91030cb5-be75-4699-a625-0374ef18c5bb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1444/2011Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2.; 106.8.5. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo L. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį ir sujungti bylas, civilinėje byloje Nr. 2-2911-510/2010 pagal ieÅ¡kovo L.

K. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Parex“ bankui, tretysis asmuo ieÅ¡kovo pusėje bankrutuojanti L. K. individuali įmonė „Talka“, dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo, kreditoriaus finansinio reikalavimo bankroto byloje sumažinimo, atsakovo ieÅ¡kinio kitoje byloje atmetimo, laidavimo sutarties panaikinimo, įpareigojimo grÄ Å¾inti pasisavintÄ indėlį ir palÅ«kanas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas L.

K. yra L. K. IÄ® „Talka“ savininkas. AB „Parex“ bankas (nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. pavadinimas pakeistas į AB „Citadelė“) 2006 m. rugpjūčio 3 d. sudarė su L. K. IÄ® „Talka“ kreditavimo sutartį Nr. KS/006/044, sutarties įvykdymas užtikrintas hipoteka ir L. K. laidavimo sutartimi Nr. LS/006/152.AB „Parex“ bankas 2009 m. liepos 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ L. K. (kaip laiduotojo) 826 931 Lt negrÄ Å¾into kredito, 57 775 Lt palÅ«kanų, 18 199,70 LT delspinigių, tretieji asmenys atsakovo pusėje L.

K. IÄ® „Talka“ ir J. K. (bylos Nr. 2-5358-565/2009).Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi L. K. IÄ® „Talka“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2767-413/2009) (b. l. 20).Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinę bylÄ pagal AB „Parex“ banko ieÅ¡kinį L. K. dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo, tretieji asmenys L. K. IÄ® „Talka“ ir J. K. (bylos Nr. 2-5358-565/2009), sustabdė ir perdavė nagrinėti L.

K. IÄ® „Talka“ bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui.Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi atnaujino civilinę bylÄ AB „Parex“ bankas v. L. K. dėl skolos priteisimo ir prijungė jÄ prie L. K. IÄ® „Talka“ bankroto bylos (Vilniaus apygardos teisme buvęs bylos Nr. 2-5358-565/2009, naujas bylos Nr. B2-3015-413/2009) (b. l. 28).Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi L. K. IÄ® „Talka“ bankroto byloje, be kitų, patvirtino AB „Parex“ banko 1 007 986,89 Lt ir L.

K. 430 505,55 Lt finansinius reikalavimus (b. l. 21).IeÅ¡kovas L. K. 2010 m. liepos 8 d. L. K. IÄ® „Talka“ bankroto byloje AB „Parex“ bankui pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo, finansinio reikalavimo sumažinimo, banko ieÅ¡kinio atmetimo, laidavimo sutarties panaikinimo, įpareigojimo grÄ Å¾inti pasisavintÄ indėlį ir palÅ«kanas, tačiau Kauno apygardos teismas atsisakė jį priimti (b. l. 22).2010 m. liepos 26 d. ieÅ¡kovas L. K. Kauno apygardos teisme inicijavo naujÄ civilinę bylÄ , praÅ¡ydamas (b. l. 3-10):1) dėl neteisėto lėšų nuraÅ¡ymo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (ieÅ¡kinyje raÅ¡oma, kad Å¡iuos neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, t. y.

