91029ad4-28bb-4dcf-ae5c-b6f51d8bda5d · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-308-927/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31725-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 7 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Aurelijai BalčiÅ«naitei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, kaltinamajam A. L. (A. L.), jo gynėjui advokatui Povilui Latviui, nukentėjusiajai M. L. (L.), jos atstovui advokatui Aurimui KeidÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 5 dalies 1 punktÄ â€“ 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su 2 (dviejų) MGL (260 litų) dydžio bauda. Bauda iÅ¡ieÅ¡kota 2014 m. sausio 27 d.;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, su įpareigojimu. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tai yra iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus. 2021 m. spalio 4 d. įtrauktas į Probuojamų asmenų duomenų registrÄ ; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatė:

A. L. muÅ¡damas sukėlė Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: jis, 2021 m. rugsėjo 12 d., apie 21.20 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sutuoktinę M. L., tai yra tyčia iÅ¡ automobilio už plaukų iÅ¡tempė automobilyje sėdinčiÄ M. L., kuri tempiama veidu (deÅ¡ine puse) atsitrenkė į automobilio dureles, o iÅ¡tempęs jÄ iÅ¡ automobilio, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pargriovė Å¡iÄ ant žemės bei ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis smÅ«giavo į M.

L. kÅ«nÄ , pataikydamas į pakaušį, virÅ¡utinę kÅ«no dalį bei kojas ir Å¡iais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais mažiausiai aÅ¡tuoniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai M. L. sužalojimus: galvos plaukų netekimÄ , odos nubrozdinimÄ su intradermalinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡inėje blauzdoje, kairėje Å¡launyje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jai fizinį skausmÄ , tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino (1 tomas b. l. 98-100, 106-109, 126-127), tačiau teisme parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas ir kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Sutinka teismui duoti parodymus. Jis iÅ¡važiavo į darbÄ iÅ¡ ryto, tada vaikas jam skambino 2021 m. rugsėjo 11 d. iÅ¡vakarėse, kad motina negrįžo namo. Vėliau atskambino ir pranešė, kad grįžo girta. Vaikas skambino pasislėpęs pasakyti, kad mama girta. Jis pasakė, jog yra labai toli ir atvažiuos po darbo.

Tada jis paskambino savo motinai, kad ji nuvažiuotų pažiÅ«rėti, kas ten darosi. Jo motina pasakė, kad nevažiuos. Rugsėjo 12 d. apie 21.00 val. po darbo jis nuvažiavo pas sutuoktinę į kiemÄ pažiÅ«rėti kas ten vyksta, nes pas vaikÄ (teismo pastaba – D. (D.)) telefonas buvo iÅ¡jungtas. Jie gyvena atskirai. Tada jis pamatė, kad stovi „BMW“ maÅ¡ina ir numerį gal (duomenys neskelbtini). Privažiavęs su žibintais apÅ¡vietė priekyje stovintį automobilį. Pamatė, kad kažkas sėdi, bet iÅ¡ karto nesuprato.

Kieme Å¡viesos nebuvo, lauke buvo tamsu. Sėdėdamas savo automobilyje, pamatė žmonÄ , tada jis priėjo arčiau ir pamatė, kad ten jo žmona. IÅ¡jungė žibintus ir atidarė „BMW“ duris. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, buvo vieno metro atstumas. Tikslas buvo prieiti prie „BMW“ automobilio, kad pažiÅ«rėti ar jo žmona sėdi automobilyje. IÅ¡ priekio priėjęs arčiau pamatė, kad maÅ¡inoje guli jo žmona (teismo pastaba – M. L.) be drabužių. Jis drabužių nematė, tačiau spėja, kad buvo automobilyje.

Jis paėmė jÄ už kaklo ir norėjo iÅ¡traukti iÅ¡ maÅ¡inos. Ji užsikabino už maÅ¡inos ir nukrito. Jos viena koja liko maÅ¡inoje, o kÅ«nas nukrito ant žemės. IÅ¡ maÅ¡inos ji krito visa, veidu žemyn ir truputį Å¡onu, bet ne ant nugaros, o užsikabino viena koja. Ji veidu atsitrenkti į automobilio dalį negalėjo. Jis „BMW“ maÅ¡inos priekines keleivio dureles atidarė pats ir ji buvo kairėje pusėje atsisėdusi. Tada jis norėjo pakalbėti su vaikinu, o ji (teismo pastaba – M.

L.) greitai pabėgo namo. Jis net nematė kaip žmona atsistojo ir nubėgo. Vaikinas „BMW“ labai iÅ¡sigando, todėl maÅ¡inÄ greitai užsivedė ir iÅ¡važiavo. Vairuotojas buvo apsirengęs su kelnėmis, bet be virÅ¡utinių drabužių. Viskas labai greitai įvyko. Traukė iÅ¡ maÅ¡inos žmonÄ , kad ji eitų pas vaikus ir vaikai jam neskambintų į darbÄ . Jis nuvažiavo namo, buvo didelis stresas, iÅ¡gėrė 4 butelius alaus ir nuėjo miegoti. Kai pamatė žmonÄ svetimame automobilyje jam buvo Å¡okas.

IÅ¡ pradžių pradėjo traukti žmonÄ iÅ¡ automobilio, ji per pusę buvo iÅ¡traukta iÅ¡ automobilio ir tik tada pasakė jai eiti pas vaikus. Ji bėgdama kažkÄ Å¡aukė, bet kÄ ji Å¡aukė - neatsimena. Tik atvažiavus jis nesakė žmonai eiti namo pas vaikus. IÅ¡ ryto 04.00 val. atvažiavo policija ir iÅ¡vežė jį. Jis nematė ar žmona buvo neblaivi, nes viskas įvyko labai greitai. Jis už plaukų negalėjo nukentėjusiosios iÅ¡tempti, nes pas jÄ buvo suriÅ¡ti plaukai. Jis už kaklo iÅ¡tempė, o nebuvo smÅ«giavimo į kÅ«nÄ .

Ji labai greitai nubėgo namo ir ten buvo jos tėvai. Kaip atsirado jai (teismo pastaba – M. L.) kraujosrÅ«vos padarytos kojose ir kiti sužalojimai nežino, gal ji girta kažkur užsigavo. Kai jis priėjo prie automobilio ji atsisėdo. Jis nežiÅ«rėjo ar ji buvo susižalojusi, viskas labai greitai įvyko, jam buvo stresas. Kai pamatė, kad namuose nėra motinos, jis iÅ¡ karto ėjo prie automobilio, o ne pas vaikÄ . Nėjo pas vaikus, nes ji nubėgo į namus ir užsidarė duris. Paskui išėjo jos motina su tėvu.

Vaikai buvo neprižiÅ«rėti, nes motina turi prižiÅ«rėti, o ne seneliai. Vaikai ir jos (teismo pastaba – M. L.) tėvai turėjo telefonus. Jis negyvena su žmona jau 8 – 9 mėnesius. Jam pyktį sukėlė tai, kad ji neprižiÅ«ri vaikų ir, kad žmonÄ pamatė automobilyje girtÄ bei nuogÄ . Vaikai visada skambina, kai jis bÅ«na darbe, nes visko bijo. Po įvykio su žmona nebendrauja. Žinutėmis barėsi, tik dėl ko neatsimena. Vyksta skyrybų byla, jis pasirašė dokumentus dėl santuokos nutraukimo ir nurodė vaikų gyvenamÄ vietÄ su žmona.

