2022-12-07 Nr. AB-29931-4-53-3-00279-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4169-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00279-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. C. ir jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovei Eglei Rutkauskei,

vertėjaujant Jūratei Bernotienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio A. C. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl A. C. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti A. C. (toliau - ir užsienietis, pareiškėjas) VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje iki 2023 m. sausio 4 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Teikime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 14 d. VSAT pareigūnai iš Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir SA), Rutka-Tartak užkardos gavo raštą, kuriuo informuojama, jog 2022 m. lapkričio 13 d. 21.00 val. (Lietuvos laiku) Wižajny vietovėje, Lenkijos Respublikos SA Rutka-Tartak užkardos pareigūnai sulaikė grupę asmenų, iš jų – ir (duomenys neskelbtini) pilietį A. C., (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 13 d., apie 19:30 val. (Lietuvos laiku), Vižainių sen. Vižainių vietovėje, SA Rutka Tartak užkardos pareigūnai, vykdydami tarnybinius veiksmus, kelyje patikrinimui sustabdė lengvąjį automobilį Ford Turneo, valst.

Nr. LFP141, kurio vairuotojas – Lietuvos Respublikos pilietis D. K., (duomenys neskelbtini), gabeno 4 asmenis, kurie neturėjo galiojančių vizų arba kitų galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje. Taip pat buvo nustatyta, kad užsieniečiai 2022 m. lapkričio 13 d. neteisėtai kirto valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką Sudawskie vietovėje, t. y. valstybės sienos ženklų Nr. 189-190 rajone, pažeisdami nustatytą vykimo per valstybės sieną teisėtą tvarką, t. y. be galiojančios vizos arba kito galiojančio dokumento atvyko ir buvo.

Neteisėtai kirtę valstybės sieną ir pažeisdami nustatytą vykimo per valstybės sieną tvarką iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, asmenys buvo sulaikyti. 2022 m. lapkričio 15 d., 10.00 val., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. sutarties dėl asmenų perdavimo ir priėmimo 6 str., Lenkijos Respublikos pareigūnai susitikimo metu prie valstybių sienos perdavė minėtą užsienietį (Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske).

Užsienietis 2022 m. lapkričio 15 d. 11.00 val. VSAT sprendimu buvo sulaikytas 48 val., bei pristatytas į Centrą. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 4 d., ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir kitų dokumentų suteikiančių leidimą būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje ir esant Lietuvos Respublikos vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. spalio 20 d.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) priėmė sprendimą Nr. 21S32800 „Nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi“. Su sprendimu užsienietis nesutiko ir skundė. 2021 m. lapkričio 25 d. Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija sprendimu užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą. Su sprendimu užsienietis nesutiko ir jį skundė. 2022 m. sausio 5 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimu užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. kovo 29 d., bet neilgiau kol bus įvykdytas išsiuntimas. 2022 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas prieglobsčio byloje nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. 2022 m. vasario 3 d. Departamentas priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

Apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 str. 3 d. nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos. 2022 m. vasario 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1274-602-2022 nutarė apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 2022 m. kovo 28 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. birželio 28 d., bet neilgiau nei bus įvykdytas išsiuntimas. 2022 m. birželio 28 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. gruodžio 21 d., bet neilgiau nei bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Šį sprendimą užsienietis apskundė. 2022 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-3605-502/2022 nutarė apeliacinį skundą tenkinti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę- apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gruodžio 21 d., bet neilgiau nei bus įvykdytas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. 2022 m. lapkričio 8 d. užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. 2022 m. lapkričio 10 d. gauta Departamento pažyma, kurioje nurodyta, kad prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės (skubos tvarka). 2022 m. lapkričio 10 d., 12.25 val., užsienietis, turintis laisvo judėjimo teisę išvykti iš Centro 72 valandų laikotarpiui, turėjo sugrįžti 2022 m. lapkričio 14 d. 12.25 val., tačiau nustatytu laiku negrįžo.