AB „Parex“ bankas) 25 077,84 Lt nepagrįstai iÅ¡ įmonės nuraÅ¡ytų lėšų, 83,64 Lt delspinigių, pridedant 6 % palÅ«kanų nuo 2008 m. lapkričio 13 d., iki sprendimas bus įvykdytas. Lėšas priteisti bankrutuojančios L. K. IÄ® „Talka“ kreditorinių reikalavimų tenkinimui, o jei iki teismo sprendimo įvykdymo bus nuspręsta įmonę likviduoti - tuomet ieÅ¡kovui;2)             dėl ieÅ¡kovo (ieÅ¡kinyje raÅ¡oma, kad Å¡iuos neteisėtus veiksmus atliko atsakovas) įvykdyto neteisėto lėšų, skirtų palÅ«kanoms mokėti, nuraÅ¡ymo, panaikinti ieÅ¡kovui teisę į jo paties nepagrįstai prisiskaičiuotas palÅ«kanas bei delspinigius, nes palÅ«kanų ieÅ¡kovas negavo dėl banko kaltės. Kauno apygardos teismas patvirtino AB „Parex“ banko 1 007 986,89 Lt finansinį reikalavimÄ , jį sumažinti iki 2009 m. liepos 1 d. ieÅ¡kinyje praÅ¡ytos priteisti negrÄ Å¾into kredito sumos - 826 931 Lt, nes palÅ«kanas ir delspinigius AB „Parex“ bankas priskaičiavo neteisėtai (nevykdė sutarčių, pagal kurias prisiskaičiavo palÅ«kanas ir delspinigius);3) kadangi AB „Parex“ bankas dėl negrÄ Å¾into kredito pareiÅ¡kė kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei ir Kauno apygardos teismas juos patvirtino, ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai atmesti, o 2006 m. rugpjūčio 3 d. laidavimo sutartį Nr. LS/006/152 panaikinti, nes Kauno apygardos teismas patenkino AB „Parex“ banko finansinius reikalavimus, taigi laidavimu užtikrinta pagrindinė prievolė baigėsi;dėl FRPÄ® 22 straipsnio 1 dalies bei Vertybinių popierių komisijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 2K-182 nustatytų teisės pažeidimų [minėtame nutarime nagrinėtas Ž.

S. skundas dėl AB SEB banko veiksmų], CK 6.27 straipsnio 3 dalies, 6.246 straipsnio bei kitų teisės normų pagrindu priteisti iš ieškovo 106 494,31 Lt, pridedant 6 % palūkanų nuo 2008 m. lapkričio 13 d., iki bus įvykdytas sprendimas. Lėšas priteisti L. K. IĮ „Talka“ kreditorinių reikalavimų tenkinimui, o jei iki teismo sprendimo įvykdymo bus nuspręsta įmonę likviduoti - tuomet ieškovui;išreikalauti iš AB „Parex“ banko 2007-2008 metais kaip garantines įmokas nurašytas L.

K. IÄ® „Talka“ lėšas, pateikiant VP sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä ;įpareigoti AB „Parex“ bankÄ grÄ Å¾inti neteisėtai pasisavintÄ 863 200 Lt terminuotÄ indėlį bei 6,47 % palÅ«kanas iki 2009 m. vasario 19 d. (40 335,42 Lt), iÅ¡ viso - 903 535,42 Lt, bei 6,47 % dydžio palÅ«kanas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį nuo 2009 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo bankrutuojančios L. K. IÄ® „Talka“ naudai, o jeigu iki teismo sprendimo įvykdymo bus nuspręsta įmonę likviduoti - tuomet ieÅ¡kovui.Taip pat ieÅ¡kovas prašė sujungti ieÅ¡kinį su Kauno apygardos teismo civiline byla Nr. B2-3015-413/2010.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (b. l. 12-14) pripažino, jog ieškinys su trūkumais (CPK 115 str.), bet tai, kad jie neištaisyti, nekliudo atsisakyti priimti ieškinį.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankrutuojančios individualios įmonės savininkas gali dalyvauti bankroto byloje ir, naudodamasis atitinkamomis procesinėmis teisėmis, ginti savo interesus, tačiau jis neturi įgaliojimų atstovauti bankrutuojančiai įmonei santykiuose su kitais subjektais ar jos vardu kelti bylas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2010).

Remdamasis minėta kasacinio teismo nutartimi, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neturi įgaliojimų atstovauti bankrutuojančiai L. K. IÄ® „Talka“, todėl yra pagrindas reikalavimus, kuriais ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ ir palÅ«kanas bankrutuojančiai L. K. IÄ® „Talka“, atsisakyti priimti kaip paduotus neįgalioto vesti bylÄ asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).Nors ieÅ¡kovas neturi teisės inicijuoti teisminio ginčo bankrutuojančios L. K. IÄ® „Talka“ vardu, jis turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus savo vardu.