Jis su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Baudžiamojo įsakymo nesilaikė, nes jam buvo Å¡okas, visas drebėjo, todėl ir iÅ¡gėrė. Smurtinio elgesio programa dar nebuvo prasidėjusi, todėl jos neiÅ¡klausė. Taip pat nesutinka, kad paėmė nukentėjusiosios raktus. Jis sutinka sumokėti 500 eurų moralinę žalÄ (2 tomas b. l. 7-16, 20-25). Nors A. L. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, jo kaltė įrodyta Å¡iais įrodymais ir duomenimis: - nukentėjusiosios M. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas b. l. 7, 15-19, 20-22) ir teisme, kad kaltinamasis yra jos vyras.

Ji sutinka duoti parodymus. Ji rugsėjo mėnesio 12 dienÄ 20.00 – 21.00 val. paprašė savo mamos, kad prižiÅ«rėtų vaikus, kurie buvo paguldyti miegoti. Susitarė su pažįstamu nuvažiuoti pas draugę. Atvažiavęs pažįstamas palaukė, kol ji paguldys vaikus. Ji išėjo į laukÄ , iÅ¡ savo maÅ¡inos pasiėmė cigarečių, nuėjo į pažįstamo maÅ¡inÄ ir nespėjo uždaryti durelių. IÅ¡ kažkur atsirado jos vyras (teismo pastaba – A. L.) ir iÅ¡traukė jÄ iÅ¡ maÅ¡inos už plaukų ir pargriovė.

IÅ¡ nugaros pusės deÅ¡inėje pusėje prie pakauÅ¡io. Jos plaukai nebuvo suriÅ¡ti, o buvo paleisti. Ji pargriuvo ant žemės, rankomis užsidengė veidÄ , pajautė per kÅ«nÄ smÅ«gius ne mažiau kaip penkis kartus. Ji nukrito ant nugaros, ant kieto pavirÅ¡iaus, o kojos prie maÅ¡inos. SmÅ«giai buvo iÅ¡ nugaros, todėl nematė kas spardė, buvo užsidengusi veidÄ . Kraujosruvos iÅ¡ kur atsirado nežino, pakaušį ir nugarÄ susitrenkė, kai krito iÅ¡ maÅ¡inos. Ji pasilenkė, o jis grasino vairuotojui, ji tuo momentu atsikėlė ir bėgo.

Jis pasivijo jÄ ir trenkė į galvÄ su buku daiktu. Ji nematė kas trenkė, nes smÅ«giai buvo iÅ¡ nugaros. Kur buvo smÅ«giai nežino, nes buvo užsidengusi ir nuo streso jautė tik skausmÄ . Ji įvykio metu nebuvo iÅ¡gėrusi, tik vėliau nuo streso iÅ¡gėrė keletÄ stiklinių sidro, jo turėjo namuose. Automobilyje sidras nebuvo nugertas. Duodama parodymus pasakojo policijos ekipažui, kad nelabai suprato kas darėsi, buvo strese. Ji buvo apsirengusi maÅ¡inoje, nebuvo nuoga. Turėjo maÅ¡inos raktelius rankoje, kai jis pargriovė jÄ , rakteliai dingo.

Cigaretes ant kelio rado, o telefonÄ 25-30 metrų nuo įvykio vietos. Rakteliai neliko pas pažįstamÄ maÅ¡inoje, ji domėjosi. Ji plaukų sruogÄ pati iÅ¡traukė. Ä®vykio metu ji jautė skausmÄ . Jai po įvykio ilgai, apie vienÄ ar pusantros savaitės, skaudėjo pusę galvos ir tÄ vietÄ , kur plaukų nebuvo. KÅ«nÄ skaudėjo keletÄ dienų, akį iki Å¡iol skauda. Greitosios pagalbos atsisakė, tačiau policija atvykusi iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Gydytojai davė tablečių. Jis (teismo pastaba – A.

L.) jos neatsiprašė. Po įvykio bendrauti su juo tenka, kadangi yra bendri vaikai. Jis su (duomenys neskelbtini) pradėjo bendrauti raÅ¡ydamas žinutes ir atsiklausia, kada gali bendrauti su vaikais. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o priteisti visÄ sumÄ . Po įvykio jÄ matė tėvas S. A. (S. A.), nes buvo verandoje. Ji įbėgo į namus ir paprašė, kad jis eitų ieÅ¡koti telefono ir raktų, nes ji bijojo. Jai sėdant į pažįstamo automobilį sutuoktinio nebuvo, ji negirdėjo, kad automobilis atvažiuotų.

Nežino ar sutuoktinis buvo blaivus. Ji iki įvykių turėjo ant kÅ«no sužalojimų - peties srityje, jos darbas toks. Ji dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini), todėl tenka krauti prekes. Per įvykį padaryti sužalojimai, tai yra galvos plaukų netekimas, deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡iniame dilbyje, Å¡launyje – neatsimena ar per įvykį, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame petyje buvo iÅ¡ anksčiau darbe, kitų neatsimena. Po įvykio skaudėjo visÄ kÅ«nÄ . Ä® pagalbos centrÄ 112 paskambino po valandos, nes ieÅ¡kojo savo telefono.

Ji buvo suinteresuota susirasti savo telefonÄ , todėl nepaprašė artimųjų telefonų. Ji po įvykio nuo maÅ¡inos bėgo nieko nesakydama, tyliai. Parbėgusi į namus tėvo prašė, kad paieÅ¡kotų jos telefono. Kai jis (teismo pastaba – A. L.) pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ji rado savo telefonÄ . Ji plaukų kuokÅ¡tÄ iÅ¡traukė ranka bÅ«dama virtuvėje, tai matė tėvas ir motina. Ikiteisminio tyrimo metu ji nesutiko duoti pažįstamo asmens duomenų, nes jis prašė jos. Pasakė jai, jog po kelių dienų iÅ¡vyksta į (duomenys neskelbtini) ir bijo, kad nebÅ«tų kerÅ¡taujama.

Ä® poliklinikÄ dėl sužalojimų nesikreipė. Greitosios pagalbos atsisakė, nes negalvojo, kad jai ji reikalinga. Kai gynėsi, užsidengė veidÄ rankomis, tiksliai neprisimena. Jis stovėjo ir jos galva buvo kažkur tarp jo kojų. Ä®vykis nuo pradžios truko apie 1 minutę iki to momento, kol ji nuėjo namo. Gyvena su kaltinamuoju skyrium ir jis vaikams iÅ¡laikymo neteikia. Ji dirba, o iÅ¡laikymas vaikams nėra teikiamas nuo spalio mėnesio (2 tomas b. l. 7-16, 20-25); - liudytojo J. C. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas b. l. 59-61) ir teisme, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta, jie nėra jo giminės. Sutinka duoti parodymus.

