkintas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas R. J. praÅ¡o panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį civ. b. Nr. e2-1293-736/2017 ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nepagrįstai nurodyta, kad įrodyti grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ turi asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ir nepagrįstai konstatuota, kad ieÅ¡kovas tokių aplinkybių neįrodė. IeÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ abejoti atsakovų sÄ Å¾iningumu. Atsakovai gali bÅ«ti nesÄ Å¾iningi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti praÅ¡ytas laikinÄ sias apsaugos priemones; teismas nenustatė, nors, atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, galėjo ir privalėjo nustatyti iÅ¡ jam prieinamų VSDFV, VÄ® Registrų centro ir VÄ® Regitros duomenų informacijÄ apie atsakovų darbines (draudžiamÄ sias) pajamas, kilnojamÄ jį, nekilnojamÄ jį turtÄ ir pan.

Nesurinkus duomenų apie gerÄ atsakovų turtinę padėtį (dideles stabilias draudžiamÄ sias pajamas, didelės vertės turtÄ , įregistruotas nuomos sutartis), nėra pagrindo preliminariai konstatuoti nei atsakovų sÄ Å¾iningumo, nei geros jų turtinės padėties, kas galėtų paÅ¡alinti grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui; nagrinėjant bylas dėl bendro gyvenimo kartu su sugyventiniu įgyto turto, kaip jungtinės veiklos rezultato, bÅ«tina užtikrinti Å¡io turto, dėl kurio bylinėjamasi, iÅ¡likimÄ , prieÅ¡ingu atveju, atsakovams jį perleidus, procesas tampa beprasmis, kils tik nuostolių atlyginimo klausimas, kuris akivaizdžiai bus apsunkintas, nes atsakovai nebeturės jokio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

PraÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetęs teismas net neanalizavo ir nepasisakė, kokiomis priemonėmis, jeigu ne turto areÅ¡tu, bus užtikrintas turto, į kurio ½ dalį ieÅ¡kovas ketina ateityje nukreipti atsakovės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , iÅ¡saugojimas. Tai yra rimtas proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , pažeidimas; ieÅ¡kovui R. J. atsakovė G. P. iÅ¡davė vekselį 8 000 Eur sumai. Laikotarpiu nuo vykdymo veiksmų pradžios skolos suma yra padidėjusi ir Å¡iai dienai siekia didesnę nei 22 000 Eur sumÄ , kas reiÅ¡kia, kad skolos suma yra itin didelė.

Tikimybė, jog asmuo, kuriam gresia didelio masto neigiamos pasekmės, gali elgtis ieÅ¡kovo atžvilgiu nesÄ Å¾iningai, yra akivaizdžiai didesnė nei tais atvejais, kai pasekmės nėra reikÅ¡mingai keičiančios asmens turtinę padėtį. IeÅ¡kovas neturi jokio pagrindo manyti, kad atsakovams 22 000 Eur suma yra nereikÅ¡mingo dydžio. Kadangi faktinę grėsmę ieÅ¡kinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiÅ¡kai neįmanoma, areÅ¡to taikymo praÅ¡ančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobÅ«džio teiginiu (didele ieÅ¡kinio suma).Atsakovas V.

M. Kauno apygardos teismui 2017 m. gegužės 15 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ , atskirÄ jį skundÄ atmesti. CPK 335 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali bÅ«ti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų iÅ¡siuntimo dienos. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsiliepiamai į atskiruosius skundus teiktini per procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ ir bÅ«tent pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju Kėdainių rajono apylinkės teismas, turi teisę spręsti atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ priėmimo klausimÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo V. M. atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ atsisakytina priimti. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas.

Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, tampa aiÅ¡ku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali bÅ«ti priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas.

Pažymėtina, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones neturi bÅ«ti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų bÅ«ti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. IeÅ¡kinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Kita bÅ«tinoji sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pagal teismų praktikÄ didelė ieÅ¡kinio suma preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Tačiau tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieÅ¡kinio suma yra didelė, palyginus jÄ su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-851/2014; kt.).

Bylos duomenis nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti atsakovo V. M. vardu registruotÄ turtÄ bendrÄ ja daline atsakovų V. M. ir G. P. nuosavybe, pripažįstant G. P. asmenine nuosavybe:

1) ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) ½ dalį V. M. vardu banko sÄ skaitose laikomų visų piniginių lėšų;

3) ½ dalį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų (720 vnt.);

4) ½ dalį kito V. M. vardu registruoto kilnojamojo turto. Taip pat prašė atidalinti atsakovo V. M. vardu registruotÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam iÅ¡ atsakovÄ . Reikalavimo užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti V. M. vardu registruotÄ turtÄ Ä¯skaitant 720 paprastÄ sias vardines UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas, įmonės sÄ skaitose esančias pinigines lėšas, įmonei priklausančias transporto priemones bei kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant turtÄ parduoti, įkeisti, ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, iki byloje įsiteisęs teismo sprendimas; padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre apie draudimÄ perleisti butÄ (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), name ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); areÅ¡tuoti V.

M. vardu registruotose banko sÄ skaitose esančias pinigines 1ėšas.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė. Vertindamas aukščiau nurodytas sÄ lygas, teismas pažymėjo, kad turi pagrindÄ manyti, jog ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos teismas pasisakė, vertindamas atsakovų sÄ Å¾iningumÄ naujausios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos kontekste. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių kitų įtikinamų įrodymų, kurie leistų manyti, jog atsakovai turimÄ turtÄ gali mėginti perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip sumenkinti savo turtinę padėtį, jį slėpti, siekdami iÅ¡vengti prievolės ieÅ¡kovui įvykdymÄ .

Teismas vertino, kad ginčo turtas registruotas atsakovo V. M. vardu yra registruotas ginčo turtas, V. M. atžvilgiu nėra nagrinėjamų kitų civilinių bylų, kuriuose jis bÅ«tų patrauktas atsakovu, nėra duomenų apie Å¡io asmens atžvilgiu vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus, areÅ¡tuotÄ turtÄ , todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jis turi finansinių sunkumų, jo turtas gali bÅ«ti kaip nors apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo laikinųjų apsaugos priemonių sÄ lygos vertinimu grėsmės aspektu.

Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog net ir įrodžius didelę ieÅ¡kinio sumÄ atsakovui, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda iÅ¡saugoti atsakovo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-644-196/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovų nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovas neįrodinėjo ir tikėtinų duomenų, kad atsakovai turi ketinimų turimÄ turtÄ perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 str.).

Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad atsakovė G. P. negrÄ Å¾ina skolos, o jos įmonė bankrutavusi (priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos) nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai yra nesÄ Å¾iningi. Pažymėtina, kad nors CPK 179 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų, tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-912-381/2015).

Šiuo konkrečiu atveju šalys yra privatūs fiziniai asmenys, todėl įrodymų rinkimo ir teikimo teismui pareiga tenka bylos šalims, civiliniame procese galiojant rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principams (CPK 12, 17 straipsniai).Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Atsakovo V. M. atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ atsisakyti priimti.Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                  Evaldas Burzdikas