IeÅ¡kovas atsakovu nurodė AB „Parex“ bankÄ . AB „Parex“ banko buveinė registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje. CPK 29 straipsnis numato, kad juridiniam asmeniui ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai, susiję su praÅ¡ymu priteisti ieÅ¡kovui žalos atlyginimÄ ir palÅ«kanas iÅ¡ atsakovo AB „Parex“ banko, yra teismingi Vilniaus apygardos teismui. Teismas atsisakė priimti Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .IeÅ¡kinio reikalavimas sumažinti finansinį reikalavimÄ negali bÅ«ti atskiros bylos dalykas, nes Å¡is klausimas turi bÅ«ti nagrinėjamas bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010).

Teismas atsisakė priimti reikalavimÄ sumažinti AB „Parex“ banko finansinį reikalavimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.IeÅ¡kovo praÅ¡ymas atmesti AB „Parex“ banko ieÅ¡kinį L. K. dėl skolos priteisimo, nes baigėsi laidavimu užtiktina prievolė, pagal esmę yra ne ieÅ¡kinio dalykÄ sudarantis reikalavimas, o ieÅ¡kovo L. K. atsikirtimai į AB „Parex“ banko jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ sujungti bylas, nes Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3015-413/2010 prijungta prie L.

K. IÄ® „Talka“ bankroto bylos ir kaip atskira byla neegzistuoja. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas L. K. atskiruoju skundu (b. l. 17-19) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir įpareigoti Kauno apygardos teismÄ priimti ieÅ¡kinį. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 12 d. nutartimi (bylos Nr. 3K-3-164/2010), tačiau neatkreipė dėmesio į Å¡ias svarbias aplinkybes.Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bankrutuojančios įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų - juos perima bankrutuojančios įmonės administratorius (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 2 p.).

Tokia išvada nepagrįsta, nes ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 puntas nustato, kad „įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 d., nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu“. Kaip matyti, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nenurodyta, kad valdymo organų įgaliojimai pereina bankroto administratoriui. Administratoriaus teisės ir pareigos išvardintos ĮBĮ 11 straipsnyje, tačiau ten taip pat nenurodoma, jog visi valdymo organų įgaliojimai pereina administratoriui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-555/2002) nurodyta, kad administratoriaus teisės, iÅ¡vardintos Ä®BÄ® 11 straipsnyje, yra baigtinio pobÅ«džio. Jei administratorius perimtų juridinio asmens valdymo organų įgaliojimus, jis turėtų vykdyti juridinio asmens valdymo organų funkcijas, pvz., Å¡aukti juridinio asmens dalyvių susirinkimus, vesti apskaitÄ , laikytis juridinio asmens įstatų (CK 2.82 str.), bet taip nėra. Bankroto administratorius, norėdamas sudaryti taikos sutartį, privalo gauti bankrutuojančios įmonės valdymo organų raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ (Ä®BÄ® 28 str. 2 d., 29 str. 2 d.).

Jei bankrutuojančios įmonės valdymo organų įgaliojimus perimtų administratorius, toks valdymo organų sutikimas nebÅ«tų bÅ«tinas.Antra, laikant, kad tik bankroto administratorius turi teisę atstovauti bankrutuojančiai įmonei teismuose, nebÅ«tų įmanoma reikÅ¡ti ieÅ¡kinių dėl administratoriaus bankrutuojančiai įmonei padarytų nuostolių atlyginimo (Ä®BÄ® 11 str. 6 d.).Trečia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis priimta sprendžiant klausimÄ dėl bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų, susijusių su socialinio draudimo įmokomis, netesybomis, panaikinimo pritaikius senaties terminÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti neteisėtais atsakovo veiksmais ieÅ¡kovui per bankrutuojančiÄ Ä¯monę padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kinys pateiktas kitu pagrindu, vadovaujantis kitais argumentais, todėl bylos nėra analogiÅ¡kos.Ketvirta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atimdamas iÅ¡ bankrutuojančios įmonės savininkų teisę ginti bankrutuojančios įmonės, o kartu savo interesus ir pačiÄ Ä¯monę kaip turtinį kompleksÄ , apriboja konstitucines savininkų teises (Konstitucijos 23 str.).Be to, praÅ¡ydamas priteisti lėšas ieÅ¡kovui ar ieÅ¡kovo įmonei, apeliantas vienodai didina savo nuosavybę.