Jis patruliuodamas gavo praneÅ¡imÄ , kad sumuÅ¡ta moteris artimoje aplinkoje. IÅ¡ Vilniaus atvažiavo į įvykio vietÄ , pasitiko ji (teismo pastaba – M. L.). Ji buvo labai susijaudinusi, streso bÅ«senoje, verkė. Ji paaiÅ¡kino, kad vyras su kuriuo ji skiriasi, sumušė jÄ . Pargriovė ant žemės, tampė už plaukų ir iÅ¡rovė plaukų kuokÅ¡tÄ . Buvo nutarta iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , kadangi ji jautė skausmÄ , matėsi sumuÅ¡imo žymės, parodė iÅ¡rautų plaukų vietÄ , toje vietoje nebuvo plaukų, veidas sumuÅ¡tas.

Ä®vykio vietoje namuose parodė iÅ¡rautus plaukus, sumuÅ¡imus. Greitoji pagalba atvyko bei pagalbÄ suteikė vietoje ir iÅ¡vyko. Jis (teismo pastaba – A. L.) buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos. Moteris paaiÅ¡kino, kad smurtas vyko ne pirmÄ kartÄ . Buvo pradėta liudytojos apklausa, ji užfiksuota kameromis, padaryta nuotrauka. Ji galimai buvo iÅ¡gėrusi, jautėsi alkoholio kvapas, bet ji buvo adekvati. Neprisimena ar ji sakė, kad jÄ spardė. Ji minėjo, kad įvykio vietoje buvo jos pažįstamas, tačiau nedavė jo duomenų.

Ji pasakė, kad nereikia į bylÄ pažįstamo duomenų. Minėjo, kad pažįstamas kitÄ dienÄ turėjo iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini). Namie buvo vyriÅ¡kis, o nepilnamečių vaikų nematė. Ji pasakė, kad vaikai saugioje vietoje (2 tomas b. l. 7-16); - liudytojos J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas b. l. 64-65) ir teisme, kad M. L. yra jos duktė, o kaltinamasis – žentas, ne artimasis. Ji sutinka duoti parodymus. Buvo vakaras, dukra paprašė pažiÅ«rėti vaikus, nes nori ji nuvažiuoti pas draugę, kadangi kartu gyvena.

Vaikai miegojo, nuėjo miegoti ir ji. Neužilgo ji iÅ¡girdo klyksmÄ , nes duktė verkdama įbėgo į namus. Ji iÅ¡bėgo iÅ¡ savo kambario, tada M. L. pasakė, kad buvo jis (teismo pastaba – A. L.) ir sumušė jÄ bei pradėjo slinkti jos plaukai į kriauklę. Ji ramino jÄ . Å auksmus iÅ¡girdo lauke. S. yra jos dukters tėvas, kuris buvo išėjęs į laukÄ . Jis (teismo pastaba – A. L.) tėvÄ pradėjo vadinti visokiais žodžiais. Tada ji pradėjo klausti kÄ jis čia veikia ir pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ .

Jis nuėjo į savo maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Ji taip pat pradėjo verkti, kai pamatė iÅ¡rautus dukters plaukus. Kai dukra Å¡iek tiek nusiramino, ji iÅ¡gėrė raminančiųjų tabletę. Nematė, todėl negali pasakyti ar dukra gėrė alkoholio. Ji nematė, kad dukra bÅ«tų girta. Vaikai miegojo nieko nematė. Dukra buvo apsirengusi kelnėmis ir megztiniu. Kiemas neapÅ¡viestas, nėra stulpo, tik veranda apÅ¡viesta (2 tomas b. l. 7-16); - liudytojo S. A. (S. A.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas b. l. 74-77) ir teisme, kad ji (teismo pastaba – M.

L.) yra jo dukra, o jis (teismo pastaba – A. L.) buvo žentas. Jis sutinka duoti parodymus. Jis sėdėjo verandoje ir klausėsi muzikos rÅ«kydamas. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡girdo riksmÄ , tada atbėgo dukra iÅ¡ lauko, paprašė, kad jis paieÅ¡kotų jos telefono ir maÅ¡inos raktelių. Jis išėjo į laukÄ ieÅ¡koti telefono ir raktų. Lauke nieko nebebuvo, girdėjo tik žingsnius garažo pusėje. IeÅ¡kojo jos telefono su raktais, kai nuvažiavo jis (teismo pastaba – A.

L.) su savo maÅ¡ina. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir pradėjo kalbėti negražiais žodžiais. Tada išėjo ji (teismo pastaba – J. J.), tai mama nukentėjusiosios ir pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Jis sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Dukra buvo apsirengusi. Jis telefono ir maÅ¡inos raktų ieÅ¡kojo. Jie nerado raktų nuo maÅ¡inos, bet telefonÄ rado. Dukra verkė, buvo iÅ¡sigandusi. Lauke buvo tamsu, jis girdėjo tik žingsnius. Kiemas neapÅ¡viestas, Å¡viesa buvo tik iÅ¡ verandos.

Jis atėjo namo ir žmonai papasakojo kas atsitiko. Jis kriauklėje matė jos plaukus. Sakė, kad kaltinamasis jÄ mušė, iÅ¡rovė jai plaukus, veidas jos buvo raudonas. Dukra neprašė telefono ir kaip ji buvo apsirengusi, tiksliai neatsimena. Nepastebėjo, kad dukra vartotų ar buvo pavartojusi alkoholio. Buvo susijaudinęs ir negali daugiau pasakyti apie raudonÄ veidÄ (2 tomas b. l. 7-16); - 2021 m. rugsėjo 12 d. pareiÅ¡kimu apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ra, kuri pradėta 00.36 val. Protokole nurodyta, kad apžiÅ«ros objektas – kelias prie namo.

Išėjus iš namo dešinėje pusėje yra žvyrkelis – kelio danga kieta, matosi daug nedidelių akmenukų. Grumtynių pėdsakų nesimato. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra, teritorija neaptverta (1 tomas b. l. 7-8). Pridėta fotolentelė (1 tomas b. l. 10-12). Fotolentelėje užfiksuotos M. L. nuotraukos, kuriose galvos plaukuotoje dalyje užfiksuotas praplikusios odos plotas (virš dešinės ausies) bei plaukų kuokštas kriauklėje (1 tomas b. l. 10-11); - 2021 m. rugsėjo 13 d. 04.36 val.

A. L. atliktu asmens blaivumo testu, kuris parodė, kad patikros rezultatas  – 1,37 promilės girtumas (1 tomas b. l. 129); - savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo 2021 m. rugsėjo 15 d. protokolu, kuriame užfiksuota, kad M. L. savanoriÅ¡kai pateikė plaukų kuokÅ¡tÄ , kuris buvo iÅ¡rautas nuo jos galvos įvykio metu (1 tomas b. l. 29); - kitų objektų apžiÅ«ros 2021 m. rugsėjo 16 d. protokolu ir pridėta fotolentele, kurioje užfiksuota M. L. pateikto plaukų kuokÅ¡to apžiÅ«ra (1 tomas b. l. 32); - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M.