Užsienietis užregistruotas kaip pasišalinęs. Centro teigimu, užsienietis nėra linkęs laikytis nustatytos Centro vidaus tvarkos, t. y. ne kartą pažeidė Centro vidaus tvarkos taisykles (2022 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinis pranešimas Nr. 13KMURC-4598, 2022 m. lapkričio 8 d. tarnybinis pranešimas Nr. 13KMURC-5471). Jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, neteisėtai, be asmens tapatybės dokumentų bei reikiamų kelionės dokumentų išvyko iš Lietuvos Respublikos, bei buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, todėl šiuo metu egzistuoja pasislėpimo pavojaus vertinimo aplinkybės, numatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 6, 7, 10, 11 punktuose.

3. Užsienietis pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su teikimu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad dėl jo prieglobsčio prašymo nėra priimtas galutinis sprendimas, jis turi tarptautinės apsaugos prašytojo statusą. Jo statusas nėra pasikeitęs. Užsienietis yra apgyvendintas Departamento sprendimu, naujų aplinkybių, kurios pateisintų prašymą sulaikyti užsienietį remiantis Įstatymo 14020 punktu, nėra. Teikime nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu ir pan. negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti Užsieniečio judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3177-881/2022). Nenurodytos jokios užsieniečio pavojingumą patvirtinančios aplinkybės. Užsienietis siekė išvykti iš Lietuvos negaudamas informacijos apie jo pateikto prieglobsčio prašymo tolesnį nagrinėjimą, praradęs viltį, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai bus tinkamai išnagrinėti. Svarbu įvertinti, ar siūloma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą. Akivaizdu, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymas per prašomą sulaikymo terminą nebus išnagrinėtas. Įstatymas nustato 6 mėn. prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminą. Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad Užsieniečio sulaikymas negali būti sankcija už padarytą nusižengimą, teikimas nagrinėjamas Įstatymo kontekste. Užsieniečio laisvės apribojimas nėra būtinas tam, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo. Tai, kad asmuo ketino neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste negali būti laikoma esmine aplinkybe, atimančia galimybę Užsieniečiui – prieglobsčio prašytojui – taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo ribojimų.

4. Teismo posėdžio metu Centras palaikė teikimą jame nurodytais motyvais. Papildomai paiškino, kad prašė sulaikyti suinteresuotą asmenį iki 2023 m. sausio 4 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl jo padėties Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio išsiuntimas sustabdytas iki kol bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje. Pateiktas prašymas priimtas VSAT, atsakymas dėl prašymo negalėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, nes jis išvyko iš Centro. VSAT mano, kad sulaikymo terminas bus pakankamas suinteresuoto asmens prieglobsčio prašymui išnagrinėti. Suinteresuotas asmuo įrodė, kad gali pasišalinti ir ignoruoja nustatytą tvarką. Dabar prašo sulaikyti asmenį kaip prieglobsčio prašytoją. Yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasišalinti ir bus užkirstas kelias priimti atitinkamus sprendimus prieglobsčio byloje. Išsiuntimo procesas prieš pabėgimą buvo vykdomas. Oficialiai Užsieniečiui nebuvo pranešta, kada jis bus išsiunčiamas, tačiau apie išsiuntimo procesą jis žinojo. Mano, kad Užsienietis ir padavė paskesnį prašymą prieglobsčiui suteikti, kad sutrukdytų jo išsiuntimui.