Skirtumas tik toks, kad priteisus žalos atlyginimÄ ir palÅ«kanas apeliantui jis galėtų jais disponuoti, o priteisus bankrutuojančiai įmonei, lėšomis disponuotų administratorius, tačiau jos vis tiek priklausytų ieÅ¡kovui, nes ieÅ¡kovui priklauso ir pati įmonė.Penkta, apeliantas yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, todėl turi teisę didinti įmonės turtÄ , kad kuo daugiau bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų bÅ«tų patenkinti.Å eÅ¡ta, L.

K. IÄ® „Talka“ bankroto byloje ieÅ¡kovas yra patrauktas bendraatsakoviu (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Å i nutartis nėra apskųsta, įsiteisėjusi, todėl teismas, nepriimdamas ieÅ¡kinio, ignoravo įsiteisėjusiÄ to pačio teismo nutartį. CPK 44 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu; CPK 44 straipsnio 3 dalis - kad kai įstatymas lemia, jog sprendimai bus nedalomai susiję su bendrininkų teisėmis bei pareigomis (esant privalomam bendrininkavimui), pasekmės taikomos visiems bendrininkams;

CPK 44 straipsnio 4 dalis - kad bendrininkai turi teisę savarankiÅ¡kai vesti bylÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis (civilinės bylos Nr. 3K-3-164/2010), kurioje nustatyta, kad įmonės savininkas „neturi įgaliojimų atstovauti bankrutuojančiai įmonei santykiuose su kitais subjektais ar jos vardu kelti bylas teisme“, netaikytina aptariamu atveju, nes ieÅ¡kinį, kaip bendrininkas, CPK 43 straipsnio l dalies ir CPK 44 straipsnio 1, 3-4 dalių pagrindu ieÅ¡kovas pateikė savarankiÅ¡kai, o ne veikdamas įmonės vardu.Septinta, Kauno apygardos teismui 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi įtraukus ieÅ¡kovÄ Ä¯ L.

K. IÄ® „Talka“ bankroto bylÄ bendraatsakoviu, ieÅ¡kovas tapo bankroto bylos Å¡alimi (CPK 37 str.), todėl CPK 42 straipsnio pagrindu bankroto byloje įgijo tas pačias teises, kurias turi bankrutuojanti įmonė ar jai atstovaujantis bankroto administratorius. Vadinasi, Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8-9 punktų pagrindu ieÅ¡kovas gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinius net ir netaikant CPK 43-44 straipsnių.AÅ¡tunta, Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, reiÅ¡kiami bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme, taigi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys teismingas Kauno apygardos teismui.Devinta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio dalį, susijusiÄ su kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžiu, ieÅ¡kovas privalo reikÅ¡ti bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiame teisme.

Tačiau kaip tik Å¡iam, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam Kauno apygardos teismui reikalavimas ir buvo pareikÅ¡tas.DeÅ¡imta, kadangi prie L. K. IÄ® „Talka“ bankroto bylos prijungta civilinė byla Nr. B2-3015-413/2010 vis tiek turėtų bÅ«ti nagrinėjama, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai yra susiję su prijungta prie bankroto bylos medžiaga, todėl ieÅ¡kovas prašė jas sujungti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma priteisti žalos atlyginimÄ ir palÅ«kanas bankrutuojančiai L.

K. IÄ® „Talka“ (CPK 137 str. 2 d. 8 p.), dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma priteisti žalos atlyginimÄ ir palÅ«kanas L. K. (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma sumažinti AB „Parex“ banko finansinį reikalavimÄ (CPK 137 str. 2 d. 5 p.), dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma atmesti AB „Parex“ banko ieÅ¡kinį L. K. kaip laiduotojui, dėl atsisakymo sujungti bylas.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad L.