L. nustatyti Å¡ie sužalojimai: galvos plaukų netekimas, odos nubrozdinimas su intradermalinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame petyje, deÅ¡iniame dilbyje, kairiame žaste, nugaroje, deÅ¡inėje Å¡launyje, kairėje Å¡launyje. Sužalojimai padaryti kietais – bukais daiktais. Poodinių kraujosruvų, esančių kairiame žaste ir nugaroje, pobÅ«dis atitinka maždaug 1 – 2 savaičių laikotarpį. Kiti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nurodyto įvykio metu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Galvos plaukų netekimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimas su intradermalinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies apatiniame voke padarytas vienu trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva deÅ¡iniame petyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairiame žaste padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva nugaroje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje ir deÅ¡inėje blauzdoje padaryta mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairėje Å¡launyje padaryta 1 trauminiu poveikiu.

Sužalojimuose neužfiksavo požymių, kuriais remiantis galima bÅ«tų identifikuoti žalojusį objektÄ . Sužalojimų pobÅ«dis nerodo, kokioje kÅ«no padėtyje buvo nukentėjusioji. Sužalojimai galėjo atsirasti traumuojant bet kokiu kietu – buku daiktu, tiek suduodant smÅ«gius, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griÅ«vant ir/ar atsitrenkiant į kietus – bukus daiktus. Galvos plaukų netekimas galėjo atsirasti tempiant už plaukų (1 tomas b. l. 36-37); - parodymų patikrinimo vietoje 2021 m. gruodžio 7 d. protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios duoti parodymai.

Naudojant manekenÄ parodoma, kokius veiksmus A. L. atliko jos atžvilgiu. PasiÅ«lius nukentėjusiajai M. L. atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje ir pastarajai sutikus, buvo nuvykta į M. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini). M. L. naudojant manekenÄ bei policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį parodė, kokius veiksmus prieÅ¡ jÄ atliko A. L.. Nuotraukoje Nr. 1 M. L. parodo įvykio vietÄ â€“ kairėje pusėje matomas (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. L.. DeÅ¡inėje pusėje stovi policijos pareigÅ«nų tarnybinis automobilis, bÅ«tent, toje vietoje, kaip nurodo M.

L., stovėjo jos draugo automobilis įvykio dienÄ . Nuotraukoje Nr. 2 M. L. nurodo į policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį, į priekines vairuotojo pusės dureles bei paaiÅ¡kina, kad jos draugo automobilis buvo su (duomenys neskelbtini) numeriais, o automobilio vairas kitoje pusėje, tai yra ne kairėje, o deÅ¡inėje, nurodydama į policijos pareigÅ«nų automobilio vairuotojo pusės dureles. M. L. paaiÅ¡kina, kad jos draugo automobilyje tai buvo keleivio vieta, į kuriÄ ji, atsidarius dureles, sėdosi, kai prie jos priėjo A.

L., paėmė jÄ už plaukų bei iÅ¡tempė iÅ¡ automobilio. Nuotraukoje Nr. 3 M. L. ant manekeno, parodo kaip ji buvo iÅ¡ dalies įlipus į automobilį ir kaip A. L., priėjęs prie jos, stvėrė jai už plaukų. Nuotraukoje Nr. 3 matomas automobilis „Volvo", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). M. L. paaiÅ¡kino, kad tai yra jos automobilis ir jis visada stovi Å¡ioje vietoje. Ä®vykio dienÄ jis taip pat stovėjo bÅ«tent Å¡ioje vietoje. Nuotraukoje Nr. 4 M. L. parodo, kaip A. L. jÄ stvėrė už plaukų.

Nuotraukoje Nr. 5 M. L. ant manekeno parodo kokioje padėtyje gulėjo, kai A. L. jÄ už plaukų iÅ¡tempė iÅ¡ automobilio ir pargriovė ant žemės. Nuotraukoje Nr. 6 prie manekeno M. L. parodo kokioje padėtyje prie jos buvo A. L.. Nuotraukoje Nr. 7 M. L. ant manekeno parodo, kaip ji dengėsi nuo A. L. smÅ«gių bei parodo į kurias vietas smÅ«giavo jai A. L.. Kaip bÅ«tent smÅ«giavo jai A. L., M. L. parodyti negalėjo, nes dengėsi nuo jo rankomis. Nuotraukoje Nr. 8 ant manekeno M. L. parodo, kurioje vietoje bėgant nuo A.

L., ji pajuto smÅ«gį į galvÄ , ji ant manekeno, kuris veidu yra pasuktas į namo pusę, tai yra, kryptimi, kuria Å¡alinosi M. L.. Parodo vietÄ ant galvos, kur pajuto smÅ«gį. Nuotraukoje Nr. 9 M. L. parodo garažo kryptį (tolumoje, deÅ¡inėje pusėje) kur, jos manymu, A. L. buvo pasistatęs savo automobilį įvykio metu. Pridėta fotolentelė (1 tomas b. l. 38-47). Atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, M. L. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. ji dirbo bei savo vaikų D. (D.) ir D. mobiliojo ryÅ¡io telefonų iÅ¡klotines už 2021 metų rugsėjo mėnesį, kuriose matyti, kad iÅ¡ nurodytų telefono numerių jie neskambino A.

L. (1 tomas b. l. 48-52); - kitų objektų apžiÅ«ros 2021 m. lapkričio 6 d. protokolu, kuriame užfiksuota skambučio iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įraÅ¡o apžiÅ«ra, padarant stenogramÄ . ApžiÅ«ros objektas – garso įraÅ¡as: Nr. 2021_09_12_22-20-57_37067067038. ĮraÅ¡o data – 2021 m. rugsėjo 12 d., pradžios laikas 22 valandos 20 minučių 57 sekundės. Trukmė – 1 minutė 14 sekundžių. Pokalbio stenograma: - BPC: 112. - Moteris:

Laba diena. - BPC: Labas vakaras. - Moteris: Norėčiau policijÄ iÅ¡sikviesti. - BPC: Koks čia bÅ«tų rajonas pas Jus? - Moteris: (duomenys neskelbtini). - BPC: Koks kaimas? - Moteris: (duomenys neskelbtini) - BPC: O gatvė? - Moteris: (duomenys neskelbtini). - BPC: Nuosavas namas? - Moteris: (duomenys neskelbtini). - BPC: Dėl ko reikalingi pareigÅ«nai? - Moteris: Su vyru skiriamės, kartu negyvename, atvažiavo sumušė mane. GalvÄ skauda. - BPC: Ar greitoji reikalinga Jums? - Moteris: Ne, greitoji nereikalinga. - BPC:

Čia 42 ar 52? - Moteris: 52. - BPC: Supratau, jÅ«sų vardas, pavardė? - Moteris: M. L.. - BPC: Kaip? - Moteris: M. L.. - BPC: Tai nereikia tikrai greitosios Jums? - Moteris: Tikrai ne. - BPC: Mažų vaikų yra namie? - Moteris: Yra. Bet jie nieko nematė, veiksmas vyko lauke. - BPC: Nesvarbu, kokie vaikai yra namie? - Moteris: (duomenys neskelbtini) AÅ¡ apie metus. - BPC: Gerai, informacijÄ perduodame pareigÅ«nams, laukite. - Moteris: Gerai, ačiÅ« (1 tomas b. l. 84-85); - kitų objektų apžiÅ«ros 2021 m. rugsėjo 14 d. protokolu, kuriame užfiksuoti 6 (Å¡eÅ¡i) garso ir vaizdo įraÅ¡ai, nufilmuoti policijos pareigÅ«nų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo „body“ kameromis apžiÅ«ra.