5. Teismo posėdžio metu Užsienietis prašė netenkinti teikimo. Paaiškino, kad kai atvyko liepos mėn. į Lietuvą jo prieglobsčio prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Nuo tada siekia gauti prieglobstį, teikdamas prašymus ir raštus. Užsieniečio byla baigta nagrinėti, tačiau jokio dokumento dėl to jis negavo. Užsienietį stebina siekis jį deportuoti, nes kilmės šalyje jo gyvybei gresia pavojus. Užsienietis dirba ir moka mokesčius Lietuvos Respublikoje. Draugas jam paaiškino, kad ketina juos deportuoti, bijojo deportacijos. VSAT pareigūnai grasino, kad išsiųs visus. Jei VSAT pareigūnai būtų įteikę patvirtinimą, kad jo prieglobsčio prašymas priimtas, nebūtų pabėgęs. Dabar turi advokatą ir supranta, kad jo prašymas priimtas. Žino, kad jam negresia deportacija ir dabar nebėgs. VSAT nurodė Užsieniečiui, kad pateiks laišką dėl atsakymo dėl prieglobsčio prašymo priėmimo, tačiau jis jo nesulaukė. VSAT atstovai pranešė, kad visi (duomenys neskelbtini) piliečiai bus išsiųsti ir iš jų paimti dokumentai. Bijodamas deportacijos pabėgo. Papildomai pažymėjo, kad teikimas nepagrįstas ir neproporcingas. Užsienietis bandė pabėgti, nes bijojo deportacijos ir nežinojo, kad jo bylos nagrinėjimas atnaujintas. Užsienietis nuo rugpjūčio mėn. galėjo laisvai judėti, nebėgo, o susirado darbą, laikėsi Centro tvarkos. Prašė teikimą atmesti ir palikti iki šiol taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, nes užsienietis neketina išvykti, suprasdamas išvykimo pasekmes.

II. 6. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu VSAT Centro teikimas tenkintas.

7. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2022 m. lapkričio 15 d. 11:00 val. 00 min. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro sprendimu sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Bylos duomenimis užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nes 2022 m. lapkričio 8 d. jis pateikė pakartotinį prieglobsčio prašymą, kuris buvo priimtas 2022 m. lapkričio 10 d. Užsienietis apie tai nebuvo informuotas, kadangi jau 2022 m. lapkričio 10 d. 12:25 val. išvyko iš Centro patalpų. VSAT Centras prašė sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punkto bei 5 dalies pagrindu. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir kai, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra.

8. Teismas nustatė, kad Užsieniečio atžvilgiu dar nėra priimtas sprendimas dėl jo pakartotinio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir kitų dokumentų, suteikiančių leidimą būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje, ir esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2022 m. lapkričio 10 d. gauta Departamento pažyma, kurioje nurodyta, kad prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės (skubos tvarka). 2022 m. lapkričio 10 d. 12:25 val.

Užsienietis, turintis laisvo judėjimo teisę, galėjo išvykti iš Centro 72 valandų laikotarpiui ir turėjo sugrįžti 2022 m. lapkričio 14 d. 12.25 val., tačiau nustatytu laiku negrįžo. Užsienietis užregistruotas kaip pasišalinęs. Užsienietis neteisėtai, be asmens tapatybės dokumentų bei reikiamų kelionės dokumentų išvyko iš Lietuvos Respublikos bei buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Centro teigimu, užsienietis linkęs pažeidinėti įstatymus, t. y. ne kartą pažeidė užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles, nėra laiku grįžęs į Centrą.

Užsienietis teismo posėdyje patvirtino, kad jis išvyko iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti jo galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kadangi iš draugų girdėjo apie ruošiamą (duomenys neskelbtini) piliečių išsiuntimą, asmens dokumentų iš jų paėmimą, teigdamas, kad suprato, jog pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jo išsiuntimas sustos, ir kadangi kurį laiką negavo atsakymo apie jo prieglobsčio prašymo priėmimą, bijodamas būti išsiųstas, jis pabėgo iš Lietuvos. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia teismui manyti, kad jis (užsienietis) gali pasislėpti, nes pažeidė jam taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6 punktas), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 11 punktas).

Be to, yra ir kitos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės manyti, kad jis gali slėptis, nes neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių. Teismo vertinimu, taip pat pagrįsta manyti, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, siekdamas išvengti išsiuntimo į savo kilmės šalį, kadangi aiškiai nurodė, kad jis išvykti negali dėl jam neva kylančios grėsmės jo šalyje, dėl ko jis ir pateikė pakartotinį prieglobsčio prašymą, bijodamas išsiuntimo, be to, nesulaukdamas sprendimo apie jo priėmimą ar nepriėmimą, jis savavališkai išvyko iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

9. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, teismas teikimą tenkino ir Užsienietį sulaikė iki 2023 m. sausio 4 d. bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Teismas vertino, kad tokia priemonė ir jos taikymo terminas nepažeidžia proporcingumo principo ir yra pateisinama Įstatymo nuostatų požiūriu.