K. du kartus reiÅ¡kė analogiÅ¡ko turinio pagal dalykÄ reikalavimus AB „Parex“ bankui. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje L. K. IÄ® „Talka“ bankroto byloje. L. K. 2010 m. liepos 8 d. padavė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį teismas atsisakė priimti, kaip paduotÄ pavėluotai (po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje), ir todėl, kad nėra CPK 143 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytų pagrindų. Tuomet L. K. 2010 m. liepos 26 d. Kauno apygardos teisme inicijavo naujÄ civilinę bylÄ , bet Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi vėl atsisakė jį priimti kitais pagrindais (CPK 137 str. 2 d. 2, 5 ir 8 p.).Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinio reikalavimus, kuriais ieÅ¡kovas prašė priteisti žalos atlyginimÄ ir palÅ«kanas bankrutuojančiai L.

K. IÄ® „Talka“, kaip paduotus neįgalioto vesti bylÄ asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.), nes bankrutuojančios įmonės vardu turi teisę veikti tik bankroto administratorius (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 2 p., 11 str. 3 d.). Apeliantas kritikuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį (bylos Nr. 3K-3-164/2010), kuria pasirėmė pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad minėta kasacinio teismo nutartis iÅ¡kraipo įstatymo leidėjo valiÄ , kad teismai turi klausyti įstatymo (Konstitucijos 109 str. 3 d.), o ne ydingų įstatymų interpretacijų.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apelianto argumentu, vadovaudamasi tokiais motyvais. Priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teismas inter alia turi paskirti įmonės bankroto administratorių (Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 1 p.), nes įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 2 p.). Administratorius – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris teikia įmonių bankroto administravimo paslaugas (Ä®BÄ® 11 str. 1 d.).

Bankroto administravimo paslaugos, be kita ko, apima bankrutuojančios įmonės atstovavimÄ arba kito asmens įgaliojimÄ atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 9 p.).Antra vertus, nustatant asmenį, kuris atskirais atvejais turi teisę atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, reikÅ¡minga ne tik ta aplinkybė, kad įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, o jai pagal bendrÄ taisyklę atstovauja bankroto administratorius, bet ir pareikÅ¡to reikalavimo ypatumai. Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal E. D.

B. (bendraieÅ¡kis BUAB ,,Žaibo ratas“) ieÅ¡kinį atsakovui V. B. (bylos Nr. 3K-3-514/2009) iÅ¡aiÅ¡kino, kad akcininkas, gindamas savo turtinį interesÄ (esant galimybei atkurti įmonės finansinį stabilumÄ , gauti likviduojamos įmonės turto dalį), turi teisę savarankiÅ¡kai reikÅ¡ti ieÅ¡kinį buvusiam bendrovės vadovui, praÅ¡ydamas atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, net ir tuo atveju, kai įmonei iÅ¡kelta bankroto byla. Tiek įmonės akcininkas, tiek įmonės savininkas yra juridinio asmens dalyviai (CK 2.45 str.), skiriasi tik jų atsakomybės už prievoles pobÅ«dis (CK 2.50 str. 4 d., Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p., 33 str. 1 d.).

Ä®statymų leidėjas Ä®BÄ® 2 straipsnio 9 dalyje pateikdamas savininko sampratÄ , nedaro skirtumo tarp juridinio asmens dalyvių: akcininkų ir individualių įmonių savininkų. Vadinasi, nepriklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos, juridinio asmens dalyvių teisės yra vienodos, priklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos skiriasi jų pareigos (atsakomybės ribos).Be to, ieÅ¡kovas yra ne tik bankrutuojančios IÄ® „Talka“ savininkas, bet ir jos kreditorius, nes Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi L.

K. IÄ® „Talka“ bankroto byloje patvirtino ieÅ¡kovo finansinį reikalavimÄ . Teismų praktikoje ne sykį buvo pažymėta (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas, Alytaus apskrities VMI (teisių perėmėjas VÄ® Turto bankas) v. BUAB „Norveg real estate“, UAB „Alytus Land Invest“, UAB „Alytaus rentiniai“, bylos Nr. 2A-124/2011), kad asmuo, bÅ«damas kreditoriumi, turi teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisių apsauga ir gynimo bÅ«dais, įskaitant teisę ginčyti bankrutavusios įmonės sandorius; kuriais skolininkas perleido savo turtÄ ir skolas, ir tokiu bÅ«du pažeidė kitų skolininko kreditorių teises bei teisėtus interesus, jeigu bankroto administratorius ieÅ¡kinio (actio Pauliana) nereiÅ¡kia.IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, kaip bankrutuojančios L.