Vaizdo įraÅ¡o 2021_0912_230747_033.MP4 trukmė – 5 minutės 1 sekundė. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä , matomas užraÅ¡as VLN_VYTIS_5EAD0A, data 2021/09/12, laikas 23:07:47. Vaizdas yra fiksuojamas lauke, namo kieme, tamsiu paros metu. Kieme stovi moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra M. L.. - M. L.: Å¡iandien man viena iÅ¡eiginė, nusprendėme su drauge iÅ¡gerti, papraÅ¡iau pažįstamo, kad nuvežtų pas draugę, įsėdau pas jį į maÅ¡inÄ . - Policijos pareigÅ«nas: Pas pažįstamÄ ? - M.

L.: Taip. Ir tuo momentu, mano vyras, iÅ¡ kažkur iÅ¡ čia iÅ¡ laukų atbėgo ir stvėrė man už galvos ir ... - Policijos pareigÅ«nas: Pavydo scenos, ane? - M. L.: Taip. M. L. pakelia plaukus ant jos deÅ¡inio galvos Å¡ono matosi dalis, kurioje nėra plaukų. Policijos pareigÅ«nas paÅ¡viečia į tÄ vietÄ Å¾ibintuvėliu. - Policijos pareigÅ«nas: Palaukit, paÅ¡viesiu. Taip tai aÅ¡ nieko nematau. - Policijos pareigÅ«nas apžiÅ«ri moters galvÄ . - Policijos pareigÅ«nas: Ai va, „biÅ¡ki“ matosi akys. - M.

L.: Ten ne „biÅ¡ki“, ten gerai turėtų matytis. - Policijos pareigÅ«nas: O kodėl JÅ«s nuo GMP atsisakėte? - M. L.: Kaip? - Policijos pareigÅ«nas: Nuo greitosios kodėl atsisakėte? - M. L.: O kam man ta greitoji? - Policijos pareigÅ«nas: O tai tegul apžiÅ«ri. - M. L.: Man nei kÄ skauda nei kÄ . Tiesiog plaukus iÅ¡pešė ir čia „biÅ¡ki“ akį padraskė (parodo į skruostikaulį). - Policijos pareigÅ«nas: Mhm, o kur tas vyras? - M. L.: AÅ¡ nežinau kur jisai. Mes su juo kartu negyvename jau visÄ mėnesį. - Policijos pareigÅ«nas:

Supratau. - M. L.: Čia kur JÅ«s stovit, čia stovėjo, buvo draugas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvažiavęs. Policijos pareigÅ«nas, ant kurio yra pakabinta mobili „body" kamera, grįžta į tarnybinį automobilį, įsėda, po keliu sekundžių iÅ¡lipa. - M. L.: ... buvo atvažiavęs, norėjo mane paimti, pas draugę važiuoti. AÅ¡ tik įsėdau į maÅ¡inÄ , spėjau įsėsti ir jis mane už plaukų stvėrė čia va ant kelio, pargriovė. - Policijos pareigÅ«nas: Kojomis, rankomis mušė? - M.

L.: Nu mušė, bet aÅ¡ dabar... Žinokit aÅ¡ Å¡oke, nejaučiu, iÅ¡vis jokio skausmo aÅ¡ nejaučiu. AÅ¡ jaučiau, kad muÅ¡a kažkur kojomis čia. Policijos pareigÅ«nai nusprendžia kviesti GMP brigadÄ , pasiteirauja moters, kiek jai metų, pastaroji nurodo kad (duomenys neskelbtini). - Policijos pareigÅ«nas: Galvos sumuÅ¡imai, jo? - M. L.: Jis manęs nemu... Nu jis galvos man nemušė, tik pargriovė mane iÅ¡ maÅ¡inos tos, iÅ¡traukė už plaukų. - Policijos pareigÅ«nas: Bet jis čia matau pas Jus iÅ¡tinusi. - M.

L.: Taip, va čia va. - Policijos pareigÅ«nas: O nuo ko čia? - M. L.: AÅ¡ nežinau, nu... toje visoje makalynėje ir... AÅ¡ tik namuose atėjus va taip ranka perbraukiau, tada tik... - Policijos pareigÅ«nas: Tegul apžiÅ«ri, blogiau nebus. - M. L.: Blogiau nebus, bet tai... - Policijos pareigÅ«nas: Vis tiek užfiksuos viskÄ , taigi... - M. L.: Gerai. Policijos pareigÅ«nas pasitikslina ar moteris gyvena Å¡iame name bei papraÅ¡o atsineÅ¡ti asmens dokumentÄ . - Policijos pareigÅ«nas: O kur tas vyras gyvena? - M.

L.: (duomenys neskelbtini). - Policijos pareigÅ«nas: Jis Jums oficialus vyras, jo? - M. L.: Taip, bet mes skiriamės. - Policijos pareigÅ«nas: Supratau, suraskite savo dokumentÄ . Tai viskas vyko čia, kur JÅ«sų maÅ¡ina stovi? - M. L. detaliau paaiÅ¡kina kur viskas vyko. - Policijos pareigÅ«nas: O kada čia buvo? - M. L.: AÅ¡ dabar nepasakysiu. - Policijos pareigÅ«nas: Bet JÅ«s iÅ¡ karto paskambinote, jo? - M. L.: Ne iÅ¡ karto. - Policijos pareigÅ«nas: Ne iÅ¡ karto. - M. L.: Suprantate, pas mane rankoje buvo telefonas, raktas nuo mano maÅ¡inos ir cigaretės, nes aÅ¡ iÅ¡ maÅ¡inos ėmiau cigaretes ir sėdau į anÄ maÅ¡inÄ ir aÅ¡ turėjau maÅ¡inos raktÄ su savimi, ir kai jis mane pargriovė man viskas iÅ¡ rankų iÅ¡virto.

TelefonÄ aÅ¡ suradau, maÅ¡inos raktų aÅ¡ nerandu. Greičiausiai pasiėmė, nes čia ne pirmas kartas. - Policijos pareigÅ«nas: tai maždaug kelintÄ valandÄ galėjo atsitikti Å¡ita? - M. L.: Tuoj pabandysiu atkurti kažkaip tai. Moteris nueina iki namų, policijos pareigÅ«nas grįžta į tarnybinį automobilį, policijos pareigÅ«nai bendrauja tarpusavyje, netrukus moteris grįžta pas policijos pareigÅ«nus. - Policijos pareigÅ«nas: Čia JÅ«sų dabartinis vyras skaitosi? - M. L.: Nu dar skaitosi, kad vyras.