III. 10. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą – taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

11. Pabrėžia, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.

12. Pažymi, jog skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu ir pan., negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti Užsieniečio judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas.

13. Teigia, jog nenurodomos jokios Užsieniečio pavojingumą patvirtinančios aplinkybės. Užsienietis siekė išvykti iš Lietuvos negaudamas informacijos apie jo pateikto prieglobsčio prašymo tolesnį nagrinėjimą (tą patvirtina byloje esanti pažyma dėl prieglobsčio prašymo priėmimo ir jos prierašas, kad užsienietis buvo supažindintas 2022 m. lapkričio 15 d.), praradęs viltį, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai bus tinkamai išnagrinėti.

14. Nurodo, kad taikoma laisvės ribojimo priemonė yra nepagrįsta – nevykdomas sulaikymo tikslas. Svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teises į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant Užsieniečiui taikomą priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas. Jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas atnaujintas. Pareiškėjo asmens tapatybė yra nustatyta, atliktos apklausos, jokių kitų prieglobsčio motyvų, kuriems nustatyti būtinas pareiškėjo sulaikymas nėra. Kadangi nėra operatyviai ir tinkamai sprendžiamas pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas ir nėra priimto galutinio sprendimo dėl jo išsiuntimo, nėra tikslo toliau riboti asmens judėjimo laisvę.

15. Nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pripažįstama, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Pagal anksčiau minėtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą vien šios sąlygos pakanka, kad prieglobsčio prašytojui nebūtų taikomas sulaikymas ar de facto (iš lot. faktiškai) sulaikymui prilyginta alternatyvi sulaikymo priemonė. Tai, kad asmuo ketino neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste negali būti laikoma esmine aplinkybe, atimančia galimybę Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo ribojimų.

16. Teigia, kad nenustatyta, jog pareiškėjas būtų atsisakęs pateikti duomenis apie save arba teikęs suklastotus dokumentus ar klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų institucijų pareigūnus.

17. Nurodo, kad pareiškėjas turi darbą. Sprendimas apriboti pareiškėjo galimybes dirbti ir integruotis, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. tokia galimybė jam buvo atimta ir esamomis aplinkybėmis teisės dirbti ribojimas yra neproporcingas ir nepagrįstas.

18. Teigia, kad skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo laikyti motyvuotu procesiniu dokumentu, nes jame sulaikymo taikymą pagrindžiančių motyvų nėra, o anksčiau aptarti sprendimo argumentai šiuo konkrečiu atveju yra teisiškai nereikšmingi, jais nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotos teismų praktikos. Sprendime net neužsimenama apie užsieniečio atstovo atsiliepime nurodytus argumentus, tarp jų ir esminius, susijusius su išvykimo aplinkybėmis, itin ilga užsieniečio sulaikymo trukme, įsidarbinimu ir kt.

19. Pabrėžia, kad laisvės apribojimas nepagrįstai apriboja užsieniečio teisę dirbti. Pareiškėjas turi teisę dirbti ir šią teisę realizuoja. Jos apribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai apribojus užsieniečio teisę dirbti (kurią jis realiai įgyvendina, gauna oficialų darbo užmokestį) darbo santykių nutraukimas sukelia užsieniečiui turtinius nuostolius (žalą), kurios atsiradimo pagrindas – tiesioginiai neteisėti kompetentingų valstybės institucijų (VSAT ir teismo) veiksmai.