K. IÄ® „Talka“ savininkas ir kreditorius, turi procesinę teisę bankrutuojančios įmonės naudai reikÅ¡ti reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinio dalį dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo bankrutuojančiai L. K. IÄ® „Talka“ pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Å i nutarties dalis naikinama dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d.).

Panaikinęs nutarties ar jo dalį dėl atsisakymo priimti ieškinio (ar jo dalį), apeliacinės instancijos teismas pats negali iškelti bylos, nes tai daryti kompetentingas tik pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1, 5 d.). Tokiu atveju ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo bankrutuojančiai L. K. IĮ „Talka“ priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo bankrutuojančiai L.

K. individualiai įmonei „Talka“, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.Kalbant apie pirmosios instancijos teismo atsisakymÄ priimti ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma, jeigu L. K. IÄ® „Talka“ bus likviduota, žalos atlyginimÄ ir palÅ«kanas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo, kurio buveinė registruota Vilniuje (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, priimdamas specialų įstatymÄ , kuris reglamentuotų bankroto teisinius santykius, tuo pačiu nustatė ir specialiÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ turi bÅ«ti keliamos bei nagrinėjamos bankroto bylos.

Pagal bendrÄ jÄ rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklę bankroto bylas nagrinėja apygardų teismai (CPK 27 str. 4 p.). Ä®BÄ® 5 straipsnio 3 dalyje konkretizuota, kad tokias bylas nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas (teritorinis teismingumas). Siekis kuo operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau iÅ¡spręsti ginčus, susijusius su įmonės bankroto teisiniais santykiais, lemia, kad visos su bankroto teisiniais santykiais susijusios bylos turėtų bÅ«ti nagrinėjamos arba pačioje bankroto byloje, arba teisme, nagrinėjančiame bankroto bylÄ (t. y. tame pačiame apygardos teisme).

Tokį reglamentavimÄ Ä¯tvirtina ir Ä®BÄ® nuostatos (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p., 14 str. 3 d., 31 str. 1 d., 24 str. 4 d.). Teismų praktikoje plečiamai aiÅ¡kinamos nuostatos, kurios reglamentuoja su bankroto teisiniais santykiais susijusių bylų priskyrimÄ nagrinėti įmonės bankroto byloje. Vyrauja apėmimo principas, pagal kurį iÅ¡ esmės visi su bankroto teisiniais santykiais susiję teisiniai ginčai nagrinėjami bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje F.

J. A. H. M. B. v. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ir BUAB „BST Baltic“, bylos Nr. 2-1670/2011). Pagal Ä®BÄ® 14 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme. Tai reiÅ¡kia, kad specialus įstatymas keičia dispozityvias ir imperatyvias teismingumo taisykles, numatytas CPK 25-33 straipsniuose. Reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ ir palÅ«kanas bankrutuojančiai įmonei vertintinas kaip netiesioginis reikalavimas (CK 6.68 str.), reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ ir palÅ«kanas ieÅ¡kovui, jeigu L.

K. ĮĮ „Talka“ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos bus likviduota, – kaip reikalavimas ieÅ¡kovo naudai. IeÅ¡kinio dalys iÅ¡ esmės identiÅ¡kos, skiriasi tik subjektas, kuriam praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kinio dalykÄ . Toks ieÅ¡kinys į dalis neskaidytinas, nes antraip civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kinį priteisti žalos atlyginimÄ ir palÅ«kanas bankrutuojančios įmonės kreditoriui ir savininkui L. K. tektų stabdyti tol, kol bus iÅ¡nagrinėta byla pagal ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo bankrutuojančiai įmonei (CPK 163 str. 3 p.).