Daugiau Å¡iame įraÅ¡e tyrimui reikÅ¡mingos informacijos nėra. Vaizdo įraÅ¡as 2021_0912_231248_034.MP4 yra vaizdo įraÅ¡o 2021_0912_230747_033.MP4 tęsinys, jo trukmė 5 minutės. Å iame vaizdo įraÅ¡e policijos pareigÅ«nai iÅ¡kviečia greitosios medicinos pagalbos darbuotojus į įvykio vietÄ , taip pat M. L. paaiÅ¡kina, kad asmuo, su kuriuo ji buvo automobilyje, yra atvykęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), po kelių dienų grįžta į (duomenys neskelbtini), jo duomenų ji sakyti nenori, nes nenori jam sukelti problemų.

Vaizdo įraÅ¡o pabaigoje policijos pareigÅ«nai užeina pas M. L. į namus. Daugiau Å¡iame vaizdo įraÅ¡e tyrimui reikÅ¡mingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įraÅ¡as 2021_0912_231747_035.MP4 yra vaizdo įraÅ¡o tęsinys, jo trukmė 5 minutės. Policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kina M. L., kad patikrins jos blaivumÄ . Patikrinamas jos blaivumas, policijos pareigÅ«nas paaiÅ¡kina, kad moteris pripÅ«tė 0,82 promiles. Policijos pareigÅ«nas papraÅ¡o moters dar kartÄ papasakoti, kas atsitiko. - M. L.: Jis man parašė žinutę, kad jis jau atvažiavo.

Mes buvome prieÅ¡ tai susitarę. AÅ¡ išėjau, paėmiau elektroninę cigaretę iÅ¡ maÅ¡inos, užrakinau maÅ¡ina ir su raktu, su telefonu, su cigarete ėjau į jo maÅ¡inÄ â€“ aÅ¡ nieko negirdėjau, nemačiau. Tik įsėdus pas jį į tÄ (duomenys neskelbtini) maÅ¡inÄ , vairas iÅ¡ kitos pusės, aÅ¡ dar juokais pasakiau, kad negaliu priprasti, kad pas tave iÅ¡ kitos pusės vairas ir tik atsisėdau, iÅ¡ karto, už plaukų stvėrė, aÅ¡ nespėjau...- Policijos pareigÅ«nas:

Atidarėt? - M. L.: Ä®sėdau į maÅ¡inÄ , durelės nebuvo uždarytos, aÅ¡ nespėjau. - Policijos pareigÅ«nas: Ir pribėgo tas vyras JÅ«sų ir iÅ¡traukė iÅ¡ maÅ¡inos? - M. L.: IÅ¡traukė už plaukų iÅ¡ maÅ¡inos, pargriovė ant žemės. - Policijos pareigÅ«nas: Ir pradėjo muÅ¡ti. - M. L.: Kaip jis ten mušė, aÅ¡... - Policijos pareigÅ«nas: Supratau. - M. L.: Mėsmalė buvo, aÅ¡ tik jaučiau, kad smÅ«gius su kuo jis sudavinėjo aÅ¡ nei mačiau nei kÄ , nes jau tamsu buvo gan. - Policijos pareigÅ«nas:

Kuo baigėsi? Mušė, mušė, po to? - M. L.: Ir jis pas tÄ berniukÄ , kuris buvo pas mane atvažiavęs, pradėjo kreiptis į jį, kad va, daugiau taip nedaryk, nes ir tau taip bus, kažkaip taip blogai. Ir aÅ¡ tuo momentu iÅ¡siropščiau ir pradėjau bėgti. - Policijos pareigÅ«nas: Pabėgot ir į policijÄ paskambinot? - M. L.: Ne, ne iÅ¡ karto aÅ¡ paskambinau. - Policijos pareigÅ«nas: KelintÄ valandÄ Äia buvo? - M. L. nurodo, kad tai buvo apie 21.20 val. Toliau Å¡iame vaizdo įraÅ¡e policijos pareigÅ«nai pildo procesinius dokumentus.

Daugiau Å¡iame vaizdo įraÅ¡e tyrimui reikÅ¡mingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įraÅ¡as 2021_0912_232246_036.MP4 yra vaizdo įraÅ¡o 2021_0912_231747_035.MP4 tęsinys, jo trukmė 1 minutė 51 sekundė. Šiame vaizdo įraÅ¡e tyrimui reikÅ¡mingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įraÅ¡o 2021_0912_230752_006 trukmė 6 sekundės. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä , matomas užraÅ¡as VLN_VYTIS_60909E, data 2021/09/12, laikas 23:07:52. Vaizdas yra fiksuojamas lauke, namo kieme, tamsiu paros metu. Kieme stovi moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra M.

L.. Å is įraÅ¡as neturi garso, jame tyrimui reikÅ¡mingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įraÅ¡as 2021_0912_232840_007 yra vaizdo įraÅ¡o 2021_0912_230752_006 tęsinys, jo trukmė 2 minutės 10 sekundžių. Å is įraÅ¡as neturi garso, jame tyrimui reikÅ¡mingos informacijos nenustatyta (1 tomas b. l. 80-82); - 2021 m. lapkričio 19 d. atlikta akistata, kurios metu tarp nukentėjusiosios M. L. ir įtariamojo A. L. prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko. Dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Kartu pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau duodant parodymus teisme paaiÅ¡kino, kad prisipažįsta iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadÄ , nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, užfiksuoto skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ garso įraÅ¡Ä , policijos patrulių atvykusių į įvykio vietÄ , „Body" kamera užfiksuotÄ vaizdÄ , iÅ¡ dalies paties kaltinamojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitÄ raÅ¡ytinę baudžiamosios bylos medžiagÄ , kuri sutampa tarpusavyje, viena kitÄ papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina iÅ¡vada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, tai yra 2021 m. rugsėjo 12 d., apie 21.20 val., kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sutuoktinę, tai yra tyčia iÅ¡ automobilio už plaukų iÅ¡tempė automobilyje sėdinčiÄ M.

L., kuri tempiama veidu (deÅ¡ine puse) atsitrenkė į automobilio dureles, o iÅ¡tempęs jÄ iÅ¡ automobilio, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pargriovė Å¡iÄ ant žemės bei ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis smÅ«giavo į M. L. kÅ«nÄ , pataikydamas į pakaušį, virÅ¡utinę kÅ«no dalį bei kojas ir Å¡iais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . Kaltinamasis duodamas parodymus teigė, kad netempė nukentėjusiosios už plaukų, o tik buvo paėmęs už kaklo.

Tačiau byloje nustatytos aplinkybės paneigia Å¡iÄ kaltinamojo versijÄ , kadangi nukentėjusioji parodo, jog buvo iÅ¡rautas plaukų kuokÅ¡tas, tai patvirtina ir liudytojai: J. J. ir S. A., kurie matė kaip dukrai bÅ«nant prie kriauklės iÅ¡slinko iÅ¡rauti plaukai. Å iÄ aplinkybę patvirtinta kitų objektų apžiÅ«ros 2021 m. rugsėjo 14 d. protokolas, kur vaizdo įraÅ¡e matoma, kad nukentėjusioji pakelia plaukus ir ant jos deÅ¡inio galvos Å¡ono matosi dalis, kurioje nėra plaukų bei įvykio vietoje darytos nuotraukos (1 tomas b. l. 10-12).