20. VSAT Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Teigia, kad prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju būtų nepakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi užsieniečiui jau buvo suteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau užsienietis, piktnaudžiaudamas šia teise, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

22. Mano, kad užsienietis galimai iš anksto planavo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nes 2022 m. lapkričio 7 d. Centro viršininkui pateikė prašymą dėl leidimo laikinai išvykti iš Centro ilgesniam kaip 24 valandų laikotarpiui (tačiau ne ilgesniam nei 72 val. laikotarpiui), kuriame nurodė, jog bus adresu P. Kriaučiūno g. 2, Marijampolė, šis leidimas jam buvo suteiktas. Tačiau asmuo prašyme pateikė akivaizdžiai melagingus duomenis apie savo buvimo vietą, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2022 m. lapkričio 13 d. buvo sulaikytas Lenkijoje, kuomet neteisėtai, be asmens tapatybės dokumentų bei kitų reikiamų dokumentų išvyko iš Lietuvos Respublikos, bei buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių.

23. Nurodo, kad 2022 m. gruodžio 14 d. yra organizuojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex (toliau – ir Frontex) jungtinė grąžinimo operacija į (duomenys neskelbtini), kurios metu būtų vykdomas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. 2022 m. rugsėjo 20 d. Užsieniečiui (duomenys neskelbtini) ambasada išdavė asmens grįžimo į šią šalį pažymėjimą, kuris galioja tris mėnesius nuo išdavimo dienos, t. y. iki 2022 m. gruodžio 20 d.

24. Teigia, kad užsienietis paskesnį prieglobsčio prašymą pateikė po to, kai jau buvo pradėta vykdyti jo išsiuntimo procedūra, gauti užsieniečio grįžimo dokumentai. Netrukus, po paskesnio prieglobsčio prašymo pateikimo, užsienietis buvo sulaikytas Lenkijoje neteisėtai kirtęs Lietuvos – Lenkijos valstybių sieną. Be to užsienietis, teismo posėdžio metu, pats prisipažino, jog bėgo iš Lietuvos Respublikos vengdamas išsiuntimo, taip pat patvirtino, jog suprato, kad pateikus prašymą dėl prieglobsčio, jo išsiuntimas sustos. Tai tik patvirtina, jog užsieniečio paskesnis prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo į kilmės valstybę, bei įrodo, jog kyla reali rizika, jog užsienietis gali vėl bandyti išvykti ar pasislėpti, taip sudarydamas kliūtis Departamentui priimti atitinkamus sprendimus jo prieglobsčio byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjimo dalykas – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Centrao teikimas dėl Užsieniečio sulaikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su Užsieniečio atvykimu į Lietuvos Respubliką, buvimu čia ir pateiktu paskesniu prieglobsčio prašymu, konstatavo, kad yra pagrindas sulaikyti Užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytu pagrindu iki 2022 m. sausio 4 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

27. Pateiktame apeliaciniame skunde, kuriuo prašoma Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes bei pritaikęs teisės normas, nepagrįstai neskyrė Užsieniečiui nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės.

28. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, dėl ko taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

29. Vertindama Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, kuris, kaip matyti iš Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 10 d. pažymos, yra priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. Atsižvelgus į tai, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

30. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, iš jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).

31. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktus, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

32. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą sulaikyti Užsienietį, pritaria teismo išvadoms dėl pagrindo sulaikyti Užsienietį buvimo: Užsienietis, kuris prieglobsčio prašytojo statusą vėl įgijo pateikęs paskesnį prašymą suteikti prieglobstį (sprendimas dėl šio prašymo dar nėra priimtas), nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6 ir 11 p.), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo paskesnis prašymas suteikti prieglobstį, gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis 2 punkte numatytu pagrindu.

33. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė alternatyvios sulaikymui priemonės jam skyrimo: tokių priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

34. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgusi į Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo skirtos priemonės – sulaikymo – būtinumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju galutinio sprendimo įvykdymas ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. gruodžio 15 d. Terminas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad, kaip ir patvirtino Centro atstovė, po 2022 m. gruodžio 15 d. apibrėžtu laikotarpiu nebūtų pagrįstos tikimybės Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad po šios datos Užsienietis turėtų priežasčių pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

35. Pažymėtina, kad išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją (Įstatymo 14021 str. 1 d.).

36. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimas yra keistinas, skiriant Užsieniečiui įstatymo14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį A. C. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Veslava Ruskan