Jeigu ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo atsakovui AB „Parex“ bankui reikÅ¡tų bankroto administratoriaus, jis bÅ«tų teismingas bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui (Ä®BÄ® 14 str. 3 d.). Todėl analogiÅ¡ka situacija turi bÅ«ti bankrutuojančios įmonės kreditoriui reiÅ¡kiant netiesioginį ieÅ¡kinį bankrutuojančios įmonės naudai. Kadangi, kaip buvo minėta, aptartos ieÅ¡kinio dalys tarpusavyje glaudžiai susijusios, teismingumo taisyklės, numatytos Ä®BÄ® 14 straipsnio 3 dalyje ieÅ¡kinio daliai priteisti žalos atlyginimÄ ir palÅ«kanas bankrutuojančiai įmonei, taikytinos ir kitoms ieÅ¡kinio dalims, konkrečiai - dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo L.

K. .Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinio dalį dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo bankrutuojančios L. K. IÄ® „Talka“ likvidavimo atveju L. K. , taip pat naikinama dėl netinkamo procesinės teisės normos taikymo (CPK 329 str. 1 d.) ir Å¡ios ieÅ¡kinio dalies priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.IeÅ¡kovas skundu prieÅ¡tarauja tam, kad liktų nepriimta ieÅ¡kinio dalis dėl kreditoriaus AB „Parex“ banko finansinio reikalavimo, kuris patvirtintas L.

K. IÄ® „Talka“ bankroto byloje, sumažinimo. Pasak ieÅ¡kovo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡is reikalavimas turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiame teisme, tačiau kaip tik Å¡iam, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam Kauno apygardos teismui reikalavimas ir buvo pareikÅ¡tas, taigi turėjo bÅ«ti priimtas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė kitaip, negu tvirtina apeliantas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas sumažinti kreditoriaus finansinį reikalavimÄ negali bÅ«ti atskiros bylos dalykas, Å¡is klausimas turi bÅ«ti nagrinėjamas bankroto byloje, ir atsisakė priimti reikalavimÄ sumažinti AB „Parex“ banko finansinį reikalavimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. kaip reikalavimÄ , tapatų bankroto byloje nagrinėjamam reikalavimui dėl kreditoriaus AB „Parex“ banko finansinio reikalavimo patvirtinimo.

Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina apeliantui, kad praÅ¡ymÄ patikslinti (sumažinti) patvirtintÄ AB „Parex“ banko finansinį reikalavimÄ jis gali paduoti L. K. IÄ® „Talka“ bankroto byloje (Ä®BÄ® 26 str. 1 d.), o ne inicijuoti naujÄ civilinę bylÄ . Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis atsisakyti priimti ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma sumažinti L. K. IÄ® „Talka“ bankroto byloje patvirtintÄ kreditoriaus AB „Parex“ banko finansinį reikalavimÄ , paliekama nepakeista.Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, tačiau nenurodė, kaip to reikalauja CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas, argumentų, kodėl, jo nuomone, nepagrįsta ir/ar neteisėta nutarties dalies atsisakyti priimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuria ieÅ¡kovas praÅ¡o atmesti AB „Parex“ banko jam, kaip laiduotojui, pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Nesant skundo argumentų ir/ar pagrindo peržengti skundo ribas (CPK 320 str.), ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.Galiausiai ieškovas prašė sujungti dvi bylas. Kadangi civilinė byla pagal ieškovo 2010 m. liepos 26 d. ieškinį neiškelta (CPK 137 str.), ji negali būti prijungta prie jokios kitos bylos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1-2 punktais, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo L.

K. individualiai įmonei „Talka“, o jeigu bankrutuojanti L. K. individuali įmonė „Talka“ bus likviduota – ieÅ¡kovui L. K. , panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo spręsti Å¡ių ieÅ¡kinio dalių priėmimo klausimÄ .Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta priimti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl akcinės bendrovės „Parex“ banko finansinio reikalavimo, patvirtinto Kauno apygardos teismo nutartimi L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje, sumažinimo ir dėl akcinės bendrovės „Parex“ banko ieÅ¡kinio L.

K. , kuriuo iÅ¡ L. K. kaip laiduotojo, praÅ¡oma priteisti L. K. individualiai įmonei „Talka“ suteiktÄ ir negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , priskaičiuotas ir nesumokėtas palÅ«kanas bei delspinigius, atmetimo, taip pat nutarties dalį, kuria atmestas L. K. praÅ¡ymas dėl bylų sujungimo, palikti nepakeistas. Teisėjai                                                                                                                     ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                                   Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                   Egidijus Žironas