Taip pat iÅ¡ kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymų matoma, jog traukiant nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ maÅ¡inos ji nukrito, tai yra jos viena koja liko maÅ¡inoje, o kÅ«nas nukrito ant žemės. Tai, kad nukentėjusioji traukiama nukrito iÅ¡ automobilio ir susižeidė yra kaltinamojo neteisėtų veiksmų pasekmė. Nukentėjusioji pargriuvusi ant žemės, rankomis užsidengė veidÄ ir pajautė per kÅ«nÄ smÅ«gius ne mažiau kaip penkis kartus. Å ias aplinkybes patvirtina specialisto iÅ¡vadoje nustatytas sužalojimų kiekis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duodama parodymus teisme, nukentėjusioji nieko neslėpdama paaiÅ¡kino, kad poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame petyje galėjo atsirasti atliekant darbines funkcijas, o ne dėl kaltinamojo atliktų veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, jog ji bando meluoti dėl patirtų sužalojimų. Kaltinamojo paaiÅ¡kinimas, kad nukentėjusioji, bÅ«dama girta, galėjo pati susižaloti yra nepagrįstas. Å ia aplinkybę paneigia liudytojo J. C. parodymai, duoti teisme, kadangi jis, bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, iÅ¡ karto po įvykio bendravo su nukentėjusiÄ ja ir pažymėjo, kad ji galimai buvo iÅ¡gėrusi, nes jautėsi alkoholio kvapas, tačiau ji buvo adekvati.

Nors kaltinamasis ir teigia, kad jis buvo supykęs, nes pamatė žmonÄ kito vyro automobilyje, tačiau tai nėra pateisinama priežastis naudoti smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu. Taip pat kaltinamasis nurodo, jog jų bendri vaikai buvo palikti vieni namie, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia liudytojai, taip pat nukentėjusioji nurodo, kad vaikai buvo su seneliais. Be to, kaltinamasis po įvykio net nepasidomėjo vaikais, neklausė nukentėjusiosios kur ir su kuo jie buvo, todėl visos kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kurios, pasak kaltinamojo ir jo gynėjo, buvo smurto priežastimi, niekaip neÅ¡velnina kaltinamojo atsakomybės. Nukentėjusioji M.

L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duodama parodymus buvo nuosekli. Nukentėjusioji vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad A. L. iÅ¡traukė jÄ iÅ¡ maÅ¡inos už plaukų ir pargriovė, dėl ko jai buvo iÅ¡rauti plaukai. Jos plaukai nebuvo suriÅ¡ti, o buvo paleisti. Ji pargriuvo ant žemės, rankomis užsidengė veidÄ , pajautė per kÅ«nÄ smÅ«gius ne mažiau kaip penkis kartus. Vėliau smÅ«giai buvo iÅ¡ nugaros, todėl nematė kuo buvo smÅ«giuota, buvo užsidengusi veidÄ .

Pakaušį ir nugarÄ susitrenkė, kai krito iÅ¡ maÅ¡inos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. L. neteko galvos plaukų. Taip pat nustatytas odos nubrozdinimas su intradermalinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, kairiame žaste, nugaroje, deÅ¡inėje Å¡launyje, kairėje Å¡launyje. Sužalojimai padaryti kietais – bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Galvos plaukų netekimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimas su intradermalinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies apatiniame voke padarytas vienu trauminiu poveikiu.

Poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairiame žaste padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva nugaroje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje padaryta mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo atsirasti traumuojant bet kokiu kietu – buku daiktu, tiek suduodant smūgius, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griūvant ir/ar atsitrenkiant į kietus – bukus daiktus.

Galvos plaukų netekimas galėjo atsirasti tempiant už plaukų (1 tomas b. l. 36-37). Taigi, dėl minėtų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . Å ios aplinkybės leidžia daryti teismui iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiai sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas nagrinėjamo įvykio metu. Nukentėjusiosios skambutis į bendrÄ jį pagalbos centrÄ užfiksuotas 2021 m. rugsėjo 12 d., kuriame nurodyta, kad M. L. sumušė jos vyras su kuriuo skyrėsi ir, kad jai skauda galvÄ .

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiÅ¡kai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra iÅ¡skirtinės. PrieÅ¡taravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai. BylÄ nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iÅ¡ gautų faktinių duomenų visumos turi iÅ¡rinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikÅ¡mingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais.

Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai byloje esant neesminėmis detalėmis prieÅ¡taringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

Teismų praktikoje aiÅ¡kinant in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiÅ¡kinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, sÄ raÅ¡as. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingų aplinkybių) buvimo, dėl sÄ lygų, bÅ«tinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės;

įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylÄ sprendžiamų klausimų. Taip pat pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiÅ¡kinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, ir tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti. Abejonių paÅ¡alinimo bÅ«das yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018).

Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Ä®vertinęs teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadas dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. IÅ¡vados daromos tik tada, kai iÅ¡vadai pagrįsti pakanka įrodymų. SprendimÄ dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rÅ«Å¡ys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų leistinumo, patikimumo, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Nukentėjusios M. L. paaiÅ¡kinimai, teismo vertinimu, yra pagrįsti bei jų objektyvumu teismui netikėti nėra pagrindo.

Juolab, kad pats kaltinamasis duodamas parodymas iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, tik nesutinka, jog nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡tempė už plaukų iÅ¡ automobilio ir mušė. Kaltinamasis nurodo, kad tempė iÅ¡ automobilio už kaklo bei paaiÅ¡kina, kad susižaloti ji galėjo bÅ«dama girta. Vertinant įvykio faktines aplinkybes, pažymima, kad tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip jo pasirinktas gynybos bÅ«das siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarpusavyje sutampančių nukentėjusiosios, liudytojų parodymų visuma, specialisto iÅ¡vada, skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ garso įraÅ¡as, kiti baudžiamoje byloje surinkti duomenys įrodo, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narę – sutuoktinę M.

L., tai yra tyčia iÅ¡ automobilio už plaukų iÅ¡tempė automobilyje sėdinčiÄ M. L., kuri tempiama veidu (deÅ¡ine puse) atsitrenkė į automobilio dureles, o iÅ¡tempęs jÄ iÅ¡ automobilio, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pargriovė Å¡iÄ ant žemės bei ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis smÅ«giavo į M. L. kÅ«nÄ , pataikydamas į pakaušį, virÅ¡utinę kÅ«no dalį bei kojas ir Å¡iais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais mažiausiai aÅ¡tuoniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai M.

L. sužalojimus, Å¡iais savo veiksmais padarė sužalojimÄ , vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmÄ ir tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinime, pareikÅ¡tame A. L., buvo nurodyta, kad nusikalstama veika nukentėjusiajai M. L. buvo padarytas sužalojimas, tai yra poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame petyje. Teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, nukentėjusioji apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad minėtas sužalojimas galėjo atsirasti atliekant darbines funkcijas, o ne dėl kaltinamojo atliktų veiksmų.

Dėl Å¡ių aplinkybių prokurorė baigiamojoje kalboje prašė patikslinti kaltinimÄ ir eliminuoti poodines kraujosruvas deÅ¡iniame petyje. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu laiko, kad nukentėjusioji davė teisingus parodymus, todėl Å¡ioje dalyje kaltinimas tikslintinas minėtÄ aplinkybę paÅ¡alinant iÅ¡ kaltinimo. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į A. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas tris kartus, iÅ¡ jų – vienÄ kartÄ už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ (1 tomas b. l. 139-142), baustas administracine tvarka (1 tomas b. l. 136-138), vedęs, tačiau vyksta skyrybų procesas, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, dirbantis (2 tomas b. l. 19).

Kaltinamasis nuo proceso pradžios neprisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nesant kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant vienai sunkinančiai aplinkybei BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, vienÄ iÅ¡ straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rÅ«Å¡ių – laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimÄ Ä¯statymo numatytam vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu A. L. paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, iÅ¡ dalies jas sudedant (Å¡velnesnę bausmę pakeičiant griežtesne). BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ asmeniui, kuris turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra iÅ¡vardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Å ie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti iÅ¡vadÄ , kad konkretaus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgÅ«džius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ??? Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veikÄ ir asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai, bendrauja su (duomenys neskelbtini) vaikais, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Å ie duomenys leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

L. atžvilgiu bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, o atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymÄ 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte įvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė leidžia įpareigoti kaltinamÄ jį gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. nusikalstamÄ veikÄ padarė prieÅ¡ savo Å¡eimos narę – sutuoktinę, ne pirmÄ kartÄ panaudojo fizinį smurtÄ jos atžvilgiu, tikėtina, kad baudžiamosios priemonės skyrimas padės kaltinamajam pakartotinai nenusikalsti, padarys teigiamÄ Ä¯takÄ .

Pažymima, kad ir nukentėjusioji galės jaustis saugi. Įvertinant visas minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktu, nurodant, kad kaltinamasis nebendrautų su M. L. bei nesiartintų arčiau nei 20 (dvidešimt) metrų atstumu ir nesilankytų jos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus bylų nagrinėjime teismuose bei perduodant vaikus ir įpareigoti sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 13 d., 04.00 val., iki 2021 m. rugsėjo 13 d., 14.31 val. (1 tomas b. l. 91-92), vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir kitų klausimų Nukentėjusioji M. L. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, 350,00 eurus turtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji buvo užpulta ir sumuÅ¡ta sutuoktinio, su kuriuo vyksta skyrybų procesas. A. L. iÅ¡ jos pažįstamo asmens automobilio iÅ¡tempė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, taip pat parvirtus ant žemės sudavė smÅ«gius rankomis ir kojomis, o nukentėjusiajai bėgant iÅ¡ įvykio vietos, ji pajuto smÅ«gį buku daiktu į pakaušį. Kaltinamojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , ji neteko dalies plaukų, jautė didelę baimę.

Be to įvykio metu pametė automobilio raktus arba kaltinamasis juos pasiėmė, kadangi jų neberado ir juos teko gaminti (1 tomas b. l. 53-55). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji M. L. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė žalos, todėl jos pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad nukentėjusioji patyrė 350,00 eurų turtinės žalos, tai yra įvykio metu ji pametė savo automobilio raktelius, kurių ieÅ¡kojo, bet neberado. Nukentėjusioji nurodo, kad kaltinamasis taip pat galėjo raktus iÅ¡mesti arba pasiimti su savimi. Dėl Å¡ios priežasties nukentėjusiajai teko gamintis naujus automobilio raktus. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pridėta 2021 m. rugsėjo 16 d. sÄ skaita - faktÅ«ra bei kasos pajamų orderio kvitas, kuriuose nurodyta, jog už automobilio „Volvo S60“ rakto gamybÄ sumokėta 350,00 eurų suma.

Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti civilinės ieÅ¡kovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei raÅ¡ytiniais įrodymais ir daro iÅ¡vadÄ , kad civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas, vertindamas neturtinę žalÄ pinigais už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panaÅ¡iose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, bet jos ginamos turtiniais bÅ«dais, Å¡i žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingÄ kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, tačiau nesudarant galimybės iÅ¡ to neteisėtai pasipelnyti.

Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalÄ , tiesiogiai negali bÅ«ti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima. Sprendžiant klausimÄ dėl M. L. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusioji patyrė neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai nustatytÄ sveikatos sutrikdymÄ ir jo trukmę (į tai, kad prarado daug plaukų, negalėjo paslėpti plikų galvos plotų), į patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, jautė didelę baimę, negalėjo užmigti naktimis, dėl ko suprastėjo jos darbo kokybė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad jai po įvykių skaudėjo visÄ kÅ«nÄ . Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su civiliu ieÅ¡kiniu dalyje dėl neturtinės žalos. Teismas vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) sprendžia, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo 500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat byloje pateiktas nukentėjusiosios atstovo advokato Aurimo KeidÅ«no praÅ¡ymas dėl 300 eurų atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo, kurias nukentėjusioji sumokėjo už advokato atstovavimÄ .

Prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtas 2022 m. kovo 17 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1092711, kuriame M. L. sumokėjo 150 eurų už atstovavimÄ bei 2021 m. kovo 23 d. pinigų priėmimo kvitas Nr.1092712, kuriame sumokėta 150 eurų už atstovavimÄ , taigi bendra suma yra 300 eurų (2 tomas b. l. 18). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Bylos duomenimis, advokatas Aurimas KeidÅ«nas dalyvavo teismo posėdžiuose. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos trukmę, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma 300 eurų suma už nukentėjusiosios atstovavimÄ teisme nėra per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamojo.

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 tomas b. l. 101-102), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaukų kuokÅ¡tas, 2021 m. rugsėjo 15 d. savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu pateiktas nukentėjusiosios M. L., supakuotas į vokÄ ir 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerÄ (1 tomas b. l. 33) – sunaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vokas, kuriame yra laikmena su garso įraÅ¡u, gautu iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro bei vokas, kuriame laikmena su vaizdo įraÅ¡ais, nufilmuotais policijos pareigÅ«nų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo „body“ kameromis – paliktini saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, iÅ¡ dalies jas sudedant, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 5, 10 punktais, A. L. (A. L.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A.

L. (A. L.) įpareigoti nesiartinti prie nukentėjusiosios M. L. arčiau nei 20 (dvideÅ¡imt) metrų atstumu ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus bylų nagrinėjimÄ teismuose bei perduodant vaikus ir įpareigoti sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2021 m. rugsėjo 13 d., 04.00 val., iki 2021 m. rugsėjo 13 d., 14.31 val., vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės M. L. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. L. (A. L.) 350,00 (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 500,00 (penkis Å¡imtus eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. L. naudai bei 300,00 (tris Å¡imtus) eurų iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaukų kuokÅ¡tÄ , 2021 m. rugsėjo 15 d. savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu pateiktÄ nukentėjusiosios M. L., supakuotÄ Ä¯ vokÄ ir 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu perduotÄ saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerÄ â€“ sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. VokÄ , kuriame yra laikmena su garso įraÅ¡u, gautu iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro bei vokÄ , kuriame yra laikmena su vaizdo įraÅ¡ais, nufilmuotais policijos pareigÅ«nų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo „body“ kameromis – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Jolanta Bagdonienė